Avarija su negaliojančia technine apžiūra: kas atsakingas?

Transporto priemonė gali dalyvauti eisme tik tuo atveju, jei ji yra įregistruota, apdrausta privalomojo civilinės atsakomybės draudimu ir turi galiojančią privalomąją valstybinę techninę apžiūrą (TA). Draudimas transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme įgyvendinamas panaikinant privalomosios techninės apžiūros galiojimą.

Techninės ekspertizės būtinybė ir procesas

Siekiant transporto priemonę grąžinti į eismą, reikalinga iš naujo atlikti privalomąją techninę apžiūrą. Draudimas dalyvauti eisme yra panaikinamas automatiškai, įsigaliojus naujai privalomajai techninei apžiūrai.

Kas gali atlikti transporto priemonių remontą?

Už tinkamą transporto priemonės remontą yra atsakingas tą remontą atliekantis asmuo. Techninei ekspertizei atlikti privaloma techninė dokumentacija, susijusi su transporto priemonės remontu, yra priimtina iš įvairia teisine forma legaliai veikiančių autoservisų (pavyzdžiui, UAB, MB, individuali veikla).

Siekiant nešališkai įvertinti atliktą remontą, organizuojama techninė ekspertizė. Ši paslauga yra atliekama tik techninių ekspertizių įmonėse.

Techninei ekspertizei privalomi pateikti dokumentai

Tam, kad ekspertizių įmonė galėtų pradėti paslaugą, kartu su suremontuota transporto priemone turi būti pateikiama susijusi dokumentacija:

• Techninė dokumentacija apie transporto priemonės būklę po eismo ar kitokio įvykio, per kurį transporto priemonė buvo sugadinta. Dažniausiai tai yra draudimo bendrovės sudarytas defektinis aktas (jei privalomosios techninės apžiūros galiojimas buvo sustabdytas draudimo bendrovės) arba policijos išduotas protokolas (jei privalomosios techninės apžiūros galiojimas buvo sustabdytas policijos). Priklausomai nuo aplinkybių, dokumentacija laikomos nuotraukos, draudimo bendrovės eksperto surašyta remonto sąmata, vertinimo ataskaita ir kiti dokumentai, įrodantys transporto priemonės būklę po eismo ar kitokio įvykio.
• Techninė dokumentacija, susijusi su atliktu transporto priemonės remontu. Apie šią dokumentaciją teiraukitės savo pasirinkto remonto paslaugos teikėjo.
• Išvada dėl kėbulo (rėmo) geometrijos parametrų atitikties transporto priemonės gamintojo reikalavimams. Kaip išvados dalis, privalomai pateikiamas matavimo protokolas.
• Išvada dėl elektroninių saugos sistemų atitikties transporto priemonės gamintojo reikalavimams. Kaip išvados dalis, privalomai pateikiama vertinimo ataskaita, kurioje būtų informacija apie transporto priemonėje įdiegtas sistemas ir jų atitikties reikalavimams išvada.
• Išvada dėl ratų pastatymo parametrų atitikties gamintojo reikalavimams (tik M1 klasei). Kaip išvados dalis, privalomai pateikiamas matavimo protokolas. Šią išvadą gali teikti tik tie remontą atliekantys asmenys, kurie su ekspertizių įmone yra sudarę bendradarbiavimo sutartį. Šią patikrą galima atlikti ir pačios ekspertizės metu, iš anksto pateikus tokį pageidavimą.

Tik pirmoji dokumentacijos dalis yra susijusi su automobilio situacija iki remonto. Likusi dalis išvardintos dokumentacijos yra susijusi su remonto paslaugą teikiančiais asmenimis ir pačiu transporto priemonės remontu.

Rekomenduojama kreiptis į tuos transporto priemonių remonto paslaugas teikiančius asmenis, kurie ne tik tinkamai atliks remontą, bet ir padės transporto priemonės grįžimo į viešąjį eismą procedūrose iki pat techninės apžiūros atlikimo. Renkantis remonto paslaugos teikėją siūloma iš anksto įvardinti, jog transporto priemonei bus reikalinga techninė ekspertizė, taigi, ir atitinkama techninė dokumentacija.

