„Toyota Motor Corporation“, įkurta 1937 m. Kiichiro Toyoda, nuėjo ilgą kelią nuo kuklios pradžios. Iš pradžių bendrovė pradėjo veiklą kaip „Toyoda Automatic Loom Works“ padalinys, kuriame buvo gaminamos audimo staklės. Perėjimas nuo audimo staklių prie automobilių tapo neįtikėtinos „Toyota“ evoliucijos pradžia, o šiandien „Toyota“ yra automobilių pramonės pradininkė, pristačiusi novatoriškas idėjas ir technologijas.
Vienas ryškiausių jos pasiekimų - „Toyota“ gamybos sistemos (TPS) įdiegimas, sukėlęs revoliuciją gamybos procesuose visame pasaulyje. Šis gamybos metodas tapo auksiniu efektyvumo ir atliekų mažinimo standartu. Šiandien „Toyota“ ir toliau pirmauja aplinkosaugos tvarumo srityje. Hibridinių transporto priemonių, tokių kaip kultinis „Prius“, pristatymas atspindi bendrovės įsipareigojimą užtikrinti ekologišką transportą.
„Toyota“ aplinkosaugos iššūkis 2050
Rengdami „Toyota“ aplinkosaugos iššūkį 2050, padėjome pamatus ilgalaikiams aplinkosaugos tikslams kelti. Dokumente nurodyti visi „Toyota“ verslo aspektai, apimantys automobilius ir ne tik. „Toyota“ požiūris apima visą transporto priemonių gamybos procesą, dalių užsakymą iš tiekėjų, logistiką, pardavimą ir rinkodarą, priežiūrą ir veiklą eksploatacijos ciklo pabaigoje.
2015 m. ir 2018 m. „Toyota“ išsikėlė pasaulinius vidutinės trukmės (iki 2030 m.) tikslus kiekvienam iš šešių aplinkosaugos iššūkių. Vidutinės trukmės tikslai grindžiami dabartine „Toyota“ situacija ir bendruomenės poreikiais.
Pagrindiniai aplinkosaugos tikslai:
- Nulinio CO2 iššūkis: Iki 2050-ųjų sumažinti automobilių išskiriamą CO2 kiekį 90 proc., palyginti su 2010 m. Sieksime, kad mūsų įprasti automobiliai su vidaus degimo varikliais būtų našesni ir suvartotų mažiau degalų, taip pat skatinsime gaminti naujos kartos automobilius, išskiriančius minimalų anglies dioksido kiekį arba visai jo neišskiriančius.
- Švaresni alternatyvūs degalai: Alternatyvų kurą naudojantys automobiliai teigiamą poveikį aplinkai gali turėti tik eksploatuojami masiškai. Taigi pasirūpinsime, kad jie būtų kuo plačiau prieinamesni.
- Aplinką tausojantys konstrukciniai sprendimai: Šiuos užmojus įgyvendinsime kurdami labiau aplinką tausojančius konstrukcinius sprendimus ir naudodami ribotą kiekį anglies dioksido išskiriančių žaliavų bei mažiau dalių.
- Nulinis CO2 išmetimas gamyklose: Norėdami padėti užkirsti kelią klimato kaitai, parengėme strategiją, kaip iki nulio sumažinti mūsų gamyklų išskiriamo CO2 kiekį. Racionalizuosime gamybos procesus ir sutrumpinsime juos, kad būtų išskiriama mažiau CO2.
- Vandens taupymas: Vandens poreikis pasaulyje sparčiai auga. Savo gamyklose pradėjome kaupti lietaus vandenį, siekdami apkarpyti gruntinio ar vamzdynais tiekiamo vandens sąnaudas. Vandens aplinka įvairiuose pasaulio regionuose, kuriuose vykdome savo veiklą, smarkiai skiriasi.
- Perdirbimas ir atliekų mažinimas: „Toyota“ patirtis taikant naujoves šioje srityje siekia daugiau nei 40 metų. Bendrovė siekia tvarios ateities, kurioje efektyviai naudojami jau turimi ištekliai, mažinamos atliekos, pakartotinai naudojama tai, kas įmanoma, perdirbamos medžiagos ir atgaunama vertė.
