Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, praėjusiais metais automobilių stovėjimo aikštelėse įvyko 3,5 tūkst. draudžiamųjų įvykių. Jie sudaro 7,5 proc. visų draudžiamųjų įvykių, kuriuose pernai nukentėjo automobiliai.
Dažniausi eismo įvykiai ir jų pobūdis
Stovėjimo aikštelėse, prekybos centrų ar biurų parkavimo vietose bei kiemuose įvykstantiems eismo įvykiams būdingi nedideli įlenkimai, šonų apibraižymai, žibintų iškūlimai, veidrodėlių nulenkimai ar bamperių suskaldymai. Retesniais atvejais nukenčia automobilio ratai ir langų stiklai. „Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovo Agniaus Gučiaus teigimu, dažniausiai tokie įvykiai fiksuojami didžiuosiuose šalies miestuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, kur stovėjimo aikštelėse būna daugiau automobilių.
Įprastai tokių eismo įvykių žalos yra nedidelės - siekia kelis šimtus eurų. Tačiau draudimo bendrovė pernai atlygino ir 27 tūkst. eurų nuostolius, kai automobilių stovėjimo aikštelėje susidūrė du atbulomis važiavę automobiliai. Praėjusiais metais „Gjensidige“ už žalas, kurias transporto priemonių savininkai patyrė automobilių stovėjimo aikštelėse, išmokėjo virš 2 mln. eurų.
Saugus vairavimas automobilių stovėjimo aikštelėse
Manevruojant automobilių stovėjimo aikštelėje, A. Gučius pataria vairuoti neskubant ir visada pasirinkti saugų greitį. Aikštelėse yra didelė tikimybė, kad iš parkavimo vietos neapsidairęs išvažiuos kitas automobilis arba į važiuojamąją dalį išeis ar išbėgs pėsčiasis. Vairuotojai visada aikštelėse turėtų būti pasiruošę staigiai stabdyti, nes greitis tokiose eismo nelaimėse yra lemiamas veiksnys. Deja, praktika rodo, kad tarp sustatytų automobilių kartais vairuotojui itin sunku pamatyti potencialiai pavojingą kliūtį.
Eismo tvarka ir ženklinimas
Judant automobilių stovėjimo aikštelėje, itin svarbu atkreipti dėmesį į jos eismo tvarką ir kelio ženklinimą. Vairuotojai turi praleisti kitus automobilius, kurių judėjimo kryptį jie kerta, jei kelio ženklinimas rodo, kad privaloma tai padaryti. Jeigu vairuotojas nėra tikras dėl savo pirmumo arba kelio ženklinimas nusitrynęs ir jo nesimato, tuomet reikėtų elgtis taip, lyg neturėtumėte pirmumo teisės. Jei kelio ženklinimo nėra, vadovaukitės dešinės rankos taisykle.
Parkavimas atbulomis
Parkuojantis, ypač atbulomis, vairuotojas turi duoti kelią visiems eismo dalyviams, todėl svarbu ypač atsargiai įvertinti situaciją dėl pėsčiųjų. Prieš pradedant judėti atbulomis, visada įsitikinkite, kad tai daryti saugu. Manevruojant atbuline eiga itin svarbu sekti veidrodėliuose matomą vaizdą, tačiau reikėtų nepamiršti ir apie „akląsias vietas“, esančias transporto priemonės šonuose. Šios zonos - tai erdvė, kai greta esantis automobilis nebėra matomas per šoninio vaizdo veidrodėlį, tačiau dar nėra pastebimas žvilgsniu per šoninį langą. Jei vairuotojui kyla klausimų dėl matomumo, jis turėtų paprašyti pagalbos savo keleivių, kurie išliptų iš automobilio ir nurodytų teisingą važiavimo kryptį.
Draudimo bendrovės atstovas atkreipia dėmesį, kad pėstieji, matydami lėtai manevruojantį automobilį, turėtų jį apeiti iš priekio, kad vairuotojas laiku pastebėtų pėsčiąjį ir sustotų.
Ką daryti įvykus eismo nelaimei?