Papildoma informacija apie ekspertizės teisinį reglamentavimą

Transporto priemonių techninę ekspertizę reglamentuoja „Motorinių transporto priemonių, jų priekabų gamybos ir perdirbimo ir techninės ekspertizės atlikimo tvarkos aprašas”. Transporto priemonių remonto paslaugas teikiančios įmonės privalo tinkamai atlikti transporto priemonės remontą bei pateikti tai įrodančius dokumentus. Techninės ekspertizės tikslas yra nešališkai patikrinti transporto priemonės remontą, visų pirma vadovaujantis remontą atlikusio asmens pateikta bei papildoma dokumentacija. Siekiant patikrinti, ar dokumentacija atitinka pateiktą transporto priemonę, atliekama transporto priemonės apžiūra.

Techninės apžiūros ir draudimo ryšys avarijos atveju

Lietuvoje važiavimas be galiojančios techninės apžiūros (TA) laikomas kelių eismo taisyklių pažeidimu. Jei TA galiojimo laikas pasibaigęs, galima paprašyti specialaus laikino leidimo važiuoti tiesiai į techninės apžiūros stotį.

Draudimo išmokos ir regresas

Net ir turint privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą, draudikas gali sumažinti arba atsisakyti išmokėti kompensaciją, jei avarija įvyksta vairuojant neturint galiojančios techninės apžiūros.

Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovė Daiva Žilinskė teigė, kad administracinė atsakomybė vairuotojams yra taikoma už kiekvieną padarytą administracinį nusižengimą - Kelių eismo taisyklių pažeidimą - atskirai.

Policijos atstovė taip pat atkreipia dėmesį, kad vairuotojas, sėsdamas prie transporto priemonės vairo, turėtų žinoti arba iš anksto pasidomėti, ar ji atitinka keliamus reikalavimus. Pavyzdžiui, būtina įsitikinti, ar automobilis turi galiojančią privalomąją techninę apžiūrą, yra apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, jame yra pirmosios pagalbos rinkinys, ryškiaspalvė liemenė su šviesą atspindinčias elementais, avarinio sustojimo ženklas, gesintuvas ir t. t.

Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro direktorius Algimantas Križinauskas teigė, kad niekur nėra parašyta, jog civilinės atsakomybės draudimas neturint techninės apžiūros negalioja. Tačiau draudimo bendrovių atstovai tikina, kad TA, norint dalyvauti eisme, yra privaloma pagal įstatymus ir indikuoja, kad automobilis gali būti naudojamas eisme bei yra techniškai tvarkingas.

Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ Transporto žalų strategas, aiškina, kad avarijos atveju visuomet yra nustatoma, dėl kokios priežasties ji kilo. Draudimas gali atsisakyti atlyginti žalą arba pareikalauti regreso iš kaltininko tik tais atvejais, kai yra aiškus priežastinis ryšys tarp įvykio kilimo ir automobilio techninės būklės.

Draudimo bendrovės ekspertas akcentavo, kad jeigu įvyko avarija ir automobilis TA neturi, draudikai visada aiškinsis, kodėl. Iš „Transekstos“ duomenų bazės galima matyti nesėkmingų techninių apžiūrų priežastis, pavyzdžiui, nesandari stabdžių sistema, ir vėliau šiuos duomenis lyginti su avarijos kilimo priežastimi.

Raimondas Bieliauskas, „Ergo“ Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas, sutinka, kad dažniausiai eismo dalyviai pamiršta laiku pasirūpinti TA. Anot jo, jei automobilio techninė apžiūra negalioja, tai yra pirmasis požymis, kad reikia tirti transporto priemonės techninę būklę. Jei automobilis yra techniškai tvarkingas ir jo techninė būklė neturėjo įtakos eismo įvykiui - tokiais atvejais draudimas galioja ir mokama išmoka. Tačiau, jei avarija atsitinka, pavyzdžiui, dėl netvarkingų stabdžių ir negalioja automobilio techninė apžiūra, tuomet sprendimas dėl draudimo išmokos priimamas po papildomo tyrimo.

