Kelionės į užsienį dažnai atveria naujus horizontus, tačiau jos taip pat reikalauja prisitaikymo prie vietinių taisyklių ir įpročių. Vienas svarbiausių aspektų, į kurį būtina atkreipti dėmesį, yra eismo kryptis ir vairavimo pusė. Daugelyje pasaulio šalių eismas vyksta dešine kelio puse, o vairas yra kairėje pusėje. Tačiau egzistuoja nemažai valstybių, kuriose situacija yra priešinga - eismas vyksta kaire kelio puse, o vairas yra dešinėje pusėje. Šis straipsnis skirtas išsamiai apžvelgti šalis, kuriose vairuojama dešinėje pusėje, ir pateikti patarimus, kaip saugiai vairuoti tokiose šalyse, bei aptarti Lietuvoje galiojančius reikalavimus ir praktikas.
Vairo padėties istorija: nuo Romos iki Napoleono
Eismo kryptis buvo apspręsta dar gerokai iki automobilio išradimo. Šių skirtingų tradicijų ištakos atsekamos iki Senovės Romos. Ten vadeliotojai vadžias laikė kaire ranka, kad dešiniąja galėtų laikyti ginklą. Natūraliai tai lėmė, kad buvo važinėjama kaire kelio puse, kad kitus žmones būtų galima sutikti iš dešinės - iš kardą laikančios rankos pusės. Tokia logika tiko ne tik Antikos laikams, bet ir viduramžiams, kai vyrai kardus laikė dešinėje rankoje, todėl vadeles buvo patogiau laikyti kairėje.
Visgi šiuolaikinis eismas kairiąja kelio puse, kaip rašo „National Geographic“, atsirado dėl kitos priežasties. Senovės romėnai, kaip ir dauguma dabartinių pasaulio gyventojų, buvo dešiniarankiai (apie 85 proc.), tad vežimų vadeliotojai vadeles laikydavo dešinėje rankoje, o rimbą - kairėje. Kairės pusės buvo laikomasi tam, kad vadeliotojai rimbu neužgautų praeivių. Tačiau neigiamas kairės pusės eismo aspektas taip pat buvo susijęs su dominuojančia dešine ranka - ginkluotas dešiniarankis praeivis galėjo lengviau užpulti vežimus ir kitus keliautojus, einančius priešinga kryptimi, nes dešinės pusės buvo nukreiptos į vidų. Šiais laikais romėnų palikuonys italai laikosi dešinės kelio pusės.
1773 metais Didžioji Britanija išleido įstatymą, kuriuo galutinai įtvirtino savo dabartinę eismo kryptį - kairiąją. Visgi Prancūzijoje tuo metu jau prasidėjo pokyčiai. Prancūzai buvo linkę važinėti dešine kelio puse. Viena vertus, Napoleonas buvo kairiarankis, todėl jam norėjosi kardą laikyti kairėje, o vadeles - dešinėje rankoje. Tačiau prancūzai taip pat suvokė, kad didžioji dalis kitų šalių kareivių juda kairiąja kelio puse. Taigi, judėdami dešine kelio puse prancūzų kariai atrodė bauginančiai, juos pasitikti buvo sunkiau. Napoleonas šią dešinės pusės tradiciją atnešė į Rusiją, Šveicariją ir Vokietiją.
Prancūzija ir Didžioji Britanija savo eismo kryptis išpopuliarino savo kolonijose - taip šios tradicijos paplito visame pasaulyje.
Šalys, kuriose eismas vyksta kairiąja kelio puse
Šis reiškinys dažniausiai siejamas su istoriniu britų imperijos palikimu, todėl daugelis buvusių kolonijų perėmė šią tradiciją. Štai keletas žinomiausių šalių ir teritorijų (iš 76 pasaulio šalių), kuriose eismas vyksta kairėje pusėje:
- Jungtinė Karalystė: šalis, iš kurios kilo šis vairavimo būdas.
- Airija: artima JK kaimynė, kurioje taip pat laikomasi kairės pusės eismo.
