Antifrizas, arba aušinimo skystis, yra gyvybiškai svarbus skystis visose transporto priemonėse su vidaus degimo varikliais. Jis apsaugo variklį nuo perkaitimo vasarą ir neleidžia jam užšalti žiemą. Be to, antifrizas apsaugo variklio komponentus nuo korozijos. Antifrizas yra vienas iš tų dalykų automobilyje, apie kurį susimąstoma tik tada, kai su juo yra problemų, pavyzdžiui, spartus skysčio nutekėjimas arba dingimas. Toks skysčio dingimas gali gluminti ir neraminti, nes priežastys, kodėl dingsta antifrizas, dažniausiai yra nemalonios.
Neretai pasitaiko, kad išjungus variklį, antifrizo lygis išsiplėtimo bakelyje pakyla, o tai gali reikšti rimtas aušinimo sistemos problemas.
Antifrizo lygio pakilimas išjungus variklį - procesas ir priežastys
„Variklis“ užverda ir tik tada garai išsiveržia į lauką. Šis procesas akivaizdus stebint puode verdantį vandenį. Puodo metalui įkaitus iki 99,7°C vanduo pradeda virti - palengva kyla burbuliukai. Jis verda toliau, pradeda kunkuliuoti daug smarkiau, ir tik tada slėgiui pakilus, jeigu puodo dangtis uždengtas - pradeda jį kelti arba išsilieja per kraštus. Net išjungus viryklę procesas tęsiasi, vanduo dar kurį laiką verda, kol įkaitęs puodas ataušta. Būtent analogiškas procesas vyksta ir variklyje.
Vandens pagrindu su etilenglikoliu gaminamam aušinimo skysčiui (antifrizui) variklyje užvirus ir toliau verdant, aušinimo sistemoje pradeda kilti slėgis. Viršijus automobilių, motociklų ar kitų technikos gamintojų nustatytą aušinimo sistemos slėgį, kuris paprastai būna nuo 0,9 iki 1,6 baro - skystis išpučia jį lauk. Pasipila garai. Net išjungus variklį, aušinimo skystis, besiliečiantis su įkaitusiu variklio karštuoju tašku, nesiliauja virti tol, kol palengva ataušta. Kadangi aušinimo skysčių, vadinamų antifrizu, gaminamų vandens ir etilenglikolio pagrindu sudėtis yra 50:50, t. y. jį apytikriai sudaro 50 % vanduo ir 50 % etilenglikolis, nes keletą procentų sudaro priedai - inhibitoriai. Aušinimo sistemoje tokios sudėties mišinys užverda, priklausomai nuo mišinio santykio, prie 107°C - 128°C laipsnių. Realiai įprasto antifrizo vandens ir etilenglikolio santykis paprastai būna apie 50 su 44-46 %. Likusioji dalis apie 6-4 % antikoroziniai, eroziniai, antikavitaciniai ir kiti priedai.
Taigi, garams išsiveržus iš transporto priemonės į lauką - variklis jau būna perkaitęs. Be to, tam tikrą laiką, tiksliau kol susidaro prisotinti garai, jis nesiliauja virti ir tik tada palaipsniui pradeda vėsti. Tai nesunku pamatyti, nes išjungus variklį dar reikia truputį palaukti, kol galėsite nuimti išsiplėtimo bakelio ar radiatoriaus dangtelį. Variklio perkaitimo pasekmių iš karto galime nepastebėti, jeigu nenumaunamos ar nesuplėšomos žarnos, netrūksta radiatoriaus vamzdeliai ir kt.
Galimi variklio gedimai dėl antifrizo virimo
Perkaitimo pasekmė dažnai būna „išdegusi“ tarpinė, kuomet aušinimo skystyje (antifrize) plaukioja tepalas arba tepale - antifrizas. Kartais būna, kad antifrizas išmetamas pro duslintuvą. Neretai perkaitus varikliui tenka jį remontuoti - susiklaipo cilindrų blokas ir/ar cilindrų galvutė. Remonto metu tenka keisti ir tarpinę. Dažnai net keičiamas variklis.
Pasikartosime, išvardinsime tokią procesų variklyje seką: variklis perkaista, antifrizas užverda ir toliau virdamas virsta garais, pakyla slėgis, skystis išsiveržia lauk.
