Uždegimo sistemos paskirtis - garantuoti sklandų ir stabilų degimo procesą, užtikrinant ekonomišką ir ekologišką variklio veikimą. Tik tada, kai šis procesas vyksta kokybiškai, visa degaluose sukaupta energija efektyviai išnaudojama automobilio judėjimui.
Benzininio variklio veikimas neįmanomas be uždegimo ritės, liaudyje dar vadinamos babina - jai sugedus, pastebimai suprastėja transporto priemonės darbas. Mokėjimas atpažinti šį gedimą yra būtinas benzininių automobilių vairuotojams, kadangi greitas problemos išsprendimas žymiai pagerina vairavimo patirtį ir apsaugo nuo variklio pažeidimų.
Uždegimo ritės svarba ir veikimo principas
Uždegimo ritė galingu elektros įtampos pliūpsniu sužadina uždegimo (užvedimo) žvakes, kurios uždega degalų ir oro mišinį degimo kameroje. Uždegimo ritės būna tik benzininiuose varikliuose, kadangi dyzeliniuose degalų mišinys uždegamas kompresijos būdu.
Uždegimo ritė veikia kaip transformatorius - ji 12 voltų įtampą paverčia į 20 000-40 000 voltų. Paprastai uždegimo ritę sudaro dvi varinės apvijos. Pirmoji turi tik keletą vielos vijų, kadangi ji tik įkrauna ritę, o štai antrąją sudaro tūkstančiai vijų, perduodančių aukštą įtampą.
Uždegimo ričių rūšys ir jų ypatumai
Nors visų uždegimo ričių paskirtis yra ta pati, šiuolaikiniai varikliai nebūtų tokie našūs be įvairių uždegimo sistemos patobulinimų. Šiuo metu benzininiuose automobiliuose montuojamos sekančios uždegimo sistemos: kontaktinė, bekontaktinė (tranzistorinė) ir elektroninė (mikroprocesorinė).
Pagrindiniai benzininio variklio uždegimo sistemos komponentai yra:
- Žemosios įtampos srovės šaltinis (akumuliatorius, generatorius).
- Pertraukiklis (mechaninis, elektroninis padėties ir poslinkio jutiklis).
- Valdymo blokas (mechaninis, elektroninis, mikroprocesorinis).
- Aukštosios įtampos ritė.
- Paprasti arba išskirstytų parametrų aukštosios įtampos laidai (jų gali ir nebūti).
- Įvairių konstrukcijų uždegamoji žvakė.
- Aukštosios įtampos skirstytuvas (mechaninis, elektroninis).
Standartinės (tepalinės) uždegimo ritės
Šios rūšies uždegimo ritės yra pripildytos tepalo ir gali sukelti aukštesnę įtampą. Visgi jos užima daug vietos ir yra per lėtos šiuolaikiniams varikliais, todėl tokios babinos sutinkamos daugiausia senesniuose automobiliuose.
Dviejų kibirkščių uždegimo sistemos
Praėjusio amžiaus pabaigoje dauguma variklių buvo gaminami su uždegimo sistema, kuri turi uždegimo ričių bloką, o įtampa tiekiama per uždegimo žvakių laidus. Pagrindinis tokios sistemos trūkumas - jeigu aukštos įtampos laidai pažeidžiami, kibirkštys trenkia į kitas metalines variklio dalis, taip sumažindamos sistemos našumą.
Pieštukinės (užmaunamos) uždegimo ritės
Kiekviena uždegimo žvakė turi atskirą ritę, užmaunamą tiesiai ant žvakės. Taip užtikrinamas geresnis kontaktas ir tikslesnis kibirkšties valdymas, todėl ši ričių rūšis šiandien yra populiariausia ir dažniausiai sutinkama šiuolaikiniuose varikliuose.