- Australija: didelis žemynas, kurioje vairavimas kairėje pusėje yra norma.
- Naujoji Zelandija: kraštas, kur eismas organizuojamas kairėje kelio pusėje.
- Japonija: vienintelė iš didžiųjų pasaulio ekonomikų, kurioje vairuojama kairėje pusėje.
- Indija: didžiulė šalis su skirtingomis eismo sąlygomis, kur eismas vyksta kairėje pusėje.
- Pietų Afrika: šalis su sudėtinga istorija, kurioje vairavimas kairėje pusėje yra įprastas.
- Malaizija: Pietryčių Azijos valstybė, kurioje eismas vyksta kairėje pusėje.
- Singapūras: modernus miestas-valstybė, kurioje vairavimas kairėje pusėje yra standartas.
Japonijos eismo krypties ypatumai
Japonijos eismo krypties pasirinkimas nėra toks aiškus kaip kitų šalių, tačiau manoma, kad samurajai nešiojo kardą iš kairės pusės, ir nenorėjo juo kliudyti praeivių. Tad šioje šalyje eismas nuo seno vyko kaire puse, ir tai prigijo. BBC duomenimis, britai vėliau nutiesė Japonijoje geležinkelių tinklą, pritaikytą eismui kaire puse, tad ši praktika dar labiau įsitvirtino. 1945 metais šalyje pasirodę amerikiečiai Okinavos prefektūroje pakeitė eismo kryptį į dešinę. Į kairę pusę Japonija sugrįžo po kelių dešimtmečių - 1978 metais. Šiandien japonai važinėja kaire kelio puse.
JAV perėjimas prie dešinės pusės eismo
Visgi JAV dar 18 amžiuje pradėjo važinėti dešiniąja kelio puse. Kaip rašo „Time“, Jungtinėse Valstijose vienu metu buvo važinėjama kaire kelio puse. Ankstyvuoju kolonizavimo laikotarpiu iš Anglijos atvykę naujakuriai naujoje šalyje pritaikė keliavimo metodus, kurie galiojo gimtojoje Anglijoje. Tai lėmė krovininių vežimų vilkstinės. Sunkūs vežimai buvo tempiami trijų ir daugiau arklių. Vadeliotojas įsitaisydavo ant kairėje įkinkyto arklio, kad dešine, dominuojančia, ranka lengviau kontroliuotų kitus arklius. Taigi įsitvirtino eismas dešine kelio puse. Dešinės pusės eismą JAV įtvirtino Henry Fordas, kuris pradėjo masiškai gaminti automobilius su vairu, įtaisytu kairėje pusėje. Vairuotojas sėdėjo kairėje pusėje, o keleivis dešinėje, tad automobiliai buvo pritaikyti važinėti dešine kelio puse.
Samoa atvejas: eismo krypties pakeitimas
Šiuolaikinės šalys vis dar ryžtasi eismo krypties pokyčiams. Pavyzdžiui, 2009 metais buvo paskelbta, kad Samoa, nedidelė sala Okeanijoje, keičia eismo kryptį iš dešinės į kairę. Priežastis - norima importuoti pigesnius automobilius iš Naujosios Zelandijos ir Australijos. Tuomet šalyje buvo paskelbti du laisvadieniai, kad gyventojai galėtų prisitaikyti prie šio pokyčio.
Dešiniavairiai automobiliai Lietuvoje: reglamentavimas ir iššūkiai
Lietuvoje galiojančio draudimo registruoti transporto priemones su vairu dešinėje pusėje tikslas - užtikrinti automobilio vairuotojo ir aplinkinių saugą. Vairuojant dešiniavairę transporto priemonę dėl mažesnio matomumo lauko vairuotojui tampa žymiai sudėtingiau lenkti, daryti kairįjį posūkį, atlikti kitus manevrus. Šalies kelių infrastruktūra (pvz., maršrutinio transporto stotelės) pritaikyta tik dešinės pusės eismui.
