Kelių eismo taisyklės (KET) yra privalomos visiems eismo dalyviams, o jų pažeidimai gali sukelti ne tik administracinę, bet ir baudžiamąją atsakomybę. Ypatingas dėmesys skiriamas pažeidimams, susijusiems su vairavimu apsvaigus, taip pat tiems, kurie sukelia tragiškas pasekmes. Teismų praktika nuolat tobulėja, atsižvelgiant į naujus iššūkius ir visuomenės poreikius.
Administracinė ir baudžiamoji atsakomybė už KET pažeidimus
Statistika ir tendencijos
Nuo 2017 m., kai vairavimas apsvaigus buvo kriminalizuotas, baudžiamųjų bylų skaičius kasmet auga. 2020 m. Lietuvos teismuose buvo išnagrinėta 640 administracinių nusižengimų bylų, kai transporto priemonę vairavo neblaivūs arba apsvaigę asmenys (2019 m. - 741, 2018 m. - 708). Tais pačiais metais išnagrinėta 909 bylos, kai transporto priemonę vairavo ne tik apsvaigę, bet ir neturintys teisės vairuoti asmenys (2019 m. - 1 612, 2018 m. - 960). Baudžiamųjų bylų, susijusių su vairavimu apsvaigus nuo alkoholio (kai kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės), skaičius 2020 m. siekė 4 063 (2019 m. - 3 927).
Bylų nagrinėjimas teisme
Teisėjas A. Meilutis pažymėjo, kad administracinių nusižengimų bylas teismas, kaip pirmoji instancija, nagrinėja tais atvejais, kai už nusižengimą Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) specialiojoje dalyje numatyta bauda, kurios maksimalus dydis viršija 1500 eurų. Teismas taip pat nagrinėja bylas, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, arba kai į administracinę atsakomybę patrauktas nepilnametis asmuo, arba nukentėjusysis yra nepilnametis. Teismai taip pat nagrinėja administracinių nusižengimų bylas dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų.
Tiek ANK, tiek Baudžiamasis kodeksas (BK) numato aplinkybes, kurios sunkina arba lengvina atsakomybę. Už administracinį nusižengimą, kai pasišalinama iš įvykio vietos ir padaryta didesnė nei 750 eurų žala, gali būti skirta piniginė bauda iki 2600 eurų.
Baudžiamoji atsakomybė ir bausmės
Taikant baudžiamąją atsakomybę, gali būti skiriamos alternatyvios bausmės: bauda, areštas, terminuotas laisvės atėmimas. Laisvės atėmimo terminas tam tikrais atvejais gali siekti net iki 10 metų, pavyzdžiui, jei vairuotojas būdamas neblaivus sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus.
Teismų praktikoje yra atvejų, kai asmuo, sukėlęs eismo įvykį būdamas neblaivus ir kurio metu žuvo žmogus, buvo pripažintas kaltu dėl tyčinio labai sunkaus nusikaltimo - nužudymo. Tiesa, tokių atvejų yra nedaug. Teismas vertina visas aplinkybes, o vienos iš esminių yra tos, ar asmuo, darydamas nusižengimą, numatė, kad dėl jo veikos kils baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai ir ar to siekė. Arba tragiškų padarinių nesiekė, bet sąmoningai leido jiems įvykti. Gali būti vertinamas tokios veikos intensyvumas, pobūdis, asmens elgesio motyvai, priežastys, asmens neblaivumo laipsnis, važiavimo greitis, transporto priemonės techninė būklė, oro sąlygos, matomumas. Tai yra aplinkybių kompleksas, pagal kurį tam tikrą atvejį būtų įmanoma įvertinti kaip aiškiai tyčinį, šiurkščiai pažeidžiantį kelių eismo taisykles. Reikia pripažinti, kad kiekvienu atveju tokias aplinkybes yra gana sunku įrodyti. Tokia praktika kol kas yra besiformuojanti, bet atitinkamos bylos ir precedentai jau egzistuoja.
9 blogiausi nelaimingi atsitikimai darbe žmonijos istorijoje
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės
Baudžiamasis kodeksas nustato atsakomybę už vairavimą apsvaigus kaip nesunkų tyčinį nusikaltimą. Už jį gresia teistumas, bausmė (bauda nuo 2 500 iki 100 000 Eur, areštas nuo 15 iki 90 parų arba laisvės atėmimas iki 2 metų) ir viena ar kelios baudžiamojo poveikio priemonės. Tačiau yra galimybė išvengti teistumo ir bausmės - būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laidavimas gali būti taikomas asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės, tai savotiškas kompromisas tarp valstybės ir nusikaltimą padariusio asmens.
Be to, teismas skiria vieną arba kelias baudžiamojo poveikio priemones:
- uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones nuo 1 iki 5 metų, o pakartotinai padarius nusikalstamą veiką neblaiviam ar apsvaigusiam - net iki 7 metų;
- įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios dydis nuo 500 iki 12 500 Eur;
- automobilio arba jo vertės pinigais konfiskavimas.
