Administracinių nusižengimų baudų administravimas
Paslauga, susijusi su baudų už administracinius nusižengimus (AN baudų) administravimu, apima asmens informavimą apie jam paskirtą AN baudą, jos administravimą, įskaitymą, sumokėjimo termino atidėjimą ar išdėstymą, taip pat pačios baudos sumokėjimą. Paslaugos gavėjai yra fiziniai asmenys.
Kai fizinis asmuo padaro administracinį nusižengimą, įgaliotos institucijos priima nutarimą skirti baudą. Ši bauda skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) administruoja AN baudas, vykdydama šių baudų apskaitą, įskaitymą, sumokėjimo atidėjimą ar išdėstymą, priverstinio išieškojimo inicijavimą ir priežiūrą.
Asmenys, esantys Mano VMI vartotojai ir padarę pažeidimą, VMI portale, elektroninės Mokesčių mokėtojo kortelės dalyje "Administracinės baudos", gali peržiūrėti jiems paskirtas AN baudas, jų apmokėjimo terminus ir būklę. Baudų apmokėjimas galimas elektroniniu būdu, prisijungus prie VMI portalo Mano VMI ir pasirinkus paslaugą "Mokėjimo vykdymas", arba parengus mokėjimo pavedimo dokumentą, jį atsispausdinus ir apmokant kitu patogiausiu būdu.
Elektroniniu būdu asmenys gauna pranešimus apie paskirtą baudą, priminimus apie artėjantį apmokėjimo terminą, pranešimus apie praėjusį terminą ir prievolių visą padengimą. Taip pat galimas prašymas dėl AN baudų permokų grąžinimo/įskaitymo ir dėl baudos sumokėjimo termino atidėjimo arba išdėstymo, sudarant mokestinės paskolos sutartį (MPS). Asmuo, padaręs pažeidimą, informuojamas apie pradėtą baudos išieškojimą. Skundą dėl AN baudos galima pateikti per Policijos elektroninių paslaugų sistemą.
Paslaugos teikimo būdai ir teikėjai
- Prašymai priimami elektroniniu būdu per Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo Mano VMI sritį, paštu arba tiesiogiai.
- Skundai dėl skirtų AN baudų nukreipiami per Policijos elektroninių paslaugų portalą www.epolicija.lt.
- Paslaugos teikėjas yra Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos ir jos apskričių padaliniai.
Teisiniai aktai
Administracinių nusižengimų baudų administravimą reglamentuoja šie teisės aktai:
- Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas;
- Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksas;
- Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymas Nr. 268 „Dėl Mokestinės nepriemokos atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo";
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. VA-193 „Dėl mokesčių mokėtojo sumokėtų sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintas mokėjimų prievolių dokumentus tvarkymo taisyklių patvirtinimo";
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymas Nr. VA-186 „Dėl Mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo)".
Teisės aktai skelbiami Teisės aktų registro svetainėje www.e-tar.lt. Pasikeitus teisės aktui, būtina vadovautis aktualia jo redakcija.
Susijusios paslaugos
- Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas arba išdėstymas.
- Mokesčių grąžinimas / įskaitymas pagal FR0781 formą.
Tarptautinės prekybos ir muitų teisės pažeidimai
Šiuolaikinėje geopolitinėje situacijoje tarptautinės prekybos reguliavimas įgijo ypatingą svarbą. Lietuvos Respublikoje už jo priežiūrą visų pirma atsakingos muitinės įstaigos. Muitų teisės priemonėmis siekiama užtikrinti, kad tarptautinės prekybos operacijos ir muitinės procedūros atitiktų ES reglamentus, nustatančius tarptautinės prekybos sankcijas, bei kitus ES bendrosios prekybos politikos reikalavimus gabenant prekes į trečiąsias valstybes, iš jų ar tranzitu per ES muitų teritoriją.
Viena iš kontrolės priemonių yra teisinė, visų pirma, administracinė atsakomybė, numatyta Administracinių nusižengimų kodekse (ANK). Ji gali kilti visiems su tarptautine prekyba ir muitinės formalumais susijusioje veikloje dalyvaujantiems subjektams - importuotojams, eksportuotojams, vežėjams, deklarantams.
