Lietuvos keliuose pastaraisiais metais pastebimos tendencijos kelia susirūpinimą dėl eismo saugumo. Nors bendra statistika rodo mažėjantį eismo įvykių skaičių, kai kurie rodikliai, pavyzdžiui, žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius, išlieka stabilūs arba net didėja. Šventiniu laikotarpiu policija eliminuoja didelį skaičių neblaivių vairuotojų, o tai rodo, kad dalis Lietuvos vairuotojų vis dar nesugeba elgtis atsakingai kelyje.
Pagrindinės eismo įvykių priežastys
Transporto kompetencijų agentūros pirminiai duomenys rodo, kad praėjusiais metais įvyko daugiau eismo įvykių, žuvo daugiau žmonių ir buvo daugiau sužeistųjų. Pagrindinės šių įvykių priežastys išlieka tos pačios:
- Saugaus greičio nepasirinkimas arba viršytas leistinas greitis.
- Išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą net nedarant lenkimo manevro, dėl ko įvyksta tiesioginiai susidūrimai, dažnai turintys skaudžių pasekmių.
- Dėmesio nukreipimas nuo transporto priemonės vairavimo, kurį dažnai lemia mobiliųjų įrenginių naudojimas, žinučių skaitymas ar kiti pašaliniai veiksmai.
- Nepakankama suaugusiųjų atsakomybė, įteikiant mikrojudumo priemones (dviračius, paspirtukus, elektrinius paspirtukus) nepilnamečiams, neįsitikinus, ar vaikas išmano Kelių eismo taisykles.
Saugus eismo ekspertas Darius Kanapinskas pabrėžia, kad šie veiksniai, kartu su alkoholio vartojimu ir nesaugiu lenkimu, yra pavojingiausi manevrai eisme.
Dėmesio stoka ir technologijos
D. Kanapinskas atkreipia dėmesį į tai, kad net sekundės ar pusantros akies mirksnis, kai vairuotojo žvilgsnis nukrypsta nuo kelio, gali turėti tragiškų pasekmių. Automobiliui, važiuojančiam 50 km/h greičiu, per vieną sekundę nuvažiuojama 14 metrų, o 90 km/h greičiu - 25 metrai. Šiuolaikiniai automobiliai, su dideliais liečiamais ekranais, reikalauja vairuotojo dėmesio nukreipimo net norint įjungti šildymą ar pakeisti nustatymus. Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl vairuotojai yra per daug atsipalaidavę ir nepamato pavojų kelyje.
Kultūriniai skirtumai ir pirmenybė
Ekspertas taip pat pastebi, kad Lietuvoje per daug sureikšminama pirmenybė kelyje. Net akivaizdžiai matant, kad kitas vairuotojas iš šalutinio kelio nesustoja, akcentuojama asmeninė teisė į pirmenybę. Toks elgesys kontrastuoja su kitų šalių, kur vairuotojai stengiasi matyti vieni kitus ir išvengti eismo įvykių, praktika. D. Kanapinskas linki vairuotojams daugiau tolerancijos kelyje.
Incidentai kelyje
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, per šventinį laikotarpį buvo užfiksuota daugybė eismo įvykių, susijusių su neblaivių vairuotojų sukeltais pažeidimais. Pavyzdžiui, gruodžio 26 d. Kaune, Chemijos g., neblaivi ir teisės vairuoti neturinti 2004 m. gimusi moteris, vairuodama automobilį „Porsche Cayenne“, nepakluso policijos reikalavimui sustoti, nesuvaldė automobilio ir kliudė namo tvorą bei medį. Tą pačią dieną buvo nustatyti ir kiti neblaivūs vairuotojai.
Taip pat buvo užfiksuota pavojinga situacija A1 magistraliniame kelyje, kai pagyvenusi vairuotoja, vairuodama „Volkswagen“, posūkyje staiga pradėjo slysti ir apsisuko 180 laipsnių kampu, bet stebuklingai išvengė susidūrimo. Šis incidentas primena, kaip greitai viskas gali pasikeisti kelyje, ypač esant nepalankioms sąlygoms.
„Senjoro“ lipduko iniciatyva
Lietuvoje atsirado nauja socialinė iniciatyva - „Senjoro“ ar santūriai vairuojančio eismo dalyvio lipdukas. Tai savanoriškas ženklas, kuriuo siekiama skatinti kantrybę ir pagarbą kelyje. Antano, 72 metų vairuotojo, istorija parodo, kad toks lipdukas gali keisti kitų vairuotojų elgesį. Pastebėję „Senjoro“ lipduką, kiti vairuotojai tampa atidesni ir kantresni.
Teisinė bazė ir perspektyvos
Nors kitose šalyse, pavyzdžiui, Japonijoje („Kōreisha“ ženklas), tokia praktika yra oficialiai reglamentuota ir kiti eismo dalyviai privalo į ją atsižvelgti, Lietuvoje tokio reguliavimo nenumatyta. Susisiekimo ministerija teigia, kad papildomas žymėjimas galėtų tapti administracine našta ir nebūtinai prisidėtų prie eismo saugumo. Jų teigimu, Kelių eismo taisyklių 4 punkte įtvirtinta nuostata, kad visų eismo dalyvių elgesys privalo būti grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, ir ši taisyklė galioja visiems, nepriklausomai nuo amžiaus ar stažo.
Iniciatyvos autorė Dovilė Ivanauskienė pabrėžia, kad pokytis prasideda ne nuo taisyklių, o nuo žmonių elgesio. Ji teigia, kad žmonės kreipiasi dėl lipdukų ir yra pasirengę juos užsiklijuoti. VšĮ „Olderis“ dėkinga iniciatyvos rėmėjams, kurie skiria 1,2% gyventojų pajamų mokesčio, ši parama naudojama iniciatyvos žinios sklaidai, lipdukų gamybai ir platinimui. Iniciatoriai tikisi, kad tik tada, kai lipdukas taps atpažįstamas, vairuotojai pradės sieti jį su konkrečia žinute (kantrybe, atidumu, pagarba senjorams) ir atitinkamai keis savo elgesį kelyje. Ateityje planuojama diskutuoti su Susisiekimo ministerija apie šio lipduko galimybes ir įteisinimą.
tags: #sviezia #vairuotoja #lipdukai