Servitutas yra daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikianti teisę naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu) arba apribojanti to daikto savininko teises, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Šis apibrėžimas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111 straipsnio 1 dalyje. Servitutinis kelias - tai specifinė servituto forma, suteikianti teisę naudotis kito asmens žemės sklypu keliui įrengti ar juo naudotis, kai nėra galimybės patekti į savo sklypą kitu būdu. Tokia teisė ypač aktuali kaimo vietovėse ar ten, kur dėl istoriškai susiklosčiusių aplinkybių nėra suformuotų bendrojo naudojimo kelių. Dažniausiai pasitaikantys servitutai yra kelio servitutai, leidžiantys vienam žemės savininkui naudotis kito sklypo dalimi privažiavimui prie savo sklypo. Servitutas (kelio servitutas, servitutas statiniui eksploatuoti ir kt.) turi būti nustatomas tada, kai siekiama užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Be nustatyto servituto nebūtų įmanoma tinkamai naudoti kito nekilnojamojo daikto. Viešpataujančiu daiktu dažniausiai būna gretimas žemės sklypas, prie kurio nėra kito priėjimo kaip tik takas ar kelias, einantis per tarnaujantį žemės sklypą. Juo gali būti pastatai, esantys kitam asmeniui priklausančiame ar valdomame žemės sklype.
Servituto turinys ir teisės
Kelio servitutas viešpataujančio daikto savininkui gali suteikti įvairias teises: naudotis pėsčiųjų taku, varyti taku galvijus, naudotis antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu, įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis keliu kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų bei kitas teises, kurias numato Lietuvos Respublikos (toliau - LR) įstatymai ir Vyriausybės nutarimai.
Servituto nustatymo būdai
Servitutai gali būti nustatyti keliais būdais:
- Sandoriais: kai abu nekilnojamųjų daiktų savininkai susitaria dėl nustatomo servituto ir nekyla ginčų. Tuomet parengiama žemės sklypo servituto nustatymo schema, sudaromas notariškai tvirtinamas sandoris ir kelio servitutas įregistruojamas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre.
- Teismo sprendimais: kai atitinkamos valstybės institucijos nenustatė servituto, patekimas į žemės sklypą ar prie pastatų liko neišspręstas, o nekilnojamojo turto savininkai nesusitaria dėl servituto nustatymo. Kitaip tariant, vienas žemės sklypo savininkas nesutinka leisti kitam žemės sklypo savininkui naudotis jo sklypo dalimi, t. y. neleidžia važiuoti per savo žemės sklypą.
- Įstatymais: kai kuriems atvejais įstatymai tiesiogiai numato servituto būtinybę.
- Administraciniais aktais: įstatymo numatytais atvejais - apskrities viršininko sprendimais, priimamais vadovaujantis LR Žemės įstatymo 23 straipsniu ir Vyriausybės nutarimu „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“ Nr. 1289 patvirtintomis taisyklėmis.
Visais kelio servitutų nustatymo atvejais būtina viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia, nebent servitutą nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Kai kelio servitutą nustato įstatymas, imperatyvui leisti kitam asmeniui naudotis tarnaujančiuoju žemės sklypu einančiu taku ar keliu turi paklusti bet kuris įstatymo kriterijus atitinkantis asmuo. Esant teismo sprendimui, paklusti turi tik teismo sprendime nurodytas asmuo, kadangi tuo teismo sprendimu išsprendžiamas konkrečių asmenų ginčas, kilęs nepavykus tarnaujančiuoju ir viešpataujančiuoju tapsiančių daiktų savininkams susitarti dėl kelio servituto nustatymo, kai servituto nustatymas būtinas užtikrinti tinkamą viešpataujančiojo daikto naudojimą.
