Bauda už šuns išmatas: atsakomybė ir prevencija

Atėjęs pavasaris dar kartą parodo, kad daliai šunų šeimininkų stinga kultūros. Nepaisant to, kad miestuose įrengta pakankamai šiukšliadėžių, skirtų šunų ekskrementams, viešosiose erdvėse vis dar dažnai randama nesurinktų augintinių išmatų. Tai ne tik estetinė problema, bet ir kelia higienos, sveikatos bei aplinkosaugos iššūkius.

Problemos mastas ir gyventojų skundai

Anot Kauno senamiestyje gyvenančio Andriaus, ne tik nuošalesnėse gatvelėse, bet ir pačiame Santakos parke pilna ekskrementų. „Juk čia žmonės vaikšto, žaidžia vaikai. Tikrai nemalonu vaikščioti ir dairytis, kur dėti koją. Suprantu, kad šunys nekalti. Aš pats turiu šunį ir visada sutvarkau, ką jis pridaro“, - sako Andrius, susidūręs su atveju, kai vyras atsisakė surinkti savo pitbulterjero išmatas, nors jam buvo pasiūlyti maišeliai.

Dėl šunų paliktų išmatų parkuose, ant šaligatvių, gėlynuose praėjusią savaitę garsiai feisbuke prabilo ir kelios miestų savivaldybės. Itin emocingą įrašą paskelbė Širvintų miesto savivaldybė: „Sniegas tirpsta ir miestas atsiveria visu savo „grožiu“ - kur statai koją, ten šūdų krūva. Tai ne pavieniai atvejai. Net ir esant pakankamai šunadėžių, viešosiose erdvėse: parkuose, skveruose ar pėsčiųjų takuose - pasitaiko nemažai atvejų, kai šunų ekskrementai nesurenkami. Didžioji dalis šunų šeimininkų, deja, demonstruoja nulį atsakomybės ir supratingumo.“

Šunų šeimininkus susiprasti ragino ir Kaišiadorių savivaldybė, pabrėždama, kad paliktos išmatos - ne tik estinė problema.

Grėsmės sveikatai ir aplinkai

Veterinarijos klinikos „Vet1“ gydytoja Ingrida Aleksejeva sako: „Nei vienam iš mūsų nebūtų malonu įminti į paliktą „dovanėlę“. Be to, šunys linkę ėsti ekskrementus, voliotis juose, o tai ne tik nehigieniška, bet ir sukelia papildomų rūpesčių šeimininkams - juk reikia valyti augintinį, drabužius, automobilį, namus. Ekskrementai kelia riziką ir vaikams - jie dažnai žaidžia žolėje, ne visada pastebi nešvarumus, o nepakankami rankų higienos įpročiai gali lemti bakterijų ir parazitų patekimą į organizmą.“

• Augintinių išmatos gali būti įvairių parazitų - kirmėlių ir jų kiaušinėlių - šaltinis. Kai kurie parazitai gali užkrėsti ir žmones.
• Kai kurios virusinės ligos, pavyzdžiui, šunų parvovirusas, plinta per išmatas ir gali sukelti stiprų viduriavimą.
• „Net jei išmatos skystos, esant galimybei jas reikėtų surinkti, kad būtų apsaugoti kiti augintiniai“, - pastebi gydytoja.

Teisinė atsakomybė ir baudos

Už šunų išmatų nesurinkimą numatyta administracinė atsakomybė. Pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) įsakymą už nesurinktas gyvūno išmatas galima sulaukti įspėjimo arba baudos iki 230 eurų.

Baudų dydžiai Lietuvos miestuose

• Kaune: už pirminį pažeidimą - 30 iki 120 eurų. Pakartotinai padarius pažeidimą - nuo 120 iki 230 eurų.
• Vilniuje: už ekskrementų nesurinkimą bauda gali siekti iki 600 eurų. Už gyvūnų keliamą ramybės trikdymą - net iki 1 tūkst. eurų.
• VMVT nurodo, kad už įvairius gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pažeidimus gali grėsti baudos nuo 30 iki 6 tūkst. eurų. Policijos departamentas atskleidė, kad dėl šių pažeidimų pradėta 1603 administracinių nusižengimų teisenų.