„Toyota“ yra įsipareigojusi tęsti šią kelionę žingsnis po žingsnio, siekdama didesnio efektyvumo ir mažesnės priklausomybės nuo žaliavų. Visoje savo veikloje „Toyota“ minimizuoja vandens naudojimą, perdirba vandenį ir atgauna medžiagas, kad išvengtų atliekų. Kai transporto priemonės pasiekia eksploatacijos pabaigą, užtikrinamas jų atsakingas perdirbimas.
Atliekų tvarkymas ir perdirbimas „Toyota“
Europos Sąjungos direktyvoje dėl atitarnavusių automobilių (2000/53/EC), priimtoje Europos Parlamento ir Europos Tarybos 2000 m. rugsėjo 18 d., numatoma gerinti atitarnavusių automobilių surinkimą ir perdirbimą, siekiant pagerinti su tuo susijusį ekonominį efektyvumą, ypač kalbant apie perdirbimo pramonės šakas. Po šios direktyvos priėmimo praktiškai visos ES valstybės narės įgyvendino jos reikalavimus savo nacionaliniuose teisės aktuose, įskaitant ir Lietuvą.
Teisinis reguliavimas Lietuvoje
Naujai įsigaliojusiuose LR atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimuose, kuriais įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/53/EB nuostatos, daugiau atsakomybės tenka automobilių importuotojams ir pardavėjams. Būtent jie tampa atsakingi už tai, kad, pasibaigus transporto priemonės tarnavimo laikui, ardymo metu susidarančios tiek teigiamos, tiek neigiamos vertės atliekos būtų sutvarkytos teisėtai ir laikantis aplinkosauginių reikalavimų.
Automobilių gamintojams ir importuotojams teisės aktuose yra numatytos konkrečios pareigos, susijusios su automobilių atliekų tvarkymu. Naujoji sistema skirta pašalinti spragas, dėl kurių dalis automobilių ardymo rinkos dalyvių galėjo veikti mažesnėmis sąnaudomis, tačiau didesnės rizikos aplinkai sąskaita.
Autogamintojų ir importuotojų asociacijos (AGIA) vadovė Rita Zdanevičienė pokyčius laiko itin reikšmingais ir leisiančiais išspręsti daugelį aplinkosauginių iššūkių, susijusių su nelegaliu utilizavimu. „Nelegalus automobilių iškomplektavimo mastas Lietuvoje išlieka didelis - dalis transporto priemonių yra išardomos, tačiau susidariusios atliekos nepatenka į apskaitą. Nauja tvarka siekiama šią situaciją keisti ir užtikrinti, kad visos demontavimo metu susidarančios detalės ir komponentai, net ir neturintys rinkos vertės, būtų tvarkomi teisėtai, įgyvendinant Europos Sąjungos reikalavimus dėl pakartotinio naudojimo ir perdirbimo, o visi rinkos dalyviai veiktų pagal tas pačias taisykles“, - sako R. Zdanevičienė.
Pasak jos, transporto priemonių importuotojai ir anksčiau dalyvavo bendroje eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP) atliekų tvarkymo sistemoje, tačiau dabar atsakomybė aiškiai apibrėžta ir įgyvendinama per visą šalį apimančią sistemą. Tai reiškia vienodas taisykles visiems rinkos dalyviams ir užtikrina skaidrumą.
Automobilių gamintojų ir importuotojų pareigų įgyvendinimas
Nuo šiol automobilių gamintojų ir importuotojų pareigos galės būti vykdomos tik per licencijuotą organizaciją, dalyvaujant bendroje eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP) atliekų tvarkymo sistemoje. Verslas per kalendorinius metus galės pasirinkti vieną organizaciją ir pavesti jai vykdyti LR atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimuose numatytas pareigas. Šios pareigos apima tiek apskaitą, tiek finansinį prisidėjimą prie sistemos veikimo ir visuomenės informavimo. Taip pat išlieka pareiga šviesti visuomenę apie galimybes teisėtai ir nemokamai perduoti nebenaudojamas transporto priemones bei jų dalis legaliems atliekų tvarkytojams.