Dažniausios priežastys, kodėl dingsta antifrizas
Galima išskirti gana nemažai dažniausiai pasitaikančių šios problemos kaltininkų. Visgi kaltininkus galima skirstyti į tris kategorijas: vidinis nutekėjimas, išorinis nutekėjimas bei išgaravimas dėl perkaitimo.
Vidinis nutekėjimas
- Trūkusi variklio galvos tarpinė: Trūkus variklio galvos tarpinei, į degimo kamerą arba tepalo sistemą gali ištekėti antifrizas. Tai nėra gerai. Akivaizdžiausi požymiai - balti dūmai iš išmetimo vamzdžio ir alyvos spalvos pokyčiai (pieno spalvos). Kai pradeda leisti variklio galvos tarpinė, galite to irgi nepastebėti ilgą laiką. Tarpinė turi atlaikyti platų variklio temperatūrų diapazoną, taip pat ypač aukštus ir labai žemus variklio slėgius. Kai tai atsitinka, tarpinė nebegali laikyti variklio alyvos ir aušinimo skysčio atskirai, o tai yra labai pavojinga ir dažnai sukelia rimtus gedimus.
- Įtrūkęs variklio blokas: Problemos sukėlėju gali būti ir įtrūkęs variklio blokas.
- Nuotėkis EGR aušintuve: Jei EGR aušinimo sistemoje atsiranda nuotėkis, skystis gali patekti į recirkuliuojančias išmetamąsias dujas, praeiti pro variklį ir sudegti išmetimo vamzdyje, praktiškai be jokių simptomų, išskyrus, žinoma, nuolatinį aušinimo skysčio praradimą, kurio priežastis gali būti sunku diagnozuoti.
Išorinis nutekėjimas
- Susidėvėjusios žarnelės, tarpinės ir jungtys: Laikui bėgant, žarnelės, tarpinės ir visos sistemos jungtys gali susidėvėti. Dėl to atsiranda nesandarumai, įtrūkimai ar kita žala bei skystis nuteka. Rasti tokias problemas įmanoma tik atlikus vizualią apžiūrą. Guminės žarnos, sujungiančios aušinimo sistemos komponentus, yra jautrios temperatūrų pokyčiams ir cheminiam poveikiui. Laikui bėgant jose gali atsirasti įtrūkimų ar plyšių, dėl kurių antifrizas greitai prarandamas. Susidėvėjusi žarna dažnai tampa trapesnė, todėl ji neatlaiko sistemoje kylančio slėgio ir pradeda leisti skystį.
- Radiatoriaus pažeidimai: Skysčio nutekėjimą gali sukelti ir radiatoriaus pažeidimai. Jie atsiranda dėl šiukšlių ar nuolaužų bei dėl korozijos. Korozija radiatoriuje yra viena iš pagrindinių aušinimo skysčio nutekėjimo priežasčių. Vamzdžiams senstant ir prarandant atsparumą, viduje gali atsirasti nuosėdų, kurios sukelia nuotėkį.
- Sugedusi vandens pompa (siurblys): Paskutinė iš dažniausių problemų, kuri sukelia išorinius antifrizo nutekėjimus, yra sugedusi vandens pompa (siurblys). Vandens siurblys vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant, kad aušinimo skystis būtų cirkuliuojamas visoje aušinimo sistemoje taip, kaip priklauso. Paprastai jis varomas diržu ir yra apatinėje variklio dalyje. Siurblio gedimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių - dažniausiai tai natūralus susidėvėjimas.
- Išsiplėtimo bakelio pažeidimai: Automobilio aušinimo sistemoje yra išsiplėtimo bakas, į kurį pilamas aušinimo skystis. Laikui bėgant ir veikiant temperatūros pokyčiams, tas plastikas gali susilpnėti, taip pat ir jį jungiančios dalys. Bakelis gali įtrūkti arba atsirasti bakelio dangtelio nesandarumas, leidžiantis išbėgti aušinimo skysčiui.
- Radiatoriaus dangtelio gedimas: Radiatoriaus dangtelis atrodo nereikšmingas dalykas, tačiau jis atlieka didelį darbą. Pačiame radiatoriuje darbo metu susidaro labai didelis slėgis, o dangtelis yra atsakingas už sistemos sandarumą, kuris palaiko vienodą slėgį visoje aušinimo sistemoje. Tačiau laikui bėgant jo tarpinė gali susidėvėti arba spyruoklė gali prarasti reikalingą amortizaciją, o tai gali leisti aušinimo skysčiui po truputį ištekėti.