Istorinės diskusijos ir teisinis reglamentavimas
Lietuvoje diskusijos dėl dešiniavairių automobilių registracijos savo apogėjų pasiekė prieš dešimtmetį. Tuomet dėl griežtai neigiamos pozicijos šiuo klausimu Europos Komisija pranešė nusprendusi paduoti Lietuvą į Europos Sąjungos Teisingumo teismą. 2015 m. Konstituciniam Teismui (KT) įrodžius, jog draudimas registruoti automobilius, turinčius vairą dešinėje pusėje, Lietuvoje bei juos naudoti nuolatiniams Lietuvos gyventojams prieštarauja Konstitucijai, nuo 2018 metų sausio 1 d. įsigaliojo įstatymas, leidžiantis registruoti automobilius, kurie turi vairą dešinėje pusėje. Tačiau tik su keliomis išlygomis.
Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) viršininko pavaduotojas Justas Rašomavičius patvirtino, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (SEAKĮ) numatytos pataisos apibrėžė dešiniavairių automobilių, įprastai pritaikytų eismui kairiąja kelio puse, naudojimą Lietuvoje. Šioms pataisoms buvo pritarta Seime ir jos įsigaliojo nuo 2018 m. sausio 1 d.
Pagrindinis eismo judėjimo principas šalyje yra paprastas - eismas vyksta dešine puse, todėl numatyta, kad čia eksploatuojamų automobilių vairas turi būti kairėje. Tiesa, Lietuva šiuo požiūriu yra liberali ir nedraudžia eksploatuoti automobilių, kurių vairas yra dešinėje, o įstatymuose numatyta, kad įvykdžius keliamus reikalavimus, toks automobilis šalyje gali būti net ir registruojamas.
Reikalavimai dešiniavairiams automobiliams Lietuvoje
Lietuvoje nuo 2018 m. sausio 1 d. įregistruoti automobilius su vairu dešinėje pusėje leidžiama, tačiau taikomi griežti reikalavimai. Šie reikalavimai apibrėžti Motorinių transporto priemonių, jų priekabų gamybos ir perdirbimo ir techninės ekspertizės atlikimo tvarkos aprašo 10 priede. Anot „Regitros“ atstovės spaudai Rūtos Gudašiūtės, esminis pavojus yra tai, kad Lietuvoje esanti susisiekimo kelių transportu sistema nėra pritaikyta eismui kaire kelio puse, todėl vairuoti Lietuvoje dešiniavairę transporto priemonę yra rizikinga. Ši rizika - tai mažesnis vairuotojo matomumo laukas, daug sudėtingiau ir pavojingiau lenkti, atlikti posūkį į kairę ir kitus manevrus, vairuotojų įgūdžių vairuoti tokias transporto priemones trūkumas, prastesnis kelkraščių apšvietimas.
Pagrindiniai reikalavimai:
- Transporto priemonėms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, skirtų keleiviams vežti, bent viena keleiviams laipinti skirta durys turi būti dešinėje transporto priemonės pusėje.
- Istoriniai II ir / ar III klasės veidrodžiai, rodantys galinį vaizdą, turi būti įrengti abiejose transporto priemonės pusėse. Kitų veidrodžių įrengimas turi atitikti Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) taisykles Nr. 46 reikalavimus.
- Periskopiniai priekinio vaizdo veidrodžiai ir kamera su monitoriumi transporto priemonėje turi būti įrengti stacionariai. Jie neturi uždengti daugiau kaip 10 proc. priekinio vairuotojo ir keleivio valytuvų nuvalyto stiklo paviršiaus ploto II zonoje.
- Patys veidrodžiai turi būti sertifikuoti kaip I, II ar II klases veidrodžiai pagal Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) taisyklę Nr. 46 arba kaip galinio vaizdo veidrodžiai pagal Jungtinių Tautų Europos Ekonomikos Komisijos (JT EEK) taisyklę Nr. 81. Jie turi būti pagaminti iš beskeveldrio stiklo arba taip, kad dūžio atveju liktų ant pagrindo.
- Monitoriaus funkcijas gali atlikti transporto priemonės gamintojo įmontuotas įrenginys, nustatytas taip, kad pagrindinė jo funkcija transporto priemonei judant būtų vaizdo perdavimas iš kameros.
