Transporto priemonių eksploatacinių savybių parametrai ir techniniai rodikliai

Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, išskyrus Taisyklėse nurodytus atvejus. Nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis. Šiltuoju metų laiku rekomenduojama eksploatuoti transporto priemones su vasarinėmis padangomis. Nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones, išskyrus mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius, ir priekabas su vasarinėmis padangomis.

Eisme dalyvaujančioje motorinėje transporto priemonėje (išskyrus mopedą, motociklą be priekabos), traktoriuje, savaeigėje mašinoje turi būti avarinio sustojimo ženklas ir tiek gesintuvų ir pirmosios pagalbos rinkinių, kiek nustato techniniai motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai.

Darbo tikslas

Išanalizuoti transporto priemonių eksploatacinių savybių parametrus ir techninius eksploatacinius rodiklius.

Eksploatacinės sąlygos ir savybės

Lyginamasis krovumas (ql)

Lyginamasis krovumas (ql) - tai nominaliojo krovumo ir viso kėbulo tūrio santykis. Kiekvieno modelio automobiliams jis yra pastovus ir nustatomas pagal formulę:

Lyginamasis automobilio krovumas turi tą pačią dimensiją kaip ir krovinio tūrio svoris (t/m³), vadinasi jis parodo minimalų krovinio tūriui svorį (q), kurį vežant bus visiškai išnaudotas turimo automobilio krovumas.

Galimi trys atvejai, susiję su lyginamuoju krovumu:

1. qk < ql - kėbulo talpa panaudojama visiškai, o krovumas negali būti visiškai panaudotas.
2. qk = ql - kėbulo talpa ir krovumas panaudojami visiškai.
3. qk > ql - krovumas panaudojamas visiškai, o talpa panaudota nevisiškai.

Lyginamasis kėbulo plotas (fl)

Lyginamasis kėbulo plotas (fl) - tai automobilio nominaliojo krovumo ir kėbulo grindų naudingojo ploto santykis:

Galimi trys atvejai, priklausomai nuo faktinio kėbulo ploto (f):

1. ff < fl - įkrovumas visiškai neišnaudojamas, nors naudingas plotas išnaudotas visiškai;
2. ff = fl - įkrovumas ir naudingas plotas išnaudojamas visiškai;
3. ff > fl - įkrovumas išnaudojamas visiškai, o naudingas plotas - nevisiškai.

Automobilio masės išnaudojimo koeficientas

G₀ - automobilio svoris kartu su į aušinimo sistemą įpiltu skysčiu, atsarginiu ratu, įrankių komplektu ir vairuotoju.

Šis koeficientas apibūdina vežimo turimu automobiliu ekonomiškumą, nes kiekvienas jo masės kilogramas transportavimas padidina padangų susidėvėjimą ir sunaudojamų degalų kiekį.

Automobilio kompaktiškumo rodikliai

Kompaktiškumo rodikliai apibūdina transporto priemonės gebėjimą efektyviai išnaudoti savo tūrį ir svorį krovinių pervežimui.

Techniniai - eksploataciniai rodikliai

Techniniai-eksploataciniai rodikliai yra svarbūs vertinant transporto priemonės efektyvumą, našumą ir ekonomiškumą. Jie apima įvairius parametrus, tokius kaip:

• Kėlimo galia: maksimalus krovinio svoris, kurį transporto priemonė gali saugiai vežti.
• Kėbulo tūris: maksimalus krovinio tūris, kurį transporto priemonė gali talpinti.
• Kuro sąnaudos: degalų kiekis, sunaudojamas tam tikram atstumui nuvažiuoti.
• Vidutinis techninis greitis: vidutinis transporto priemonės greitis, atsižvelgiant į techninius jos pajėgumus ir kelių sąlygas.
• Eksploatacinis greitis: vidutinis transporto priemonės greitis, įskaitant sustojimus, techninę priežiūrą ir kitus veiksnius, turinčius įtakos važiavimo laikui.

Transporto priemonių parinkimą lemiantys veiksniai

Transporto priemonė - tai techninis įtaisas, skirtas pervežti kroviniams ir keleiviams. Transporto priemonės skirstomos pagal aplinką, kurioje keliauja, ir pagal kitus konstrukcinius ypatumus.

Transporto priemonės parinkimas vyksta jau apsisprendus, kokia transporto rūšimi bus vykdomas konkretus krovinio vežimas. Tai atliekama, atsižvelgiant į eksploatavimo sąlygas. Svarbu atkreipti dėmesį į transporto priemonės keliamąją galią, ekonomiškumą (degalų, tepalų ir kt. sąnaudas), papildomą įrangą.