2023 m. įsigaliojo esminiai pakeitimai, susiję su muitų teisės aktų pažeidimais ir administracine atsakomybe už juos. Tai daugiausia susiję su 2022 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. XIV-1660, kuris įsigaliojo nuo 2023 m. gegužės 1 d. Šie pakeitimai palietė ANK straipsnius, pagal kuriuos administracinė atsakomybė dažniausiai taikoma tarptautinės prekybos verslo subjektams bei jų atstovams:
- ANK 211 („Prekių pateikimo muitinei tvarkos pažeidimas“);
- ANK 212 („Prekių ir grynųjų pinigų deklaravimo tvarkos pažeidimas“);
- ANK 210 („Muitinės prižiūrimų prekių muitinio tikrinimo vietų tvarkos pažeidimas“);
- ANK 215 str. („Laisvųjų zonų, muitinės sandėlių, laikinojo saugojimo vietų steigimo ir veiklos pažeidimas“).
Dauguma šių straipsnių, išskyrus ANK 515 straipsnį, buvo pakeisti 2023 m.
ANK 211 ir 212 straipsnių pakeitimai
Atkreiptinas dėmesys į ANK 211 straipsnio (šiuo metu vadinamas „Prekių pateikimo muitinei tvarkos pažeidimas“) pasikeitimus. Nuo 2023 m. gegužės 1 d. galiojančioje šio straipsnio redakcijoje nebėra nurodomas prekių deklaravimo tvarkos pažeidimas kaip šio nusižengimo požymis. Tai reiškia, kad visais prekių deklaravimo tvarkos pažeidimų atvejais turėtų būti taikomas ANK 212 straipsnis „Prekių ir grynųjų pinigų deklaravimo tvarkos pažeidimas“. Šiuo aspektu būtina atskirti, kada administracinė atsakomybė taikoma pagal ANK 211 straipsnį, o kada - pagal ANK 212 straipsnį, nes juose numatytos skirtingos nuobaudos.
ANK 212 straipsnyje taip pat buvo padaryti pakeitimai (nuo 2023 m. gegužės 24 d.), susiję su grynųjų pinigų nedeklaravimu muitinėje. Atskirai išskirta teisinė atsakomybė už negabentų grynųjų pinigų nedeklaravimą muitinėje (ANK 212 str. 2 d., bauda nuo 390 iki 1200 eurų) ir už pakartotinę tokią veiką (ANK 212 str. 3 d., bauda nuo 1040 iki 3900 eurų).
ANK 210 straipsnio pakeitimai
2023 m. keitėsi ir ANK 210 straipsnis „Muitinės prižiūrimų prekių muitinio tikrinimo vietų tvarkos pažeidimas“. Nuo 2023 m. gegužės mėn. šio straipsnio 1 dalies formuluotė siejama ne tik su transporto priemonių važiavimu per pasienio kontrolės punktą, kuriame veikia muitinė, bet ir su važiavimu per punktus, kuriuose muitinį tikrinimą atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Atitinkamai, administracinė atsakomybė pagal šį straipsnį gali būti taikoma visose pasienio kontrolės vietose. Be to, pakeitimais (žr. ANK 210 str. 3 d.) numatyta administracinė atsakomybė už visų muitinės prižiūrimų prekių iškrovimą, neapsiribojant tik muitinės prižiūrimų prekių iškrovimu iš į ES muitų teritoriją atvykstančių transporto priemonių.
ANK 515 straipsnis ir tarptautinės sankcijos
Siekiant užtikrinti efektyvesnį tarptautinių sankcijų įgyvendinimą ir kontrolę, ANK 515 straipsnyje („Tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas“) papildomai numatyta galimybė konfiskuoti tarptautinių sankcijų objektu esančias prekes (ANK 515 str. 3 d.) ir padidinta atsakomybė (baudos dydis) už tokio pobūdžio nusižengimų pakartotinį padarymą (ANK 515 str. 2 d., bauda nuo 2000 iki 6000 eurų).
Teismų praktika ir deklarantų atsakomybė
Praktiškai svarbus klausimas, susijęs su tarptautinių sankcijų pažeidimais ir kitais muitų teisės reguliuojamos srities pažeidimais, yra tinkamas ir teisingas muitinei deklaruojamų prekių tarifinis klasifikavimas muitinės deklaracijose. Būtent pagal parinktą tarifinio klasifikavimo kodą muitinė identifikuoja tarptautinės prekybos apyvartoje dalyvaujančioms prekėms taikomus draudimus, ribojimus bei skaičiuoja importo mokesčius.
Analizuojant teismų praktiką, ypač iki 2023 m. pradėtą formuoti, pastebima, kad vis dažniau akcentuojama, jog situacijose, kai muitinės deklarantas, pildydamas muitinės deklaraciją, rėmėsi kitų kompetentingų asmenų pateiktais duomenimis, kuriuos jis tinkamai surinko, deklarantas nelaikomas atsakingu už neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje ar kitokį muitinės suklaidimą. Teismai yra akcentavę principą, jog iš asmens negalima reikalauti to, ko jis negali numatyti.
