Išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio yra sudėtinga sritis, reglamentuojama tiek Darbo kodekso (DK), tiek Civilinio kodekso (CK) nuostatomis. Šios teisės normos skirtos apsaugoti darbuotojų, kaip ekonomiškai silpnesnės darbo santykių šalies, interesus nuo galimo darbdavių savavaliavimo, tuo pačiu nustatant sąlygas, kada darbdavys turi teisę susigrąžinti permokėtas sumas ar atlyginti patirtą žalą.
Permokėto Darbo Užmokesčio Išieškojimas
Pagal Darbo kodekso (DK) 224 str. 2 d. 1 punktą, iš darbuotojo neleidžiama išieškoti jam permokėto darbo užmokesčio, jei tai įvyko netinkamai taikant įstatymą, išskyrus padarytas skaičiavimo klaidas. Ši nuostata siekia apsaugoti darbuotojo interesus.
Civilinio kodekso taikymas
Civilinis kodeksas (CK) numato daugiau atvejų, kai iš darbuotojo gali būti išreikalautas be pagrindo išmokėtas darbo užmokestis. CK 6.241 str. 4 dalyje nurodyta, kad darbo užmokestis negali būti išreikalaujamas kaip be pagrindo įgytas, jei gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidų. Iš to išplaukia, kad jei darbuotojas, pavyzdžiui, sukčiaudamas pateikia suklastotus dokumentus už neatliktus darbus ir jam nepagrįstai išmokamas darbo užmokestis, šis gali būti išieškotas iš nesąžiningo darbuotojo.
Skaičiavimo ir sąskaitybos klaidų skirtumai
Leidžiama išieškoti permokėtą darbo užmokestį, jei, pagal DK, tai įvyko dėl „skaičiavimo klaidų“, o pagal CK - dėl „sąskaitybos klaidų“. Nors šios sąvokos nėra tapačios, teismų praktika, įskaitant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) poziciją, apibrėžia sąskaitybos klaidą plačiau. LAT kasacine tvarka išnagrinėjo bylą (LAT 2002 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-1355/2002), kurioje ieškovė BĮ UAB „Motorida“ prašė priteisti permokėtą darbo užmokestį iš darbuotojo, kuriam per klaidą du kartus buvo išmokėtas tas pats atlyginimas.
LAT nurodė, kad „sąskaityba“ reiškia ne tik aritmetinį darbo užmokesčio apskaičiavimą, bet ir kitus veiksmus, susijusius su darbo užmokesčio apskaita ir mokėjimu. Remdamasis „Dabartinės lietuvių kalbos žodynu“, LAT padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovui be pagrindo du kartus buvo išmokėtas darbo užmokestis dėl buhalterinės sąskaitybos klaidos.
Pareiga Pateikti Įrodymus ir Jų Vertinimas
Pagal Civilinio proceso kodekso (CPK) 178 straipsnį, teisme ginčo šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Darbdavys, kreipdamasis į teismą dėl nepagrįstai išmokėto darbo užmokesčio susigrąžinimo, privalo įrodyti, kad tai įvyko dėl sąskaitybos klaidų arba dėl buvusio darbuotojo nesąžiningų veiksmų.
Nesąžiningi veiksmai ir melagingos žinios
Darbuotojo nesąžiningi veiksmai, siekiant gauti jam nepriklausantį darbo užmokestį, gali būti suklastotų dokumentų pateikimas arba melagingų žinių suteikimas įmonės administracijai. Tačiau teismų praktika pabrėžia, kad darbuotojo byloje pareikštos išvados ar teisiniai argumentai negali būti vertinami kaip melagingai suteiktos žinios. LAT, nagrinėdamas ieškovo grąžinimo į darbą bylą (LAT 2000 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-1276/2000), nurodė, kad darbuotojo nesąžiningumas, pasireiškęs melagingų žinių suteikimu teismui, turi būti suprantamas kaip tikrovės neatitinkančių faktinių duomenų pranešimas. Teisiniai argumentai ir išvados, net jei jie yra klaidingi, nelaikomi melagingomis žiniomis, jei jie neatitinka faktų ar teisės normų, bet yra grindžiami nuomone apie faktus.