Draudikas pataria, įvykus eismo nelaimei stovėjimo aikštelėje ar kieme, neskubėti pasišalinti iš įvykio vietos. Pirmiausia, rekomenduojama 20-30 minučių ramiai lukterėti kitos transporto priemonės vairuotojo. Jei nelaimė įvyko kieme, reikėtų paprašyti kaimynų ar kitų daugiabučio gyventojų pagalbos, nes žmonių informacija labai dažnai padeda nustatyti automobilių savininkus. Jei avariją padarėte prekybos centro aikštelėje, kreipkitės į jo informacijos skyrių, kad darbuotojas praneštų žalą patyrusio automobilio valstybinius numerius per garsiakalbį.
Taip pat patariama pačiam kaltininkui paskambinti trumpuoju bendrosios pagalbos telefonu 112. Policijos pareigūnai, tikėtina, padės surasti transporto priemonės savininką ir su juo susisieks. Dėl smulkaus eismo įvykio policijos ekipažo gali tekti palaukti ilgesnį laiką, nes tai nėra skubus įvykis. Tačiau policija padės nustatyti transporto priemonių savininkus ir galės su jais susisiekti.
Raštelis su numeriu - klaidingas sprendimas
Raginama susilaikyti ir nepalikti raštelių už valytuvo: tai - nepatikimas ir rizikingas būdas susisiekti su nukentėjusiuoju, nes raštelį palikęs asmuo galės būti baudžiamas už administracinį nusižengimą (pasitraukimą iš įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles), jei jį radęs vairuotojas kreipsis į policiją. Šiuo metu baudos už tokius pažeidimus siekia nuo 600 Eur iki 1100 Eur, kai padaryta žala neviršija 750 Eur, arba nuo 1100 Eur iki 2000 Eur, kai žala viršija 750 Eur.
Jei susidūrėte su kita transporto priemone ir nepavyksta nustatyti eismo nelaimės kaltininko, nedvejodami kvieskite policiją, užfiksuokite eismo įvykį, fotografuokite padėtis, kelio ir kitą ženklinimą.
Dešinės rankos taisyklės svarba aikštelėse
Kelių eismo taisyklės yra vienintelis eismą reglamentuojantis dokumentas, o jų laikymasis yra kultūringo vairuotojo bruožas. Tačiau daugeliui vairuotojų būdinga tendencija susikurti savas „taisykles“ ir jas primesti kitiems, ypač didelių prekybos centrų automobilių aikštelėse.
Tipiškos klaidingos nuostatos, kuriomis vadovaujasi vairuotojai, yra šios:
- Tas, kas važiuoja tiesiai, to ir pirmumas;
- Kieno kelias platesnis, to ir pirmumas;
- Kieno kelias stovėjimo aikštelėje ilgesnis, to ir pirmumas;
- Kas T formos sankryžoje važiuoja tiesiai, to pirmumas.
Visus šiuos principus būtina kuo greičiau pamiršti, nes jie nėra reglamentuoti Kelių eismo taisyklėse. Prekybos centrų stovėjimo aikštelėse, daugiabučių kiemuose ir panašiose vietose turėtų besąlygiškai veikti kiekvienam vairuotojui žinomas kertinis kelių eismo taisyklių principas - dešiniosios rankos taisyklė.
Kada galioja dešinės rankos taisyklė?
Dešinės rankos taisyklė visada galioja ten, kur nėra kelio ženklų ir šviesoforų, o eismas vyksta lygiareikšmėje vienodos dangos sankryžoje. Tik tais atvejais, kai nėra kelio ženklų, bet susikertantys keliai yra nevienodos dangos (pavyzdžiui, vienas kelias asfaltuotas, o jį kertantis - žvyrkelis), tuomet pirmumą turės važiuojantys asfaltuota danga.
Nepamirškite, kad dešinės rankos taisyklė veikia ir tada, jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu. Tokiu atveju vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei, išskyrus jei dešinėje važiuojantis automobilis yra greitėjimo juostoje, skirtoje įvažiuoti į kelią.
Ši taisyklė yra viena pamatinių vairavimo kultūrą formuojančių taisyklių: nesvarbu, ar tu suki, ar nesuki, ar tavo kelias yra tiesus ar kreivas, ar platesnis, ar siauresnis, ar tai T formos sankryža - lygiareikšmių kelių sankryžoje visada turi duoti kelią, jei dešinėje yra kliūtis.
Vairavimo kultūra ir nerašytos taisyklės
Kai kiekvienoje lygiareikšmės sankryžos gatvėje stovi po automobilį ir visi nori važiuoti tiesiai, nors situacijos nereglamentuoja taisyklės, ją aiškiai nusako nerašytos vairavimo kultūros taisyklės - greitas akių kontaktas, vienas vairuotojas aiškiu rankos judesiu duoda kelią kitam ir vienam automobiliui kirtus sankryžą, likusiems tą padaryti, laikantis dešinės rankos taisyklės, nesunku.