Tačiau, ypač nuo 2023 m., dėl objektyvių teisinio reguliavimo pokyčių bei ekonominės ir geopolitinės realijos (tarptautinės prekybos reikalavimų griežtinimas, tarptautinių sankcijų paketų nustatymas ES reglamentais), muitinės deklarantų teisinės (administracinės) atsakomybės bylose pradėta kelti daugiau klausimų dėl teisingo prekių tarifinio klasifikavimo (galimų prekybos sankcijų ir kitų netarifinių ribojimų taikymo aspektu).
Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-82-876/2023 teismas išaiškino, kad deklarantė, nurodydama prekių, kurioms taikomos tarptautinės prekybos sankcijos, klasifikavimo kodą muitinės deklaracijoje, tapo atsakinga už pateiktų duomenų teisingumą. Teismo nuomone, ji turėjo pareigą šiuos duomenis kontroliuoti, nepriklausomai nuo to, ar juos surinko pati, ar deklaracija buvo surašyta pagal krovinio gavėjo pateiktus duomenis.
Kauno apygardos teismas 2023 m. vasario 1 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-18-888/2023 išaiškino, kad deklaruodami prekių tarifinio klasifikavimo kodą, muitinės deklarantai negali plečiamai interpretuoti importuotojo pateiktų prekės aprašymų, bet privalo vertinti realias prekės panaudojimo savybes ir technologijas. Teismas akcentavo, jog muitinės deklaracijos užpildymas nėra tik formalus veiksmas. Pateikdamas muitiniam įforminimui elektroninę importo deklaraciją, deklarantas tampa atsakingu, kad duomenys apie prekes atitiktų deklaracijoje nurodytus duomenis.
Taigi, naujausioje teismų praktikoje neteisingas (netinkamas) deklaranto atliktas prekių tarifinis klasifikavimas (net jei klasifikuojant buvo naudojamasi papildoma iš trečiųjų asmenų gauta informacija) paprastai laikomas pakankamu teisinę administracinę atsakomybę užtraukiančiu veiksmu. Šios atsakomybės nešalina tai, kad deklarantas ėmėsi papildomų veiksmų prekės tarifinio klasifikavimo kodui nustatyti, jei šie veiksmai nepasireiškė detaliu prekės fiziniu apžiūrėjimu ar prašymo paimti jos mėginį pateikimu muitinei.
Deklaranto dedamos pastangos įsitikinti prekės klasifikavimo kodo teisingumu (jei vis tik jis parenkamas neteisingai) paprastai teismų tėra vertinamos tik kaip veiksniai, kurie gali lemti nuobaudos (baudos) dydį ar jos mažinimą.
Tarptautinių sankcijų pažeidimų ir prekių konfiskavimo klausimai
Aktualiu laikotarpiu, pavyzdžiui, 2023 m., neišvengiamai padaugėjo administracinių nusižengimų bylų dėl tarptautinių prekybos sankcijų pažeidimų (jos paprastai iškeliamos pagal ANK 515 str. bei 213 str. „Prekių gabenimo tvarkos pažeidimas“). Teismai nežiūri formaliai į tokio pobūdžio atsakomybės taikymą ir savo sprendimuose akcentuoja, kad muitinė privalo ištirti visas aplinkybes, ar prekės tikrai yra tarptautiniu sankcijų objektu. Tai turėtų būti atliekama ne tik vertinant nurodytą formalų prekių tarifinio klasifikavimo kodą, bet ir kitus prekių savybes apibūdinančius duomenis - kitų kompetentingų institucijų išvadas, pačios muitinės anksčiau teiktus išaiškinimus/konsultacijas ir pan.
Nustačius, kad prekės, gabenamos iš ar į ES/Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, tikrai yra tarptautinių sankcijų objektas, muitinės įstaigos gali jas sulaikyti ir vėliau konfiskuoti ANK 515 ir 213 straipsnio pagrindu. Susidūrus su tokio pobūdžio situacijomis, kyla klausimas, ar ANK 515 bei 213 straipsnyje numatyta prekių konfiskavimo galimybė taikoma visoms prekių rūšims ir visais atvejais.