Vienodos konkurencinės sąlygos rinkoje
Naujoji sistema skirta pašalinti spragas, dėl kurių dalis automobilių ardymo rinkos dalyvių galėjo veikti mažesnėmis sąnaudomis, tačiau didesnės rizikos aplinkai sąskaita. Tai kolektyvinio finansavimo mechanizmas, kuris leidžia užtikrinti, kad atliekos būtų surenkamos ir sutvarkomos teisėtai, o sistema veiktų viso sektoriaus mastu, mažinant šešėlį. AGIA direktorė atkreipia dėmesį, kad labai svarbu atskirti emociją nuo fakto. „Importuotojai nepradėjo mokėti už kažką naujo. Jie ėmėsi finansuoti pilnai veikiančią ir aiškiai reglamentuotą sistemą. Šių pokyčių tikslas yra sukurti lygias konkurencines sąlygas ir užtikrinti, kad visi rinkos dalyviai veiktų pagal tas pačias taisykles. Sąžiningas verslas neturėtų konkuruoti su tais, kurie iki šiol išvengdavo pareigų.“ Asociacijos atstovės teigimu, pagal naująją tvarką skaidriai pareigas vykdantis juridiniai ir fiziniai asmenys papildomų rizikų nepatirs, nes kolektyvinė sistema aiškiai apibrėžia atsakomybes ir jų laikymosi procedūras.
Prognozuojama, kad Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai turės teigiamą poveikį ENTP tvarkymui, ypač iš ENTP išmontuotų dalių, neturinčių rinkos vertės ar turinčių neigiamą rinkos vertę, apskaitai ir tvarkymui. Šie pokyčiai leis transporto priemonių savininkams jas parduoti maždaug 100 eurų brangiau nebenaudojamų automobilių tvarkytojams.
Perdirbimui pritaikyta konstrukcija
Tam, kad būtų supaprastintas išardymo procesas, „Toyota“ sukūrė ženklą „lengva išardyti“. Šis ženklas žymi automobilio dalis ir tam tikrus taškus, kuriuos lengva išardyti, tas vietas, kur galima nuimti dideles detales ir vietas, kur galima gręžti skyles norint išleisti kurą.
Automobiliuose yra sunkiai perdirbamų plastikų. Todėl „Toyota“ specialistai sukūrė specialų perdirbamą plastiką, kuris vadinasi „Toyota“ super olefin polimeras arba TSOP, kuris gali būti naudojamas automobilių bamperių ir kitų dalių, kurias būtų įmanoma perdirbti ne vieną kartą, gaminimui.
Žalesnės atsarginės dalys
Automobilio tarnavimo ciklo metu reikia keisti akumuliatorius, padangas, alyvos filtrus. Todėl „Toyota“ specialistai sukūrė atliekų surinkimo sistemą, kurios pagrindu surenkamos šios atliekos iš atstovybių Europoje ir vėliau jos perdirbamos. Be to, dabar iš perdirbtų dalių „Toyota“ gamina tokias detales, kaip oro kondicionierių kompresoriai, vairo stiprintuvų detalės, cilindrų galvutės, starteriai, automatinės transmisijos detalės, generatoriai, varikliai ir sankabos detalės.
Pavojingos medžiagos
Švinas, gyvsidabris, kadmis, šešiavalentis chromas ir kiti sunkieji metalai daro neigiamą ilgalaikį poveikį aplinkai, jei šios medžiagos neperdirbamos. Pagal Europos Sąjungos 2000 metų direktyvą dėl atitarnavusių automobilių, nuo 2003 metų ribojamas šių susirūpinimą keliančių medžiagų naudojimas. „Toyota“ nuo šiol naudoja automobilių dalis, kuriose nėra švino, antikorozinės dangos, apšvietimo sistemose nėra gyvsidabrio, variklio tarpinėms ir kitoms detalėms gaminti nebenaudojamas asbestas. Tuo ribojamas SoCs (susirūpinimą keliančių medžiagų) naudojimas įvairiuose dažuose ir tirpaluose.
