Tolimųjų reisų vairuotojo atlyginimas ir darbo sąlygos Lietuvoje

Tolimųjų reisų vairuotojo profesija Lietuvoje išlieka viena populiariausių, o šalies krovininio kelių transporto sektorius yra vienas didžiausių ir svarbiausių šalies ekonomikai. Tačiau nepaisant reikšmingo indėlio į BVP ir nuolatinio krovinių kiekio augimo, sektorius susiduria su rimtomis problemomis, ypač susijusiomis su vairuotojų apmokėjimu ir darbo sąlygomis.

Atlyginimo struktūra ir įtakojantys veiksniai

Vairuotojo atlyginimui įtakos turi keli veiksniai, įskaitant regioną, kuriame dirba, darbo stažą, įmonės dydį. Apklausos duomenimis, pareigų "Vairuotojas" grynasis atlyginimas svyruoja nuo 740 EUR iki 3 235 EUR per mėnesį. Atlyginimo duomenys renkami iš anoniminių atlyginimų apklausų, leidžiančių palyginti užmokestį su kitais tos pačios pozicijos darbuotojais.

Darbo užmokesčio struktūra ir dienpinigių problema

Viena pagrindinių problemų yra darbo užmokesčio struktūra, kurioje didelę dalį sudaro neapmokestinami dienpinigiai. Sektoriaus praktikoje dienpinigiai, kurie nėra apmokestinami nei socialinio draudimo, nei gyventojų pajamų mokesčiais, sudaro daugiau nei 60 proc. bendrų pajamų. Tai reiškia, kad bazinis atlyginimas yra dirbtinai mažas, o tai turi didelę įtaką darbuotojo socialiniam saugumui, pensijų kaupimui ir galimybėms gauti socialines išmokas. Lietuvoje tolimųjų reisų vairuotojų atlyginimas paprastai susideda iš pagrindinės (bazinės) dalies, t. y. apie 500 Eur, o likusią dalį sudaro dienpinigiai. Darbdaviai, taikydami tokią atlygio struktūrą, sutaupo, nes sumoka mažiau mokesčių. Pavyzdžiui, nuo 500 Eur atlyginimo „į rankas“ darbdavys sumoka 193,45 Eur mokesčių. Tačiau darbuotojai netenka dalies būsimų socialinių garantijų - sumažėja jų pensija, atostoginiai, ligos, tėvystės ir kitos išmokos. Be to, didesnis atlyginimas „ant popieriaus“ praverčia kreipiantis į banką dėl paskolos ar imant kreditus.

Ričardas Garuolis, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovas spaudai, teigia, kad oficialiai Lietuvoje mėnesinis vairuotojų atlyginimas skaičiuojamas minimaliu atlyginimu, plius papildomi 30 proc. Nuo 2022 m. galioja taisyklė, kad ne mažiau kaip 50 proc. dienpinigių turi būti „įskaityta“ į darbo užmokestį.

Neoficialiai skaičiuojama, kad vienam tolimųjų reisų vairuotojui kasmet gali būti nesumokama iki 4 tūkst. eurų. Jeigu kas mėnesį nuo darbuotojo „nusukama“ po 500 eurų atlyginimo, per metus susidaro 4 tūkst. eurų nesumokėto darbo užmokesčio, kadangi tarptautinių reisų vairuotojai per metus dažniausiai dirba tik 8 mėnesius, o 4 mėnesius būna nemokamose atostogose.

Šiuo metu darbdaviai darbo užmokestį išmoka siekdami minimalaus apmokestinimo (MMA x 1,65 ir papildoma dienpinigių suma, kad vidutiniškai darbuotojui būtų išmokėta 1800 eurų po mokesčių). 2019 m. spalį Vyriausybė priėmė nutarimą didinti nuo 1,3 iki 1,65 koeficientą, taikomą apskaičiuojant minimalų darbo užmokesčio (MMA) dydį. Taigi, Lietuvoje vairuotojams mokamas 607 euro MMA, padaugintas iš 1,65 koeficiento, ant popieriaus susidaro 1001,55 euro. Tai ir yra visos vairuotojų draudžiamosios pajamos. Profsąjunga skaičiuoja, kad padidinus koeficientą iš 1,65 į 2,0, darbdavių sumokami mokesčiai sudarytų 185,89 euro pajamų mokesčių ir 258,22 euro skirtingų socialinio draudimo mokesčių.