Taigi, apibendrinant, galima teigti, kad transporto priemonių parinkimą lemiantys veiksniai yra transporto priemonės keliamoji galia, ekonomiškumas, papildoma įranga. Taip pat būtina atsižvelgti į gabenamo krovinio savybes ir pakrovimo - iškrovimo būdą, masę, gabaritus, pavojingumą.

Transporto rūšies parinkimas

Krovinių vežimas - tai visuma operacijų, kurios atliekamos nuo produkcijos pagaminimo iki pateikimo vartotojams. Operacijas sudaro: medžiagų vežimas, sandėliavimas ir saugojimas, komplektavimas ir įpakavimas, vežimas kuria nors transporto rūšimi; taip pat maršruto parinkimas, eismo grafikų sudarymas ir transporto priemonių techninis aptarnavimas. Operacijų tikslas - panaikinti teritorinį skirtumą tarp gamintojo ir vartotojo, užtikrinti saugų krovinio vežimą, bei visa tai atlikti laiku.

Transporto - ekspedicinės įmonės darbuotojų pagrindinis uždavinys - parinkti transporto rūšį, geriausiu būdu pritaikytą pervežimams atlikti. Čia reikia vadovautis žiniomis apie įvairių transporto rūšių privalumus ir trūkumus.

Kelių transportas

Privalumai:

• Manevringumas: krovinių surinkimas ir pristatymas gali būti atliktas be perkrovimo, visur, kur gali privažiuoti automobilis.
• Vežimų greitis ir reguliavimas: krovinių surinkimas ir vežimas gali būti nustatytas pakankamai tiksliai.
• Įpakavimas: tai vienintelė transporto rūšis, kurioje galima (esant atitinkamoms sąlygoms) vežti krovinį be įpakavimo.

Trūkumai:

• Didelė kaina: tai lemia apmokėjimas, kuris apskaičiuojamas nepriklausomai nuo pakrovimo apimties, palyginus su visu automobilio įkrovumu.
• Skubus iškrovimas: kartais yra sudėtinga suorganizuoti skubų pakrovimą ar iškrovimą, kuris ir lemia šios transporto rūšies operatyvumą.
• Mažas įkrovumas: palyginus su vandens ir geležinkelių transportu.
• Klaidingas vežimas: vežant keletą siuntų iš karto įvairiems adresatams galimos klaidos, kurių padeda išvengti markiravimas.
• Grobstymas: nesudėtingai gali būti pagrobtas ir krovinys, ir transporto priemonė.

Geležinkelių transportas

Privalumai:

• Greitas krovinių vežimas dideliais atstumais: tai būdinga ir paprastiems, ir multimodaliniams vežimams.
• Galimybė organizuoti pervežimus nuo durų iki durų: esant privažiavimo keliams.
• Kroviniai gali būti saugomi ir vagonuose (stovėjimo metu) be papildomo užmokesčio.
• Didelis įkrovumas: tai patogu didelių kiekių krovinių vežimams.
• Šalies viduje galimi ir smulkių siuntų pervežimai.
• Reti gedimai.

Trūkumai:

• Ilga vežimo trukmė (išskyrus magistralines linijas), įtakojama griežto grafiko laikymosi.
• Įpakavimas: kroviniams, kuriems reikalingas įpakavimas, pakuotei keliami didesni reikalavimai.
• Perkrovimai: kyla pavojus dėl papildomų perkrovimų, dėl ko didėja laiko sąnaudos.
• Grobstymas: dėl nepakankamos priežiūros viso maršruto metu ir ypač vežant smulkias siuntas.

Vidaus vandens keliai

Privalumai:

• Pigumas: dėka didelio įkrovumo ir vežant mažai vertingus krovinius.
• Patogumas: kuomet pakrovimo-iškrovimo punktai yra tos pačios upės pakrantėje.
• Maža įtaka aplinkai: palyginus ekologiška transporto rūšis.

Trūkumai:

• Ribotas kelių ilgis.
• Mažas pristatymo greitis.
• Pakrovimui - iškrovimui reikalingi specializuota įranga.
• Sezoniškumas.

Jūrų transportas

Privalumai:

• Žemi krovininiai tarifai.
• Didelis įkrovumas.
• Labai aukštas našumas.
• Nenutrūkstamas darbas.
• Maža priklausomybė nuo klimato sąlygų.

Trūkumai:

• Maži greičiai.
• Mažesnis eismo dažnumas.
• Reikalauja mažiausiai dviejų transporto rūšių suderinamumo.
• Labai svarbus krovinio įpakavimas.
• Bendras vežimo greitis kartais gali labai padidėti dėl pakrovimo-iškrovimo darbų, gabenant krovinius didelėmis siuntomis.

