Darbo prastovos Lietuvoje įvyksta, kai darbdavys negali suteikti darbuotojams darbo dėl objektyvių priežasčių, nesusijusių su darbuotojo kalte. Labai svarbu suprasti darbuotojų teises tokiais laikotarpiais, ypač kalbant apie darbo užmokestį, įsipareigojimus ir darbo saugumą. Darbo prastovos apibrėžiamos kaip laikinas darbo pareigų sustabdymas, kai darbdavys negali suteikti darbo sutartyje numatyto darbo.
Prieš paskelbdamas darbo prastovą, darbdavys privalo pasiūlyti alternatyvų darbą, jei toks yra. Ekspertų teigimu, darbuotojas neprivalo atlikti įprastų darbo funkcijų sustabdymo metu. Prastovos metu darbuotojams leidžiama dirbti pas kitą darbdavį, jei laikomasi darbo laiko apribojimų.
Darbo prastovos laikas įskaičiuojamas į darbo stažą ir kasmetinių atostogų kaupimą. Tačiau šie laikotarpiai neįtraukiami skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį atostoginiams. Darbdaviai gali nutraukti darbo sutartį prastovos metu, tačiau tik turėdami teisinį pagrindą ir tinkamai įspėję. Darbas prastovos metu nepanaikina darbuotojų teisių. Darbo užmokestis garantuojamas tam tikrose ribose, darbo stažas toliau kaupiamas, o darbuotojai gali laisvai ieškoti kito laikino darbo.
Prastovos ir dalinės prastovos: kaip skaičiuoti?
Pagal naujausią Darbo kodekso 47 ir 49 straipsnio pakeitimą, prastova arba dalinė prastova gali būti skelbiama dviem atvejais.
Prastova pagal DK 47 str. 1 dalį
Pavyzdys: Darbuotojas dirba pagal standartinį 40 val. savaitėje grafiką. Darbuotojo nustatytas atlyginimas yra 2000 eurų, vidutinis darbo užmokestis (VDU) už vieną darbo dieną (d.d.) yra 95,24 eurų. Darbuotojo darbo užmokestis už įprastą darbą iki prastovos paskelbimo bus 2000/21 d.d.*9 d.d. Už 2-3 prastovos d.d. mokama 40 proc. Už sekančias prastovos d.d. iki 03 31 bus 9 d.d.*95,24*40 proc.
Dalinė prastova
Darbdavys gali paskelbti darbuotojui dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičius (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis). Dalinės prastovos laikotarpiais, kai darbuotojas neprivalo būti darbe, jam mokamas darbo užmokestis DK 47 str 2 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyta tvarka (už 2-3 d.d. mokama 2/3 VDU, už likusį laiką - 40 proc. VDU).
Pavyzdys: Darbuotojas dirba pagal standartinį 40 val. savaitėje grafiką. Darbuotojo nustatytas atlyginimas yra 2000 eurų, VDU 1 d.d. yra 95,24 eurų, VDU 1 val. 11,98 eurų. Dalinė prastova skelbiama nuo 03 16 iki 03 31. Numatoma, kad darbuotojas dirbs 4 val. per dieną.
Už prastovos d.d. mokama 40 proc. VDU. Už 2-3 prastovos d.d. mokama 2/3 VDU. Už likusį laiką - 40 proc. VDU.
Valstybės parama darbdaviams prastovų metu
Ekstremalios situacijos ir (ar) karantino laikotarpiu darbdaviui paskelbus prastovą, darbuotojams, kuriems yra paskelbta prastova, mokamas ne mažesnis nei minimalus mėnesio atlyginimas, kurį iš dalies kompensuoja valstybė.
Subsidijų dydžiai
Jei priskaičiuotas darbo užmokestis už prastovą siekia 867 eurus ir mažiau, darbdaviui apsimoka kreiptis dėl 90 % subsidijos dydžio. Jei priskaičiuotas darbo užmokestis už prastovą siekia daugiau nei 868 eurus (nuo šios sumos 70 % sudaro 607,6 eurų), darbdaviui apsimoka kreiptis dėl 70 % subsidijos dydžio.
