„Globe Asimi“ - 1960 m. Ispanijoje, „Navantia Cadiz“ statykloje pastatytas 170 m ilgio naftos tanklaivis, tapęs pagrindiniu veikėju didžiausioje ekologinėje katastrofoje Lietuvos pajūryje. 1981 m. lapkričio 21 d. įvykusi avarija, kurios metu į Baltijos jūrą išsiliejo 16 493 tonos mazuto, iki šiol išlieka skaudžiu istoriniu įvykiu, atskleidžiančiu žmogaus klaidų ir gamtos stichijos sąveiką.
Avarijos aplinkybės: žmogiškasis faktorius ir audra
Tanklaivis į Klaipėdą atplaukė 1981 m. lapkričio 19 d. Nors meteorologai pranašavo stiprėjantį vėją, krovos darbai vyko toliau. Lemtingą dieną, lapkričio 21-ąją, vėjo gūsiams pasiekus 30 m/s greitį, laivas tapo nevaldomas. Kapitonas su dalimi įgulos tuo metu buvo mieste, o laive likę jūreiviai nesugebėjo savarankiškai išvesti tanklaivio į atvirą jūrą.
Kai kapitonas galiausiai sugrįžo ir buvo nuspręsta išvesti laivą, buvo per vėlu. Tanklaivis neišvystė reikiamo greičio, variklis užgeso, ir jį bangos nubloškė ant seklumos prie šiaurinio molo, kur laivas lūžo perpus. Nors visi 29 įgulos nariai išsigelbėjo, jūros aplinkai buvo padaryta milžiniška žala.
I crash-landed inside an active volcano - Lives Less Ordinary, BBC World Service
Ekologinės pasekmės ir valymo darbai
Išsiliejęs mazutas padengė 80-90 km pajūrio ruožą, o kai kuriose vietose jo sluoksnis siekė 30-50 cm. Teršalai pasiekė ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos kurortus. Žala aplinkai buvo įvertinta apie 600 mln. tuometinių rublių. Didžiausia žala teko Klaipėdos ir Palangos rekreacinėms zonoms.
- Surinkta: apie 8 tūkst. tonų mazuto nuo vandens paviršiaus.
- Liko aplinkoje: apie 1,5 tūkst. tonų emulsijos vandenyje ir 190 tonų dugno nuosėdose.
- Paplūdimiai: apie 6 tūkst. tonų teršalų buvo išmesta į krantą, kur juos rankiniu būdu rinko savanoriai ir įvairių organizacijų darbuotojai.
Siekiant „išvalyti“ pakrantes, buvo nukasta ir išvežta apie 600 tūkst. kubinių metrų smėlio kartu su mazutu. Tai sukėlė ilgalaikes neigiamas pasekmes: 1983 m. audros, netekusios natūralaus apsauginio smėlio sluoksnio, išplovė daugiau nei 900 tūkst. tonų kopų ir moreninių skardžių.
Mazuto „kapinės“ Kalgraužių miške
Didelė dalis užteršto smėlio ir mazuto buvo palaidota Kretingos rajone, Kalgraužių miške, buvusiame žvyro karjere. Ši vieta dešimtmečius buvo pamiršta, kol 2011 m. ir 2018 m. teršalai vėl pasirodė paviršiuje. Tyrimai parodė, kad tarša pasiekė 4-8 metrų gylį, o gruntiniuose vandenyse normos viršytos dešimtis kartų.
| Metai | Taršos būklė | Išvados |
|---|---|---|
| 2011 m. | Tarša pasiekė 4 m gylį | Nustatyta taršos norma viršyta 3 kartus. |
| 2018 m. | Tarša fiksuota giliau | Normos viršytos 38-44 kartus. |
Šiuo metu teritorija stebima, tačiau dėl didelių kaštų ir galimo antrinio užteršimo kasant gruntą, kompleksinis valymas atidedamas, tikintis ateities technologijų, kurios leistų saugiai neutralizuoti teršalus.
Pamokos ir prevencija
Ši nelaimė tapo skaudžia pamoka. Klaipėdos uosto rekonstrukcija, modernių ryšio priemonių atsiradimas ir sugriežtinti aplinkosauginiai reikalavimai sumažino panašių incidentų riziką. Visgi, kaimynystėje veikiantis Būtingės naftos terminalas ir intensyvėjanti laivyba rodo, kad budrumas išlieka būtinas. Kaip teigia gamtosaugininkai, nors Baltijos jūra pasižymi aukštomis išsivalymo galimybėmis, žmogaus sukeltos avarijos palieka pėdsakus dešimtmečiams.
tags: #tanklaivio #globe #assimi #avarija