Nors daugelis vairuotojų renkasi benzininius variklius dėl pigesnio eksploatavimo mieste ir mažiau rūpesčių, vis dėlto svarbu žinoti, kad ir jie turi savų trūkumų. Šiuolaikiniai benzininiai varikliai yra sudėtingesni, juose atsirado daug elementų, būdingų dyzeliniams varikliams, pavyzdžiui, turbokompresorius ir kietųjų dalelių filtrai, kurie gali sukelti papildomų išlaidų. Šiame straipsnyje apžvelgsime dažniausiai pasitaikančius benzininių variklių gedimus, palyginsime juos su dyzeliniais, įvertinsime jų eksploatavimo ypatumus, ekonomiškumą, ilgaamžiškumą ir poveikį aplinkai.
Benzininių variklių dažniausiai pasitaikantys gedimai
Paskirstymo grandinė ir jos įtempiklis
Daugelio „specialistų“ teigimu, paskirstymo grandinė yra „amžina“ ir jos nereikia tikrinti. Tačiau tai klaidinga nuomonė, kurią paneigė praktika. Teorinis sprendimas, skirtas sumažinti darbinį variklio pasipriešinimą ir užtikrinti ilgaamžiškumą, realybėje dažnai neatlaiko. Paskirstymo sistemos su grandine keitimas gali būti labai brangus, todėl daugelis vairuotojų parduoda automobilį, vos išgirdę nerimą keliantį triukšmą.
Didžiausias problemas sukelia grandinės įtempiklis, kurio veikimas priklauso nuo alyvos slėgio. Jei slėgis nepakankamas, įtempiklis atsitraukia, atlaisvindamas grandinę (dažniausiai tai vyksta statant automobilį). Jeigu užvedant variklį girdisi trumpi metaliniai smūgiai, tai rodo, kad grandinė nepakankamai įtempta. Vienintelis būdas išvengti rimtų padarinių - reguliariai tikrinti ir, pastebėjus nukrypimus, pakeisti visą įrangą, įskaitant įtempiklius, kreiptuvus, krumpliaračius ir kitas dalis. Kaina priklauso nuo variklio tipo ir paskirstymo sistemos pasiekiamumo.
Stūmoklių žiedai ir alyvos suvartojimas
Siauresni stūmoklių žiedai, kurie turėjo sumažinti variklio vidinį pasipriešinimą ir prailginti varos sistemų eksploatavimo laiką, galiausiai sukėlė problemų. Nors sumažėjo trintis, tačiau greitai paaiškėjo šalutinis poveikis - labai didelis alyvos suvartojimas. Dėl nedidelio žiedų skerspjūvio ir subtilios struktūros alyva netinkamai išplaunama, todėl ji senka siaubą keliančiu greičiu - tūkstančiui kilometrų sunaudojamas litras alyvos.
Atkreipti dėmesį reikėtų į šiuos požymius: greitai išsenkanti alyva (nors nėra nuotėkio), iš išmetimo vamzdžio išeinantys pilki dūmai, garsesnis varos sistemos veikimas ir akivaizdžiai didesnės degalų sąnaudos. Siekiant išvengti šių problemų, pavyzdžiui, TSI varikliuose, verta pakeisti originalius stūmoklius į stūmoklius su didesniais žiedais, pro kuriuos alyva neprateka.
Išmetamųjų dujų regeneravimas ir nešvarumai įsiurbimo sistemoje
Ši problema yra dar vienas šalutinis reiškinys, atsiradęs tobulinant varos sistemas aplinkosaugos požiūriu. Nors dyzeliniuose varikliuose tokių patobulinimų daug, senesniuose benzininiuose varikliuose jų praktiškai nėra. Nepaisant to, naudojamas intensyvus išmetamųjų dujų regeneravimas, nukreipiant išmetamąsias dujas atgal į įsiurbimo sistemą, siekiant sumažinti jų temperatūrą bei deguto ir suodžių išlakas.