Kelio servituto nustatymas sudaro galimybę patekti į kito asmens nuosavybės teisėmis (ar kitais teisiniais pagrindais) valdomą žemės sklypą bei nuosavybės teisėmis (ar kitais pagrindais: nuomos, panaudos) valdomus pastatus, ir yra objektyviai būtinas tinkamam nekilnojamojo turto naudojimui pagal paskirtį.
Kelio servitutas apskrities viršininko sprendimu
Kelio servitutas apskrities viršininko sprendimu - administraciniu aktu nustatomas, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatoma valstybinės žemės sklypą grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudoti, parduoti ar kitaip perleisti. Jis taip pat gali būti nustatomas savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kad būtų galima privažiuoti ar prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, taip pat centralizuotiems (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklams (požeminėms ir antžeminėms komunikacijoms), keliams ir takams tiesti, jais naudotis bei juos aptarnauti.
Tačiau apskrities viršininko sprendimu servitutas gali būti nustatytas tik jei yra parengti teritorijų planavimo dokumentai ir iki jų patvirtinimo išreiškiama viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Teritorijų planavimo dokumento rengėjas, suprojektavęs servitutą teritorijų planavimo dokumente, apie suprojektuotą servitutą raštu informuoja servitutu suinteresuotus asmenis ir siūlo jiems pareikšti apskrities viršininkui valią dėl siūlomo servituto nustatymo. Valia išreiškiama surašant prašymą ir jį pateikiant iki teritorijų planavimo dokumento viešo svarstymo pradžios (svarstymo data nurodoma teritorijų planavimo dokumento rengėjo pranešime).
Prašyme jį pateikiantis asmuo nurodo žemės servituto rūšį (rūšis - kelio servitutas), kokią naudojimosi nustatytuoju kelio servitutu teisę, kokiam konkrečiam žemės sklypui ar jo daliai prašo nustatyti. Prašymas pateikiamas žemėtvarkos skyriui, kuriam išnagrinėjus gautą prašymą ir nustačius servituto nustatymo tikslingumą, teritorijų planavimo dokumento rengėjas suprojektuoja tokio dydžio, ploto ir ribų kelio servitutą, kuris užtikrintų viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą bei kuo mažiau ribotų tarnaujančiojo žemės sklypo savininko ar valdytojo teises naudotis žemės sklypu.
Teritorijų planavimo dokumentas, kuriame projektuojamas kelio servitutas, ir pagal šį teritorijų planavimo dokumentą rengiamas žemės sklypo planas, yra rengiami prašymą nustatyti siūlomą žemės servitutą pateikusio asmens lėšomis. Įsigaliojus patvirtintam teritorijų planavimo dokumentui, kuriame suprojektuotas kelio servitutas, apskrities viršininkas priima sprendimą nustatyti žemės servitutą, kuriame nurodo servituto rūšį, turinį, turėtoją, nuostolių atlyginimo sąlygas, sąlygą, kad per 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo servitutas būtų įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, ir per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo išsiunčia (įteikia) viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkams ar teisėtiems valdytojams savo sprendimą.
Sąlygos kelio servitutui nustatyti teismo sprendimu
Tam, kad teismo sprendimu būtų galima nustatyti kelio servitutą, turi būti atitinkamos sąlygos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.126 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu:
- savininkų nesutarimas;
- būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad servitutas priverstinai (teismo sprendimu) gali būti nustatytas tik įvertinus šias aplinkybes:
- jis yra objektyviai būtinas;
- įsitikinus, ar daikto savininkas išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų;
- įsitikinus, jog nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį;
- nustatant servitutą turi būti orientuojamasi į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus;
- turi būti siekiama protingos abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros.
Tik įrodžius šias sąlygas ir įvertinus, ar nėra kitų galimybių patekti į žemės sklypą, kelio servitutas gali būti nustatytas teismo sprendimu. Nustačius kelio servitutą, turi būti išspręstas kompensacijos klausimas tarnaujančio daikto savininkui.