Išgaravimas dėl perkaitimo
- Aušinimo skysčio trūkumas: Dėl to, kad antifrizo yra per mažai, arba dėl to, kad radiatorius yra sugedęs, aušinimo skystis gali užvirti ir išgaruoti. Viena dažniausių priežasčių yra per mažas aušinimo skysčio kiekis sistemoje. Aušinimo skystis nuolat cirkuliuoja sistemoje, pašalindamas šilumą iš įkaitusių variklio dalių.
- Sugedęs termostatas: Termostatas reguliuoja aušinimo skysčio cirkuliaciją tarp variklio ir radiatoriaus. Kai variklis šaltas, termostatas priverčia aušinimo skystį cirkuliuoti tik variklio sienelių viduje, taip pagreitindamas jo įkaitimą. O kai pasiekiama darbinė temperatūra, termostatas nukreipia skystį į radiatorių, kad jis neperkaistų - tai didysis aušinimo ratas. Jei jis stringa, skystis gali nepatekti į radiatorių, o variklis gali perkaisti. Taip pat, gedimas gali būti termostato valdymo sistemoje.
- Radiatoriaus ventiliatoriaus gedimas: Ventiliatorius padeda atvėsinti aušinimo skystį radiatoriaus viduje. Elektrinis ventiliatorius pučia šaltą orą ant radiatoriaus, o tai ypač būtina važiuojant nedideliu greičiu, kai oro srautas yra nepakankamas. Jei jis neveikia, aušinimas tampa neefektyvus.
- Užsikimšęs arba pažeistas radiatorius: Eksploatacijos metu prie radiatorių „sumuštinio“, esančio priešais variklį, prilimpa purvas, pūkai ir kitos nuo kelio patekusios šiukšlės. Radiatorius gali užsikimšti dėl kalkių, rūdžių ar nešvarumų, trukdančių skysčiui cirkuliuoti.
- Oro burbuliukai aušinimo sistemoje: Oro burbulai gali susidaryti keičiant aušinimo skystį ar dėl nesandarių sistemos vietų.
- Aušinimo skysčio kokybės problemos: Senas ar prastos kokybės aušinimo skystis gali sudaryti nuosėdas, kurios užkemša radiatorius ir termostatus. Per laiką nekeistas antifrizas tampa rūgštinis ir pradeda ardyti vidines dalis, praranda savo tepimo savybes, ko pasekoje prastai tepama vandens pompa. Atsiranda korozija.
Antifrizo dingimo požymiai ir diagnostika
Norėdami sužinoti, ar jūsų variklyje trūksta ar dingsta aušinimo skysčio, tiesiog patikrinkite išsiplėtimo bako aušinimo skysčio lygį ir užpildykite jį, tada stebėkite lygį, kad sužinotumėte, ar skystis mažėja. Aušinimo skysčio lygis turi būti per vidurį - tarp minimalios ir maksimalios padalų. Jei pastebėjote, kad lygis mažesnis nei minimalus, važiuoti dar galima, tačiau būtina stebėti situaciją.
Paulius, automobilio savininkas, pasakoja, kad nuo žiemos pradėjo dinginėti antifrizas. Vieną dieną, atsidaręs bakelį ir užkūręs automobilį, pastebėjo, kad antifrizas per kokias 5 minutes pakilo tiek, kad pradėjo bėgti per viršų. Be to, per vieną žarnutę į bakelį bėgo baltos putos. Tai yra akivaizdus ženklas, kad yra rimta problema aušinimo sistemoje.
Vizualinė apžiūra ir kiti požymiai
- Spalvotos dėmės po automobiliu: Akivaizdžiausias aušinimo skysčio nutekėjimo simptomas yra pastebėta antifrizo bala po automobiliu. Kadangi tai nėra vienintelis skystis, kuris gali nutekėti iš jūsų variklio, svarbu žinoti, ko ieškoti, kad būtų galima nustatyti, kokio tipo skystis tai yra. Aušinimo skystis paprastai bus ryškiai žalios, oranžinės arba rausvos spalvos, o jo kvapas gali būti „saldokas“. Visų pirma patariame automobilį pastatyti ant sausos dangos ir ten jį kuriam laikui palikti. Tada jį iš ten patraukite ir pažiūrėkite, ar nesusidarė balos. Varvantis ryškios spalvos (rožinis, žalias) skystis ir yra antifrizas.