Jeigu varikliuose su netiesioginio įpurškimo sistema nešvarumus išplaudavo į įsiurbimo kolektorių įpurškiamas benzinas, apie tiesioginio įpurškimo sistemą to pasakyti negalima. Dabar nešvarumai kaupiasi aplink įsiurbimo angą ir riboja oro srautą, dėl to mažėja variklio kompresija, galia, ir jis tampa ne toks efektyvus. Požymiai: prastesnis variklio darbas, didesnis triukšmas, galios mažėjimas, vibracija. Rekomenduojama patikrinti įsiurbimo sistemą endoskopu ir, prireikus, išvalyti (cheminėmis medžiagomis arba išardant elementus) arba pakeisti.
Jutiklių gedimai ir variklio valdiklis
Daugybė jutiklių (alkūninio veleno padėties, vožtuvų veleno padėties, detonacijos, oro masės srauto, lambda zondai) kelia nemažai problemų. Jeigu vienas iš jų sugenda, varos sistema dažnai nustoja tinkamai veikti, užgesta arba pereina į avarinį režimą. Jutiklių gedimų nereikėtų ignoruoti, tiesiog ištrinant klaidų pranešimus - sugedusį jutiklį būtina pakeisti, nes jo pataisyti neįmanoma. Keitimo išlaidos nėra didelės, paprastai jos siekia nuo 20 iki 70 eurų.
Rimtesnė ir brangesnė elektronikos problema - sugedęs variklio valdiklis. Jo gedimo požymiai pasireiškia staiga: problemos užvedant variklį, netinkamas variklio veikimas, nevienodos apsukos. Gedimą gali lemti įvairios priežastys: nuo naujos suskystintųjų dujų įrangos sumontavimo iki nusidėvėjimo ar žalingų veiksnių (karščio, drėgmės) poveikio.
Uždegimo ričių gedimas
Nemažai kainuoja ir uždegimo ričių gedimas, kuris paprastai pasireiškia netolygiu variklio veikimu nustačius neutralią pavarą (svyruojančiomis apsukomis), galios mažėjimu arba problemomis paleidžiant variklį.
Turbokompresoriaus problemos
Turbokompresorių problemos yra plačiai paplitusios. Nors tinkamai eksploatuojami ir prižiūrimi jie gali tarnauti šimtus tūkstančių kilometrų, tačiau netinkamai naudojant automobilį, įdiegiant modifikuotas programas, ignoruojant tinkamą aušinimą ir tepimą, turbokompresorius gali sugesti nuvažiavus vos keliolika tūkstančių kilometrų. Pirmieji gedimo požymiai yra variklio skleidžiamas triukšmas, kuris didėja didinant apsukas (paprastai pasireiškia pasiekus 1500-2000 aps./min.). Jeigu girdimas metalinis garsas, rekomenduojama patikrinti turbiną specializuotoje priežiūros stotyje. Gedimą aptikus anksti, remontas kainuoja nuo 110 iki 350 eurų, o keitimas - kelis kartus daugiau.
Norint tinkamai naudoti automobilį su turbokompresoriumi, svarbu atsiminti kelias taisykles: neleiskite jam dirbti per didelėmis apsukomis iškart po užvedimo, neperspauskite akceleratoriaus visa jėga, ypač išvažiuojant iš posūkio, ir staiga neišjunkite variklio - leiskite jam atvėsti ir turbinos sūkiams sumažėti. Šiuolaikiniuose varikliuose tepalų sistemos cirkuliacija staiga neišsijungia, vyksta vėsinimo procesas.
Benzininių ir dyzelinių variklių palyginimas
Automobilių varikliai yra sudėtingi mechanizmai, degalus paverčiantys mechanine energija. Pagrindiniai rinkoje dominuojantys variklių tipai yra benzininiai ir dyzeliniai. Kiekvienas iš jų pasižymi unikaliomis savybėmis, privalumais ir trūkumais, lemiančiais jų tinkamumą skirtingiems vairavimo poreikiams ir aplinkosaugos nuostatoms.