Servituto registravimas ir galiojimas
Servitutas turi būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Tik tada jis tampa galiojančiu trečiosioms šalims - pavyzdžiui, naujiems sklypo savininkams. Be šio plano servituto įregistruoti nepavyks. Servitutiniai santykiai yra reglamentuojami Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.111-4.129 straipsniais.
Pabrėžtina, kad kelio servituto registracija būtina (išskyrus kai servitutą nustato įstatymai) tiek nustačius kelio servitutą administraciniu aktu, tiek nustačius sandoriu ar teismo sprendimu, nes iš kelio servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą Nekilnojamojo turto registre. Kelio servitutus registruoja viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas ar kitas teisėtas daikto valdytojas (turto patikėtinis ir pan.), nes jų interesais nustatomas kelio servitutas. Kitas svarbus įstatymuose įtvirtintas reikalavimas - kelio servituto nustatymu neturi būti pažeidžiamas tarnaujančiajam sklypui anksčiau nustatytas kelio servitutas. Be to, jei tarnaujantysis žemės sklypas yra įkeistas hipotekos tvarka, tai norint nustatyti kelio servitutą būtina gauti visų to žemės sklypo kreditorių sutikimą. Jei kreditorių sutikimo nepavyksta gauti, galima kreiptis į teismą, kad kelio servitutas būtų nustatytas teismo sprendimu.
Nuostolių atlyginimas už servitutą
Nustačius kelio servitutą, turi būti išspręstas kompensacijos klausimas tarnaujančio daikto savininkui. Pagal bendrą taisyklę, nuosavybės teisės suvaržymas turi būti teisingai atlygintas. Atlyginimas už nustatytą servitutą gali būti mokamas vienkartine ar periodine kompensacija tarnaujančiojo daikto savininkui. Teismas turi pareigą nustatyti nuosavybės teisės apribojimui adekvačią kompensaciją, kuri kiekvienu atveju gali skirtis priklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių.
Teisės naudotis svetimu žemės sklypu suteikimas neatleidžia viešpataujančiojo daikto savininko bei tam tikrais atvejais teisėto valdytojo nuo pareigos atlyginti dėl nustatyto ir įregistruoto kelio servituto atsiradusių tarnaujančiojo sklypo savininko ar teisėto valdytojo nuostolių už tiesiant taką ar kelią sunaikintus pasėlius, iškirstus medžius ir pan.
Taip pat įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti ir vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui, kadangi dėl kelio servituto nustatymo tarnaujančiojo žemės sklypo savininkas netenka teisės naudotis tako ar kelio užimamu plotu ir dėl to prieš savo valią kito asmens naudai kelio servituto galiojimo laikotarpiu patiria nuostolių.
Servituto panaikinimas
Žemės sklypui nustatytas kelio servitutas tarnaujančio žemės sklypo savininkui kelia nemažai nepatogumų, nes per nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą važiuoja transporto priemonės/vaikšto žmonės. Žemės sklypo savininkas nėra laisvas valdyti bei disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu savo nuožiūra, pavyzdžiui, negali įrengti vartų norimoje vietoje ar pastatyti statinio ar priestato, sodinti augalų toje vietoje, kur nustatytas servitutas, nes tai trukdys asmenims, kurių naudai nustatytas kelio servitutas, pažeis jų teises. Pardavus žemės sklypą, kuriam nustatytas servitutas, taip pat yra sunkiau, negu žemės sklypą, nesuvaržytą servitutu. Tokio žemės sklypo vertė gali būti mažesnė nei žemės sklypų, neapsunkintų servitutu.
Servitutas yra daiktinė teisė, susijusi būtent su daiktu, tad disponuojant daiktu, kuriam nustatytas servitutas (tarnaujantis daiktas), jį parduodant, nuomojant, perkant, servitutas seka paskui tą daiktą ir galioja naujiems daikto įgijėjams, kas ne visada yra teigiamas dalykas.