Vairuotojai patys užpildo eismo įvykio deklaraciją, sutaria dėl visų jos detalių, tačiau draudimo ekspertai pamato, kad kaltas visai kitas vairuotojas, todėl svarbu žinoti ir laikytis taisyklių.
Specifinės problemos stovėjimo aikštelėse
Vairavimas atbuline eiga
Tiek kiemuose, tiek automobilių aikštelėse susiduriame su automobiliais, bandančiais atbulomis išvažiuoti iš savo stovėjimo vietos. Nors Kelių eismo taisyklės (KET) aiškiai nurodo, jog važiuodamas atbulas vairuotojas visuomet privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams, kai kurie vairuotojai šį nurodymą ignoruoja.
Išvažiuodami iš savo vietos, jie neretai skuba, pamiršta apsidairyti bei pažiūrėti per veidrodėlius, nepagalvoja apie galimas skubėjimo pasekmes, pajuda drąsiai ir tai tampa techninių avarijų priežastimi. Gerai, jei automobilio galiniame bamperyje yra detektoriai, fiksuojantys iš šono atvažiuojančius automobilius, o jei tokių nėra, jei mažesnis automobilis stovi tarp dviejų didesnių, matomumas tikrai labai prastas.
Situaciją apsunkina ir tai, kad kai kurie vairuotojai aikštelėse juda pakankamai dideliu greičiu, tarsi ten būtų gatvė - apsižiūri, kelias lyg laisvas, o tik pradedi judėti atbulomis, jau girdi pravažiuojančio automobilio signalą. Tokiose situacijose reikėtų vadovautis ne tik KET taisyklėmis, bet ir elgtis pagal nerašytas kultūringo vairavimo taisykles - tiesiog padėti kitam atlikti manevrą: sustabdyti savo automobilį ir jei užsidegė kito automobilio balti, atbulinės eigos žibintai, išleisti jį iš stovėjimo vietos. Įsijauskite į jo situaciją ir sustokite, nepaisant to, kad turite pirmumą.
Automobilių statymas ir kantrybė
Prekybos aikštelėse atsiskleidžia tikroji eismo dalyvių kultūra bei temperamentas. Atrodo, kad vos įvažiavus į stovėjimo aikštelę daugeliui vairuotojų nustoja galioti ne tik Kelių eismo taisyklės, bet ir išsijungia elementarūs atsargumo instinktai, o sausakimšoje aikštelėje išvydus tuščią vietą, užverda kraujas.
Statydamas automobilį aikštelėje, vairuotojas visada turi galvoti apie kitus eismo dalyvius. Automobilio statymas reikalauja ne tik gerų vairavimo įgūdžių, bet ir vairuotojų kultūros. Svarbu įvertinti, ar per arti kito pastatytas automobilis nesudarys papildomų sunkumų kitam vairuotojui įlipti į savo automobilį.
Prekybos centrų aikštelėse rekomenduojama automobilį statyti galu tam, kad išvažiuojant matymo laukas būtų geresnis, o manevras - saugesnis. Tačiau labai dažnai statantys galu, galvoja tik apie savo manevrą ir nieko daugiau: staiga automobilis (nerodydamas jokių ženklų, o juk pagal KET, ir stovėjimo aikštelėse reikia rodyti posūkius, juos reikia rodyti ir važiuojant atbuline eiga) pasukamas skersai, o po akimirkos jau pradeda judėti atbulomis. Bet juk galima lukterėti, pažvelgti į veidrodėlius, praleisti kitus automobilius ir tik tada manevruoti. Žinoma, standartinių situacijų nebūna, tačiau šioje vietoje turi būti abipusė pagarba tarp statančiojo automobilį ir laukiančio, kol kelias atsilaisvins.
Žanro klasika: avarinis signalas ir nelegalus parkavimas
Norą privažiuoti prie prekybos centro durų ir ten išleisti keleivius, galima vadinti žanro klasika - įjungiamas avarinis signalas, tarsi jis būtų leidimas tokiam veiksmui. Kartais taip arti privažiuojama, kad nelengva į parduotuvę patekti.
