Ekspertizė automobilio administracinėje byloje: teismų praktika

Automobilio pirkimas ir pardavimas dažnai kelia įvairių teisinių ginčų, ypač kai kalbama apie paslėptus defektus ar transporto priemonės techninę būklę. Lietuvos teismų praktika formuoja aiškius principus, kaip vertinti tokias situacijas, kas atsako už gedimus ir kokia yra ekspertizės reikšmė administracinėse bylose.

Paslėptų defektų apibrėžimas ir kategorijos

Advokatas Jonas Bložė „Lietuvos ryto“ laidoje „Nauja diena“ paaiškino, kaip apibrėžiami paslėpti defektai ir kas juos apima. Anot J. Bložės, „paslėpti defektai, kaip aiškina Lietuvos aukščiausiasis teismas, yra tie defektai arba trūkumai, kurių akivaizdžiai pirkėjas nemato pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu.“

Kokie defektai laikomi paslėptais?

Eilinis vairuotojas, apžiūrėdamas automobilį, dažniausiai apžiūri jį išoriškai: kėbulo, salono būklę, galbūt ratų, ratlankių ir panašiai. Teismas sako, kad trūkumai, kurių neįmanoma pamatyti be specialios įrangos, tai yra, nepasikėlus automobilio autoservise, nepasijungus diagnostikos įrangos ar neturint specialių techninių žinių, laikytini paslėptais. Tai reiškia, kad jie laikomi akivaizdžiai nematomais pirkėjams ir, jeigu išaiškėja vėliau, traktuojami kaip buvę paslėpti pardavimo metu.

Paslėpti defektai ar natūralus nusidėvėjimas?

Anot advokato, paslėptus defektus galima skirstyti į kelias kategorijas:

• Tyčia paslėpti defektai, nepriklausomai nuo to, kas juos paslėpė. Tai dažniausiai susiję su variklio, pavarų dėžės, dujų neutralizavimo sistemos trūkumais.
• Ridos atsukimas yra visuotinai žinomas trūkumas, kuris vis dar, deja, Lietuvoje nėra retas.

Tokius trūkumus galima įrodinėti, kad tai yra netinkamai atlikti remonto darbai ar specialiai užmaskuoti. Taip pat visuotinai žinoma, kad į variklio alyvą prieš pardavimą pilami tam tikri priedai, kurie užmaskuoja netinkamą variklio darbą. Dažniausiai toks trūkumas, pakeitus alyvą nauja, iš karto duoda rezultatus.

Antroji dalis yra natūralus nusidėvėjimas. Natūralus nusidėvėjimas teismų praktikoje visada analizuojamas. Aiškinamasi, ar įsigijęs automobilį asmuo galėjo suvokti, kad su tokia rida, su tokio automobilio amžiumi šie nusidėvėjimai buvo tokio masto, kad automobilis galėjo tiesiog sugesti per pakankamai trumpą laiką arba nuvažiavus pakankamai mažą kilometrų skaičių.

Kiekvienoje byloje teismas vertina faktines aplinkybes, konkrečią situaciją ir šalių veiksmus. Teismų praktikoje pasisakyta, kad net ir natūralus automobilio nusidėvėjimas tam tikrais atvejais gali tapti pagrindu nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį arba reikalauti nuostolių atlyginimo, ypač tada, kai automobilį vartotojui parduoda verslininkas. Tokiu atveju pardavėjas privalo įvertinti automobilio techninę būklę ir informuoti pirkėją, jei transporto priemonė yra taip nusidėvėjusi, kad netrukus po įsigijimo gali prireikti papildomų išlaidų vieno ar kito mazgo remontui.

Įrodinėjimo procesas ir ekspertizės vaidmuo

Kaip sako J. Bložė, kalbant apie defektų atpažinimą, kalbama apie įrodinėjimą. Pirkėjas, įsigijęs netinkamos kokybės daiktą ir pareiškęs pardavėjui pretenziją, turi pagrįsti, kad daiktas iš tikrųjų yra netinkamos kokybės. Vien pirkėjo teiginio, kad servise jam pasakyta apie gedimą ar netinkamai veikiančius automobilio mazgus paprastai nepakanka - pardavėjui tai nėra pakankamas įrodymas.