- Bendri kameros ir jos tvirtinimo elementų matmenys neturi būti didesni kaip 150 mm ilgio.
- Ekspertizei turi būti pateikti dokumentai, patvirtinantys kameros ir monitoriaus atitiktį nustatytiems reikalavimams.
„Regitros“ atstovė spaudai Rūta Gudašiūtė informavo, kad šiuo metu Lietuvoje įregistruota 40 transporto priemonių, kurių vairas yra sumontuotas dešinėje pusėje. Anot jos, šį skaičių sudaro 17 - istorinių, 21 - kelių valymo, 1 transporto priemonė registruota Lietuvoje iki 1993 m. gegužės 1 d. Vairuoti dešiniavairius automobilius galės ne visi - numatytos papildomos išlygos keleivius vežantiems autobusams, mat jų bent vienos keleiviams laipinti skirtos durys privalo būti dešinėje pusėje, taip pat draudžiama tokius vairuoti pradedantiesiems vairuotojams.
Realūs iššūkiai registruojant dešiniavairį automobilį
Steve‘as Faganas, airis, bandęs įregistruoti savo dešiniavairį „Toyota Altezza“ Lietuvoje, susidūrė su daugybe kliūčių. Nors išnagrinėjo visus reikalavimus ir įsigijo, jo manymu, tinkamą įrangą, „Tuvlita“ atsisakė registruoti automobilį. Jam buvo paaiškinta, kad veidrodėlis, atspindintis kito veidrodėlio vaizdą, yra per žemai ir iššovus oro saugos pagalvėms, gali sužaloti. Be to, vienas iš nurodymų, kad salone sumontuoti veidrodėliai turi būti patvirtinti Europoje, tačiau „niekas kada nors anksčiau to nedarė ir tik latviai man galėjo pagelbėti šioje situacijoje“. Pasak jo, sumontuotas ekranas, kuris visą laiką transliuoja vaizdą iš priekyje sumontuotos kameros, itin blaško.
Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ ekspertas Dainotas Ragelis aiškino, kad „svarbiausi dalykai, dėl kurių nuo minėtos 2018-ųjų sausio 1 d. Lietuvoje nebuvo užregistruotas ne vienas dešiniavairis automobilis - keleivio pusėje esančios oro saugos pagalvės negalėtų išsiskleisti dėl kairėje salono pusėje sumontuotų periskopinių veidrodžių ir vaizdo kameros. Taip pat kamerai bei monitoriui numatytų techninių charakteristikų“.
Rizikos ir saugos aspektai
Automobilio pritaikymo eismo sistemai reikšmę atspindi ir moksliniai tyrimai, atlikti JAV, Kanadoje, Europos šalyse. Tyrimai parodė, kad rizika pakliūti į eismo įvykį dešinės kelio pusės eisme su automobiliu, pritaikytu eismui kaire kelio puse, yra 30-40 proc. Draudimo kompanija ICBC (Insurance Corporation of British Columbia) taip pat paskelbė tyrimą, kurio išvadose nurodoma, jog rizika patekti į eismo įvykį dešinės pusės eisme su automobiliu, pritaikytu eismui kairiąją kelio puse ir turinčiu vairą dešinėje pusėje, yra 30-40 proc. Lietuvos autoverslininkų asociacija (LAA) pateikė argumentų, kodėl atsisakoma įsileisti dešiniavairius automobilius: „Į tradicinių automobilių srautą įsimaišiusių dešiniavairių automobilių vairuotojai susidurtų su rimtomis problemomis prireikus aplenkti lėčiau judančius eismo dalyvius. Norint pamatyti, ar tokiam manevrui būtina erdvė yra laisva, dešinėje pusėje sėdintis vairuotojas turėtų visu automobilio korpusu išlįsti iš savo eismo juostos. Siaurame ar riboto matomumo kelyje tai padaryti būtų nepaprastai sunku. Analogiškų keblumų kiltų mėginant įveikti nereguliuojamas sankryžas, nes vaizdas kairėje pusėje, į kurią pasižiūrėti privalu pirmiausia, būtų matomas blogiau, o tinkamai įvertinti situaciją būtų sudėtingiau.“
„Kokį pavojų eismo saugumui keltų dešiniavairių legalizavimas, iliustruoja ir Švedijos eksperimentai eismo organizavimo srityje. Ši Skandinavijos valstybė buvo paskutinioji Europoje, kur 1967-aisiais eismas iš kairės kelio pusės buvo perkeltas į dešinę.“ D. Ragelis taip pat pabrėžia, kad neatsitiktinai vengdami rizikos, susijusios su tradiciniam eismui nepritaikytų automobilių eksploatacija, beveik visos Europos šalys numatė įvairių „saugiklių“, kurie numatė, kad nusprendę važinėti dešiniavaire mašina turėtų sumokėti gerokai didesnius registracijos mokesčius, pirkti brangesnius civilinės atsakomybės ir KASKO draudimo polisus bei įveikti kitus administracinius barjerus.