„Girdėdamas netylančias aistras dėl Mobilumo paketo, dar kartą pasikartosiu. Susisiekimo ministerija tikrai yra už tai, kad socialinių garantijų vairuotojams būtų daugiau. Ilgą laiką Rusijai būnant mūsų didžiausia transporto paslaugų eksporto šalimi, jau 2017 metais įvyko istorinis lūžis ir pirmą kartą nuo nepriklausomybės atgavimo, didžiausia eksporto rinka Lietuvai tapo Vokietija. Natūralu, kad vietos verslininkams tokia konkurencija nepatiko, todėl, prisidengiant gražiais motyvais, buvo sukurtas Mobilumo paketas“, - komentavo E. Mikėnas. Jo tvirtinimu, motyvai vairuotojams mokėti didesnes algas, kurios prilygtų Vakarų Europos valstybėse mokamoms algoms, gražūs, tačiau neatitinka realybės.

Atlyginimo palyginimas su kitomis ES šalimis

2017 m. vidutinis sunkvežimio vairuotojo užmokestis, nuo kurio sumokėtos socialinio draudimo įmokos, buvo 538 Eur per mėnesį, o įdarbinto užsieniečio - 424 Eur. Vokietijoje pradedantieji vairuotojai gauna mažiau nei 1,8 tūkst. Eur (1,8 tūkst. Eur yra bazinis uždarbis šalyje). 2016 m. vidutinis tolimųjų reisų vairuotojo uždarbis buvo 2,4 tūkst. Eur. Liuksemburgo vairuotojai Europoje uždirba daugiausiai - apie 3663 Eur per mėnesį. Mažiausiai uždirbama Bulgarijoje (1265 Eur) ir Rumunijoje (1490 Eur). Pagal CNR ataskaitą, vairuotojai iš Lietuvos uždirba apie 1500 Eur. Dauguma lietuvių dirba kadencijomis po 6 savaites. Už 6 savaites darbo gauna apytiksliai 2520 Eur, tuomet 3 savaites nedirba.

Europos statistikos agentūra „Eurostat“, remdamasi eurais išreikšto minimalaus atlyginimo neatskaičius mokesčius lygiu, suskirstė ES valstybes į tris grupes:

Darbo sąlygos ir Mobilumo paketo įtaka

Europos Parlamente (EP) pateiktas Mobilumo paketas, kaip skelbia pats parlamentas, turėtų pagerinti vairuotojų darbo sąlygas. Tačiau kai kurie punktai sukėlė diskusijų. Pavyzdžiui, siūloma, kad kas keturias savaites vilkikas turėtų sugrįžti į savo registracijos šalį, o kassavaitiniam poilsiui vairuotojas negalėtų pasilikti automobilio kabinoje. Jau anksčiau penkių šalių - Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Vengrijos ir Bulgarijos - transporto ministrai pakartotinai kreipėsi į EP prezidentą Antonio Tajanį su prašymu atsižvelgti į EP svarstomus Mobilumo paketo trūkumus ir siūlymus spręsti realias sektoriaus problemas. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis teigė, kad jei Mobilumo paketas būtų priimtas, Lietuvos vežėjams ir šalies ekonomikai būtų padaryta negrįžtama žala.

Vairuotojai dažniau norėtų grįžti į namus ir gauti didesnius atlyginimus, tačiau nesutiktų kassavaitiniam poilsiui vykti į viešbutį - mieliau pasiliktų nakvoti automobilio kabinoje. Pasiūlymą, kad kassavaitinio poilsio laiko vairuotojas negali praleisti kabinoje, vairuotojas Darius vertina neigiamai. Jo aiškinimu, tai sunkiai įgyvendinama, nes ne kiekvienoje aikštelėje ar degalinėje yra viešbutis. Be to, mašina palikta kolonėlėje be priežiūros kelia saugumo problemų. E. Mikėnas pabrėžia, kad infrastruktūros su viešbučiais ir saugomomis aikštelėmis trūksta, o miegoti kabinose draudžiama. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuolaikiniai vilkikai yra aprūpinti erdvios kabinos, patogios lovos, šaldantys ir šildantys kondicionieriai, šaldytuvai maistui ir gėrimams, kitos komforto priemonės. Stovėjimo aikštelėse taip pat pasikeitė, jose yra ir poilsio kambariai, ir dušai su tualetais, interneto ryšys. Vairuotojai ir patys mieliau nakvoja savo naujų vilkikų kabinose nei nelabai jaukiuose viešbučiuose.