Nuolatinis tobulėjimas: nuo pabaigos iki naujos pradžios
„Toyota“ sukūrė specialų techninių automobilių perdirbimo centrą Japonijoje, kuriame išbandomos naujos automobilių išardymo technologijos. Netrukus po to buvo pastatyta nauja automobilių išardymo ir perdirbimo gamykla, padėjusi 2001 metais „Toyota“ kompanijai pasiekti savanoriškai užsibrėžto tikslo sukurti komercinę sistemą, kurios pagrindu būtų gaminamos didelio perdirbamumo detalės ir naudojamos didelio perdirbamumo medžiagos.
Nepaisant to, perdirbus visus Europos atitarnavusius automobilius, lieka apie 2 milijonus tonų neperdirbtos medžiagos. Dažniausiai šios atliekos užkasamos arba sudeginamos. Tačiau pagal Europos ELV (End-of-Life Vehicles) ir žemės panaudojimo atliekoms direktyvas tokių atliekų utilizavimas taip pat pradėtas iš esmės riboti, todėl tenka ieškoti naujų sprendimų.
Japonijoje „Toyota“ surado naujų būdų panaudoti produktus, kurie išsiskiria perdirbant panaudotų automobilių garso izoliacijos dalis. Aukštos kokybės automobilių stiklų, malto stiklo iš atliekų dėka šias medžiagas galima panaudoti ir kitiems tikslams, tokiems, kaip šaligatvio plytelės. Atliekos, kurių perdirbti neįmanoma, gali būti sulydytos į labai mažus gabalėlius ir užkasamos, kas taip pat gerokai sumažintų neigiamą poveikį aplinkai ateinančioms kartoms.
Netinkamų eksploatuoti transporto priemonių (ENTP) tvarkymas
Europos Sąjungoje, įskaitant ir Lietuvą, galioja gamintojo atsakomybės principas, kuris reiškia, jog už senų automobilių sutvarkymą aplinkai nekenksmingu būdu yra atsakingi automobilių gamintojai ir (ar) importuotojai.
Valstybiniai teisės aktai nustato, kad 85% visos transporto priemonės turi būti pakartotinai naudojama ar perdirbama. Iki 2015 metų šis privalomas pakartotinio naudojimo rodiklis pakilo iki 95%, be to, tik 10% viso to skaičiaus gali sudaryti šilumos energijos gamyba.
Seni automobiliai yra priskiriami prie pavojingų atliekų, kurias gali tvarkyti tik pavojingų atliekų perdirbimo teisę turinčios įmonės. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, pavojingų atliekų tvarkymo licencija bei kiti dokumentai užtikrina, jog įmonės veikla atitinka visus įstatymuose numatytus reikalavimus.
Pavojingos atliekos automobiliuose
Automobiliuose yra nemažai pavojingų atliekų, kurios patekusios į aplinką ją užteršia įvairiomis cheminėmis medžiagomis: rūgštimis, sunkiaisiais metalais, cheminiais junginiais alyvose, kuro likučiuose ir kt.
- Šaltnešiai (pvz., freonai) kondicionavimo sistemose gali sukelti apsinuodijimus, dezorientaciją, širdies veiklos sutrikimus, akių pažeidimus.
- Tepalai, rūgštys ar kiti skysčiai, patekę į dirvožemį, jį užteršia ne vieniems metams, kartu užteršiamas ir vanduo. Kartu su vandeniu ar produktais, augintais užterštose teritorijose, sunkieji metalai (švinas, rūgštys ar kitos toksinės medžiagos) patekę į mūsų organizmą lėtai jį nuodija ir sukelia įvairius lėtinius susirgimus: odos infekcijų, kvėpavimo takų ligų, kraujotakos, imuninės, nervų sistemos sutrikimų, depresijų, genų mutacijų, reprodukcinės sistemos ir onkologinių ligų.
- Oro pagalvės turi pirotechninius užtaisus, todėl jas išimant reikia žinoti jų nukenksminimo technologiją, priešingu atveju, suveikus pirotechniniam užtaisui, galimi įvairūs kūno sužalojimai.