Andrius Žiukelis, BTA Ekspertizių skyriaus vadovas, aiškina, kad TA neturėjimas yra administracinis pažeidimas, tačiau tai nėra pagrindas draudikui taikyti regresą. Privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įstatyme numatyti konkretūs atvejai, kai galima išmokėtą sumą iš avarijos kaltininko susigrąžinti regreso tvarka. Jis pabrėžė ir tai, kad draudimo bendrovė jokiais atvejais nėra atleidžiama nuo prievolės mokėti draudimo išmoką, nors apsidraudęs asmuo ir pažeidė teisės aktų ar draudimo sutarties reikalavimus. Kitaip tariant, draudimas galioja visada, taip pat ir nukentėjusiam visuomet atlyginama žala. Visgi įstatymo numatytais atvejais, draudimo bendrovė gali prisiteisti išmokėtas sumas iš avarijos kaltininko.

„Kasko“ draudimo ypatumai

Kitokia situacija yra su savanorišku ir papildomu „Kasko“ draudimu. Pasak R. Bieliausko, draudžiantis šios rūšies draudimu, reikia paisyti draudimo sutartyje esančių sąlygų, priešingu atveju patirta žala nebus atlyginama. „Kasko“ atveju išmoka gali būti nemokama, jei automobilis yra techniškai netvarkingas ir jo techninė būklė turėjo įtakos eismo įvykiui. Privalomojo draudimo atveju išmoką gautų nukentėjęs eismo įvykio dalyvis. Avarijos kaltininkas draudikui turėtų padengti nukentėjusiajam sumokėtą sumą.

Administracinė atsakomybė už KET pažeidimus

Lietuvoje įrengti greičio matuokliai gali ne tik fiksuoti, kokiu greičiu važiuojate su savo automobiliu, bet ir nustatyti kitus pažeidimus, pavyzdžiui, ar nevažiuojate maršrutiniam transportui skirta juosta, ar transporto priemonės techninė pažyma vis dar galioja.

Naujienų portalui tv3.lt Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovė Daiva Žilinskė teigė, kad administracinė atsakomybė vairuotojams yra taikoma už kiekvieną padarytą administracinį nusižengimą - Kelių eismo taisyklių pažeidimą - atskirai.

„Trunkamasis nusižengimas - laikomas baigtu padarius pirmą neteisėtą veiksmą ir trunka tol, kol pats pažeidėjas nutraukia šiuos veiksmus arba kompetentingos valstybės institucijos pareigūnas nustato teisės pažeidimo faktą. Kai subjektas atitinkamą laikotarpį ir nepertraukiamai nevykdo tam tikros teisinės pareigos, tęstinis pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio ir baigiasi, kai subjektas pareigą įvykdo arba pažeidimą nutraukia kompetentinga institucija ar pareigūnas. Tokiais atvejais pažeidimo padarymo diena sutampa su jo pabaigos diena“, - kalbėjo pašnekovė.

Nauji greičio matuokliai ir jų funkcijos

Nuo liepos 19 d. sostinėje pradėjo veikti nauji greičio matuokliai. „Transporto priemonių vairuotojai turėtų būti budrūs bei nepamiršti būtinybės laikytis Kelių eismo taisyklių ir važiuoti ne didesniu nei maksimaliai leistinu greičiu, nes priešingu atveju, pranešimai jau bus siunčiami policijai ir vairuotojai sulauks minėto administracinio nusižengimo protokolo“, - sakė JUDU (SĮ Susisiekimo paslaugos) Infrastruktūros skyriaus vadovas Giedrius Levčenka.

Dalis naujų greičio matuoklių gebės matuoti ne tik automobilių greitį, bet ir fiksuoti važiavimą per draudžiamą - raudoną - šviesoforo signalą bei viešajam transportui skirtą eismo juostą, kai neturima tam teisės. Vienas tokių daugiafunkcių greičio matuoklių įrengtas Ukmergės g. - jo funkcionalume, be greičio matavimo, dar yra ir A juosta važiuojančių transporto priemonių, be teisės tą daryti, fiksavimas.