Benzininiai varikliai naudoja benziną kaip kurą, kad vidinę energiją paverstų kinetine energija. Benzinas, būdamas klampus ir greitai išgaruojantis, į cilindrą įpurškiamas naudojant benzino įpurškimo sistemą. Dyzelinis variklis, kurį 1892 m. išrado Rudolfas Dieselis, degina dyzeliną energijai išleisti.
Renkantis tarp šių dviejų variklių tipų, svarbu atsižvelgti į daugelį veiksnių: kainą, degalų sąnaudas, eksploatavimo išlaidas, našumą ir poveikį aplinkai.
Benzininių variklių privalumai ir trūkumai
Benzininių variklių privalumai dažnai slypi jų prieinamumoje ir paprastesnėje priežiūroje. Benzininės versijos kaina palyginti nedidelė, o priežiūra patogi ir be rūpesčių. Benzininio variklio dalis yra daug lengviau pakeisti nei dyzelinio. Trumpi miesto atstumai benzininių variklių visiškai negąsdina.
Tačiau benzininiai varikliai turi ir trūkumų. Jų degalų sąnaudos yra didelės, ekonomiškumas menkas, o išmetamųjų dujų valymo indeksas žemas. Kadangi benzininiais varikliais varomos transporto priemonės dažnai važinėja mieste, dėl kelių spūsčių jos būna „stop-start“ būsenos, o variklis dažnai dirba tuščiąja eiga, esant žemai temperatūrai. Net ir normaliomis eksploatavimo sąlygomis benzininių variklių temperatūra ir slėgis yra žemesni nei dyzelinių. Didelis benzininis variklis, dėl savo neekonomiškumo, jau išstumtas iš rinkos dyzelinių variklių ir šiuo metu naudojamas tik sportiniuose automobiliuose. Benzininio tipo variklis paprastai greičiau nusidėvi, lyginant su dyzeliniu.
Dyzelinių variklių privalumai ir trūkumai
Dyzeliniai varikliai pasižymi ilgu tarnavimo laiku, ekonomiškumu ir patvarumu. Dyzelinio variklio sūkiai yra maži, susijusių dalių senėjimas nėra lengvas, dalių susidėvėjimas mažesnis nei benzininio, o eksploatavimo laikas ilgesnis. Dyzelinių variklių degalų degimo efektyvumas yra 50%, palyginti su 27% benzininių variklių. Daugelyje dyzelinių transporto priemonių galima naudoti biodyzeliną. Be to, dyzelinas yra mažiau lakus, turi aukštesnį užsiliepsnojimo tašką, todėl yra stabilesnis ir saugesnis naudoti. Dyzeliniai varikliai pasižymi dideliu sukimo momentu esant mažam greičiui, o tai yra privalumas sudėtinguose keliuose, laipiojant ir esant didelėms apkrovoms.
Dyzeliniai varikliai, sukurti atsižvelgiant į jų tvirtumą, dažnai yra ilgaamžiškesni už benzininius variklius dėl didesnio suspaudimo laipsnio (paprastai nuo 14:1 iki 25:1, palyginti su 8:1 iki 12:1 benzininiuose varikliuose), kuris padidina jų efektyvumą ir ilgaamžiškumą. Dyzeliniai varikliai pasižymi sustiprintais cilindrų blokais, tvirtesniais švaistikliais ir stūmokliais. Duomenys ir naudotojų patirtis rodo, kad dyzeliniai varikliai dažniau įveikia 400 000 kilometrų ribą ir gali nuvažiuoti 500 000 km arba daugiau.
Tačiau dyzeliniai varikliai turi ir trūkumų. Dėl degimo proceso esant aukštam slėgiui ir temperatūrai, kartais susidaro nuodingos dujos, pavyzdžiui, azoto oksidai (NOx). Dėl to dyzeliniuose automobiliuose yra karbamido bakai, kurie neutralizuoja šias dujas. Dyzelinio variklio triukšmas yra gana didelis, kurį sukelia jo konstrukcija, turinti įtakos keleivių važiavimo komfortui, nors tobulėjant technologijoms, vidutinės ir aukščiausios klasės modelių dyzelinių variklių triukšmo valdymas yra panašus į automobilių variklių. Dyzelinių automobilių kaina paprastai yra didesnė nei analogiškų benzininių modelių, nes jų gamybos procesas yra sudėtingesnis. Visgi, pradinės išlaidos ilgainiui atsiperka dėl geresnio ekonomiškumo ir ilgesnės tarnavimo trukmės.