Kiekvienas tipas gali kelti skirtingas problemas, todėl bėdos sprendimą gerokai palengvins žinojimas, kokia uždegimo sistema sumontuota automobilyje. Sugedus tepalinei uždegimo ritei, dažniausiai vienintelis pasirinkimas yra ją pakeisti nauja. Modernios uždegimo sistemos, savo ruožtu, turi elektroninius valdymo modulius, kurie gali nurodyti problemas atlikus nuskaitymą diagnostikos įrankiu.
Uždegimo ritės gedimo požymiai
Sugedusi uždegimo ritė siunčia signalus, kuriuos pastebėjus ir laiku išsprendus bėdą galima išvengti variklio pažeidimų ir kitų problemų. Nepriklausomai nuo ritės rūšies, jai sugedus, variklis dirbs neįprastai, kadangi degalų mišinys degs netinkamai.
Nuo netolygaus veikimo iki galios praradimo - štai dažniausiai pasitaikantys sugedusios uždegimo ritės požymiai:
- Netolygus variklio veikimas. Jeigu uždegimo ritė neužtikrina pastovios kibirkštės degimo kameroje, gali jausti, kad variklis dirba padrikai.
- Įsižiebęs „Check engine“ indikatorius. Oranžinė variklio formos įspėjamoji lemputė automobilio skydelyje gali įsižiebti variklio kompiuteriui gavus neįprastus rodmenis iš jutiklių.
- Padidėjusios degalų sąnaudos. Uždegimo, degalų, išmetimo ir daugybė kitų sistemų yra susietos tarpusavyje elektriniais jutikliais ir valdymo blokais. Taigi, uždegimo ritės veikimas gali turėti įtakos degalų sąnaudoms.
- Sumažėjusi variklio galia. Kadangi variklis tinkamai nedegina degalų, tai gali sukelti vibraciją, netolygų veikimą tuščiąja eiga, gesimą ir sumažėjusią galią.
- Variklio „šaudymas“. Gali pastebėti garsų sproginėjimą, sklindantį iš išmetimo vamzdžio. Taip nutinka, kai žvakės netinkamai uždega degalus, dėl ko degantis benzinas patenka į išmetimo sistemą.
- Variklis vedasi sunkiai arba visai nesiveda. Uždegimo ritėms tinkamai neuždegant degalų, tai gali apsunkinti variklio užvedimą.
- Degalų kvapas. Sugedusios uždegimo ritės gali lemti tirštesnį degalų ir oro mišinį, todėl varikliui dirbant gali užuosti benzino kvapą. Turėk omenyje, kad šio kvapo neturėtum užuosti nei automobilio viduje, nei lauke.
Šių požymių stiprumas priklauso nuo uždegimo ričių būklės. Įprastai ritės sugenda dėl savo amžiaus, tačiau įtakos gali turėti ir perteklinė vibracija ar didžiulis karštis.
Susiję komponentai ir jų reikšmė
Išvardyti simptomai nebūtinai nurodo, kad problema slypi uždegimo ritėje. Šiuolaikinės uždegimo sistemos sudarytos iš daugybės dalių, užtikrinančių didesnį našumą ir tikslumą, todėl kartais gali kilti įvairių problemų.
Gera žinia ta, kad rasti problemą dažniausiai nėra labai sudėtinga, ypač kai bėdos ieškai pats ir jau nusiteikei išsitepti rankas. Gudrybė slypi žinojime, kurie komponentai yra susiję ir kaip juos patikrinti.
Uždegimo žvakės
Visuose benzininiuose vidaus degimo varikliuose įprastai kiekviename cilindre būna viena uždegimo žvakė, kuri sukelia kibirkštį gavus įtampą iš uždegimo ritės. Uždegimo žvakės turi reikšmingos įtakos variklio veikimui, taigi, specialistai rekomenduoja pastebėjus pakitusį variklio darbą pirmiausia patikrinti ir pakeisti uždegimo žvakes. Kadangi jos įprastai tarnauja tik vos daugiau nei 30 000 nuvažiuotų kilometrų, ši rekomendacija dažniausiai išsprendžia bėdą.