Jeigu užimtam asmeniui prastova Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam užimto asmens prastovos laikui. Pavyzdžiui, jei darbdavys taiko dalinę prastovą pusei įprastos darbo laiko normos, t. y., nustatoma prastova 20 val. per savaitę, subsidija bus mokama už pusę darbo laiko.
Kreipiantis dėl subsidijos, darbdavys turi patvirtinti, kad išmokėjo darbuotojams, už kuriuos bus mokama subsidija, darbo užmokestį už prastovų laikotarpiu. Tai reiškia, kad darbdaviams už prastovą tektų sumokėti atitinkamai 30 proc. arba 10 proc. darbo užmokesčio, priklausomai nuo bendro priskaičiuoto darbo užmokesčio dydžio.
Darbo vietų išsaugojimo įsipareigojimai
Darbdaviai, kuriems buvo mokama subsidija, turi išlaikyti ne mažiau kaip 50 procentų darbo vietų ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.
Kitos svarbios nuostatos ir rekomendacijos
Darbo prastovos metu darbuotojui priklauso ne mažesnis nei minimalioji mėnesinė alga (MMA) darbo užmokestis, jeigu darbuotojas dirba visą darbo laiką. Jei darbuotojui paskelbta dalinė prastova, mokama proporcinga MMA dalis. Tačiau darbdavys gali pasirinkti mokėti didesnį nei MMA darbo užmokestį prastovos laikotarpiu.
Valstybinei darbo inspekcijai nustačius, kad darbuotojas, kuriam buvo paskirta ir mokama prastovų subsidija, vykdė darbo funkcijas jam paskelbtos prastovos metu, darbdavys privalės grąžinti visą iki pažeidimo nustatymo dienos jam išmokėtą subsidijos darbo užmokesčiui sumą.
Jeigu darbuotojas turi sukaupęs nepanaudotų atostogų ir nusprendžia jas panaudoti, atostoginiai skaičiuojami taip, kad dėl prastovos periodo ir sumažėjusio apmokėjimo jie nesumažėtų.
Darbdavys gali paskelbti darbuotojui dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičius (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis). Tai reiškia, kad darbuotojas dirbtų ne daugiau kaip 3 dienas per savaitę arba ne daugiau kaip 5 valandas per dieną.
Apie prastovos paskelbimą darbdavys privalo informuoti Valstybinę darbo inspekciją. Jei paaiškėtų, kad darbuotojas dirbo prastovos metu, subsidija darbdaviui būtų nutraukiama, o jau išmokėtą subsidijos sumą darbdavys turėtų grąžinti.
Norint gauti prastovų subsidiją darbo užmokesčiui, darbuotojai turi būti įdarbinti iki visuotinio karantino pradžios.
Jei darbdavys, kuriam buvo mokama subsidija, pažeidžia darbo vietų išsaugojimo įsipareigojimus, jis gali prarasti teisę dalyvauti kituose valstybės remiamojo įdarbinimo, darbo vietų steigimo ar pritaikymo subsidijavimo projektuose.
Jeigu jus atleido, rekomenduojame kreiptis į Užimtumo tarnybą. Čia galėsite ieškoti naujo darbo, taip pat gauti nedarbo išmoką iš „Sodros“. Užsiregistravus Užimtumo tarnyboje tampate draustas privalomuoju sveikatos draudimu ir nereikia kas mėnesį savarankiškai mokėti įmokų.
Užimtumo tarnyboje registruoti gyventojai, kuriems yra suteiktas bedarbio statusas, gali pretenduoti gauti paramą - laikiną darbo paieškos išmoką, kuri gali siekti 42 eurus jau gaunantiems įprastą nedarbo socialinio draudimo išmoką arba 200 eurų negaunantiems įprastos bedarbio išmokos.
tags: #uz #prastovas #bauda #straipsnis