Vis daugiau šalių imasi griežtesnių priemonių kovojant su aplinkos tarša, didindamos baudas už šiukšlinimą ir kitus pažeidimus. Ši tendencija pastebima Ispanijoje, Italijoje ir Rusijoje, o Lietuva taip pat žengia žingsnius link švaresnės aplinkos.
Nuorūkos - rimta gamtos taršos problema
Viena iš opiausių atliekų, kuri ypač pastebima pavasarį, nutirpus sniegui, yra cigarečių nuorūkos. Pasaulyje per metus susidaro apie 4500 mlrd. nuorūkų. Nors jos atrodo menkos, nuorūkos yra kenksmingos atliekos, kurių irimo procesas gamtoje trunka ilgai. Vandenyje viena nuorūka gali užteršti iki 1 kubinio metro vandens. Nuorūka yra kenksminga atlieka būtent dėl filtro, kurio tiesioginė paskirtis yra sulaikyti kenksmingiausias medžiagas, išsiskiriančias rūkymo metu. Filtras, irdamas išskiria kenksmingas aplinkai medžiagas, nes pats yra pagamintas iš celiuliozės acetato. Vandenyje nuorūka apytiksliai suyra per 15 metų, o gamtoje - dar ilgiau.
UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro“ ekologė Erika Mockevičienė patvirtina, kad nuorūka - toksiška atlieka, o jos daroma žala gamtai - gana didelė. Nors nuorūkų klausimas turėtų būti sprendžiamas valstybės mastu, Lietuva, kaip ir daugelis kitų ES valstybių, strateginių planų dėl nuorūkų taršos artimiausiu metu nėra numačiusi. Nuorūkos iki šiol drauge su kitomis mišriomis komunalinėmis atliekomis keliauja į sąvartynus. LR Aplinkos ministerijos viešųjų ryšių vyriausioji specialistė Raimonda Karnackaitė teigia, kad tokių atliekų tvarkymas išties nėra atskirai reglamentuotas Lietuvoje, o pagrindinis dėmesys yra skiriamas kitoms prioritetinėms atliekų tvarkymo sritims.
„Kadangi Lietuvos visuomenė žengia tik pirmuosius žingsnius rūšiuojant atliekas, palyginti su tokią patirtį turinčiomis valstybėmis, daugiausia dėmesio yra skiriama pagrindinių buityje susidarančių atliekų: popieriaus, stiklo ir plastiko rūšiavimui“, - kalbėjo R. Karnackaitė.
Nuorūka kaip antrinė žaliava: galimybės ir iššūkiai
Nors Kinijos mokslininkai dar 2010 metais sukūrė finansiniu požiūriu įgyvendinamą cigarečių nuorūkų perdirbimo procesą, kurio metu išgaunamos filtrams pagaminti naudojamos vertingos cheminės medžiagos, kol kas neskelbiami jokie realūs planai įkurti nuorūkų perdirbimo gamyklas. „Pats filtras turi savyje medžiagų, kurios gali būti naudojamos nerūdijančio plieno gamyboje arba tiesiog, kaip medžiagos stabdančios metalų koroziją. Tačiau tai nėra plačiai naudojama technologija praktikoje“, - teigia „VSA Vilnius“ pardavimų projektų vadovas Vidas Starkus. Specialistas teigia, kad šios atliekos perdirbimo procesas - ateities klausimas, kuris reikalauja nemažai lėšų ir įdirbio.
Baudos už šiukšlinimą skirtingose šalyse
Užsienio šalyse pastebima tendencija griežtinti baudas už šiukšlinimą, ypač už numestas nuorūkas.
Ispanija: sugriežtintos kelių eismo taisyklės
Nuo 2022 m. Ispanijoje įsigaliojo sugriežtintos baudos už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Už mobiliojo ryšio telefono laikymą vairuojant rankoje tenka sumokėti 200 eurų ir skiriama šeši baudos taškai. Netinkamas dviratininkų lenkimas taip pat užtrauks 200 eurų baudą ir šešis baudos taškus. Didžiausia, 500 eurų bauda ir šeši baudos taškai, numatyta už daiktų metimą ant kelio, kurie gali sukelti gaisrą ar eismo įvykį. Be to, automobilių ir motociklų vairuotojams bus apribotas greitis iki 20 km/h viršijant leistiną greitį paprastuose keliuose aplenkiant kitas transporto priemones.