Defektacija ir specialistų išvados

Todėl tokiais atvejais atliekama vadinamoji defektacija, kai pateikiama specialistų išvada. Ją gali parengti atitinkamą kvalifikaciją turintys specialistai, kurie patikrina automobilio techninę būklę: apžiūri jį išoriškai, atlieka kompiuterinę diagnostiką, o prireikus iš dalies ar visiškai išardo tam tikrus mazgus, kad nustatytų gedimus ir jų priežastis. Kuo aukštesnės kvalifikacijos specialistai atlieka patikrinimą, tuo tiksliau galima įvertinti, ar trūkumas buvo paslėptas, ar atsirado dėl natūralaus nusidėvėjimo, netinkamo remonto, ar, pavyzdžiui, dėl laiku neatlikto ankstesnių savininkų techninio aptarnavimo.

Netinkamas eksploatavimas ir atsakomybė

Advokatas tikina, kad tokių atvejų tikrai pasitaiko, kai pardavėjas teigia, kad pirkėjas transporto priemonę eksploatavo netinkamai. Viena iš pirkėjo pareigų yra automobilį naudoti tinkamai, todėl jei pardavėjui pavyksta įrodyti, kad transporto priemonė buvo eksploatuojama netinkamai, jis gali tuo remtis gindamasis. Tokiu atveju pardavėjo atsakomybė dėl netinkamos kokybės daikto gali būti sumažinta arba visai panaikinta.

Kiekvienu atveju vertinama konkreti situacija ir aplinkybės. Pavyzdžiui, jei būtų nustatyta, kad automobilis buvo eksploatuojamas agresyviai ar net dalyvavo lenktynėse - nesvarbu, legaliose ar nelegaliose - teismas galėtų laikyti, kad transporto priemonė nebuvo naudojama įprastomis sąlygomis ir būtent tai galėjo lemti gedimo atsiradimą. Tokiu atveju pirkėjui jau būtų gerokai sudėtingiau įrodyti, kad buvo pažeistos jo teisės.

Socialinių tinklų įrašai kaip įrodymai

Kartais ginčuose dėl automobilio gedimų įrodymai randami netikėtose vietose - pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose. Advokatas pasakoja, kad praktikoje yra buvę atvejų, kai ieškant aplinkybių apie transporto priemonės naudojimą tenka analizuoti viešai prieinamą informaciją internete. Socialiniuose tinkluose kartais galima rasti informacijos apie tai, kaip automobilis buvo eksploatuojamas. Vienais atvejais ją rasti lengviau, kitais - sudėtingiau, tačiau kartais tokie duomenys gali tapti svarbiais įrodymais byloje.

Automobilių galios didinimas

Atskira tema yra automobiliai, kurių galia buvo padidinta ne gamintojo sprendimu. Lietuvoje vis dar pasitaiko transporto priemonių, kurioms atlikti vadinamieji galios didinimo pakeitimai. Jei nustatoma, kad būtent toks modifikavimas galėjo lemti greitesnį tam tikrų mazgų gedimą, vertinama, ar pirkėjas apie tai buvo informuotas. Jei pirkėjas apie padidintą variklio galią žinojo ir su tuo sutiko, pardavėjo atsakomybė gali būti mažinama. Tačiau jeigu tokia informacija nebuvo atskleista, pardavėjo atsakomybė gali padidėti.

Gamyklinis brokas ir atsakomybės pasiskirstymas

Kartais gedimai paaiškėja ne dėl eksploatavimo, o dėl gamyklinių trūkumų. Pavyzdžiui, gali nutikti, kad naujai išleisto modelio pirmosios serijos automobiliuose aptinkamas gamyklinis brokas, tačiau dar nespėjus pradėti oficialaus atšaukimo automobilis jau būna parduotas kitam savininkui. Tokiais atvejais dažnai kyla klausimas, kas turėtų atsakyti - pardavėjas ar gamintojas.