Papildomos jūrų transporto charakteristikos:

• Trumpi pervežimai sausuma kartais žymiai sutrumpina jūrų maršrutus. Taikomi multimodaliniai vandens - sausumos vežimai.
• Trumpi reisai jūromis.
• Konteinerių pervežimui pritaikyti laivai (atskira laivų rūšis).
• Laivai generaliniams kroviniams vežti (taikomi uostuose, kuriuose yra paprasčiausi pakrovimo-iškrovimo įrenginiai).
• Ro-ro laivai (horizontalaus pakrovimo-iškrovimo).
• Tankeriai (naftai ir kt. skystiems produktams pervežti).
• Giliavandenis jūrų transportas.

Oro transportas

Privalumai:

• Didelis greitis.
• Paprastesnis įpakavimas, palyginus su kitomis transporto rūšimis.
• Saugumas.
• Mažesnės išlaidos atsargoms, nes kroviniai vežami greičiau ir saugesne transporto rūšimi.

Trūkumai:

• Dideli krovininiai tarifai, tačiau jie gali būti padengiami dėl mažesnių reikalavimų įpakavimui, draudimui, atsargų dydžiui ir pan.
• Priklausomybė nuo oro sąlygų.
• Laiko ir pinigų sąnaudos pristatant krovinius į (iš) aerouosto.
• Svorio ir gabaritų apribojimai.

Transporto rūšies parinkimą įtakojantys faktoriai

• Kelių tinklas.
• Krovinys, kurį ruošiamasi gabenti, ir jo savybės (vertė, gabaritai, masė, vežimų dažnumas).
• Poreikis operatyviam pristatymui.

Transporto priemonės parinkimas

Transporto priemonė pasirenkama jau apsisprendus, kokia transporto rūšimi bus vykdomas konkretus krovinio vežimas. Tai vyksta vertinant automobilių ir priekabų modelių bei tipų galimus naudojimo variantus, atsižvelgiant į jų eksploatavimo sąlygas. Reikia atkreipti dėmesį į transporto priemonės keliamąją galią, ekonomiškumą (degalų, tepalų ir kt. sąnaudas), papildomą įrangą. Taip pat būtina atsižvelgti į gabenamo krovinio savybes (svoris, tūris, kiekis, birus ar skystas, ar reikalauja atitinkamos temperatūros ir pan.).

Pasirenkant transporto priemones, jų eksploatavimo sąlygas, krovimo - iškrovimo darbų būdą ir pan., vienas iš svarbiausių faktorių yra krovinio tipas. Kroviniai klasifikuojami pagal tas jų savybes, kurios nusako įvairias jų vežimo ir saugumo procesų puses, t. y. pakrovimo - iškrovimo būdą, masę, gabaritus, pavojingumą ir transporto priemonių įkrovumo panaudojimą.

Maršruto parinkimas

Veiksniai, įtakojantys maršruto parinkimą:

1. Pasirinkta transporto rūšis;
2. Kelių tinklas (kai kurių transporto rūšių kelių tinklas yra ribotas; be to, ribojamas pats judėjimas keliuose);
3. Pasirinkta transporto priemonė (pvz., pasirinkus nestandartinę transporto priemonę gali iškilti daug nesklandumų važiuojant per tiltus, tunelius, laidus ir pan.);
4. Kelių danga (pvz., priklausomai nuo kelių kategorijų ir dangų ribojami greičiai);
5. Muitinės postai (ar atliekamos visos reikiamos procedūros);
6. Infrastruktūra (degalinių tinklas, įvairios tarnybos, vaistinės ir pan.);
7. Privalomi tarpiniai punktai (pvz., į kuriuos būtina pristatyti krovinius);
8. Eismo apribojimai (kai kuriose šalyse eismas ribojamas švenčių dienomis, esant tam tikrai aplinkos temperatūrai; kelio remonto darbai ir kt.);
9. Saugumas (pvz., eismo saugumas priklauso nuo kelių priežiūros; kt.).

Krovinio pakuotė

Krovinių apsaugai nuo gedimo, pažeidimų kraunant, vežant, iškraunant ar saugant naudojama tara, kuri privalo atitikti krovinio rūšį. Tara gali būti medinė, metalinė, keramikinė, stiklinė, popierinė, tekstilinė, plastmasinė ir t.t.

Transportinė pakuotė, taip pat ir pakuotė, kuri patenka su preke vartotojui, turi atitikti tam tikrus reikalavimus: apsaugoti nuo šalutinių poveikių, racionalizuoti pakrovimo ir iškrovimo darbus, informuoti pirkėją. Pakuotė turi būti patvari, ji turi apsaugoti nuo: deformacijos, trynimosi, išbarstymo, korozijos, puvimo, galimo medžiagų (ypač svarbu pavojingų) pasklidimo ir aplinkos užteršimo. Siekiant apsaugoti krovinį nuo krovinių grobstymo, naudojamos specialios pakuotės.