Degalų sąnaudos ir ekonomiškumas
Vienas iš pagrindinių dyzelinių automobilių privalumų yra tai, kad jie paprastai taupiau naudoja degalus nei benzininiai automobiliai. Dyzeliniai automobiliai sunaudoja 30% mažiau degalų nei benzininiai ir degina vidutiniškai 15-20 procentų mažiau, palyginti su tos pačios talpos benzininiais automobiliais. Dyzeliniuose degaluose yra ilgesnės angliavandenilių grandinės (12-20 anglies atomų, palyginti su 7-11 anglies atomų benzine), dėl to dyzeliniai varikliai pasižymi didesniu energijos tankiu. Dėl didesnio suspaudimo laipsnio padidėja degimo stabilumas, todėl dyzeliniai varikliai efektyviau cheminę energiją paverčia mechanine. Praktiškai dyzeliniai varikliai, palyginti su benzininiais varikliais, ilgų kelionių metu sunaudoja apie 20 % mažiau degalų.
Tyrimai parodė, kad dyzelinis variklis ne tik sudegina vidutiniškai 26 proc. mažiau degalų, bet ir į aplinką išmeta vidutiniškai 16 proc. mažiau CO2 nei benzininis variklis, lygindami energetinius ir ekologinius rodiklius varikliams funkcionuojant įprastais režimais. Bendras dyzelinių automobilių CO2 taršos mažėjimas yra susijęs su jų efektyvumu ir mažesniu degalų suvartojimu.
Poveikis aplinkai
Nors dyzeliniai automobiliai dažnai kritikuojami dėl aplinkos taršos, naujausių technologijų dėka ši situacija gerėja. Benzininės transporto priemonės į aplinką išmeta daugiau anglies dvideginio (CO2) nei dyzelinės. Tipiškas dyzelinis automobilis išmeta apie 15-20% mažiau CO2 nei panašus benzininis automobilis. Tačiau dyzeliniai automobiliai išmeta ir kitų kenksmingų teršalų, pavyzdžiui, azoto oksidų (NOx). Būtent jų neutralizavimui reikalinga papildoma įranga, kuri padidina dyzelinio variklio kainą. Dėl šios įrangos, naujausi dyzeliniai varikliai gali kone pilnai neutralizuoti šias emisijas. Todėl naujesni dyzeliniai automobiliai yra daug švaresni už senesnius modelius.
Ilgaamžiškumas ir techninė priežiūra
Dyzeliniai varikliai, sukurti atsižvelgiant į jų tvirtumą, dažnai yra ilgaamžiškesni už benzininius variklius dėl didesnio suspaudimo laipsnio, kuris padidina jų efektyvumą ir ilgaamžiškumą. Dyzeliniai varikliai pasižymi sustiprintais cilindrų blokais, tvirtesniais švaistikliais ir stūmokliais, kurie prisideda prie bendro jų ilgaamžiškumo ir atsparumo. Dyzelinių degalų didesnis cetaninis skaičius rodo efektyvesnį ir stabilesnį degimo procesą, todėl ilgainiui variklis mažiau dėvisi. Benzininiai varikliai paprastai veikia su lengvesnėmis konstrukcinėmis specifikacijomis, todėl gali nukentėti jų ilgaamžiškumas, palyginti su dyzeliniais varikliais.
Nors dyzeliniai varikliai pasižymi didesniu energijos vartojimo efektyvumu, jie taip pat turi specifinių techninės priežiūros poreikių. Dyzeliniams varikliams alyvą reikia keisti ne dažniau kaip kas 20 000 kilometrų, tačiau reikia įpilti išmetamųjų dujų skysčio (DEF) kas 3-6 tūkst. kilometrų ir prižiūrėti dyzelino kietųjų dalelių filtrą (DPF) kas 160 000 kilometrų. Be to, dyzelinių degalų filtrai reikalauja griežtesnės priežiūros. Dyzelinių variklių priežiūra paprastai yra brangesnė nei benzininių. Benzininiuose varikliuose alyva keičiama dažniau, taip pat reikia reguliariai keisti uždegimo žvakes, o tai yra paprastesnė užduotis.