Taip pat teismas skiria turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, kai dėl nusikaltimo buvo padaryta žalos asmeniui, nuosavybei ar gamtai. Nuteistajam atlikus paskirtą bausmę, teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, pavyzdžiui, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, terminas pradedamas skaičiuoti po to, kai asmuo paleidžiamas iš laisvės atėmimo įstaigos.
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamosios bylos nutraukimas galimas keliais variantais: atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius arba atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dažni atvejai, kai nukentėjęs asmuo nenori susitaikyti su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu, nors žala jam ir atlyginta.
Kitų valstybių praktika ir KET pažeidimai
Alkoholio norma ir bausmės
Skirtingose valstybėse galioja skirtingos ribos, nuo kurių vairuotojas laikomas apsvaigusiu nuo alkoholio. Čekijoje, Vengrijoje, Slovakijoje, Rumunijoje, Kinijoje galioja nulinė alkoholio norma (0,0 promilės), t. y. vairuotojas turi būti visiškai blaivus. Baltarusijoje nustatyta riba yra 0,04 promilės. Daugumoje Europos šalių ši riba yra 0,5 promilės.
Bausmės už vairavimą neblaiviam taip pat skiriasi:
- Vokietijoje maksimali sankcija, kaip ir Lietuvoje, yra vieneri metai laisvės atėmimo.
- Lenkijoje, Prancūzijoje, Estijoje maksimali atsakomybės riba yra iki 2 metų laisvės atėmimo.
- Čekijoje - iki 3 metų laisvės atėmimo.
- Ispanijoje - iki 5 metų laisvės atėmimo.
Dažniausi KET pažeidimai ir nuobaudos Lietuvoje
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas nustato nuobaudas už įvairius KET pažeidimus. Žemiau pateikiama dalis dažniausių pažeidimų ir už juos numatytų sankcijų:
| Pažeidimas | Bauda / Kita sankcija | Pastabos |
|---|---|---|
| Neeksploatuojamos ar negalimos eksploatuoti transporto priemonės laikymas bendrojo naudojimo vietose | Įspėjimas; pakartotinai: 140-300 Eur | Galimas transporto priemonės konfiskavimas |
| Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas | Vairuotojams: 50-100 Eur; Fiziniams asmenims nuomotojams: 60-120 Eur; Juridiniams asmenims nuomotojams: 120-240 Eur | |
| Transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, arba turi gedimų, dėl kurių draudžiama važiuoti, arba dėl kurių nesumokėti mokesčiai, vairavimas | 50-100 Eur | |
| Įregistruotų arba išregistruotų transporto priemonių be valstybinio numerio ženklų (ženklo) vairavimas | 60-120 Eur | Galimas teisių atėmimas 1-3 mėn. |
| Transporto priemonių su įrengtomis greitį matuoti trukdančiomis priemonėmis vairavimas | 30-50 Eur | Trukdžių priemonės konfiskavimas |
| Transporto priemonių su suklastotais, uždengtais ar kitaip užmaskuotais valstybinio numerio ženklais (ženklu) vairavimas | 240-340 Eur | Galimas teisių atėmimas 6-12 mėn. |
| Motorinių transporto priemonių, pritaikytų eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turinčių vairą dešinėje pusėje, vairavimas (išskyrus išimtis) | 100-200 Eur; pakartotinai: 200-300 Eur | Galimas teisių atėmimas 1-3 mėn. |
| Nustatyto greičio viršijimas iki 10 km/h | Įspėjimas | |
| Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 10, bet ne daugiau kaip 20 km/h | 12-30 Eur | |
| Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 km/h | 450-550 Eur (neturintiems teisių 450-700 Eur) | Teisių atėmimas 1-6 mėn.; pradedantiesiems vairuotojams, sunkiasvorėms/daugiavietėms TP - 12-18 mėn. |
| Kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose pažeidimas | 30-90 Eur | |
| Sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose draudžiama sustoti ir stovėti | 30-90 Eur | |
| Sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose gali stovėti tik skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtos transporto priemonės, neturint teisės | 60-180 Eur | |
| Reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą | 60-90 Eur | Galimas teisių atėmimas 1-3 mėn. |
| Važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją | 60-90 Eur | Galimas teisių atėmimas 1-6 mėn. |
| Transporto priemonių su įjungtais specialiais šviesos ir garso signalais nepraleidimas | 90-140 Eur | Galimas teisių atėmimas 2-4 mėn. |
| Kiti Kelių eismo taisyklių pažeidimai | 10-12 Eur |
Priverstinis transporto priemonių nuvežimas
Padarius tam tikrus administracinius nusižengimus, kai tai trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, taip pat padarius nusižengimą, už kurį gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę. Nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti pašalinus grėsmę ir pažeidimus. Jeigu transporto priemonės saugojimas, priežiūra ir laikymas viršija transporto priemonės vertę ir ji negali būti grąžinama savininkui, ji gali būti realizuojama arba sunaikinama Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka.