Žanro klasika galima vadinti ir automobilių statymą aikštelėse prie geltonos linijos, rodančios, kad automobilio čia palikti nevalia ir kuri dažniausiai nupiešiama siauresnėse vietose, kad kiti vairuotojai galėtų laisvai išvažiuoti iš savo statymo vietų. Tą patį galima pasakyti ir apie automobilių statymą nepažymėtose aikštelės vietose taip, kad kitiems beveik neįmanoma išvažiuoti.
Kai pernai rugpjūčio 1 d. įsigaliojo gyventojų apsaugos nuo diskriminacijos naujovės, šeimų vietos prie prekybos centrų tapo tik rekomendacinio pobūdžio, tad labai dažnai jose stato kas tik nori. Bet tos vietos praplatintos tam, kad iš automobilio salono lengviau būtų išimti vaiko kėdutę ar vežimėlį, ką padaryti standartinėje ankštoje vietoje labai sunku. Palikime tas vietas tiems, kam jos skirtos.
Neleiskime užvirti kraujui, pamačius laisvą vietą: neužlįskime prieš nosį lėčiau statančiam automobilį, nevažiuokime ten, kur ant asfalto nupieštos rodyklės rodo priešingą kryptį, nestatykime automobilio ant vietų suskirstymo linijų, o dar blogiau užimdami dvi vietas. Nepamirškime, kad visose stovėjimo aikštelėse leidžiamas greitis yra 20 km/h. Konkurencija aikštelėse visada lemia sumaištį ir skubą ir tai neturi nieko bendro su kultūringu vairavimu, bet daug bendro turi su agresijos demonstravimu.
Draudimo bendrovių ekspertai apie problemas aikštelėse
Įvairių draudimo bendrovių ekspertai vieningi: daugiabučių kiemuose, automobilių stovėjimo aikštelėse minėta taisyklė kažkur išgaruoja, ne taip retai policijos pareigūnams dėl paprasto susidūrimo tenka vykti į daugiabučių kiemus, aiškintis, kuris vairuotojas buvo kaltas.
Autoreviu.lt, prisidėdamas prie situacijos Lietuvos keliuose gerinimo, kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba tęsia bendrą projektą. Prie didžiųjų prekybos centrų įvyksta labai daug eismo įvykių, juose nukenčia žmonės. Pavyzdžiui, Vilniuje prie prekybos centro Ozo g. 25 nuo šių metų pradžios jau įvyko 127 eismo įvykiai, 3 iš jų įskaitiniai - juose nukentėjo žmonių. Taigi 124 kartus buvo kviečiami policijos pareigūnai, įvykiai buvo fiksuojami, nors pagal dabar galiojančią tvarką žmonės galėjo (pripažinę, kas kaltas dėl eismo įvykio) susitarti tarpusavyje ir kreiptis ne į policiją, o į draudimo bendroves.
Per tą patį laikotarpį prekybos centro P. Lukšio g. 34 esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje įvyko 27 eismo įvykiai, iš kurių 3 buvo įskaitiniai. Šalia Žirmūnų g. 2 esančioje aikštelėje užregistruota 60 įvykių, 2 iš jų buvo įskaitiniai, šalia Žirmūnų g. 64 pastato - 37 eismo įvykiai, 1 jų buvo įskaitinis.
Uždaros teritorijos ir ženklinimas
Komisaras E. Tučis pabrėžė, kad prekybos centrų automobilių stovėjimo aikštelės - uždaros teritorijos, kuriose vairuotojai susiduria su kitokia situacija negu gatvėje. Kelių ženklų ar šviesoforų prie kiekvieno išvažiavimo čia nepastatysi, tad kelių žymėjimas pagrindiniais ir šalutiniais čia daromas ant asfalto. Būtina, kad žymėjimas būtų aiškus ir atitiktų nustatytus reikalavimus. Tam maždaug du kartus per metus jis turi būti atnaujintas. Tikrai dažnai eismo įvykio priežastimi tampa nusitrynusios žymos. Tokiu atveju policija eismo įvykio kaltininkais pripažįsta abu į ją patekusius asmenis.
Yra dar viena tipinė prekybos centrų aikštelių problema: vairuotojų neatidumas važiuojant atbuline eiga. Šiuo atveju negelbės jokie ženklai ar žymėjimai. Tipiška problema - judėjimas, vairavimas atbuline eiga. Variantų gali būti įvairių: neatidžiai apžiūrėjo statymo vietą ir užkabino šalia esantį automobilį, pajudėjo ir nepastebėjo artėjančio kito automobilio, du automobiliai vienu metu pajudėjo atbuline eiga ir susidūrė.