Permokėto Darbo Užmokesčio Išieškojimo Tvarka
Darbdavio administracija turi teisę duoti rašytinį nurodymą išieškoti dėl permokėto darbo užmokesčio susidariusią skolą iš atleidžiamo iš darbo darbuotojo uždarbio. Pagal DK 225 straipsnį, išskaitų iš darbo užmokesčio, neviršijančio Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), dydis negali viršyti 20 proc. darbuotojui išmokėtino darbo užmokesčio.
Išskaitų dydžio apribojimai
- Išskaitant pagal kelis vykdomuosius dokumentus, darbuotojui turi būti paliekama 50 proc. išmokėtino uždarbio.
- Iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA, išskaitoma 70 proc. išmokėtino darbo užmokesčio, jeigu teismas nenustato mažesnio išskaitos dydžio.
Jeigu atleidžiamam iš darbo darbuotojui tuo metu nepriklauso mokėti darbo užmokesčio arba jo nepakanka išskaitoms padengti, darbdavys per trejus metus gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme dėl nepagrįstai gauto darbo užmokesčio išieškojimo iš buvusio darbuotojo.
Advokatų kontoros „Marger“ užsakymu atliktos „Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, 67 proc. Lietuvos žmonių mano, kad išskaita iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daroma, kai darbuotojas padaro žalos. Pusė gyventojų mano, kad išskaita gali būti atliekama tokiais atvejais, kai dėl skaičiavimo klaidų buvo padaryta darbo užmokesčio permoka. Daugiau nei trečdalis - 36 proc.
Sprendimo Įvykdymo Atgręžimas
DK 301 straipsnis nurodo, kad, kai panaikinamas jau įvykdytas darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimas ar nutartis, sprendimo įvykdymo atgręžimo veiksmai atliekami pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas. CPK 760-762 straipsniai numato, kad, panaikinus įvykdytą sprendimą ir priėmus sprendimą atmesti ieškinį, nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui (darbdaviui) turi būti grąžinama visa, kas buvo išieškota ieškovo (darbuotojo) naudai.
Atgręžimo apribojimai ir sąžiningumo prezumpcija
Tačiau tam tikrais atvejais sprendimo įvykdymo atgręžimas ribojamas. LAT 2005 m. kovo 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-210/2005 nurodė, kad, sprendžiant sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą, būtina atsižvelgti į tai, jog pagal CK 6.241 str. 1 d. 4 punktą negali būti reikalaujama grąžinti sumų, išmokėtų kaip darbo užmokestis, jei gavėjas veikė sąžiningai ir nebuvo padaryta sąskaitybos klaidų. CK 4.26 str. 2 dalyje įtvirtinta sąžiningumo prezumpcija, todėl darbdavys turi įrodyti darbuotojo nesąžiningumą.
Pavyzdžiui, byloje, kurioje darbuotojas buvo grąžintas į darbą ir jam išmokėtas darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, o vėliau LAT panaikino teismo sprendimą, darbdavio reikalavimas grąžinti išmokėtą darbo užmokestį buvo atmestas, nes nebuvo įrodyta darbuotojo nesąžiningumo.
Darbuotojo Padarytos Žalos Išieškojimas
Kai darbdavys netenka teisės reikalauti iš darbuotojo grąžinti jam be pagrindo išmokėtą darbo užmokestį, gali atsirasti teisinė atsakomybė tų įmonės darbuotojų, dėl kurių kaltės darbdaviui buvo padaryta turtinė žala. Tokių darbuotojų materialinė atsakomybė reglamentuojama Darbo kodekso XVII skyriumi.
Materialinės atsakomybės rūšys
Už darbdaviui padarytą turtinę žalą darbuotojams gali būti taikoma ribota arba visiška materialinė atsakomybė.
- Ribota materialinė atsakomybė: Taikoma tada, kai teisės aktai nenustato darbuotojo pareigos visiškai atlyginti darbdaviui padarytą turtinę žalą. Pagal DK 254 straipsnį, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip trijų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio.
- Visiška materialinė atsakomybė: Taikoma, kai darbuotojas privalo atlyginti visą žalą. DK 255 straipsnis įpareigoja darbuotojus atlyginti visą žalą, jeigu ji padaryta:
- tyčine veika;
- dėl nusikalstamos veikos, konstatuotos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
- darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis;
- kitais atvejais.