- Variklio gaubto apžiūra: Tuo pat metu galite atsidaryti variklio gaubtą ir, pasiėmę žibintuvėlį, ieškoti įtrūkusios žarnos, skylučių ar lašėjimo vietų. Patikrinti galite ne tik žarneles, bet ir radiatorius.
- Balti dūmai iš išmetimo vamzdžio: Kitas gana paprastas būdas, kuriuo galite pastebėti, kad trūksta aušinimo skysčio, yra stebint variklio temperatūros daviklį. Stebėkite išmetamų dūmų spalvą, jeigu balta, turite problemą.
- Variklio alyvos patikra: Reguliariai tikrinkite variklio alyvą, jeigu jos kiekis didėja, tikėtina, kad antifrizas patenka ir kelia alyvos kiekį. Jei alyva pasidaro pieno spalvos ar keistai tiršta, tai ženklas, kad antifrizas patenka į alyvos sistemą. Tai dažnai būna susiję su variklio galvutės tarpinės defektu arba įtrūkusiu variklio bloku.
- Perkaitęs variklis: Jeigu perkaista variklis, deformuojasi galvutė, perdega tarpinė, dar blogesniu atveju gali užkalti variklis.
Profesionali diagnostika
Profesionalūs automechanikai turės daugiau įrankių bei galimybių patikrinti dar įvairesnes priežastis. Visų pirma - slėginis testas gali greitai padėti pamatyti, iš kur gi nuteka antifrizas. Slėginis testas gali greitai padėti pamatyti, iš kur gi nuteka antifrizas. Kai tik pastebėsite problemų, pakeiskite susidėvėjusius komponentus, kaip kad žarnas, vandens siurblį ar radiatorius.
Normali variklio temperatūra ir jos svyravimai
Automobiliuose naudojami vidaus degimo varikliai veikia dėka viduje didžiuliu greičiu slankiojančių stūmoklių. Tiek stūmokliai, tiek daugelis kitų variklio dalių yra metalinės, todėl naudojama alyva trinčiai sumažinti. Tačiau, likusi trintis ir nuolat cilindruose vykstantis degimas įkaitina variklį, o aušinimo skystis jį vėsina, palaikydamas optimalią temperatūrą. Vidutinė statistinė benzininio variklio darbinės temperatūros norma yra 85-110º C laipsnių ribose, o įprastinė šiuolaikinio dyzelinio variklio darbinė temperatūra yra 80-90 laipsnių Celsijaus.
Vairuotojai aušinimo skysčio temperatūrą gali stebėti prietaisų skydelyje. Nors nemažai šiuolaikinių automobilių naudoja skaitmeninius prietaisų skydelius, analoginiai modeliai taip pat vis dar populiarūs. Įprastai, normali variklio įšilimo temperatūra yra 90°C ir ji turėtų būti pačiame aušinimo skysčio skydelio viduryje, kad vairuotojas vos žvilgtelėjęs įsitikintų, jog viskas tvarkoje. Jeigu kalbant apie svyravimą tarp 85°C ir 100°C, tai šis pokytis galimas dėl aplinkos temperatūros bei vairavimo stiliaus. Pavyzdžiui, jeigu karštą vasaros dieną ilgai stovite kamštyje, tai aušinimo sistema gali būti nepajėgi palaikyti 90°C ir temperatūra keliais laipsniais pakyla. Tačiau, jeigu aušinimo skysčio temperatūra nepasiekia arba perkopia minėtas temperatūros normas - problemos gali būti įvairios.
Prevencija ir priežiūra
Kemi Bosch Car Service atstovai teigia, kad tinkama aušinimo sistemos priežiūra padės išvengti didelių problemų. Neužkaista, neužšąla, turi tepimo ir antikorozinių savybių - kokybiško aušinimo skysčio privalumus vardija specialistai. Kurio pilti ir kas kiek laiko keisti nurodo automobilio gamintojas, vairuotojui telieka tuo pasidomėti. Deja, pasitaiko, kad šį, automobiliui gyvybiškai svarbų eliksyrą, vairuotojai pamiršta.
„Į servisą vairuotojai dažniausiai kreipiasi tada, kai skystis ima tekėti, kai variklis ima kaisti arba šalti. Jokia rodyklė, joks parametras nerodo, kad reikia keisti tą skystį, todėl žmonės važiuoja tol, kol ima gesti kažkokie komponentai“, - dažną vairuotojų klaidą įvardija R. Vaštakas.