Rusija: griežtėjančios nuostatos dėl nuorūkų
Rusijos Valstybės dūma svarsto įstatymo projektą, numatantį 5000 rublių (apie 71,5 euro) baudą už pirmą kartą numestą nuorūką iš automobilio, o už pakartotinį prasižengimą - 10000 rublių (apie 143 eurus) arba 20-40 valandų viešųjų darbų. Tikimasi, kad visuomenės švietimas ir piliečių pilietiškumas padės fiksuoti pažeidėjus.
Italija: drastiškas baudų didinimas ir rūkymo ribojimai
Italijoje už numestą nuorūką, kramtomąją gumą ar kitas šiukšles gali grėsti nuo 30 iki 150 eurų bauda. Kraštutiniu atveju, už didesnių šiukšlių maišo išmetimą ant kelio ar kelkraščio gali tekti sumokėti iki 18000 eurų, o už šiukšlinimą saugomose teritorijose netekti vairuotojo pažymėjimo ir sulaukti kalėjimo bausmės. Naujos priemonės taip pat apima investicijas į viešąjį transportą ir dviračių takus kovojant su smogu didžiuosiuose miestuose.
Nuo 2025 m. Italijoje įsigaliojo naujas reglamentas: už nuorūką ar plastikinį butelį pro langą - iki 1188 eurų baudos. Už šiukšlių maišą - iki 18000 eurų. Policija nereikalinga vietoje: pakanka stebėjimo kameros įrašo. Nauja tvarka galios ir užsienio atostogautojams.
Italijoje neretai šiukšlės tiesiog išmetamos miestų gatvėse, taip pat vieškeliuose ir greitkeliuose. Kai kurios gatvės, netgi turistų lankomose vietovėse, atrodo lyg sąvartynas. Italija lapkričio mėnesį svarstė vieną griežčiausių siūlymų visos Europos mastu - įteisinti naują Italijos kelių kodekso reformą, kurioje įsigaliotų viena iš nuostatų - draudimas vairuotojams rūkyti cigaretes vairuojant transporto priemonę (net ir savo). Tam tikras įstatymas Italijoje jau galioja ir dabar, mat vairuotojams yra draudžiama rūkyti transporto priemonėje tuo atveju, jei kartu važiuoja jaunesnis nei 18 metų amžiaus vaikas arba nėščioji. Dar pagal 2016 metais priimtą įstatymą Italijoje vairuotojams bei keleiviams gali būti skiriama bauda nuo 50 iki 500 eurų, jeigu šie rūkė automobilyje tuo metu, kai jame buvo nėščioji ar vaikai iki 12 metų. Kiek švelnesnės baudos taikomos tada, jeigu transporto priemonėje kartu važiuoja 12-17 metų amžiaus asmenys. Vis dėlto po audringų svarstymų, Italijos parlamento nariai galiausiai nusprendė, kad prieštaringai vertinamas siūlymas įpareigoti vairuotojus nerūkyti transporto priemonėse turi būti atmestas.
Lietuva siekia švaresnės aplinkos
Lietuva taip pat daro pažangą tvarkydama savo aplinką. Per atkurtos Nepriklausomybės metus pasiekta didelių pokyčių, tačiau nepakanka vien žmonių sąmoningumo. Aplinkosauginė akcija „Darom“ kasmet padeda surinkti vis mažiau šiukšlių, o aplinkosauginė dispečerinė, įsteigta prieš pusantrų metų, sulaukė didelio pasisekimo. Per 2015 metus užregistruota daugiau nei 12 tūkstančių pranešimų apie pažeidimus gamtoje. Siekiant dar labiau sumažinti taršą, nuo 2013 m. buvo imtasi priemonių, tarp kurių ir baudų už šiukšlinimą didinimas. Pavyzdžiui, už pro langą išmestą nuorūką gali tekti sumokėti beveik 300 eurų baudą ir dar atlyginti žalą gamtai.