Darbo ir poilsio laiko pažeidimai

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) krovininio kelių transporto sektorių vertina kaip vieną rizikingiausių nedeklaruoto darbo atžvilgiu. Per 2020 m. 9 mėn. VDI atliko daugiau kaip 170 inspektavimų, kurių metu 88 įmonėse buvo nustatyti pažeidimai, susiję su nelegaliu darbu, nedeklaruotu darbu (darbo ir poilsio laiko pažeidimai), užsieniečių įdarbinimo tvarka. Iš jų 32 įmonėse nustatyti 67 asmenys, dirbę nelegaliai. 56 įmonėse nustatyta beveik 230 asmenų, dirbusių pažeidžiant darbo ir poilsio laiko režimus.

Kasdienis vairavimo laikas - ne daugiau kaip 9 val. Po komandiruotės vairuotojui privalomas 48 val. Tolimųjų reisų vairuotojams, dėl darbo pobūdžio specifikos, darbo grafikai nėra privalomi. Kadangi jų darbo laikas priklauso nuo maršrutų, krovinių pakrovimo ir iškrovimo laiko bei kitų objektyvių veiksnių, nėra galimybės iš anksto tiksliai suplanuoti darbo valandų kiekvienai dienai. Tai atitinka Lietuvos darbo kodekso 112 str. Nors darbo grafikai neprivalomi, teisininkai ir kontrolės institucijos rekomenduoja turėti projektinį (planuojamą) darbo grafiką, kuris padeda darbuotojui suprasti planuojamą darbo krūvį ir leidžia užtikrinti poilsio trukmės laikymąsi. Kasmetinių atostogų laikotarpis, apskaičiuojant darbo laiko normą, prilyginamas 40 val.

Profsąjunga taip pat įtaria, kad visa krovinių vežėjų darbdavių rinka yra galimai neteisėtai susitarusi darbuotojus priverstinai kasmet išleisti 3-4 mėnesių nemokamų atostogų. Tai reiškia, kad darbuotojai praranda darbo stažą, socialinio draudimo įmokas ir bet kokias išmokas už šį laikotarpį. Be to, pagal Darbo kodeksą, kad žmogus išeitų nemokamų atostogų, jis pirmiausia turi išeiti eilinių mokamų 20 darbo dienų atostogų. Tačiau šiame sektoriuje vairuotojai dažnai iš karto siunčiami į nemokamas atostogas, nesinaudodami priklausančiomis mokamomis atostogomis.

Užsieniečių vairuotojų įdarbinimas

Nors užsieniečiai sudaro apie 40 proc. transporto sektoriaus darbuotojų, E. Mikėnas teigia, kad jie neužima lietuviams skirtų darbo vietų, o tik užpildo jau esančias laisvas. Lietuvos transporto įmonių vadovai mielai priimtų vairuotojus lietuvius, tačiau jų trūksta.

Darbo ginčų komisijos (DGK) vaidmuo

Darbo ginčų komisijos (DGK) kasmet nagrinėja daugybę krovininio kelių transporto sektoriaus darbuotojų prašymų, dauguma kurių susiję su neišmokėtu darbo užmokesčiu. 2020 m. DGK priteista išmokėti suma siekia per 453,5 tūkst. eurų. VDI teigimu, daugiausia pažeidimų šiame sektoriuje nustatoma dėl darbo užmokesčio (dėl netinkamo darbo apmokėjimo organizavimo, darbo apmokėjimo sistemos nustatymo). E. Mikėnas atkreipė dėmesį, kad dalis ginčų tarp darbdavių ir darbuotojų kyla ir dėl nesąžiningų darbuotojų, tačiau valstybės pareiga yra surasti ir paviešinti nesąžiningus darbdavius. Jis rekomenduoja vairuotojams, kuriems nemokamas atlyginimas, kreiptis į Darbo ginčų komisiją, kuri greitai išsprendžia visas problemas, o jos sprendimas yra vykdomas be jokių skundų, jeigu pripažįstama darbdavio klaida.

tags: #tolimuju #reisu #vairuotojas #atlyginimas #ant #popieriaus