Savavališkas senų automobilių ardymas ar perdavimas ne atliekas tvarkančioms įmonėms ar asmenims yra baudžiamas pagal administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Priduodamas seną automobilį transporto priemonių pardavėjams ar atliekų tvarkytojams, kiekvienas automobilio savininkas gali prisidėti prie protingo energijos resursų naudojimo ir švarios gyvenamosios aplinkos išsaugojimo.
Kaip reikia elgtis, jei automobilis nebetinkamas naudoti?
Oficialusis „Toyota“ senų automobilių tvarkytojas Lietuvoje yra gamintojų ir importuotojų asociacija GIA, kuri užtikrina senų automobilių apmokestinamųjų gaminių nekenksmingą aplinkai tvarkymą, vadovaujantis visais Lietuvos Respublikoje galiojančiais atliekų tvarkymo teisės aktais.
Taikant GAMINTOJO ATSAKOMYBĖS PRINCIPĄ, įmonė atsakinga už vidaus rinkai tiekiamų gaminių (transporto priemonių ir į jas įmontuotų baterijų ir akumuliatorių) poveikį aplinkai per visą būvio ciklą nuo gamybos iki saugaus atliekų sutvarkymo, įskaitant surinkimo, vežimo, perdirbimo, naudojimo ir šalinimo sistemos organizavimą ir (ar) finansavimą, nustatytų gaminių atliekų tvarkymo užduočių vykdymą, informacijos apie gaminius ir jų atliekų tvarkymą teikimą šių gaminių naudotojams ir atliekų tvarkytojams, grąžinamų produktų ir juos panaudojus susidarančių atliekų priėmimą, tvarkymą ir finansinę atsakomybę už tokią veiklą.
Įmonė užtikrina, jog bus sudarytos sąlygos asmeniui, kuriam priklausanti eksploatuoti netinkama transporto priemonė, neturinti rinkos vertės ar ši vertė yra neigiama, nemokamai atiduoti tvarkyti šią eksploatuoti netinkamą transporto priemonę. Įmonė užtikrina eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir jų dalių perdirbimą ar kitokį naudojimą, kad būtų įvykdytos šios užduotys: 95% pakartotiniam naudojimui ir naudojimui, 85% pakartotiniam naudojimui ir perdirbimui.
Nelegaliai veikiantys ENTP tvarkytojai
Aplinkos ministerija BNS teigė neturinti statistikos, kiek nenaudojamų transporto priemonių buvo išardyta nelegaliai. Aplinkos ministerijos duomenimis, 2023 metais tvarkymui surinktų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių svoris siekė 39 000 tonų. Tačiau „nelegalus automobilių iškomplektavimo mastas Lietuvoje išlieka didelis - dalis transporto priemonių yra išardomos, tačiau susidariusios atliekos nepatenka į apskaitą.“
„Veikė iki šiol tokia sistema, jog didelė dalis ardytojų priduodavo (perdirbimui - BNS) tik teigiamą rinkos vertę turinčias atliekas - viską, kas yra su metalu.“ Pradėti legalų verslą reikia maždaug apie mažiausiai 30-35 tūkstančių eurų pirminių investicijų. Investicijų reikia investuojant į vietą, į nuomą ir leidimo padarymą, dėl ko ir dygsta neteisėti ENTP tvarkytojai. Jie ardo, atliekas šalina, gauna iš (automobilio - BNS) dalių pajamas, gauna iš metalo pajamas. „Niekas nedraudžia fiziniam asmeniui (priduoti atliekų - BNS). Aš, Jonas Jonaitis, priduodu 10 t, 20 t, 30 t“, - aiškino V.
Aplinkosaugos vadybos sistemos ir atsinaujinanti energija
„Toyota Baltic” Talino biurui suteiktas žaliosios energijos sertifikatas. Įmonės „Toyota Baltic AS“ aplinkos apsaugos vadybos sistemai nuo 2006-ųjų metų suteiktas ISO 14001 sertifikatas. Paskutinis sertifikavimas buvo atliktas 2024 m.