Naujai veikti pradedančių greičio matuoklių iš viso bus 16-lika:

• Savanorių pr. ties Vaduvos g.;
• Antakalnio g. ties Tverečiaus g.;
• Olandų g. ties Filaretų g.;
• T. Narbuto g. ties Sėlių g.;
• Ukmergės g. ties Paribio g.;
• Molėtų pl. ties Skersinės g.;
• Nemenčinės pl. ties Svajonių g.;
• Ozo g. ties Kernavės g.;
• Švitrigailos g. ties Kauno g.;
• Gariūnų g. ties Paneriškių g.;
• Abiejų Tautų Respublikos pl. ties J. Tiškevičiaus g.;
• Kalvarijų g. ties V. Gerulaičio g.;
• S. Batoro g. ties Rudens g.;
• Laisvės pr. ties Viršuliškių g.;
• Oslo g. ties Laisvės pr.;
• Minsko pl. ties Gurių g.

Jie papildė jau šiuo metu veikiančius 23 greičio matavimo įrenginius, iš kurių 12 be leistino greičio pažeidimų, fiksuoja ir raudono šviesoforo signalo, o 2 - ir A juostos pažeidimus.

Pagrindinės eismo nelaimių priežastys ir pasekmės

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, liepos 21-27 d., penktadienį-ketvirtadienį, pirminiais duomenimis, užregistruoti 73 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės. Žuvo 1 eismo dalyvis (motociklo vairuotojas). Sužeisti 95 žmonės: 35 vairuotojai (9 motociklų), 26 keleiviai, 16 dviračių vairuotojų (tarp jų ir elektrinių paspirtukų), 16 pėsčiųjų (4 - pėsčiųjų perėjose), 2 kiti asmenys. Tarp nukentėjusiųjų - 16 nepilnamečių.

Dėl neblaivių vairuotojų kaltės, pirminiais duomenimis, įvyko 3 eismo įvykiai, sužeisti 5 žmonės (3 vairuotojai, iš jų 2 - neblaivūs, ir 2 keleiviai).

Palyginti šios savaitės avaringumo statistiką su praėjusių metų ta pačia savaite, pirminiais duomenimis, įvyko 4 eismo įvykiais daugiau, sužeista žmonių 10 daugiau, žuvo 5 mažiau.

Eismo įvykis, per kurį žuvo žmogus: liepos 24 d., pirmadienio, vakare (apie 20.55 val.), Rokiškio rajone, Obeliuose, tiesiame gatvės ruože (danga šlapia), važiuojamojoje kelio dalyje apvirto ir, slysdamas, į elektros linijos perdavimo stulpą atsitrenkė motociklas „Honda“. Žuvo jį vairavęs 32 metų vyras, neturintis teisės vairuoti.

Pirminiais duomenimis, vienos iš pagrindinių eismo įvykių priežasčių:

• Saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas - 23 proc.
• Dviračių vairuotojų padaryti pažeidimai - 22 proc.
• Saugaus atstumo iki kitos transporto priemonės nesilaikymas - 15 proc.
• Reikalavimo duoti kelią važiavimo pirmenybę turinčiai transporto priemonei nevykdymas - 14 proc.
• Vairuotojų pareigų pėstiesiems nevykdymas - 7 proc.
• Pėsčiųjų padaryti pažeidimai - 7 proc.
• Vairuotojų pareigų dviračių vairuotojams nevykdymas - 7 proc.
• Kiti pažeidimai ir (ar) priežastys - 5 proc.

Per savaitę, pirminiais duomenimis, užregistruoti 466 eismo įvykiai. Dėl neblaivių vairuotojų kaltės - 5 proc. visų įvykių. Transporto priemonių susidūrimų su gyvūnais atvejų - 30 proc. (2-uose įvykiuose, Kretingos ir Varėnos rajonuose, sužeisti 4 žmonės, 2 vairuotojai ir 2 keleiviai).

Vairuotojo sprendimai dažnai tampa lemiamu kintamuoju. Avarijos pasekmės nėra vien metalo sulankstymas. Pirmiausia tai yra žmonių gyvybės ir sveikata. Eismo traumos gali reikšti ilgalaikę reabilitaciją, darbingumo praradimą ar ilgalaikį skausmą. Antra, tai yra ekonominė našta. Trečia, yra emocinės ir psichologinės pasekmės. Nors visiškai eliminuoti rizikos neįmanoma, didžioji dalis avarijų yra išvengiamos. Tą patvirtina ir Lietuvos bei ES eismo saugos kryptys, orientuotos į „Vizija 0“ tikslus - reikšmingai mažinti žūtis iki 2030 m. Svarbu suprasti, kad saugumas nėra tik vairuotojo atsakomybė. Eismo saugumo progresas paprastai pasiekiamas ne viena „stebuklinga“ priemone, o suderintu veikimu: infrastruktūros gerinimu, kontrole, švietimu ir technologijomis.