„Pagal Lietuvos civilinį kodeksą už daikto kokybę pirmiausia atsako pardavėjas. Žinoma, jis gali gintis teigdamas, kad problema kilo dėl gamintojo klaidos ir kad automobilis buvo nekokybiškai sukonstruotas“, - aiškina advokatas. Jeigu kyla ginčas, teisininkai rekomenduoja į bylą įtraukti oficialų gamintojo atstovą kaip trečiąjį asmenį. Tuomet gamintojas gali patvirtinti arba paneigti, kad gedimas iš tiesų susijęs su gamykliniu broku. „Jeigu gamintojas pripažintų tokią aplinkybę, atsakomybė galėtų tekti jam, o pardavėjas tokiu atveju galėtų remtis šiuo faktu kaip savo atsakomybę mažinančia ar ją šalinančia aplinkybe“, - sako teisininkas.

Pardavėjo pareigos ir sutarties sąlygos

Pardavėjo apdairumas ir rūpestingumas

Teisininkas pabrėžia, kad pagal įstatymus pardavėjas turi elgtis kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, todėl atsakomybė gali kilti net ir tuo atveju, jei jis pats teigia apie automobilio defektą nežinojęs. „Pagal įstatymus ir teismų praktiką pardavėjas iš esmės atsako kaip apdairus ir rūpestingas asmuo. Tai reiškia, kad vien tai, jog jis galbūt nekreipė dėmesio į tam tikrus automobilio veikimo požymius ar nesuprato, kad transporto priemonė turi gedimą, nebūtinai atleidžia nuo atsakomybės“, - aiškina advokatas.

Pasak J. Bložės, pirkėjas turi teisę tikėtis, kad įsigyjamas daiktas atitiks įprastus tokio daikto reikalavimus. Ginčo atveju teismas vertina, ką konkrečiu atveju reiškia „įprasti reikalavimai“ tam tikram automobiliui. Svarbią reikšmę tokiuose ginčuose gali turėti specialistų išvados. Jei ekspertai nustato, kad dar prieš pardavimą buvo aiškių gedimo požymių - pavyzdžiui, neįprastas garsas, vibracija ar įspėjamoji indikacija - tai gali reikšti, kad vairuotojas turėjo suprasti apie problemą ir imtis remonto. Tokiu atveju pardavėjas gali būti laikomas atsakingu, net jei jis pats teigia, kad gedimo nesuprato ir automobilį tiesiog toliau eksploatavo.

Sutarties sąlygų galiojimas

Advokatas pastebi, kad pastaraisiais metais vis dažniau pasitaiko pirkimo-pardavimo sutarčių, kurias parengia patys automobilių pardavėjai. Tokiose sutartyse neretai įrašomos nuostatos, jog pardavėjas neteikia jokios garantijos, o pirkėjas patvirtina, kad automobilį apžiūrėjo, įvertino, turėjo galimybę jį išbandyti ar patikrinti servise ir ateityje pretenzijų nebereikš. Tačiau, pasak teisininko, tokios sąlygos ne visada turi teisinę galią. „Tiek teismų praktika, tiek Civilinis kodeksas numato, kad atsakomybę šalinančios sąlygos, kurios prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, negalioja, net jei pirkėjas tokią sutartį pasirašė“, - aiškina jis. Ginčo atveju, pasak J. Bložės, teismas turi pareigą tokias sąlygas įvertinti kaip galimai nesąžiningas ir pripažinti jas negaliojančiomis.