Priežastinio ryšio nustatymas eismo įvykiuose
Baudžiamasis kodeksas (BK) nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus (BK 281 straipsnis). Šis nusikaltimas gali būti padaromas ir neatsargumu. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką - konkretų kelių eismo saugų ar transporto eksploatavimo taisyklių pažeidimą (pažeidimus) ir jo padarinius, bet ir priežastinį ryšį tarp jų.
Kelių eismo dalyvių atsakomybė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje, jam (jiems) laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje nurodyti padariniai, nebūtų įvykęs.
Baudžiamojo įstatymo taikymo prasme paminėtina, kad jei KET pažeidžia pėstieji, transporto priemonės nevairuojantys asmenys, jie pagal BK atsako tada, kai dėl to žūsta žmogus arba sunkiai ar nesunkiai sutrikdoma nukentėjusiojo sveikata (BK 282 ir 139 straipsniai).
Priežastinio ryšio nustatymo taisyklės
Pagal teismų praktiką, priežastinio ryšio nustatymas paprastai apima būtinosios padarinių kilimo sąlygos ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų buvusios pažeistos KET, t. y. pašalinant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas KET pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis.
Būtinoji sąlyga eismo įvykiui kilti nustatoma tada, kai konstatuojamos aplinkybės, kurioms esant sukuriama eismo dalyvių veiksmais pavojinga žmonėms ir jų turtui, aplinkai eismo situacija, kurioje eismo dalyvis galėjo išvengti eismo įvykio, tačiau dėl padarytų KET pažeidimų jo neišvengė. Ši taisyklė taikoma naudojantis atmetimo principu, kai, paeiliui vertinant ir atmetant kiekvieno iš eismo dalyvių veiksmus, žiūrima, ar, paeiliui atmetus vieno eismo dalyvio veiksmus, pavojinga veika tęsiasi ir ar dėl jos padariniai vis tiek būtų kilę. Jeigu atsakoma neigiamai, vadinasi, KET pažeidusio asmens veiksmai nebuvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga.
Tokioje situacijoje, kai KET pažeidimus padaro keli eismo įvykio dalyviai, teismas privalo ištirti kiekvieno jų padaryto KET pažeidimo galimą priežastinį ryšį su eismo įvykiu ir kilusiais padariniais. Neretai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas eismo įvykio priežastimi, o kito eismo dalyvio KET pažeidimas, nors ir turėjęs įtakos eismo įvykiui kilti, vertinamas kitaip. Vis dėlto visais atvejais teismo išvada dėl priežastinio ryšio nustatymo turi būti tinkamai motyvuota ir pagrįsta abiejų eismo dalyvių veiksmų (padarytų pažeidimų) analize. Kai KET pažeidus keliems eismo dalyviams, teismai priežastinio ryšio klausimą sprendžia vertindami tik vieno iš jų padarytus KET pažeidimus, nenustatydami kito eismo dalyvio padarytų pažeidimų įtakos eismo įvykio kilimui, konstatuojamas netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ar esminiai proceso pažeidimai.
Vairuotojo elgesio vertinimas
Vertinant transporto priemonę vairuojančio asmens veiksmus, negalima reikalauti, kad vairuotojas visada numatytų bet kokią netikėtai atsiradusią kliūtį (pavyzdžiui, kad į kelią netikėtai įvažiuos dviratininkas, ant važiuojamosios kelio dalies tamsiu paros metu gali gulėti žmogus, eiti pėsčiasis, nesegintis šviesą atspindinčio atšvaito, stovėti tinkamai nepaženklinta traktoriaus priekaba be veikiančių žibintų ir atšvaitų, į jo važiavimo juostą netikėtai įvažiuos priešinga kryptimi judantis automobilis ir pan.). Net ir maksimaliai atsargus vairuotojas turi pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai taip pat nepažeis eismo saugumo reikalavimų ir nekels pavojaus sau ir kitiems.
Tačiau ši taisyklė ypač atsargiai turėtų būti vertinama eismo situacijose, kai vairuotojas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami, ir nors tokių padarinių nesiekia ir jų nenori, bet neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio, visiškai nepaiso KET taisyklių reikalavimų gyvenvietėje, važiuoja neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, pasirenka tokį nesaugų vairavimo būdą, kad praranda galimybę net stebėti reguliuojamos sankryžos aplinką. Tokiu atveju, kilus mirtiniems padariniams, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, galima svarstyti dėl tokio vairuotojo atsakomybės pagal BK 129 straipsnį.
tags: #tirodymai #kad #transporto #priemone #nevaziuojanti #teismu