Baudos už pažeidimus

Šiuo metu Lietuvoje už transporto priemonės vairavimą be privalomojo draudimo policija gali skirti baudą nuo 50 iki 100 eurų, o už vairavimą be valstybinės techninės apžiūros - nuo 30 iki 40 eurų siekiančią baudą. Be baudų, policija gali laikinai apriboti transporto priemonės naudojimą, jei ji pagaunama kelyje be techninės apžiūros.

Vairavimas be galiojančios techninės apžiūros Lietuvoje yra ne tik maža bauda, bet ir didelė rizika. Draudimas gali jūsų neapsaugoti, o avarijos atveju išlaidos tenka tik vairuotojui.

Priežastys, dėl kurių gali būti uždrausta transporto priemonės eksploatacija

Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių transporto priemonė gali būti uždrausta eksploatuoti, yra techninė būklė. Netinkama techninė būklė kelia tiesioginį pavojų vairuotojui, keleiviams ir kitiems eismo dalyviams.

Pagrindiniai techniniai gedimai

• Stabdžių sistemos gedimai: Jei stabdžiai yra susidėvėję, neveikia efektyviai arba yra kitų gedimų, transporto priemonė negali būti saugiai sustabdyta avarinėje situacijoje.
• Padangų būklė: Susidėvėjusios padangos, turinčios nepakankamą protektoriaus gylį, praranda sukibimą su kelio danga. Nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis. Nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones, išskyrus mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius, ir priekabas su vasarinėmis padangomis.
• Vairo mechanizmo gedimai: Jei vairo mechanizmas yra sugedęs, vairuotojas gali prarasti kontrolę, ypač važiuojant dideliu greičiu.
• Apšvietimo ir signalizacijos sistemos gedimai: Jei žibintai, posūkio signalai ar stabdžių žibintai neveikia, transporto priemonė tampa sunkiau pastebima.
• Išmetamųjų dujų kontrolės sistemos gedimai: Jei ši sistema yra sugedusi, transporto priemonė gali išmesti per didelį kiekį teršalų.

Teisinės priežastys

• Registracijos dokumentų trūkumas arba negaliojimas: Kiekviena transporto priemonė turi būti registruota ir turėti galiojančius registracijos dokumentus.
• Draudimo poliso trūkumas arba negaliojimas: Civilinės atsakomybės draudimas yra privalomas kiekvienai transporto priemonei.
• Vairuotojo pažymėjimo trūkumas arba negaliojimas: Vairuotojas turi turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, atitinkantį transporto priemonės kategoriją.
• Techninės apžiūros trūkumas arba negaliojimas: Kiekviena transporto priemonė turi periodiškai praeiti techninę apžiūrą.
• Transporto priemonės paieška: Jei transporto priemonė yra įtraukta į paieškos sąrašą dėl vagystės ar kitų nusikalstamų veikų, jos eksploatacija yra draudžiama.

Saugos priežastys

• Perkrova: Perkrautą transporto priemonę tampa nestabili ir sunkiau valdoma.
• Pavojingų krovinių vežimas be leidimo: Pavojingų krovinių vežimas be specialaus leidimo ir tinkamos įrangos yra griežtai draudžiamas.
• Vairavimas apsvaigus: Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, narkotikų ar kitų psichotropinių medžiagų yra vienas pavojingiausių pažeidimų.
• Agresyvus vairavimas: Agresyvus vairavimas kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams.

Motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, sugadintoms eismo ar kitokio įvykio metu, kai motorinės transporto priemonės neatitinka techninių reikalavimų (deformuotas statramstis ar lonžeronas, ar rėmas, vairo ar stabdžių sistemos, ar pakaba ir (ar) kai suveikė oro pagalvių sistema), o priekabos negali būti tempiamos, nustatyta tvarka panaikinamas privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas. Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, išskyrus KET numatytus atvejus.

tags: #tehnikinis #negalioja #ivyko #avarija #kas #kaltas