Kelių eismo taisyklių taikymas aikštelėse
Daugelis vairuotojų mano, kad automobilių stovėjimo aikštelėse kelių eismo taisyklės negalioja arba kad ten dešinės rankos taisyklė veikia kitaip. Plačiai paplitusi nuomonė, kad automobilių stovėjimo aikštelė nėra „tikras kelias“ ir todėl nepatenka į kelių eismo taisyklių taikymo sritį. Tačiau pagal KET 3.16, automobilių stovėjimo aikštelė yra teritorija, skirta arba pritaikyta transporto priemonėms stovėti.
Svarbiausias teisinis skirtumas atsiranda, kai transporto priemonė išvažiuoja iš stovėjimo vietos ar platformos. Jei abi transporto priemonės išvažiuoja iš stovėjimo vietų vienu metu, atsakomybė vertinama atsižvelgiant į laiką, matomumą ir galimybę išvengti susidūrimo.
Automobilių stovėjimo aikštelės be ženklų nėra chaoso zonos. Skirtumo tarp važiavimo per sankryžą ir manevro pradžios supratimas dažnai yra lemiamas veiksnys nustatant kaltę.
Požeminės stovėjimo aikštelės
Atsitikus nelaimingam incidentui požeminėje aikštelėje, susiduriama su nežinojimu, ką tokiu atveju daryti. Kokios Kelių eismo taisyklės galioja tokioje aikštelėje? Vis dažniau galime susidurti su požeminėmis stovėjimo aikštelėmis prekybos centruose, miesto centruose, prie gydymo įstaigų ar net naujos statybos daugiabučiuose.
Važiuojant požeminėse stovėjimo aikštelėse, daug incidentų kyla dėl pamirštų Kelių eismo taisyklių. Ypač sunku būna susigaudyti, kai nėra jokių pirmumą nurodančių ženklų.
Reikia nepamiršti, kad dešinės pusės taisyklė negalioja pajudant iš stovėjimo vietos. Dešinės pusės taisyklė taip pat negalioja esant kelio ženklams ir kelio dangos ženklinimui. Jei požeminėse stovėjimo aikštelėse ant kelio dangos iš baltų trikampių sudaryta linija, būtina prie jos sustoti. Išvažiavus iš šalutinio kelio priešais pirmumą turinčią transporto priemonę, pastarosios vairuotojas gali nespėti laiku sureaguoti, o kaltininku pripažįstamas pirmumo nepaisęs eismo dalyvis.
Požeminėse stovėjimo aikštelėse dažniausiai, o kartais vos matomai, nukenčia automobilių bamperiai, veidrodėliai, transporto priemonės būna apibraižomos. Eismo įvykiu yra laikomas ne tik dviejų transporto priemonių susidūrimas, ar kai nukenčia žmonės, bet ir tada, kai yra apgadinamas turtas.
Už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, jei padaryta mažesnė nei 750 eurų žala, numatyta nuo 600 eurų siekianti bauda. Jei žala didesnė, bauda gali siekti ir pusantro tūkstančio eurų.