„Toyota Motor Europe“ (TME) pranešė, kad 2019 m. visose Europos operacijose ir įmonės valdymo pastatuose pasiekė 100% atsinaujinančios elektros energijos naudojimą.
Bendradarbiavimas vandenilio sektoriuje
„Toyota Motor Corporation“ ir „BMW Group“ bendrovės pasirašė susitarimą, kurio tikslas - stiprinti bendradarbiavimą vandenilio sektoriuje. Drauge įmonės bandys sukurti vandenilio ekosistemą ir pasiekti bendrą poveikio aplinkai anglies junginiais neutralumą. Dar 2011 m. gruodžio mėn. „Toyota“ ir BMW pasirašė susitarimą dėl ilgalaikio bendradarbiavimo aplinkosaugos technologijų srityje ir daugiau nei dešimtmetį drauge tobulino šias technologijas, įskaitant kuro elementus, o taip pat ir projektavo sportinius automobilius.
„Toyota“ ir BMW įmonės bendradarbiauja kurdamos trečiosios kartos vandenilio kuro elementų sistemą, kuri bus diegiama abiejų bendrovių modeliuose. Jų siekis - suteikti vairuotojams platesnį kuro elementais varomų elektrinių transporto priemonių (angl. fuel cell electric vehicle, FCEV) asortimentą. Abi bendrovės taip pat sieks sinergijos vystydamos technologijas ir vykdydamos pirkimus. Galios sistemų suvienodinimas leis sumažinti kaštus ir padidinti komercinių bei keleivinių transporto priemonių įperkamumą.
Abi bendrovės įsitikinusios, kad, norint sukurti vandenilio ekosistemą, būtina bendradarbiauti su bendraminčiais partneriais. Atsižvelgdamos į poreikį užtikrinti vandenilio infrastruktūrą jau ankstyvame technologijos populiarinimo etape, „Toyota“ ir BMW skatins tvarų vandenilio tiekimą kurdamos jo paklausą. „Tai svarbus automobilių istorijos įvykis: pirmasis serijinės gamybos kuro elementų automobilis, atkeliausiantis iš pasaulinio „premium“ klasės modelių gamintojo. Mūsų bendradarbiavimo dvasios įkvėptas vandeniliu varomas automobilis bus gyvas įrodymas, kaip technologijų pažanga formuoja ateities mobilumą. „Toyota“ vandenilį laiko pagrindiniu energijos šaltiniu, leisiančiu pasiekti poveikio aplinkai anglies junginiais neutralumą.
Automobilių atšaukimo kampanijos
„Toyota“ pradeda automobilių atšaukimo kampaniją, siekdama paskatinti jų savininkus pasitikrinti, ar atšaukimas galioja jų transporto priemonėms. Erikas Kuusas, „Toyota Baltic“ Paslaugų po pardavimų skyriaus generalinis direktorius, teigia, kad atšaukimas yra įprasta praktika automobilių rinkoje, siekiant užtikrinti, kad šiuo metu naudojamos transporto priemonės veiktų efektyviausiai. „Toyota“ nuolat prižiūri savo automobilius, tą patį turėtų daryti ir jų savininkai.
„Klientų saugumas yra mūsų svarbiausias prioritetas. Norėdami užtikrinti saugumą keliuose, skatiname žmones skirti keletą minučių tam, kad jie galėtų pasitikrinti, ar jų vairuojamas automobilis yra geriausios įmanomos būklės. Norėdami tai atlikti, paprasčiausiai patikrinkite savo „Toyota“ VIN numerį, paspaudę ant žemiau pateiktos nuorodos. Tai turėtume daryti dėl kiekvieno iš mūsų saugumo. Be to, tokia patikra užtikrina vairuotojo ramybę. Tačiau jeigu jūsų automobilis bus nurodytas atšaukimo sąraše, raginame užsiregistruoti techninei apžiūrai. Visi darbai bus atliekami nemokamai.“, - sako E. Kuusas.
Pasitikrinti savo automobilio VIN numerį „Toyota“ savininkai gali paspausdami ant šios nuorodos: toyota.lt/atsaukimas.