Ar yra galimybių žemės sklypo savininkui panaikinti per jo žemės sklypo einantį servitutą ir tokiu būdu palengvinti savo padėtį? Tokios galimybės tikrai yra. Viena iš jų - servituto panaikinimas, dingus jo būtinumui. Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nustatyto kelio servituto panaikinimas negali būti pateisinamas, jeigu jį panaikinus viešpataujančiojo daikto tinkamo naudojimo galimybė bus prarasta, o jo tinkamo naudojimo užtikrinimui bus reikalinga vėliau, pareiškiant tokius reikalavimus, nustatyti naujus kelio servitutus bei įrengti kelius, kurių techninis įrengimo lygis atitiktų keliui keliamus reikalavimus ir toks kelias taptų tinkamas naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010).
Taigi, servituto būtinumo pabaiga gali būti, pavyzdžiui, siejama su aplinkybėmis, kad į viešpataujantį daiktą (daiktą, kurio naudai nustatytas servitutas) galima patekti per kitą vietą - naujai suprojektuotu keliu. Tačiau, vadovaujantis teismų praktika, asmuo, siekiantis servituto pabaigos, negali servituto būtinumo pabaigos sieti su kitokių veiksmų atlikimo būtinumu, siekiant užtikrinti tinkamą viešpataujančio daikto naudojimą (pavyzdžiui, kad galima inicijuoti kelio projektavimo darbus arba kreiptis į kito sklypo savininką su prašymu nustatyti servitutą jo žemės sklypui).
Kelio priežiūra ir konfliktų sprendimas
Servitutu nustatytas kelias važiuoti transporto priemonėms turi būti toks, kad juo būtų galima naudotis pagal paskirtį, t. y., šiuo atveju, važiuoti transporto priemonėmis. Ruoškitės konfliktams - deja, servitutiniai keliai dažnai sukelia ginčus, tad verta turėti ne tik tikslų servituto planą, bet ir nusistatyti tikslią vietą vietovėje (tą gali padaryti tik specialistas su profesionalia įranga).
Servitutiniai keliai, skirtingai nuo bendro naudojimo kelių (dažniausiai aptarnaujamų savivaldybės), prižiūrimi tarnaujančio daikto savininkų ir/ar naudotojų, pagal jų tarpusavio susitarimą (dažniausiai sutarties pagrindu). Reikia žiūrėti, ar servitutas nustatytas sutartyje, administraciniu aktu ar teismo sprendimu, ir išsiaiškinti, kas nurodyta jo turinyje, kam tenka pareiga tvarkyti servitutinį kelią. Jeigu servituto turėtojas (jūs) ir tarnaujančiojo daikto savininkas (ūkininkas), kurie bendrai naudojasi tarnaujančiuoju daiktu, nesusitarė dėl pareigos jį prižiūrėti, yra taikoma CK 4.114 straipsnio 2 dalyje nustatyta taisyklė.
Pagal CK 4.117 str. kelio servitutas suteikia teisę viešpataujančio daikto savininkui arba naudotis pėsčiųjų taku, arba važiuoti transporto priemonėmis, arba varyti gyvulius. Privatūs asmenys iš viso neturi teisės statyti kelio ženklų servitutiniame kelyje.
Tinkamai nustatytas ir įformintas servitutinis kelias ne tik užtikrina patogų patekimą į sklypą, bet ir apsaugo nuo ilgų teisminių ginčų.
Teismų praktika rodo, kad administraciniu aktu nustatytas kelio servitutas gali būti skirtas ne apibrėžtam asmenų ratui, bet visiems tretiesiems asmenims. Dėl to, be teisinio pagrindo įrengdami kelio užtvarus ir neleisdami jais naudotis ieškovams ir tretiesiems asmenims, bendrijos gali apriboti jų galimybes naudotis kelio servitutu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad pagal teisinį reguliavimą, galiojusį įsakymo dėl kelio servituto nustatymo priėmimo metu, administraciniu aktu nustatomas kelio servitutas galėjo būti nustatomas konkrečių (viešpataujančiųjų) daiktų tinkamam naudojimui užtikrinti.