Skundų statistika

Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriuje 2025 m. iš gyventojų gauta dvylika skundų apie gyvūnų šeimininkų nesurinktas vedžiojamų naminių gyvūnų išmatas. Šiemet - trys skundai. Vilniaus miesto savivaldybė statistikos šiais klausimais nerenka. Klaipėdos atstovas įvardijo, kad dėl augintinių keliamo triukšmo šiemet savivaldybės administracija gavo apie 20 skundų ir pranešimų.

Infrastruktūra ir prevencinės priemonės

„Kauno švaros“ atstovai patikslina, kad Kaune šiuo metu įrengta apie 670 šunų ekskrementams skirtų šiukšliadėžių (šunadėžių). Aplinkos ir atliekų tvarkymo bendrovės „Ekonovus“ teritorijų priežiūros vadovė Akvilė Gargasaitė teigia, kad vien bendrovė „Ekonovus“ Kėdainiuose tvarko per 40, Vilniuje - daugiau nei 60 augintinių ekskrementams išmesti skirtų dėžučių. Miestuose tokių vietų tinklas tikrai platus, todėl augintinių šeimininkams neturėtų kilti nepatogumų. Šios dėžutės tuštinamos kasdien.

Šunadėžių naudojimo problemos

Specialistai pastebi, kad Kaune šiukšliadėžių šunų ekskrementams pakanka, tačiau yra kita bėda - jos dažnai naudojamos ne pagal paskirtį. „Pastebime, kad šiose šunadėžėse gana dažnai paliekama su jų paskirtimi nesusijusių atliekų - vienkartinių kavos puodelių, greitojo maisto pakuočių, senų batų, drabužių ar kitų buitinių daiktų“, - teigia „Kauno švaros“ atstovai. A. Gargasaitė pabrėžia, kad metant pakuočių atliekas į augintinių ekskrementams skirtas dėžutes dėl užterštumo rizikos jos nebegali būti perdirbamos.

Siūlomos priemonės

• Rekomenduojama naudoti ekologiškus, gamtoje suyrančius arba kompostuojamus maišelius.
• Jeigu šalia nėra specialios dėžutės, sandariai užrištus maišelius galima mesti ir į mišrių komunalinių atliekų konteinerį.
• Kaišiadorių rajono savivaldybė primena, kad šunys bendrojo naudojimo patalpose ir viešose vietose vedžiojami su pavadėliu ir antsnukiu.

Svetimšalių patirtis: DNR registracija Bezjė ir Bolcane

Pasaulyje ieškoma įvairių sprendimų šiai problemai spręsti. Prancūzijos mieste Bezjė ir Italijos Bolzano provincijoje įvestos griežtos taisyklės.

Bezjė miestas, Prancūzija

Nuo praėjusio rugsėjo visi 80 tūkst. nuolatinių Bezjė gyventojų, laikančių šunis, privalėjo įregistruoti savo keturkojų DNR pavyzdžius, kad miestas būtų švaresnis. Kasdien patikrinimus atliekantys pareigūnai tikrina nuo 15 iki 20 šunis vedžiojančių šeimininkų. Visi šunis gatvėje nusprendę pavedžioti Bezjė gyventojai privalo turėti specialias korteles, jų neturintys - sulaukia baudos. Be to, paliktus ekskrementus pareigūnai taip pat įpareigoti tikrinti, o suradus kieno augintinio išmatos paliktos gatvėje, šeimininkui skubiai išrašoma bauda. Miesto meras Robertas Ménardas džiaugiasi rezultatais: „Šunų išmatų dabar perpus mažiau nei anksčiau - vien tai yra sėkmė.“

Bolcano miestas, Italija

Vaizdingame Dolomitų regione esančio Bolcano miesto ir aplinkinių miestelių provincijos valdžia kuria beveik 40 000 šunų duomenų bazę. Jau užregistruota apie 10 000 šunų. Pradėjus veikti šiai sistemai, gatvėje nesurinktos išmatos galės būti genetiškai ištirtos ir atsekamos iki šuns, o jo šeimininkas bus nubaustas bauda nuo 50 iki 500 eurų. Atsisakiusiems laikytis reikalavimų savininkams gresia 292-1048 eurų bauda. DNR registracija bus privaloma maždaug nuo kovo pabaigos. Savininkai turės atlikti savo šunų kraujo tyrimus savivaldybių šunų prieglaudose arba veterinarijos klinikose, kurie kainuos nuo 65 iki daugiau nei 100 eurų. Planuojama, kad testų išlaidos bus padengtos iš pajamų, gautų iš baudų. Šios taisyklės netaikomos turistams ir nerezidentams.