Vis dėlto, vairuotoja Evelina, dvejus metus vairuojanti dešiniavairį „Nissan Silvia“, teigia, kad eismo saugumui pavojų kelia neatsakingi vairuotojai, o ne tai, kad eisme dalyvauja dešiniavairės transporto priemonės. Tačiau kiti pašnekovai tikino, kad tokių automobilių kiekiui keliuose smarkiai išaugus, rizika padidėtų.
Vairo perkėlimas iš dešinės į kairę
Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, automobilių su vairu dešinėje pusėje registruoti Lietuvoje draudžiama, jei vairo perkėlimas iš dešinės pusės į kairę nėra įvertintas pagal šalyje galiojančią tvarką. Valstybinė kelių transporto inspekcija (VKTI) primena, kad automobilio valdymo įtaisus perstatyti iš dešinės pusės į kairę galima įvykdžius vieną iš šių sąlygų:
- Transporto priemonė perdirbama transporto priemonės gamintojo įgaliotame servise.
- Transporto priemonės savininkas turi transporto priemonės gamintojo technines sąlygas ir perdirbimą atlieka bet kuriame servise pagal šias technines sąlygas.
Abiem nurodytais atvejais po perdirbimo turi būti atlikta transporto priemonės techninė ekspertizė.
Kokios dalys pakeičiamos?
Vairo perkėlimas iš dešinės pusės į kairę yra sudėtingas procesas, reikalaujantis daugybės pakeitimų:
- Vairas ir vairo sistema: reikia pakeisti ne tik patį vairą, bet ir visą vairo kolonėlę bei jos komponentus.
- Prietaisų skydelis: dažnai tenka keisti visą prietaisų skydelį, kad būtų perkeltos valdymo funkcijos.
- Pedalai: stabdžių, sankabos ir akceleratoriaus pedalai turi būti perkelti į kairę pusę.
- Elektros instaliacija: elektros instaliacija dažnai turi būti iš naujo išvedžiota, kad būtų pritaikyta naujam vairo ir prietaisų išdėstymui.
- Žibintai: būtina pakeisti priekinius žibintus, kad jie tinkamai apšviestų kairiąją kelio pusę, nes skiriasi šviesos srauto kryptis.
- Kitos dalys: taip pat gali tekti keisti veidrodėlius, rankenėles, durelių apdailą, atidarymo rankenėlę, rankinį stabdį, el. saugiklių dėžutę, servo pavarą, stabdžių sistemos vamzdelius ir kitas smulkias dalis.
Kiek trunka ir kainuoja darbai?
Toks perstatymo procesas gali trukti nuo 1 iki 2 savaičių, priklausomai nuo specialistų skaičiaus, jų kompetencijos ir detalių prieinamumo. Ruošiant automobilio vairo konversijai, visos atsarginės dalys turi būti įsigyjamos iš anksto. Dauguma darbų atliekami tik specializuotuose servisuose.
