Šiltas dyzelinis variklis, kuris sunkiai užsiveda (reikia ilgai sukti starterį), yra gana dažna problema, su kuria susiduria 1.9 TDI variklių savininkai. Dažnai pastebima, kad šaltas variklis užsiveda be jokių problemų, tačiau pasiekus darbinę temperatūrą (80-90 °C), užvedimas užtrunka 5-6 sekundes ar ilgiau.
Kodėl šiltas variklis kuriasi sunkiau?
Užsienio techniniuose forumuose dažnai minima, kad esant šiltam varikliui, variklio valdymo blokas (ECU) duoda signalą tiekti kurą tik tada, kai starteris pasiekia 250 aps./min. greitį. Jeigu starteris arba akumuliatorius dėl susidėvėjimo nebegali išvystyti tokio greičio, kuro tiekimas į purkštukus nepradedamas, todėl variklis nesiveda.
Šią teoriją patvirtina eksperimentas atjungus temperatūros jutiklį: kompiuteris gauna signalą apie labai žemą aušinimo skysčio temperatūrą, įjungia pakaitinimo žvakes ir tiekia kurą nepriklausomai nuo variklio sūkių, todėl variklis užsiveda akimirksniu.
Pagrindinės techninės priežastys:
- Aukšto slėgio kuro siurblio (plunžerinės poros) dilimas: Kai kuras įšyla, sumažėja jo klampumas ir tarpuose padidėja hidrauliniai nuostoliai. Susidėvėjęs plunžeris nepajėgia sudaryti pakankamo slėgio purkštukų atidarymui esant mažoms paleidimo apsukoms.
- Programinės įrangos klaida: Kai kuriuose 1999 m. gamybos modeliuose gamykliškai nustatyta, kad kuras šiltam varikliui pradedamas tiekti tik pasiekus didesnius apsisukimus. Šią problemą galima išspręsti perprogramavus valdymo bloką (padidinant startinį kuro kiekį).
- Starterio ir akumuliatoriaus būklė: Nors variklis gali suktis „neblogai“, nepakankamas sukimosi greitis šiltam varikliui su programine klaida tampa kritiniu veiksniu.
Kitos dažnos dyzelinių variklių užvedimo problemos
Dyzeliniai varikliai yra jautrūs kuro sistemos sandarumui ir jutiklių tikslumui. Jei susiduriate su užvedimo sunkumais, svarbu įvertinti šiuos komponentus:
| Komponentas | Problemos esmė |
|---|---|
| Kuro filtras | Užsikimšęs filtras riboja kuro srautą, ypač esant žemai temperatūrai ar susidarius parafino kristalams. |
| Kuro purkštukai | Dėl „lašėjimo“ ar netolygaus purškimo variklis negauna tinkamo kuro mišinio užvedimo momentu. |
| Alkūninio/skirstymo veleno davikliai | Sugedus šiems jutikliams, kompiuteris negali tiksliai nustatyti degimo momento. |
| Kompresija | Jei dėl susidėvėjusių stūmoklio žiedų ar vožtuvų kompresija per maža, variklis negali sukurti pakankamo karščio kuro užsidegimui. |
Ką daryti, jei variklis nesikuria?
Pirmiausia rekomenduojama atlikti kompiuterinę diagnostiką su „VCDS“ įranga. Tai padės išsiaiškinti, ar nėra klaidų kuro sistemoje, ir patikrinti, kokius sūkius mato kompiuteris startuojant.
Jei nustatoma, kad sistema fiziškai tvarkinga, tačiau variklis vis tiek nesikuria, meistrai dažnai siūlo:
- Startinio kuro kiekio didinimą: Tai atliekama perprogramuojant variklio valdymo bloką (ECU). Tai nėra tas pats, kas pilnas „chip tiuningas“, tačiau reikalauja specifinių žinių.
- Temperatūros jutiklio signalo korekciją: Kartais montuojami papildomi rezistoriai, kad kompiuteris „galvotų“, jog variklis šaltesnis, tačiau tai laikomas laikinu sprendimu.
- Kuro siurblio remontą: Jei nustatomas kritinis plunžerinės poros susidėvėjimas, siurblį tenka restauruoti.
Svarbu: Važinėjimas atjungus temperatūros daviklį nėra rekomenduojamas, nes variklis nuolat dirbs „šaltu“ režimu, kas padidins kuro sąnaudas ir gali neigiamai paveikti variklio resursą.