Baudžiamoji atsakomybė už grasinimus nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą Lietuvoje

Lietuvos baudžiamojoje teisėje grasinimas yra psichinės prievartos išraiškos forma. Jis gali būti kvalifikuojamas kaip atskira veika arba kaip priemonė kitoms nusikalstamoms veikoms įvykdyti. Baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už tam tikrus grasinimo atvejus, tačiau egzistuoja ir teisės spragos, kurias siekiama užpildyti siūlomomis pataisomis.

Grasinimo samprata ir požymiai

Grasinimas apibrėžiamas kaip grasinimas konkrečiam asmeniui, kuris yra realus - t. y. yra pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realiai įgyvendintas, atsižvelgiant į jo išraišką ir kitas aplinkybes. Grasinimas gali būti reiškiamas įvairiais būdais: žodžiu, raštu, telefonu, laišku ir kt. Jis gali būti nukreiptas tiesiogiai asmeniui arba jo artimiesiems.

Psichinė prievarta baudžiamuosiuose įstatymuose apibrėžiama dviem būdais: kaip atskira veika (delicta sui generis) ir kaip nusikalstamo vertimo elgtis prieš savo valią priemonė. Ji taip pat gali būti alternatyvi kai kurių nusikalstamų veikų reiškimosi forma.

Baudžiamoji atsakomybė už grasinimus pagal galiojančius įstatymus

Pagal galiojančius Lietuvos baudžiamuosius įstatymus, atsakomybė numatyta tik už tam tikrus grasinimo atvejus:

• Grasinimas nužudyti arba sunkiai sužaloti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
• Žmogaus terorizavimas, t. y. grasinimas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką.
• Sistemingas žmogaus bauginimas.

Kito turinio grasinimai patys savaime nenusikalstami. Baudžiamasis kodeksas (įsigaliojęs 2003 m.) taip pat apima grasinimą, kaip žmogaus veiksmų laisvės suvaržymą, turto prievartavimą, vertimą lytiškai santykiauti, seksualinį priekabiavimą, reikalavimą duoti kyšį, poveikį nukentėjusiam asmeniui, kad šis susitaikytų su kaltininku ir kt. Plėšimas, žaginimas ir seksualinis prievartavimas taip pat gali reikštis kaip nusikalstamas vertimas (grasinimas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą).

Siūlomos Baudžiamojo kodekso pataisos

Seimas svarsto siūlymą numatyti baudžiamąją atsakomybę už viešus grasinimus nužudyti, sunkiai sutrikdyti sveikatą, kurstymą smurtauti, kai tai daroma naudojantis visuomenės informavimo priemonėmis. Šias pataisas siūlo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) narys Ignas Vėgėlė.

Pagrindiniai siūlomi pakeitimai:

• Nustatyti baudžiamąją atsakomybę už viešus grasinimus per visuomenės informavimo priemones.
• Padidinti maksimalią laisvės atėmimo bausmę nuo 3 iki 4 metų už kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę.
• Jei Seimas pritartų, tas, kas per visuomenės informavimo priemones grasino ar kvietė nužudyti žmogų, sunkiai sutrikdyti jo sveikatą ar kurstė prieš jį smurtauti, būtų baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.

Anot I. Vėgėlės, tokia veika šiuo metu nėra baudžiama pagal baudžiamąsias teisės normas, todėl egzistuoja aiški spraga. Šiuo metu grasinimai prieš konkretų asmenį sukelia atsakomybę tik tuo atveju, jeigu egzistuoja pagrįsta tikimybė, kad asmuo gali arba ketina įgyvendinti savo grasinimus. BK ne­nu­ma­to at­sa­ko­my­bės už tas vei­kas, kai as­muo sklei­džia gra­si­ni­mą nu­žu­dy­ti ar su­ža­lo­ti ki­to as­mens svei­ka­tą, su­si­do­ro­ti, kvie­čia tai pa­da­ry­ti vie­šai per visuome­nės in­for­ma­vi­mo prie­mo­nes, ta­čiau to ne­ke­ti­na pats įvyk­dy­ti.

Paskatos siūlyti pataisas

Pataisų rengimą paskatino ir pernai rugsėjo mėnesio įvykiai Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), kai buvo nušautas dešiniųjų pažiūrų aktyvistas Charlie Kirkas. I. Vėgėlė pabrėžė, kad pasaulyje įvykę liūdni atvejai ir dabartinė įtempta geopolitinė situacija aplink Lietuvą reikalauja telktis ir užkardyti bet kokį priešiškumą. Jo nuomone, toks užkardymas leis išvengti susiskaldymo.

Politikas taip pat akcentavo, kad teisinėje sistemoje būtina užtikrinti veiksmingą žmogaus teisių apsaugą tiek viešojoje erdvėje, tiek skaitmeninėje komunikacijoje. Grasinimai ir neapykantos kurstymas, ypač viešai per visuomenės informavimo priemones ar skaitmenines platformas, gali virsti realiais, gyvybei pavojingais veiksmais.

Jei pataisos būtų priimtos, tai leistų visiems žinoti, kad vieši grasinimai tampa baudžiamąja veika.

Konkretus teismo atvejis

Vienoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis, negalėdamas susitaikyti su tuo, kad nukentėjusioji nebenori su juo bendrauti, laikotarpiu nuo 21.32 val. iki 23.54 val. iš mobiliojo ryšio telefono parašė nukentėjusiajai į mobiliojo ryšio telefoną grasinančio turinio pranešimus, kuriais grasino ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą. Kaltinamasis pripažino padaręs nusikaltimą ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Nukentėjusioji teigė, kad su kaltinamuoju bendravimą nutraukė prieš trejus metus. Apie porą metų jis nuolat per „Messenger“ programėlę jai grasino SMS žinutėmis. Praėjusiais metais kaltinamasis į jos buto balkoną įmetė „Molotovo“ kokteilį, už ką buvo nuteistas. Pasibaigus probacijai, vyro grasinimai vėl suaktyvėjo.

Balsavimas Seime

I. Vėgėlės parengtas Baudžiamojo kodekso pataisas po pateikimo palaikė 69 Seimo nariai, nebuvo balsavusių prieš, o susilaikė 20 parlamentarų. Projektą toliau svarstys parlamento TTK, o Seimo plenarinėje salėje jis vėl bus svarstomas birželio 30 d.

tags: #uz #skirta #bauda #grsino #nusizudyti