Vairo keitimo kaina gali būti labai skirtinga. Paprastesniems automobiliams kaina gali prasidėti nuo maždaug 2000 eurų. Tačiau prabangesni ar sudėtingesni modeliai gali pareikalauti daugiau nei 10 000 eurų. Čia svarbią dalį sudaro ne tik detalės, bet ir serviso darbo sąnaudos.
Nelegalaus perdirbimo pavojai
Vienas iš dažniausių atvejų - kai transporto priemonės, pritaikytos eismui kaire kelio puse, parvežamos į Lietuvą iš Jungtinės Karalystės, Lietuvoje perdirbamos ir parduodamos pirkėjams, jų neinformavus apie tokius pakeitimus. Dažnai tokios transporto priemonės perdirbamos nesilaikant gamintojo nustatytų reikalavimų, o tai kelia didelę grėsmę eismo saugumui. VKTI žiniomis, šios transporto priemonės, dažnai siekiant nuslėpti jų pirminę paskirtį, pirmiausia laikinai registruojamos kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, kuriose eismas vyksta dešine kelio puse, o vėliau bandoma jas legalizuoti Lietuvoje. Inspekcija perspėja transporto priemonių pirkėjus, kad jie būtų atidesni rinkdamiesi naudotą transporto priemonę, imtųsi papildomų priemonių ir išsiaiškintų pradinę transporto priemonės kilmę, pasinaudotų gamintojų ar jų įgaliotųjų atstovų turima informacija apie tas transporto priemones.
Alternatyvos ir išimtys dešiniavairiams automobiliams Lietuvoje
Ne visais atvejais vairas dešinėje pusėje kelia problemas. Lietuvoje dešiniavairės transporto priemonės, kaip ir įprastos, gali būti pripažintos ir įregistruotos kaip istorinės transporto priemonės. Tiesa, pirmiausia jos privalo atitikti visoms istorinėms transporto priemonėms keliamus reikalavimus. Motorinės transporto priemonės pripažinimo istorine transporto priemone tvarkos apraše nurodoma, kad tokios transporto priemonės turi būti pagamintos prieš 30 arba daugiau metų. Kad gautų tokį statusą, transporto priemonės taip pat turi būti serijiniu būdu nebegaminamos mažiausiai 15 metų. Išlaikyta turi būti ir pirminė autentiška motorinės transporto priemonės būklė. Istorinėms transporto priemonei neturi būti padaryta jokių esminių išvaizdos, konstrukcijos ir techninių parametrų pakeitimų. Jei tokie pakeitimai yra padaromi, jie turi atitikti transporto priemonės pagaminimo laikotarpį. Tai reiškia, kad į dešiniavairį istorinį automobilį nereikia sumontuoti įvairios modernios įrangos, padedančios stebėti eismą, o tokios įrangos sumontavimas reikštų tvarkos aprašo neatitikimą, nes būtų pakeista autentiška transporto priemonės išvaizda.
Galimybe legaliai dalyvauti eisme su dešiniavairėmis mašinomis džiaugiasi japoniškų automobilių entuziastai. Kultinius devyniasdešimtųjų ar dar senesnius japoniškus modelius jie dažniausiai perka Japonijos aukcionuose. Automobiliams atkeliavus į Lietuvą, jie paruošiami tapti istoriniais, o praėję ekspertizę ir tokiais tapę, nepažeisdami įstatymų važinėja Lietuvos gatvėmis. Tačiau vairuoti dešiniavairį automobilį be papildomų sistemų eisme daug kam gali pasirodyti nelengva užduotis.
Dešiniavairių automobilių vairuotojų patirtys Lietuvoje
Nors vairuoti dešiniavairį automobilį be papildomų sistemų eisme daug kam gali pasirodyti nelengva užduotis, kai kurie vairuotojai Lietuvoje dalijasi teigiamomis patirtimis.