Kaip elgtis susidūrus su pažeidimais?

Viešosios tvarkos specialistai neslėpė, kad be įrodymų - nuotraukų, vaizdo ar garso įrašų - nusižengimo nustatyti nepavyks. Siekiant išspręsti priterštų laiptinių, kiemų ar triukšmo problemą gyventojai skatinami ne tik filmuoti, bet ir kalbėtis su kaimynais, burtis į grupes.

Rekomendacijos

1. Kalbėtis su kaimynu: Vilniaus miesto savivaldybė rekomenduoja pirmiausia su kaimynu pasikalbėti ir informuoti jį, kad egzistuoja prievolė surinkti augintinio ekskrementus.
2. Fiksuoti pažeidimą: „Pastebėjus, kad kaimynas daugiabučių kiemuose nerenka savo augintinio išmatų, galima užfiksuoti daromą pažeidimą fotografuojant ar filmuojant ir pateikti kaip įrodymą policijai arba Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui“, - komentavo Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Gatulis. Vilniaus savivaldybė paantrino, kad filmuota medžiaga ir / ar nuotraukos šiuo atveju padėtų įrodyti nusižengimo faktą.
3. Kreiptis į atsakingas institucijas: Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Marius Poimanskis nurodė, kad apie tokį pažeidimą reikėtų pranešti policijai arba savivaldybės administracijai.
4. Burtis į grupes: jei augintinio šeimininkas nesutvarkė išmatų laiptinėse ar liftuose ir jo tapatybė nežinoma, rekomenduojama informuoti kaimynus, pakabinant priminimą apie galiojančią tvarką skelbimų lentoje, keliant šį klausimą butų savininkų susirinkime ir pan. Klaipėdos atstovas siūlo daugiau bendrauti su kaimynais ir kurti uždaras socialinių tinklų grupes, kuriose būtų aptariamos tokios problemos.

Dėmesys ne tik gamtai, bet ir augintiniui

Veterinarijos gydytoja sako, kad išmatų dydis, forma, konsistencija ir kvapas gali kisti priklausomai nuo mitybos, suvartotų nuodingų ar neįprastų medžiagų bei bendros sveikatos būklės. Jas surinkdami pasirūpiname ne tik gamta, bet ir galime geriau suprasti augintinio savijautą.

Koprofagija (išmatų valgymas)

Vienas bjauriausių šuns įpročių yra išmatų valgymas, kitaip vadinamas koprofagija. Tai yra natūralus elgesys tam tikrais šuns gyvenimo etapais (pvz., vaikingos patelės laižo šuniukus, kad paskatintų tuštinimąsi). Tačiau suaugusiems šunims tai gali rodyti sveikatos problemas.

Išmatų valgymo priežastys:

• Parazitai: žarnyno parazitams augant taip pat reikia maisto.
• Malabsorbcija: organizmo negebėjimas pasisavinti tam tikrų medžiagų.
• Nepakankamas maitinimas.
• Nuobodulys, stresas, nerimas: ypač pasireiškia pririštiems šunims arba uždarytiems mažoje teritorijoje.
• Baudimas už tuštinimąsi namie: šuo bando paslėpti įkalčius.

Ką daryti?

• Prevencija: laikykite šuns gyvenamąjį plotą švarų, įskaitant ir kiemą. Kačių savininkai turėtų laikyti kraiko dėžę švarią arba nepasiekiamą šuniui.
• Treniruotės ir aplinkos valdymas: prižiūrėkite savo šunį pasivaikščiojimų metu ir nedelsiant sudrausminkite jį pamačius „nusikaltimo vietoje“.
• Maisto priedai: galima bandyti panaudoti parduodamus maisto priedus, kurie turėtų padaryti išmatų skonį nemaloniu, tačiau tai apsaugo tik nuo savų išmatų ėdimo.
• Gydytojo konsultacija: jei šuo pradėjo ėsti išmatas jau suaugęs, verta kreiptis į veterinarijos gydytoją, kad būtų nustatytos galimos medicininės priežastys. Profilaktiškai šunims reguliariai reikėtų duoti tabletę nuo kirminų.

tags: #suns #ismatos #bauda