Teismų praktikos pavyzdžiai

Vilniaus apygardos teismo sprendimas dėl naudoto automobilio

Vilniaus apygardos teismas atmetė nusivylusios pirkėjos apeliacinį skundą ir nurodė jai padengti atsakovės bylinėjimosi išlaidas (250 eurų). Teismas konstatavo, kad apgauta pasijutusi moteris, pirkdama 12 metų naudotą automobilį (pirmoji registracijos data - 2004 m.), negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas, nes eksploatuojami mechanizmai natūraliai dėvisi.

Bylos aplinkybės: „Toyota Yaris“ pavyzdys

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 24 d. buvo atlikta transporto priemonės „Toyota Yaris“ privalomoji techninė apžiūra. Per ją nustatyta, kad automobilis atitinka techninius reikalavimus. Automobilis buvo parduodamas 2016 m. rugsėjo 27 d. Už jį pirkėja sumokėjo 1600 eurų. Remiantis bylos duomenimis, automobilio pardavimo metu jis buvo apžiūrėtas bei išbandytas. Juo buvo važiuojama ir jokių automobilio trūkumų nebuvo nustatyta. Pirkimo-pardavimo sutartyje trūkumai taip pat nebuvo nurodyti. Automobiliu naudojosi pirkėjos dukra, kuri vairuotojo pažymėjimą gavo prieš pat transporto priemonės pirkimą. Iš byloje atliktos ekspertizės automobilio gedimo priežasčiai nustatyti akto išvadų nustatyta, kad automobilio pavarų dėžė ir sankabos mazgas buvo ardyti.

Tikėtina, kad pavarų dėžės sankabos mechanizmo elektrinės pavaros reguliavimo darbai, būtini tokio tipo pavarų dėžėms, atlikti netinkamai arba neprofesionaliai. Dėl šios priežasties buvo apgadinta greičių dėžė, pažeisti kiti pavarų dėžės, sankabos mechanizmo elementai. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas nurodė, kad negali nustatyti laiko, kada buvo apgadinta automobilio pavarų dėžė ir kada ją buvo bandoma remontuoti. Prieš pat pardavimą, 2016 m. rugsėjo 7 d., techninės apžiūros metu transporto priemonė neatitiko techninių reikalavimų, tačiau šios techninės apžiūros metu nustatyti automobilio trūkumai negalėjo turėti jokio įtakos automobilio greičių dėžės veikimui. Padaryta išvada, kad ieškovė neįrodė, jog automobiliu nebuvo galima naudotis pagal paskirtį nuo pirkimo momento, jog jis neatitiko kokybės reikalavimų, ir, kad pardavėja galėjo žinoti apie parduodamo automobilio trūkumus. Todėl ir priimtas pirkėjai nepalankus teismo sprendimas.

Įrodymų labirintuose: advokato perspektyva

Automobilio pirkėją atstovaujantis advokatas Remigijus Katinas pasakojo, kad jo klientė automobilį nupirko ką tik studijuoti pradėjusiai dukrai. Mergina du mėnesius važinėjo į paskaitas, kol automobilis tiesiog sustojo. Paaiškėjo, kad problemų kilo su pavarų dėže. Pirkėja kreipėsi į pardavėją ir siūlė spręsti šią problemą taikiai, bet atsakovai griežtai atsakė, kad nieko nežino. Advokato prašymu buvo padaryta paviršinė sugedusios pavarų dėžės apžiūra, o specialistai pateikė išvadą, kad pavarų dėžė buvo tvarkyta, jog joje buvo įdėtos netinkamos detalės.

Ekspertai patvirtino, kad pavarų dėžė buvo ardyta ir į ją sudėtos nekokybiškos detalės. Buvo aišku, jog tokie darbai buvo atlikti ne rimtame servise, o kažkokiame „garaže“. Ekspertai pabrėžė, kad gedimas įvyko būtent dėl nekokybiškų pavarų dėžės remonto darbų. Bet atsakovai iškėlė klausimą, kada galėjo būti atlikti tokie darbai ir ekspertai negalėjo įvardyti tikslaus laiko. Liko neaišku, ar tas remontas padarytas prieš ar po pardavimo. Tada atsakovai užėmė tokią poziciją, kad pati pirkėja atliko automobilio remontą ir dėl to kilo problemų su mašina. Pirmoji instancija nusprendė, kad tiesa yra pardavėjų pusėje.