Vilniaus mieste jau imtasi priemonių kovojant su rūkančiųjų abejingumu gamtai. Už bet kur numestą nuorūką taikoma administracinė atsakomybė, o baudos gali siekti iki 2000 litų (apie 580 eurų). „Jeigu rūkalius sumokėtų už kiekvieną numestą nuorūką, už tas lėšas būtų galima statyti šiukšliadėžes, įrengti rūkymo vietas“, - sako aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas. Ministras teigia, kad reikėtų pradėti nuo švietimo, kad rūkantys žmonės suprastų, jog negerai daro mėtydami nuorūkas. Taip pat reikia kalbėti ir apie rūkymo vietas, nes tai susiję su žmonių sveikata. Vienas būdų, kaip išspręsti nuorūkų problemą - nešiojamosios peleninės, kurios ypač prigijusios Japonijoje bei kitose šalyse.
„Yra kelios žmonių grupės, kurios daugiausiai teršia gamtą nuorūkomis. Visų pirma žmonės, kurie rūko balkonuose. Visa tai dažniausiai keliauja į gėlių darželius, veją prie daugiabučių. Neabejotinai tarp labiausiai teršiančių yra vairuotojai, kurie dažniausiai rūko ir nuorūkomis atsikrato pro langą. Paskutinė grupė - į vandenį nuorūkas mėtantys žvejai“, - atkreipia dėmesį ministras.
Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Renatas Siaurusaitis teigė, kad už šiukšlių, nuorūkų ar kitų daiktų išmetimą pro transporto priemonės langus arba duris gyventojai gali sulaukti baudos nuo 14 iki 30 eurų. Jei pareigūnai įžvelgia pažeidėjo veiksmuose piktybiškumą, tyčinį veiksmą, tada asmenį gali traukti atsakomybėn už tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą. Šis pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų. Jei administracinis nusižengimas yra padaromas pakartotinai, tai užtraukia baudą nuo 140 iki 600 eurų.
Kelių policijos tarnybos duomenimis, per šiuos metus jau buvo užfiksuoti 39 pažeidimai, kuomet nuorūka ar šiukšlė buvo išmesta tiesiog pro transporto priemonės langą ar dureles. Apie užfiksuotą tokio ar panašaus pobūdžio pažeidimą policijai žmonės gali pranešti portale epolicija.lt.
Už bet kur numestą nuorūką arba šiukšlinimą - įspėjimas arba bauda iki 2 tūkst. litų (pagal senąjį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą). Ši tvarka galioja visose savivaldybėse. Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas Andžej Dinikis teigia, kad sostinėje per 2011 metus buvo nubausta apie 100 asmenų, kurie mėtė nuorūkas ar kitas šiukšles. Tiesa, Palangos miesto savivaldybės ekologė Reda Kairienė teigia, jog tokia pat administracinė atsakomybė - įspėjimas arba bauda iki 2 tūkst. litų už ne vietoje numestą nuorūką yra taikoma ne tik mieste, bet ir paplūdimiuose.
Už numestą nuorūką miške neskiriama jokių baudų, nes yra ir didesnių taršos bei pažeidimo atvejų miškuose. Sukontroliuoti ar išaiškinti pažeidėją, numetusį nuorūką miške - beveik neįmanoma.
Užgesinta nuorūka, išmesta pro langą sausos vasaros metu prie miško ar žolės - tai ne administracinis, o potencialiai baudžiamasis nusižengimas. Jei kyla gaisras ir nustatoma priežastis - kaltas asmuo gali atsakyti pagal Baudžiamąjį kodeksą, o ne ANK.
Švietimo svarba
Nors 2007 metų rinkos tyrimų kompanija „AC Nielsen Baltics“ kartu su Oksfordo universiteto Aplinkos pokyčių tyrimų institutu atliko tyrimą, kurio duomenimis paaiškėjo, jog lietuviai yra labiau susirūpinę klimato kaita ir aplinkos problemomis nei kaimyninių valstybių gyventojai, šiukšlinimo situacija mūsų šalyje kol kas išlieka problematiška. Pagrindinis sprendimo būdas, anot ekspertų, kuris gali šią problemą išspręsti kiek įmanoma greičiau ir efektyviau - žmonių švietimas ir jų sąmoningumo ugdymas. Teigiama, jog reikėtų jau mokykloje skiepyti vaikams atliekų rūšiavimo, gamtos tausojimo principus, kad šalies piliečiams tai taptų įprastu ir savaime suprantamu dalyku, o ne valstybės valdininkų primetama prievole.