Atostogų trukmę, jų skyrimo tvarką, apmokėjimą ir kitus susijusius klausimus Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau - DK). Šis teisės aktas yra pagrindinis šaltinis, nustatantis darbuotojų teises į poilsį ir atostogas. Prieš DK, šiuos klausimus reguliavo 1991 m. gruodžio 17 d. teisės aktai. Nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojęs DK ir vėlesni jo papildymai ir pakeitimai nuolat tobulina atostogų suteikimo tvarką.
Atostogų rūšys ir jų suteikimas
Darbo kodeksas skirsto atostogas į dvi pagrindines rūšis: kasmetines ir tikslines. Be to, yra numatytos ir pailgintos bei papildomos atostogos tam tikroms darbuotojų kategorijoms.
Kasmetinės atostogos
Dauguma darbuotojų turi teisę į minimalias kasmetines atostogas. Jų trukmė, dirbant penkias darbo dienas per savaitę, yra ne mažiau kaip dvidešimt darbo dienų, o dirbant šešias darbo dienas per savaitę - ne mažiau kaip dvidešimt keturios darbo dienos.
Ypatingoms darbuotojų kategorijoms numatytos ilgesnės minimalios atostogos:
- Darbuotojams iki aštuoniolikos metų.
- Darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų.
- Darbuotojams su negalia.
Šioms kategorijoms priklauso dvidešimt penkių darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba trisdešimties darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę). Ligos laikotarpis įtraukiamas į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos.
Atostogos darbuotojams, dirbantiems vos dvi dienas per savaitę, pagal DK 126 straipsnį suteikiamos savaitėmis. Farmacijos specialistei, dirbančiai 6 dienas per savaitę, priklauso 30 darbo dienų pailgintos atostogos. Net jeigu darbuotojas dirba tik 40 valandų per mėnesį, jam priklauso visos LRV nutarimu nustatytos pailgintos atostogos.
Atostogų suteikimo tvarka ir trukmė
Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus. Už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje.
Atostogos gali būti suteikiamos dalimis, tačiau viena iš atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 14 kalendorinių dienų. Likusias atostogas galima imti kad ir po vieną ar kelias dienas. Svarbu paminėti, kad švenčių dienos į kasmetinių atostogų trukmę neįskaičiuojamos, todėl jei per atostogas pasitaiko valstybinė šventė, atostogos viena diena pailgėja.
Pailgintos kasmetinės atostogos
Kai kurių profesijų darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa bei profesine rizika, įstatymai numato pailgintas kasmetines atostogas. Šių profesijų sąrašą ir konkrečią atostogų trukmę nustato 1992 m. gegužės 15 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 354 „Dėl kai kurių kategorijų darbuotojų, turinčių teisę į pailgintas kasmetines atostogas sąrašo ir šių atostogų trukmės patvirtinimo“.
Papildomos atostogos
Darbo kodeksas įvedė ir naują atostogų rūšį - papildomas atostogas. Jos priklauso tam tikroms darbuotojų kategorijoms, kurias išvardija ir skyrimo tvarką detalizuoja 2003 m. balandžio 22 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 497 „Dėl kasmetinių papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos patvirtinimo“.
Šios atostogos priklauso, pavyzdžiui, darbuotojams, turintiems didesnį kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje. Jiems suteikiamos 3 kalendorinių dienų trukmės papildomos kasmetinės atostogos, o už kiekvienus paskesnius penkerius metus darbo stažo toje darbovietėje pridedama po vieną papildomų atostogų dieną.
Jei darbuotojui papildomos atostogos priklauso pagal kelis pagrindus, jis gali pasirinkti norimą papildomų atostogų rūšį. Svarbu atkreipti dėmesį, kad papildomos atostogos negali būti skiriamos kartu su pailgintomis atostogomis - tokiu atveju darbuotojas turi pasirinkti vieną iš jų.
15 pagrindinių dalykų, kuriuos reikia žinoti prieš apsilankant Lietuvoje
Tikslinės atostogos
Tarp tikslinių atostogų rūšių paminėtinos:
- Nėštumo ir gimdymo atostogos.
- Atostogos vaikui prižiūrėti iki jam sueis treji metai.
- Mokymosi atostogos.
- Kūrybinės atostogos.
- Atostogos valstybinėms ir visuomeninėms pareigoms atlikti.
Atostoginių apskaičiavimas
Darbo užmokestis už kasmetines atostogas darbuotojui turi būti sumokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Vyriausybės nustatytos taisyklės liepia vidutinį darbo užmokestį (VDU) skaičiuoti iš paskutiniųjų trijų mėnesių duomenų. Vidutinį darbo užmokestį galima skaičiuoti vieną kartą.
Apskaičiuojant VDU, metinė premija įtraukiama 12 mėnesių po jos išmokėjimo. Teisės aktai nenurodo, kaip apskaičiuoti atostoginius, kai darbuotojas pradeda vykdyti papildomas darbo funkcijas. Taip pat teisės aktai taisyklių, kaip elgtis tokiais atvejais, nenustato. Ar teisinga mokėti vienodus atostoginius skirtingą darbo laiką dirbantiems darbuotojams, turėtų spręsti teismas.
Suminė darbo laiko apskaita
Kai darbuotojai dirba ir sekmadieniais, įmonei tenka pradėti taikyti suminę darbo laiko apskaitą. Nurodyta, kaip skaičiuoti atostoginius, kai darbuotojams taikoma suminė darbo laiko apskaita. Jeigu darbuotojas serga ar atostogauja, jo apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma sutrumpėja.
Nepanaudotos atostogos ir kompensacija
Darbo kodekso 177 straipsnis draudžia kasmetines atostogas keisti pinigine kompensacija. Tai leidžiama padaryti tik vieninteliu atveju - atleidžiant darbuotoją iš darbo. Kompensacija už nepanaudotas atostogas mokama tada, kai baigiasi darbo santykiai.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad darbuotojo, kuris kariauja Ukrainoje, nepanaudotos atostogos kaupiasi, net jeigu jis yra mobilizuotas ilgą laiką. Pavyzdžiui, 2025 m. nepanaudotos 39 kasmetinių atostogų dienos gali būti uždirbtos 2024-2025 metais.