Anot R. Katino, priimtas sprendimas prasilenkė su logika: „Pagalvokite, pirkėja nusipirko gerą automobilį, tada į pavarų dėžę sudėjo blogas detales ir kiek pavažinėjus kreipėsi į pardavėją. Kur logika taip elgtis? Įtarimų kelia ir tai, kad šiam automobiliui techninė apžiūra atlikta tik iš antro karto. Maža to, iškart po to jis buvo ir parduotas. Logiška, kad jei kruopščiai praeini techninę apžiūrą, tai tu tuo automobiliu dar bent kurį laiką ir naudojiesi. Iš netiesioginių įrodymų yra akivaizdu, kad pardavėjas sukčiavo, bet byla buvo išnagrinėta paviršutiniškai.“ Advokatą glumina tai, kad ieškovės patirtos išlaidos viršija paties automobilio vertę. „Kokia prasmė kovoti teisme, jei priimami tokie paviršutiniai sprendimai. Jie nesuteikia nukentėjusiais besijaučiantiems žmonėms vilties kreiptis į teismą ir ieškoti teisybės“, - situaciją apibendrino R. Katinas.

Atsakovų pozicija ir įrodymo našta

Atsakovams atstovaujanti advokatų profesinės bendrijos „VIALEX Baltic“ partnerė, advokatė Donata Lapėnienė patikslino, kad byloje kilo ginčas dėl naudotos transporto priemonės „Toyota Yaris“, pagamintos 2004 metais ir įsigytos už 1600 eurų nesiekiančią sumą. Pirkėja teigė, jog įsigytas automobilis yra su defektais, kurie atsirado dar iki automobilio pardavimo, neva dėl netinkamo greičių dėžės remonto. Pardavėjos argumentai buvo susiję su tuo, kad transporto priemonė buvo tinkama naudoti, važiavo, buvo naudojama beveik du mėnesius iki tariamo defekto atsiradimo, ja buvo nuvažiuota po įsigijimo daugiau nei 2000 kilometrų. Be to, reikšminga aplinkybe byloje laikytina ir tai, kad mėnesio laikotarpyje iki transporto priemonės pardavimo buvo atlikta šios transporto priemonės techninė apžiūra bei buvo nustatyta, jog transporto priemonė yra tinkama eksploatuoti.

Paklausta, kokios aplinkybės yra esminės tokiose bylose, advokatė D. Lapėnienė pasidalijo turima praktika: „Tokio pobūdžio bylose reikšmingomis laikytinos tokios aplinkybės, kaip nuvažiuotų su automobiliu po jo įsigijimo kilometrų skaičius, automobilio gedimo pobūdis ir galimybė maskuoti tokius pažeidimus. Labai svarbu pateikti teismui visus reikšmingus dokumentus, kurie įrodytų defekto atsiradimo momentą. Būtent pirkėjui kyla pareiga įrodyti transporto priemonės netinkamos kokybės faktą ir tai, kad pirkėjas negalėjo žinoti ir patikrinti šio gedimo įsigijimo metu. Tokiose bylose dažniausiai yra atliekama transporto priemonių ekspertizė.“ Advokatė patvirtino, kad pirmosios instancijos teismas atmetė pirkėjos ieškinį ir laikė neįrodyta tą aplinkybę, kada atsirado automobilio defektas - ar iki automobilio pardavimo, ar jau po automobilio pardavimo jį eksploatuojant. „Nustatyti automobilio defekto atsiradimo laiko ir tiksliai atsakyti į šį klausimą negalėjo ir byloje pasitelkti ekspertai. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, tokias aplinkybes įrodyti yra pirkėjo pareiga.“