Antifrizo pasirinkimas ir keitimas
Vairuotojai neretai nustemba, kai pasiūloma keisti aušinimo skystį. Galvojama, kad tai toks skystis, kurio keisti nereikia. Žiūrint labiau techniškai, vis dėlto tai yra darbinis skystis, kuris laikui bėgant praranda savo technines savybes. Prieš pasirenkant aušinimo skystį, reikia perskaityti automobilio instrukciją. Kai kurie automobilių gamintojai aušinimo sistemose rekomenduoja naudoti tam tikrų prekės ženklų aušinimo koncentratus. Prieš naudojant juos atitinkamomis proporcijomis (dažniausiai per pusę) reikia praskiesti demineralizuotu vandeniu. Jeigu nenorite naudoti automobilio gamintojo rekomenduojamo aušinimo skysčio, turite pasirinkti geriausios kokybės universalų skystį.
Standartinius universalius skysčius reikia keisti kas du metus. Kai kurie skysčiai (informacija nurodoma ant pakuotės) yra skirti daug ilgesniam eksploatavimo laikui, pavyzdžiui, iki penkerių metų. Taip pat reikia paminėti, kad negalima pilti bet kokio pasitaikiusio aušinimo skysčio. Antifrizas, kaip ir tepalas, konkrečiam varikliui tinka tam tikrų parametrų, jeigu nežinote, kokį pilti, nepilkite pirmo pasitaikiusio, pirma išsiaiškinkite, koks tinkamas (dažnai būna parašyta ant paties aušinimo skysčio bakelio). Taip pat jeigu nežinote, koks antifrizas buvo supiltas anksčiau, vertėtų pasikeisti jį pilnai naujai.
Bevandenis antifrizas-aušinimo skystis „Evans“ užverda tik pasiekus daugiau nei 180°C. Tai yra, iki tokios ir dar truputį aukštesnės temperatūros jis cirkuliuoja aušinimo sistemoje, aušindamas variklį. Variklio karštajame taške, kaistant bevandeniui antifrizui „Evans“ praktiškai nesusidaro vadinamosios garų „kišenės“, o kadangi bevandenio „Evans“ slėgis labai mažas, vos 4 psi, jis nepažeidžia transporto priemonės variklio. Būtent čia ir kitose detalėse slypi revoliucinio bevandenio antifrizo „Evans“ populiarumas visame pasaulyje.
Kaip elgtis ekstremaliose situacijose
Jeigu norite išvengti variklio perkaitimo, būtina stebėti prietaisų skydelį. Dažnu atveju informacija apie galimą perkaitimą jame atsiranda pirmiausiai. „Prieš aušinimo skysčiui išbėgant, prietaisų skydelyje užsidegs lemputė ir kils temperatūra. To galima ir nepastebėti, pavyzdžiui, greitkelyje ji labai greit šoka į viršų. Finiše aušinimo skystis išbėga ant žemės. Sustojus paaiškėja, kad gedimas susijęs su užstrigusiu termostatu arba nesuveikusiu aušinimo ventiliatoriumi“, - būti atidiems ir stebėti variklio temperatūrą pataria R. Deveikis.
Akivaizdžiausiai apie problemą praneša iš po variklio dangčio pradėję kilti balti dūmai. Tai reiškia, kad sistemoje per mažai aušinimo skysčio arba sistema kažkur prakiuro. Tokiu atveju, reikia skubiai gesinti variklį ir žiūrėti, kas atsitiko. Jei važiuosite - turėsite didelių problemų. „Jeigu perkaista variklis, deformuojasi galvutė, perdega tarpinė, dar blogesniu atveju gali užkalti variklis. Jeigu atidarėte variklio dangtį, leiskite garams greičiau išsigaruoti, nes gali būti, kad ten ne garai, o dūmai, kurie atsirado dėl užsidegusių elektros laidų“, - perspėja R. Vaštakas.