Apleisti automobiliai bendrojo naudojimo vietose
Kaunas ėmėsi griežtų priemonių kovai su be priežiūros daugiabučių kiemuose ar kitose bendrojo naudojimo vietose paliktais automobiliais. Bešeimininkiai „Rover“ ir „Renault Clio“ automobiliai šią savaitę užkelti ant autovežio iškeliavo į saugojimo aikštelę Islandijos plente. „Neturime tikslo bausti. Visada norime problemas su gyventojais išspręsti civilizuotai. Pirmiausia taikome administracinę atsakomybę - įspėjimą ar nuobaudas. Kai automobilis atsiduria saugomoje aikštelėje, per 12 mėnesių galima kreiptis į savivaldybę ir jį atsiimti.“
Pasak G. Gatulio, kasmet Kauno savivaldybė sulaukia maždaug 300-350 pranešimų apie nenaudojamas transporto priemones. „Pirmiausia stengiamės kaip įmanoma greičiau susisiekti su apleistų automobilių savininkais, tačiau pasitaiko ir sudėtingesnių atvejų. Kiti gyventojai automobilius gauna kaip palikimą, bet jo nesusitvarko. Yra ir piktybinių situacijų, kai piliečiai transporto priemones naudoja kaip nelegalias lauko reklamas.“
Savivaldybės specialistai pastebi, kad apleisti automobiliai ne tik užima vietą bendrojo naudojimo erdvėse, bet ir tampa ekologine problema - iš neeksploatuojamos transporto priemonės gali išsilieti tepalai ar kiti taršūs skysčiai. „Išvaduodami viešąsias erdves nuo tokių transporto priemonių žengsime žingsnį į priekį - bent minimaliai padidinsime parkavimo vietų skaičių ir užkirsime kelią galimoms ekologinėms nelaimėms. Tikimės, kad tai atkreips kitų apleistų automobilių savininkų dėmesį, nes tokių griežtų priemonių imsimės dažniau. Apleistų „skardinukų“ nuvilkimus esame suplanavę ir kitą savaitę.“
Apleistų automobilių šalinimo tvarka
Gyventojams tenka susitaikyti, kad seni jų metalo laužai nuolat nekiurksos daugiabučių namų kiemuose. Vadovaujantis aprašu, Viešosios tvarkos skyrius gali inicijuoti transporto priemonės nuvežimą tais atvejais, kai nustatoma, kad transporto priemonė neturi savininko arba transporto priemonės savininko Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka nepavyksta nustatyti, transporto priemonės neįmanoma identifikuoti, paaiškėja, kad transporto priemonės savininkas jos galbūt atsikratė (išmetė) ir neketina įgyvendinti savo turtinių teisių į transporto priemonę. Šiuo metu nuvežtos yra 25 tokios transporto priemonės.
Grąžinamą transporto priemonę iš saugojimo vietos pasiima ir visas su tuo susijusias išlaidas apmoka ją atsiimantis asmuo. Savivaldybės administracija turi teisę reikalauti atlyginti transporto priemonės saugojimo, nuvežimo ir kitas su transporto priemone susijusias išlaidas, kurios buvo patirtos iki atsirandant transporto priemonės savininkui.
Šiais metais dėl neeksploatuojamų transporto priemonių laikymo bendrojo naudojimo vietoje sulaukta 574 pranešimų. Iš bendrojo naudojimo vietų pašalinta 407 automobiliai, iš kurių priverstinai nuvežta 22 automobiliai. Dėl nenaudojamų automobilių patraukimo galima kreiptis į savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyrių el. paštu.
Priverstinai nuvežamos neeksploatuojamos transporto priemonės perimamos savivaldybės žinion - nuvežamos, kol atsiras savininkas arba teismas priims sprendimą dėl jų pripažinimo bešeimininkiu turtu, ir saugomos aikštelėje, adresu Islandijos pl. 139.
Pateikiant pranešimą, reikia nurodyti tikslią vietą, automobilio valstybinį numerį, markę, spalvą, pageidautina prisegti nuotraukų. Informacija bus patikrinta (ar transporto priemonė registruota, ar jai galioja privalomoji techninė apžiūra, civilinės atsakomybės draudimas) ir, informacijai pasitvirtinus, bus siunčiamas pranešimas savininkui, o jeigu jo nėra, pradedama transporto priemonės pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūra, kuri teisės aktų nustatyta tvarka trunka ilgiau nei metus.
2021 m. atlikti 167, 2020 m. - 156 tyrimai dėl neeksploatuojamų transporto priemonių, pradėta 10 teisenų dėl neeksploatuojamų ir negalimų eksploatuoti transporto priemonių nusižengimo, tokių 2020 m. buvo 26.
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus atstovas teigė: „Jei gyventojai pastebi nenaudojamą automobilį, jie gali kreiptis į Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių el. paštu. Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai įvertina situaciją ir priima sprendimą, ką daryti su senu, nenaudojamu automobiliu.“
„Automobiliai yra vežami į saugomą savivaldybės aikštelę. Tie automobiliai stovi metus ir ilgiau, nes tokia yra procedūra. Metus turime išlaukti, gal atsiras savininkas. Jeigu savininkas atsiranda, pateikia nuosavybės dokumentus, apmoka už nuvežimą ir už antstolio paslaugas, tada jam automobilis grąžinamas. Jeigu jis neatsiranda, po metų kreipiamasi į teismą, prašoma pripažinti automobilį bešeimininkiu ir perduodama savivaldybei.“
tags: #vairavimas #apleistose #aikstelese