Panevėžio apygardos teismo nutartis: administracinės bylos aspektai

Civilinėje byloje Nr. e2A-207-544/2024, teisminio proceso Nr. 2-11-3-00593-2021-9, Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. C. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų sprendimo. Ieškovė UAB „Tomadas“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. C. ir S. J. 7592,40 Eur skolą už priverstinai nuvežto ir saugomo automobilio paslaugas, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ginčo esmė ir teismo sprendimas

Ieškovė nurodė, kad sudarė Viešojo pirkimo sutartį su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo. 2020-08-26 Vilniaus AVPK pareigūnai transporto priemonę „Opel Zafira“ priverstinai nugabeno saugojimui į ieškovės aikštelę. Iš priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad aktą pasirašė S. J., valdęs automobilį įvykio metu ir pažeidęs ANK nuostatas, kas buvo pagrindas policijos pareigūnams priimti sprendimą priverstinai nuvežti automobilį. Ieškovė kreipėsi į atsakovę su pranešimu dėl automobilio atsiėmimo ir atsiskaitymo, tačiau atsakovė neatsiskaitė ir automobilio neatsiėmė.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas ieškovei solidariai iš atsakovų 2572 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad transporto priemonė buvo saugoma pasaugos sutarties pagrindu. Teismas sumažino vienos paros automobilio saugojimo kainą nuo ieškovės nustatytų 24,20 Eur iki 12 Eur, atsižvelgdamas į tai, kad kaina buvo baudinė ir akivaizdžiai per didelė. Taip pat teismas konstatavo, kad ieškovė netinkamai vykdė įsipareigojimus, numatytus Transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir (ar) saugojimo, apskaitos, administravimo bei jų grąžinimo savininkams ir/ar valdytojams procedūrų tvarkos apraše, ilgą laiką nesiimdama aktyvių veiksmų sustabdyti atlyginimo už automobilio saugojimą didėjimą.

Teismas sprendė, kad kadangi visi dalyvavę asmenys (atsakovai, ieškovė ir trečiasis asmuo) nebuvo pakankamai aktyvūs ir netinkamai atliko savo pareigas, dėl ko skola kasdien augo, nėra pagrindo atsakovų visiškai atleisti nuo pareigos apmokėti už automobilio saugojimą, tačiau yra pagrindas laikotarpį, už kurį turėtų būti priteisiamos saugojimo išlaidos, sutrumpinti iki pagal bylos aplinkybes teisingo ir protingo 180 dienų termino. Galutinė atsakovų skola ieškovei sudarė 2572 Eur.

Apeliacinio skundo argumentai

Atsakovė A. C. (apeliantė) apeliaciniu skundu prašė atnaujinti terminą pateikti apeliacinį skundą, laikyti, kad terminas už automobilio saugojimą, už kurį turi apmokėti atsakovai, yra nuo 2020-10-02 iki 2021-01-04 (94 paros), ir pakeisti skundžiamą sprendimą, priteisiant iš atsakovų ieškovės naudai 247,29 Eur skolą. Apeliantė teigė, kad ieškovės nustatytos automobilio nuvežimo ir saugojimo kainos yra neteisėtos ir nesąžiningos. Apeliantė taip pat nesutinka, kad turi apmokėti už 180 dienų automobilio saugojimo terminą, nes dėjo visas pastangas atsiimti automobilį, tačiau ieškovė atsisakė. Apeliantė teigė, kad ieškovė UAB „Tomadas“ veikė aplaidžiai ir netinkamai, todėl automobilio saugojimo terminas po leidimo atsiimti automobilį išdavimo turėtų būti tik 94 dienos. Apeliantė nesutiko su procesinėmis palūkanomis, teigdama, kad ieškovė veikė nesąžiningai.

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti. Teismo ekspertizes atlieka teismo ekspertai, nurodyti Teismo ekspertizės įstatyme.

tags: #ekspertize #del #automobilio #administracineje #byloje #teismu