Atskirkite dūmus nuo garų iš kvapo bei spalvos. Bet kokiu atveju išjungus variklį ir atsargiai atidarius variklio dangtį, reikia stebėti, iš kur garai kyla. Jei problema aušinimo sistemoje, po 10-15 minučių jau galima įpilti aušinimo skysčio ir važiuoti. Jo neturint, blogiausiu atveju, tiks ir vanduo. „Jei jūsų automobilis nėra naujas ir jums trūksta pinigų, o iki autoserviso reikia kažkaip nuvažiuoti - pilkite vandenį ir važiuokite. Nieko blogo per 100 ar 150 kilometrų neatsitiks“, - tikina R. Vaštakas. Tačiau tuo pat metu priduria, kad vandeniu piktnaudžiauti nereikėtų ir gedimą privalu pašalinti, o variklio aušinimui naudoti tai, kas priklauso. Vis dėlto, vanduo išgelbės tik pačiu ekstremaliausiu atveju, ir visada patartina pirmiausia paskambinti mechanikams, nes gali būti, kad jie toliau važiuoti tikrai nepatars.
Perkaitęs variklis - pavojaus šaltinis sveikatai. Pasitaiko, kad dėl aušinimo sistemos gedimų kelyje sustojusiems vairuotojams prireikia ir medikų pagalbos. „Rūksta garai iš po kapoto ir norisi atsukti tą talpą, kad viskas išeitų ir niekas, gink Dieve, nesprogtų. Tačiau tuo metu garai nudegina“, - pastebėjus aušinimo sistemos gedimus, elgtis labai atsargiai ragina šeimos gydytojas Valerijus Morozovas. Nudegimo laipsnis priklauso nuo skysčio temperatūros ir kiek laiko rankos ar veidas kontaktavo su garais. „Pirma pagalba bet kokio apsideginimo ar apsiplikymo atveju, tai kuo greičiau šaldyti tuo ką turime, arba dažniausiai, apsipilti vandeniu. Jeigu iškyla pūslės, jų nesprogdinti ir kreiptis pagalbos“, - pataria V. Morozovas.
Kiti patarimai
Antifrizo, kaip ir tepalo, yra per mažai, arba dėl to, kad radiatorius yra sugedęs, aušinimo skystis gali užvirti ir išgaruoti. Nepakankamai priveržti cilindrų bloko galvutės tvirtinimo varžtai (automobiliui ilgą laiką nevažiuojant, ant šalto variklio atsiranda aušinimo skysčio pratekėjimų bloko galvutės ir cilindrų bloko sandūros vietoje. Aptikus aušinimo skysčio pratekėjimą iš pagrindinio radiatoriaus, radiatoriaus šildytuvo, neverta nedelsiant imtis radikalių priemonių - radiatoriaus išmontavimo ar sklendžių nuėmimo ‒ ir atlikti pratekėjimo vietų remonto darbų. Daugeliu atvejų pakanka panaudoti specialias priemones: Stop Leak Radiator - Stop - nutekėjimams iš radiatoriaus. Įpylus bet kurios iš šių priemonių į aušinimo skystį, per trumpą laiką, eksploatuojant transporto priemonę, nedidelės iki 0,9 mm skysčio pratekėjimo vietos užsandarinamos. Tačiau Ramūnas Deveikis įspėja, kad liaudiškos priemonės, tokios kaip „garstyčios“, gali užkimšti aušinimo radiatorius, sukeldamos variklio perkaitimą ir salono nešilimą.
Tam, kad automobilis važiuotų be priekaištų, geras vairuotojas bent kartą per mėnesį turėtų atlikti „reviziją“ po variklio dangčiu ir patikrinti visų skysčių kiekį. „Kartas nuo karto reikia pasižiūrėti po automobiliu, išvažiuojant iš aikštelės, kas liko toje vietoje, kur stovėjo jūsų automobilis, ar ten liko balutė, ar ne“, - kaip galima pastebėti problemą pataria R. Vaštakas. „Turi kiemą - turi šienauti. Turi mašiną - turi prisižiūrėti. Jeigu yra laiko pakeisti tepalą, tai tuo metu reikia patikrinti aušinimo ir stabdžių skysčius. Tai yra tie skysčiai, kurie atėjus laikui yra keičiami“, - ką būtina profilaktiškai patikrinti, pabrėžia R. Deveikis. Geriau profilaktika nei brangus remontas, tikina meistrai ir pataria savo automobilį „girdyti“ tik kokybišku aušinimo skysčiu bei tik esant vėsiam varikliui. Jei aušinimo skystį nusprendėte keisti patys, svarbu žinoti, kad jis kenkia gamtai, todėl skystį būtina utilizuoti.