Uždegimo žvakės dėvisi greičiau naudojant nekokybiškus degalus arba tinkamai neprižiūrint variklio. Dažniausiai pakeisti uždegimo žvakes nėra sudėtinga: nuo ritės nuimk žvakių laidus, atsuk žvakę ir įsuk naują. Tik atsargiai - neįmesk įrankių į cilindrą!
Uždegimo žvakių laidai
Dauguma senesnių automobilių turi uždegimo žvakių laidus, kurie žvakes jungia su uždegimo rite. Naujesniuose modeliuose laidų jau nėra - atsiradus įsukamoms ritėms, neliko laidų poreikio. Pagrindinė jų bėda - aukšta įtampa gali tinkamai nepasiekti žvakės, todėl kibirkštys gali trenkti į kitas metalines dalis ir veikti lėčiau.
Žvakių laidus gali patikrinti savarankiškai. Pirmiausia jas atidžiai apžiūrėk - patikrink, ar nematyti įskilimų ar kitų pažeidimų. Tuomet palauk, kol sutems, pakelk kapotą ir užvesk variklį - turėtum pastebėti, ar kibirkštys trankosi į metalines detales, pvz., variklio apsaugą, spaustukus ar varžtus. Šiuos laidus galima pakeisti greitai ir nesudėtingai.
Elektriniai jutikliai
Šiuolaikinės uždegimo sistemos pasikliauja alkūninio ir paskirstymo velenų pozicijos, detonaciniu ir kitais elektriniais jutikliais, kurie padeda sukelti tinkamą ir veiksmingą įtampą. Bėgant laikui jutikliai gali nustoti veikti, ypač jeigu kilo bėdų su akumuliatoriumi ar kitais elektros sistemos komponentais.
Dažniausiai sugedę jutikliai lemia įsižiebusį „Check engine“ indikatorių ir turi klaidos kodą, taigi, padėti gali kompiuterinė diagnostika. Galima įsigyti paprastą OBD-II diagnostikos įrankį, kuris gali būti labai naudingas bandant atrasti automobilio bėdų šaltinius.
Uždegimo valdymo blokas (ECU)
Visi elektrinių jutiklių ir įtampos valdymo relės duomenys renkami uždegimo valdymo bloke, kuris yra tarsi šios sistemos smegenys. Jeigu turi automobilį, pagamintą iki 2000-ųjų, jame gali nebūti šio valdymo bloko, tačiau visuose naujesniuose automobiliuose toks blokas yra, ir kartais kyla su juo susijusių bėdų.
Visos problemos - nuo netolygaus variklio veikimo iki sunkaus užvedimo - gali reikšti ir netinkamą uždegimo valdymo bloko veikimą. Vis dėlto nereikėtų skubėti ir daryti ankstyvų išvadų, kadangi šio valdymo bloko keitimas dažniausiai yra sudėtingas ir nepigus sprendimas.
Bandant atrasti bėdos šaltinį paguosti gali tai, kad kone kiekvienas klaidų skaitytuvas turėtų rodyti kažką panašaus į „valdymo bloko klaida“ (angl. control module fault), o tai jau reikš, kad jį veikiausiai reikės remontuoti arba keisti. Tačiau pirmiau įsitikink, kad bėda neslypi žvakėse, uždegimo ritėse, elektriniuose davikliuose ir laiduose, ir patikrink jų kontaktą.
Kaip veikia variklio valdymo blokas (ECU) – išsamus paaiškinimas
Uždegimo ritės priežiūra, tarnavimo laikas ir keitimas
Uždegimo ričių ilgaamžiškumas ir veiksmingumas priklauso ne tik nuo jos pagaminimo kokybės, bet ir nuo veikimo bei priežiūros. Naujos, kokybiškos ritės gali kainuoti ir daugiau nei šimtą eurų, todėl derėtų pasirūpinti, kad jos tarnautų kuo ilgiau.
Kiek laiko tarnauja uždegimo ritės?