Kada rinktis benzininį, o kada dyzelinį variklį?
Pasirinkimas tarp benzininio ir dyzelinio variklio priklauso nuo jūsų individualių poreikių ir vairavimo įpročių. Apibendrinant, dyzelinis variklis yra maratono bėgikas, skirtas ištvermei ir ilgoms kelionėms.
- Jei daug važinėjate dideliais atstumais (nuo 20 000 iki 30 000 kilometrų per metus) arba dažnai vežate sunkius krovinius, dyzelinis automobilis gali būti geresnis pasirinkimas.
- Jei jums svarbu ekologija ir ekonomiškumas, tuomet verta rinktis dyzelinius automobilius.
- Jei važiuojate mažiau nei 10 000 kilometrų per metus ir dažniausiai mieste, tinkamesnis pasirinkimas gali būti benzininis automobilis. Tokie automobiliai įkaista greičiau ir turi mažesnius aptarnavimo reikalavimus.
- Benzinu varomi automobiliai nereikalauja didelės priežiūros, o ir reikalavimai varikliui nėra aukšti.
Pasirinkus dyzelinį automobilį, svarbu atkreipti dėmesį į jo atitiktį naujausiems aplinkosaugos standartams. Rekomenduojama rinktis „Euro 6“ ar dar naujesnį standartą atitinkančias transporto priemones.
Maži turbininiai benzininiai varikliai ir nauji testavimo standartai
Jau maždaug dešimtmetį į benzinu varomus automobilius montuojami 3 cilindrų, 1 litro darbo tūrio varikliai su turbinomis. Gamintojai ir ekologijos gynėjai teigė, kad šie varikliai yra efektyvesni, taupesni ir mažiau taršūs. Maždaug 2010 m. automobilių gamintojai staiga tarsi praregėjo ir suprato, kad mažo darbo tūrio benzininiai varikliai labai dera su turbinomis. 2005 m. tik 8-10 proc. benzininių variklių turėjo turbinas, o 2010 m. šis skaičius smarkiai išaugo.
Iš esmės turbokompresorius - tai variklio išmetamosiomis dujomis sukamas siurblys, į degimo procesą tiekiantis gerokai didesnį oro kiekį ir taip leisdamas padidinti variklio galingumą. Tokie varikliai „praslydo“ dar nuo 1980 m. pagal senesnius NEDC (New European Driving Cycle) testus. NEDC testuose temperatūra bandymų kameroje buvo artima idealioms ekonomiškumo sąlygoms (20-30 °C), važiuojamas atstumas buvo apie 11 km, o ciklas trukdavo vos 20 minučių. Vidutinis greitis buvo 33 km/val., didžiausias bandytas greitis - 120 km/val.