Vežant krovinį taroje, jo masė išreiškiama neto ir bruto masėmis (neto - tik krovinio masė; bruto - krovinio masė su tara). Vykdant krovinių gabenimus mokama už bruto masę.

Markiravimas

Markiravimas (specialių ženklų ir užrašų rašymas ant krovinio) atliekamas vežant vienetinius krovinius dideliais atstumais. Markiravimas būna:

• Prekinis (atlieka įmonė gamintoja - nurodo savo pavadinimą ir krovinio rūšį).
• Krovininis (nurodo krovinio siuntėją ir gavėją; išsiuntimo bei pristatymo punktų pavadinimus; krovinio masę ir tūrį).
• Vežimo (nurodo vietų kiekį krovinio partijoje; prekinio vežimo dokumento, pagal kurį priimtas vežti krovinys, numerį).
• Specialus (atliekamas krovinio siuntėjo - tai specialūs nurodymai kaip elgtis su kroviniu jį vežant, saugant ir pan.).

Markiravimas atlieka informacinę pakuotės funkciją.

Manipuliaciniai ženklai - vaizdai, nurodantys ypatingas krovinių savybes ir kaip reikia su jais elgtis pakraunant, iškraunant, saugant. Šių ženklų rašymas yra standartizuotas.

Faktoriai, darantys įtaką pakuotės parinkimui:

1. Paties gaminio savybės (jautrūs dūžiui, šviesai, temperatūriniam svyravimui, drėgmei ir kt.);
2. Taisyklės ir standartizacija;
3. Paskyrimo vieta, gali būti reikalinga ypatinga krovinio apsauga;
4. Gaminio išvaizda, forma;
5. Transporto rūšis: vežant krovinius jūrų ir geležinkelių transportu reikalinga apsauga nuo dinaminio, atmosferinio poveikio, o gabenant oro transportu svarbus pakuotės svoris, t. y. kuo lengvesnė pakuotė;
6. Transportavimo sąlygos, t. y. atskiro maršruto specifinės gabenimo sąlygos;
7. Pasirenkant pakuotę svarbu atsižvelgti ir į krovinių sukrovimą;
8. Sandėliavimo darbai ir krovos būdai (turi būti skirtingos pakuotės, jei kraunama kranais, keltuvais, krautuvais);
9. Konkrečios transporto priemonės parametrai.

Dokumentai

Vežant krovinius užsienyje reikia sutvarkyti daug dokumentų, kurie skirstomi į vairuotojo dokumentus, transporto priemonės dokumentus, krovinio dokumentus.

Krovinio dokumentai: CMR važtaraštis

Tarptautinis kelių transporto važtaraštis (CMR) yra parengtas pagal 1956 metų Ženevoje pasirašytą konvenciją “Dėl tarptautinio prekių transportavimo keliais sutarties”. Konvencija numato:

• krovinių vežimo sutarties sudarymą ir vykdymą;
• vežėjo atsakomybę už krovinį;
• pretenzijas ir ieškinius;
• gabenimus, atliekamus kelių vežėjų.

Išduodami trys važtaraščio egzemplioriai, kuriuos pasirašo siuntėjas ir vežėjas. Pirmas važtaraščio egzempliorius perduodamas siuntėjui, antras lydi krovinį, trečias egzempliorius lieka transporto firmoje (ekspedicijoje).

CMR važtaraštyje nurodoma:

• išdavimo vieta ir data;
• išsiuntėjo adresas ir jo pavadinimas;
• vežėjo adresas ir pavadinimas;
• krovinio priėmimo vieta ir pristatymo vieta;
• gavėjo adresas ir jo pavadinimas;
• krovinio pakuotė;
• krovinio vietų skaičius ir masė;
• muitinės formalumų instrukcijos;
• kiti duomenys.

Prekių išsiuntėjas turi disponavimo teisę iki to momento, kol antrasis važtaraščio egzempliorius kartu su prekėmis neperduotas gavėjui.

Lietuvos Respublika yra prisijungusi prie CMR konvencijos, todėl įvairiais ginčytinais dėl transportavimo nesklandumų klausimais gali kreiptis į partnerių valstybinius teismus.

Vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti:

• ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje;
• krovinio ir pakuotės išorinę būklę.

Siuntėjas atsako prieš vežėją už nuostolius, padarytus asmenims, įrengimams ar kroviniams, taip pat už išlaidas, atsiradusias dėl netinkamos krovinio pakuotės, išskyrus atvejus, kai priimant krovinį pakuotės pažeidimas vežėjui buvo žinomas ar akivaizdus, tačiau apie tai jis važtaraštyje neįrašė atitinkamų pastabų.

Iki krovinio perdavimo vežėjui siuntėjas privalo prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus ir vežėjui suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti.

tags: #transporto #priemones #ikrovumas #referatas