Taigi, buhalterijos darbuotojai, su kuriais pagal DK 256 str. 1 dalį pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis ir kurie išmokėjo darbuotojui jam nepriklausantį darbo užmokestį, privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, jei darbdavys neturi teisinio pagrindo išieškoti iš darbuotojo jo be pagrindo gauto darbo užmokesčio.
Baudos ir Išskaitos iš Darbo Užmokesčio
Situacijos, kai darbuotojo padaryta žala, viršytas greitis ar nesumokėta bauda gali privesti prie antstolių įsikišimo ir skolų išieškojimo tiesiai iš atlyginimo, kelia klausimą, ar darbdavys gali tiesiog sumokėti skolą už darbuotoją, ar privalo atlikti išskaitas iš jo darbo užmokesčio.
Bendra taisyklė dėl išskaitų
Išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti atliekamos ne ginčo tvarka, t. y., be specialių sąlygų, darbdavio iniciatyva. Jei buvo paskirta bauda ir darbdavys ją sumokėjo, tai reiškia, kad darbdavys patyrė išlaidas, kurių neturėjo patirti - jam padaryta žala. Maksimalus dydis, kiek galima išskaičiuoti, yra vienas vidutinis darbo užmokestis. Jeigu bauda viršija vieną darbo užmokestį, ne ginčo tvarka galima išskaičiuoti tik vieno darbo užmokesčio ribose.
Išskaitos yra galimos ir dažnai rekomenduojamos, nes laiku jų neatlikus, vėliau tas išlaidas sunkiau išsireikalauti darbo ginčų tvarka. Jeigu išskaitos neatliekamos ne darbo ginčo tvarka, reikia kreiptis į Darbo ginčų komisiją dėl žalos atlyginimo.
Išskaitų dydžio apribojimai
Nepriklausomai nuo to, ar išskaitos atliekamos darbdavio, ar trečiųjų asmenų naudai, jų maksimalus dydis yra nustatytas įstatyme ir negali būti viršijamas. Nuo darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (MMA), negali būti išskaitoma daugiau nei 20 procentų. Tais atvejais, kai išieškojimas vykdomas pagal kelis vykdomuosius dokumentus - ne daugiau nei 30 procentų.
Darbdavio galimybės ir mokestinės pasekmės
Vienas iš variantų - įmonė sumoka visą skolą antstoliams, o vėliau atsiima ją iš darbuotojo algos. Tokiu atveju svarbu suprasti, kad tai nėra ateinančių laikotarpių sąnaudos, o darbuotojo pajamos natūra. Dėl to gali kilti mokestinės pasekmės, nes pajamos yra apmokestinamos. Kiekvieną mėnesį išskaitant baudą, proporcingai sumokami mokesčiai nuo išskaitos.
Jei darbuotojo darbdaviui padarytos žalos dydis viršija vieno mėnesio darbuotojo vidutinį darbo užmokestį arba yra praleisti išskaitos terminai, darbdavys ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo sužinojimo apie savo teisių pažeidimą dienos su reikalavimu dėl žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją.
Svarbu žinoti:
- Išskaitos iš darbo užmokesčio negali viršyti įstatymuose nustatytų limitų.
- Padengiant skolas, atsiranda mokestinės prievolės, nes darbuotojas gauna pajamas.
- Jei darbuotojas padarė žalą, viršijančią jo vidutinį darbo užmokestį, arba praleisti išskaitos terminai, darbdavys gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją.
Bet kuri darbo sutarties šalis, nesutinkanti su Darbo ginčų komisijos sprendimu, per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį teisme.
Išskaitos iš Autorinės Sutarties
Antstoliai gali nukreipti išieškojimą į sumas, mokamas pagal autorinę sutartį. Tačiau tai yra sudėtingesnis procesas, nes autorinės sutartys nėra tiesiogiai susijusios su darbo santykiais. Darbo santykių atveju skolininkas lengvai surandamas per darbovietę, o autorinių sutarčių atveju gali prireikti papildomų veiksmų. Pastovios autorinės sutartys su darbuotoju nėra įprasta praktika, todėl atsakymo į šį klausimą konkrečiai nėra.
tags: #sumoketa #bauda #uz #darbuotoja #isskaityta #is