Viskas apvirto aukštyn kojomis nuo 2017 m., kai buvo įvesti nauji WLTP (Worldwide Harmonized Light Vehicles Test Procedure) testavimo standartai. Atliekant bandymus pagal WLTP metodiką temperatūra bandymų kameroje yra 23 °C, atstumas yra 23 km, o ciklas trunka apie 30 minučių. Jį sudaro keturios fazės (mažo, vidutinio, didelio ir labai didelio greičio). Vidutinis greitis yra 47 km/val., didžiausias bandytas greitis - daugiau nei 130 km/val. WLTP testai parodė, kad blogiausius CO2 rezultatus parodė būtent mažieji varikliai, kurie realiomis sąlygomis dirba gerokai didesnėmis apkrovomis nei didesnio darbo tūrio varikliai. Aukštos temperatūros, susidarančios intensyvaus degimo proceso metu, neigiamai paveikė taršos rezultatus.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas Alfredas Rimkus teigia, kad naudojamos turbinos didina variklio lyginamąją galią, tačiau yra ir kita pusė - tokiems varikliams veikiant didesnėmis apkrovomis labai išauga mechaninė ir terminė detalių apkrova, nes didėja slėgis ir temperatūra variklio cilindruose. Anot specialisto, kad būtų užtikrinama ganėtinai ilga eksploatacija, reikalingos labai aukštos kokybės medžiagos (tepalas ir kt.), kurias būtina laiku pakeisti, o esant sunkesnėms naudojimo sąlygoms, tai rekomenduojama daryti nė nepasiekus leistinos ridos. Docentas pastebi, kad dažnai ne ką blogesnių energetinių ir ekologinių rodiklių pasiekiama preciziškai suderinus variklio konstrukciją bei valdymo algoritmą. Ekologiniai variklių, kuriuose degalai purškiami į įsiurbimo kolektorių, rodikliai yra net geresni, nes benzinas turi daugiau laiko išgaruoti ir susimaišyti su oru.
Pastarąjį dešimtmetį automobilių gamintojai, siekdami atitikti CO2 reikalavimus, mažino variklių darbo tūrį ir pridėdavo turbinas prarastam galingumui kompensuoti. Todėl 3 cilindrų, 1 litro darbo tūrio varikliai su turbinomis tapo norma ne tik mažos klasės automobiliuose, bet ir kompaktinės klasės ar net komerciniame „Ford Transit Connect“. Pavyzdžiui, „Ford“ nuo 2012 m. naudoja „EcoBoost“ variklį - tai 1 litro darbo tūrio, nuo 100 iki 140 AG pajėgumo variklis, laimėjęs daug apdovanojimų. Pagal oficialius gamyklos duomenis, vidutinės „Ford Focus“ degalų sąnaudos su šiuo varikliu yra 4 litrai 100 kilometrų kelio. Taip pat WLTP bandymų metu smarkiai išaugo ir kitų modelių sąnaudos bei taršos rodikliai. Pavyzdžiui, „Nissan Qashqai“ skirtumas su kai kuriais varikliais yra didesnis nei 20 proc. Dyzelinių automobilių skirtumai kiek mažesni.
Svarbi informacija prieš perkant automobilį
Prieš perkant automobilį, degalų tipas - ne vienintelis veiksnys, kurį reikia apsvarstyti. Nepamirškite patikrinti, kaip jūsų pasirinktame modelyje veikia dyzelinis ir benzininis varikliai. Dažnai paaiškėja, kad tame pačiame modelyje du skirtingi varikliai gauna visiškai skirtingus įvertinimus. Jei jūs norėtumėte dyzelinio variklio, bet statistika rodo, kad jis sugenda žymiai greičiau nei benzininis, degalams sutaupytus pinigus išleisite remontui, o tai reiškia tas pačias išlaidas, bet daugiau rūpesčių. Jei ieškote dujinio automobilio, nepamirškite, kad ne kiekviename benzininiame automobilyje galima įrengti dujų įrangą, o jei ir galima, tokie varikliai gali būti linkę dažniau gesti.
Specialistai pataria, kad perkant po 2009 m. pagamintą dyzelinį automobilį, nuvažiavusį daugiau nei 200 tūkstančių kilometrų, reikėtų vengti mažesnių nei 2 litrų darbo tūrio variklių. „Euro6“ standartą atitinkančių variklių patikimumas itin ribotas, o palyginti su senesnės kartos, jie labai jautrūs tepalų kokybei bei jų keitimo intervalui. Reikia turėti mintyje, kad daugelis automobilių gamintojų pastarąjį dešimtmetį buvo priversti smarkiai keistis: nuo patikimumo link taršos mažinimo bet kokia kaina.
Visada prieš perkant automobilį, motociklą ar net priekabą - pagal VIN numerį patikrinkite automobilio istoriją su autoDNA. VIN patikrinimas yra vienas iš svarbiausių dalykų, kuriuos reikia padaryti prieš nusprendžiant pirkti naudotą transporto priemonę.