Praktiniai patarimai
- Pasitikrinkite dokumentus: prieš perkant sklypą, patikrinkite, ar yra įregistruotas servitutas.
- Kaip sužinoti, ar kelias servitutinis?: tai galite padaryti tikrindami sklypo dokumentus. Jei tai bendro naudojimo kelias, tą galite pasitikrinti Regia.lt, kur matysite savo sklypo ribas ir ar kelias išimtas iš sklypo ploto, ar ne. Jei išimtas, tai greičiausiai yra bendro naudojimo kelias, o ne servitutinis.
- Kam priklauso servitutinis kelias?: pasitikrinkite dokumentus - prieš perkant sklypą, patikrinkite, ar yra įregistruotas servitutas.
Kelių naudotojo mokesčio pokyčiai nuo 2024-2025 m.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvoje taikomo kelių naudotojo mokesčio (el. vinječių) pokyčiai, kuriuos dar vasarą patvirtino Vyriausybė. Naujasis apmokestinimas už kelius, kaip ir iki šiol, bus taikomas keleivinėms (kategorijos M2 ir M3) bei krovininėms (kategorijos N1, N2, N3) transporto priemonėms. Planuojama, kad šie pakeitimai bus postūmis siekiant žaliojo kurso, skatinant vežėjus naudotis mažiau taršiomis transporto priemonėmis bei atnaujinant transporto priemonių parką Lietuvoje. Be to, įstatymo rengėjų skaičiavimais, naujasis mokestis padės į valstybės biudžetą papildomai surinkti apie 30-40 mln. Eur kasmet.
Nutarimą dėl kelių naudotojo mokesčio (el. vinječių) įkainių pakeitimo, kuriuo nustatomi nauji mokesčio dydžiai keleivinėms ir krovininėms transporto priemonėms, Vyriausybė priėmė šių metų liepą, vadovaudamasi LR Seimo patvirtintais maksimaliais kelių naudotojo mokesčio dydžiais. Kelių naudotojo mokestis nuo kitų metų yra atnaujinamas ne tik Lietuvoje, pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje nuo sausio 1 d. Primename, kad transporto priemonių (kategorijos M2-M3 bei N1-N3) ar jų junginių valdytojams už naudojimąsi valstybinės reikšmės magistraliniais keliais Lietuvoje yra taikomas kelių naudotojo mokestis (el. vinjetė). Lietuvos automobilių kelių direkcija valdo daugiau nei 21 000 km valstybinės reikšmės kelių tinklą.
Mokamų kelių tinklo plėtra nuo 2025 m. liepos 1 d.
Nuo 2025 m. liepos 1 d. plečiamas mokamų kelių tinklas krovininiam ir komerciniam transportui - į kelių naudotojo mokesčiu (vinjete) apmokestinamų valstybinės reikšmės kelių tinklą papildomai įtrauktas 21 krašto kelių ruožas. Iki liepos 1 d. komercinio transporto priemonių valdytojai mokėjo kelių naudotojo mokestį už naudojimąsi 19 magistralinių kelių, kurių bendras ilgis - 1 700 km.
Lengvųjų automobilių vairuotojams mokesčio mokėti nereikės, o naudą pajus visi kelių naudotojai - mažės vairuotojų išlaidos transporto remontui ir degalams. Yra pastebėta, kad krovininis transportas, norėdamas išvengti kelių naudotojo mokesčio važiuojant magistraliniais keliais, nepaisant pailgėjusio maršruto, linkęs važiuoti neapmokestintais krašto ar rajoniniais keliais. Mokamų kelių tinklo plėtra padės kurti tvarų kelių finansavimo modelį. Jis leis Lietuvoje geriau prižiūrėti kelius, ilgainiui ne tik juos gerinti, bet ir plėsti tinklą.