Lengvas pripratimas ir iššūkiai
Jau dvejus metus dešiniavairį „Nissan Silvia“ automobilį Lietuvoje vairuojanti Evelina teigia mašiną pirkusi dėl to, kad jos norėto modelio kairiavairių versijų tiesiog nebuvo, o jos turimas automobilis buvo gamintas tik Japonijos rinkai. Mergina teigia prie tokio automobilio pripratusi visai lengvai, tačiau pradžioje sunkumų išvengti nepavyko. „Tai buvo mano pirmasis automobilis, su juo išmokau vairuoti. Pagrindiniai sunkumai, kuriuos kelia vairas dešinėje yra tokie, kad ganėtinai sunku lenkti kitus automobilius, kartais sunku išvažiuoti iš žiedinės sankryžos. Bet viskas išsisprendė su daugiau praktikos“, - pasakojo vairuotoja.
Dešiniavairį „Toyota Mark II“ Lietuvoje vairuojantis Marius pasakojo, kad prie vairo kitoje pusėje taip pat priprato gana lengvai. „Kadangi automobilis, kurį vairuoju, turi automatinę pavarų dėžę, dalis sudėtingumo atkrenta. Vairavimas miesto centre, eismo juostos ir visi manevravimo dalykai yra lengvai išmokstami, tik gal lygiagretus parkavimas vis dar keblus“, - pripažino vairuotojas. Panašiai kalbėjo ir daugiau nei 7 metus dešiniavairius automobilius vairuojantis Mantvydas. Vairavimo patirties Anglijoje turintis pašnekovas tikino, kad priprasti sunku nebuvo. „Esu kairiarankis, todėl absoliučiai nesijaučia jokio diskomforto ir galima dešiniavairius automobilius vairuoti patogiai. Viskas labai paprasta. Tiek gatvėje, tiek automagistralėje galima vairuoti taip pat, kaip ir įprastą kairiavairį“, - aiškino Mantvydas.
Lenkimo manevras ir saugus atstumas
Vis dėlto, atlikti lenkimo manevrą tokiu automobiliu yra daug sunkiau. Sėdint dešinėje pusėje, dviejų priešingų eismo juostų kelyje, stebėti priešprieša atvažiuojančius automobilius nėra taip paprasta. „Aplenkti kitus automobilius sunku, dažniausiai nelenkiu arba palieku didelį atstumą iki kitos transporto priemonės, kad matyčiau didesnį atstumą į priekį. Arba paprašau keleivio, kad žvilgteltų už mane“, - pasakojo Marius. Vairuotoja Evelina taip pat aiškino, kad vienas svarbiausių dalykų - saugaus atstumo išlaikymas. Reikia, kad priekyje esantis automobilis neuždengtų kelio. Tuomet, privažiavus arti centrinės linijos, kaip tikino pašnekovė, puikiai matosi, ar iš priekio važiuoja kitas automobilis.
Populiarumo priežastys ir importo niuansai
Ne tik dešiniavairį automobilį vairuojantis, bet ir jų importu iš Japonijos į Lietuvą užsiimantis Marius teigia, kad tokie modeliai pradėjo populiarėti dėl galimybės juos užregistruoti istorine tvarka. Anot pašnekovo, augantį populiarumą lemia ir įdomesnė komplektacija, geresnės būklės kėbulas ar mažesnė rida. Jis taip pat paminėjo automobilių retumo bei mažos pasiūlos Europoje aspektus, mat dauguma entuziastų pamėgtų modelių buvo skirti tik Japonijos rinkai. Tačiau norint įsigyti tokį įdomų japonišką modelį, piniginę teks atverti plačiau. „Be 6 tūkstančių eurų, ko gero, nepavyks atsivežti nieko įdomesnio be pačių pigiausių kasdienių automobilių“, - teigė jis. Pašnekovas taip pat akcentavo, kad 30 metų sulaukę ar senesni modeliai turi dideles muito bei pridėtinės vertės mokesčio lengvatas. Įsigijus tokį automobilį Japonijoje, teks jį parsigabenti į Lietuvą. Pašnekovo teigimu, nuo laivų laisvumo automobilis savo eilės išplaukti gali laukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, ypač, jeigu prieš kelionę jį reikia kiek sutvarkyti. Tuomet kelionė laivu užtrunka apie du mėnesius.
tags: #vairas #desineje #puseje #perdejimas