Nors uždegimo ričių ilgaamžiškumas priklauso nuo įvairių veiksnių, įprastai jos atlaiko 160 000-200 000 km arba 5-7 metus. Originalios detalės gali tarnauti ir dar ilgiau, ypač tinkamai prižiūrimuose automobiliuose. Daugelis vairuoja ir gerokai daugiau nuvažiavusius automobilius nekeisdami nė vienos ritės. Visgi tai gali lemti sumažėjusį jų našumą, kadangi vairuotojai neretai eksploatuoja automobilius su netinkamai veikiančiais cilindrais nežinodami, kad jų transporto priemonės turėtų būti galingesnė ir ekonomiškesnė.
Tai ypač aktualu perkant naudotą automobilį. Jeigu jo odometras rodo daugiau 160 000 km, automobilis gali būti vangokas, ypač jei nebuvo tinkamai prižiūrimas. Taigi, visuomet svarbu pardavėjo paklausti, kokie ir kada buvo atlikti aptarnavimai. Be to, jeigu odometre matyti nedideli skaičiai, tačiau automobilis atrodo arba dirba kaip naudotas gerokai daugiau, tikėtina, kad jo rida gali būti suklastota.
Kaip prailginti uždegimo ritės tarnavimo laiką?
Kadangi uždegimo ritės yra elektriniai komponentai, nėra išskirtinių būdų jų ilgaamžiškumui užtikrinti. Visgi jį reikšmingai sutrumpinti gali ekstremalios temperatūros, perteklinė vibracija ir drėgmė.
Taigi, pasirūpink, kad variklio montavimo įvorės yra geros būklės, patikrink, ar ritės sumontuotos tinkamai, laiku keisk variklio alyvą ir neperkaitink variklio.
Diagnostika ir profesionali pagalba
Uždegimo sistemos diagnostika yra sudėtinė variklio diagnostikos dalis. Matavimo prietaisų, kurie būtų specializuoti tik uždegimo sistemos diagnostikai, nėra daug ir jie plačiai nenaudojami. Daugeliu atvejų uždegimo sistemos diagnostika yra vienas iš matavimo režimų, kuriuo gali dirbti variklio diagnostikos prietaisas.
Praktiškai visi profesionalūs, aukšto lygio variklio diagnostikos prietaisai turi šį matavimo režimą. Praktika rodo, kad didelė dalis visų gedimų, kurie atsiranda automobilyje, yra sąlygojami aukštos įtampos gedimais uždegimo sistemoje.
Uždegimo sistemos gedimų požymiai: pablogėja variklio užvedimas; nestabilus variklio darbas, variklio trūkčiojimas riedėjimo metu; nepilnai išvystomas galingumas; padidėjusios kuro sąnaudos, padidėja išmetamųjų dujų toksiškumas, prietaisų skydelyje šviečianti elektroninio gedimo indikacija.
Panašūs požymiai galimi ir esant gedimams kitose automobilio sistemose (kuro padavimo, variklio valdymo, ir kt.). Bet kokia uždegimo sistemos gedimo pasekmė yra kibirkšties parametrų neatitikimas automobilio gamintojo reikalavimams arba visiškas jos nebuvimas.
Ivertinant paminėtus faktorius, variklio diagnostika pradedama nuo uždegimo sistemos. Pagrindinė sąlyga atliekant kitų sistemų diagnostiką - tvarkinga uždegimo sistema.
Turime visas technines galimybes profesionaliai nustatyti uždegimo sistemos gedimus ir pasiūlyti gedimų remonto būdus vadovaujantis automobilių gamintojų nurodymais ir technologinėmis instrukcijomis.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kada automobiliuose pradėti montuoti elektroniniai valdikliai?
Pirmieji automobiliai su elektroniniais valdymo blokais pasirodė XX a. aštuntajame dešimtmetyje.
Kaip sumažinti variklio valdiklio gedimo riziką?
Reguliariai atlikite automobilio patikrą, ypač elektronikos ir uždegimo sistemos komponentų. Dažniau atliekama priežiūra padeda išvengti rimtesnių defektų.