Krašto kelių ruožai, įtraukti į mokamų kelių tinklą nuo 2025 m. liepos 1 d.:
- A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda (10,00-91,00 km; 103,00-304,00 km);
- A2 Vilnius-Panevėžys (12,00-132,55 km);
- A3 Vilnius-Minskas (6,65-32,91 km);
- A4 Vilnius-Varėna-Gardinas (15,57-133,91 km);
- A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai (7,60-96,74 km);
- A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis (5,95-66,80 km; 72,44-185,24 km);
- A7 Marijampolė-Kybartai-Kaliningradas (2,50-41,92 km);
- A8 Panevėžys-Aristava-Sitkūnai (7,50-87,86 km);
- A9 Panevėžys-Šiauliai (5,00-75,29 km);
- A10 Panevėžys-Pasvalys-Ryga (4,57-66,10 km);
- A11 Šiauliai-Palanga (2,65-146,52 km);
- A12 Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas (0-49,74 km; 59,49-151,82 km; 155,80-185,97 km);
- A13 Klaipėda-Liepoja (11,00-43,83 km);
- A14 Vilnius-Utena (10,66-95,66 km);
- A15 Vilnius-Lyda (10,78-48,83 km);
- A16 Vilnius-Prienai-Marijampolė (15,56-135,42 km);
- A17 Panevėžio aplinkkelis (0-22,24 km);
- A18 Šiaulių aplinkkelis (0-17,13 km);
- A20 Ukmergės šiaurinis aplinkkelis (0,02-7,64 km);
- 102 Vilnius-Švenčionys-Zarasai (16,3-162,869 km);
- 107 Trakai-Vievis (0-17,498 km);
- 108 Vievis-Maišiagala-Nemenčinė (0-53,281 km);
- 122 Daugpilis-Rokiškis-Panevėžys (0-106,175 km);
- 125 Biržai-Raubonys (0-19,893 km);
- 128 Naujieji Valkininkai-Daugai-Alytus (0-44,187 km);
- 129 Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė (0-80,798 km);
- 130 Kaunas-Prienai-Alytus (5,82-60,146 km);
- 131 Alytus-Simnas-Kalvarija (2,48-57,029 km);
- 132 Alytus-Seirijai-Lazdijai (2,623-43,79 km);
- 135 Lazdijai-Akmeniai (0-9,259 km);
- 137 Pilviškiai-Šakiai-Jurbarkas (0-57,828 km);
- 140 Kaunas-Zapyškis-Šakiai (5,84-61,067 km);
- 145 Kėdainiai-Šėta-Ukmergė (0-45,136 km);
- 146 Raseiniai-Šilinė (0-34,92 km);
- 150 Šiauliai-Pakruojis-Pasvalys (0,029-67,221 km);
- 163 Ežerė-Mažeikiai (0-9,209 km);
- 164 Mažeikiai-Plungė-Tauragė (0-142,011 km);
- 166 Plungė-Vėžaičiai (0-36,306 km);
- 190 Biržai-Germaniškis (0-21,616 km).
Naujų išimčių dėl kelių naudotojo mokesčio nėra. M2, M3, N1, N2, N3 motorinių transporto priemonių valdytojai mokės kelių naudotojo mokestį važiuodami ir 21 krašto keliu. Kitos nuostatos liko nepakeistos. Atkreipiame dėmesį, kad transporto priemonėms iki 16 tonų (įskaitytinai) didžiausiosios leidžiamosios masės, kai transporto priemonės valdytojas - žemės ūkio veiklos subjektas, lengvatinis kelių naudotojo mokesčio tarifas nebetaikomas nuo 2024 m. Transporto priemonių valdytojai - žemės ūkio veiklos subjektai, siekdami įrodyti, kad jiems taikomi Tvarkos apraše žemės ūkio veiklos subjektams nustatyti naudotojo mokesčio dydžiai, turi pateikti Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr.
tags: #jei #servitutinis #kelias #yra #asmenineje #nuosavybeje