Teismų praktika, ypač 2023 m., buvo plėtojama šiuo klausimu. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 21 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-79-806/2023 atkreipė dėmesį, jog taikant analogiją su Baudžiamojo kodekso normomis, administracinių nusižengimų bylose, kuriose asmuo kaltinamas tarptautinių sankcijų įgyvendinimo pažeidimu (tiek pagal ANK 213, tiek ir pagal ANK 515 straipsnio nuostatas) ir siekiant konfiskuoti gabentas prekes, turėtų būti pagrįstas ir įrodytas tyčios (kaip privalomos kaltės formos) buvimas. Tokiu būdu, tarptautinių sankcijų įgyvendinimo pažeidimas, sąlygojantis privalomą sankcionuojamų prekių konfiskavimą, turėtų būti tyčinis ir sąmoningas veiksmas, kuriuo neteisėtai siekta į ES muitų teritoriją atgabenti (ar iš jos išgabenti) atitinkamas prekes.
Teismas taip pat konstatavo, kad nenustačius tyčios padaryti ANK 213 straipsnio 3 dalyje ir 515 straipsnyje numatytus nusižengimus, būtina atsižvelgti į importuotų prekių pobūdį, t. y., ar tai yra buitinė, civilinėje apyvartoje laisvai cirkuliuojanti prekė, neturinti karinės, dvigubos ar kitokios pavojingos visuomenei reikšmės.
Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 28 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-124-932/2023 papildomai išaiškino, jog skiriant ir taikant prekių konfiskavimą, būtina atsižvelgti į santykį tarp atsakingam asmeniui skiriamos baudos dydžio ir sulaikytų (konfiskuotinų) prekių vertės. Jei asmens kaltė yra tik neatsargi, sulaikytos prekės yra civilinio pobūdžio, o jų vertė ženkliai viršytų skiriamos baudos dydį, tai laikytina neproporcinga poveikio priemonė.
Apygardos teismas taip pat pabrėžė, kad asmens kaltės forma (tyčia ar neatsargumas) turėtų būti vertinama atsižvelgiant į tai, ar anksčiau asmuo darė susijusius administracinius nusižengimus, buvo už juos baustas, t. y., ar toks jo elgesys buvo sistemingas.
Esama teismų praktika Lietuvos Respublikoje, susijusi su administracinės atsakomybės taikymu dėl tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tvarkos pažeidimų, formuojama taip, kad įstatymų leidėjo numatyta sankcionuojamų prekių konfiskavimo galimybė yra aiškinama siaurai. Tai reiškia, jog ne kiekviena teisinė ir faktinė situacija, susijusi su neteisėtu prekių gabenimu, kvalifikuojamu pagal ANK 213 ir/ar 515 straipsnio nuostatas, lemia privalomą šių prekių konfiskavimą, kurį paprastai siekia taikyti muitinės įstaigos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai dėl ANK 211 ir 212 straipsnių
2023 m. buvo priimti ilgai laukti praktiniai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai dėl ANK 211 ir 212 straipsnių, nustačiusių iš esmės identiškus nusižengimų požymius, tačiau skirtingas sankcijas už juos, taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartis adm. nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-719/2023). Aukščiausiasis Teismas laikėsi nuomonės, jog formalus griežtesnę atsakomybę nustatančios normos (pavyzdžiui, ANK 211 str.) taikymas, kai tokiu pat veiksmu galima kvalifikuoti ir pagal švelnesnę atsakomybę numatantį straipsnį (ANK 212 str.), nėra tinkamas.
Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ANK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos pažeidimą, kai muitinės deklaracijoje pateikiama netiksli ir (ar) neišsami informacija arba kitaip suklaidinama muitinė, kai dėl šių veiksmų gali atsirasti ar atsiranda mokestinė prievolė. Šioje normoje kalbama apie pateikiamos deklaracijos turinį, kai dėl to kyla įstatyme nustatyti padariniai - muitinė suklaidinama deklaracijos turinio ar atsiranda mokestinė nepriemoka.
Taigi, Aukščiausiojo Teismo vertinimu, tais atvejais, kai muitinės formalumų pažeidimas yra susijęs su netinkamu muitinės deklaracijos užpildymu, visų pirma, turėtų būti sprendžiama dėl ANK 212 straipsnio taikymo.
Tiesiogiai: komentarai po prezidento teikimo dėl maksimalių degalų kainų nustatymo mechanizmo
Apibendrinant, tarptautinės prekybos kontrolei šiuolaikinėmis geopolitinėmis sąlygomis (dėl plataus tarptautinių sankcijų, prekybos draudimų bei ribojimų taikymo ES reglamentais bei nacionalinės teisės priemonėmis) skiriamas papildomas dėmesys. Kiek tai susiję su administracinės atsakomybės reguliavimu ir jos taikymu 2023 m. prekybos ir muitų teisės srityje, įstatymų leidėjo pastangos Lietuvos Respublikoje buvo sukoncentruotos ne tiek į formalų sankcijų (nuobaudų) didinimą, kiek į esamo teisinio reglamentavimo tobulinimą.