Administracinės baudos už sukčiavimą ir Baudžiamojo kodekso pakeitimai Lietuvoje

Nuo šių metų birželio 1 d. įsigaliojo esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (LR BK) pakeitimai, turintys didelės įtakos atsakomybei už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, įskaitant ir sukčiavimą. Dekriminalizavus mažiau pavojingas veikas, jos netampa teisėtu ar leidžiamu elgesiu, nes už jų padarymą yra nustatyta administracinė atsakomybė, kuri neretai yra net veiksmingesnė už baudžiamąją, nes pritaikoma itin operatyviai. Šie pakeitimai siekia užtikrinti proporcingesnę ir efektyvesnę teisinę atsakomybę, atsižvelgiant į šiuolaikines ekonomines realijas ir teismų praktiką. Suprasti šiuos pokyčius yra itin svarbu tiek siekiant apsisaugoti nuo sukčiavimo, tiek ir išvengti nepagrįstų kaltinimų.

Sukčiavimo samprata ir požymiai pagal LR BK

Nors kasdienybėje žodį „sukčiavimas“ vartojame gana laisvai, teisės srityje jis turi griežtą apibrėžimą ir sukelia rimtas pasekmes. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (LR BK) sukčiavimą apibrėžia 182 straipsnyje. Tai nėra tiesiog apgavystė ar melas. Sukčiavimas įvyksta, kai asmuo, panaudodamas apgaulę, įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina, arba įgyja kitokios turtinės naudos. Svarbiausia čia yra „apgaulė“ ir „neteisėtas turtinės naudos siekimas“.

Apgaulės požymiai sukčiavimo atveju

Esminis sukčiavimo požymis yra apgaulė. Jeigu šio nusikaltimo požymio nėra, apie sukčiavimą kaip nusikaltimą kalbėti nebegalime, nors tai nereiškia, jog nėra pažeistos kitos teisės normos ir asmens veiksmai negali būti pripažinti kito nusikaltimo požymiais.

Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas. Pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė reiškiasi minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan.

Apgaulė gali pasireikšti įvairiais būdais:

• Aktyvūs veiksmai: sąmoningas melagingos informacijos pateikimas, faktų iškraipymas, netikrų dokumentų panaudojimas, apsimetimas kitu asmeniu ar pareigūnu. Pavyzdžiui, asmuo parduoda sugedusį automobilį, teigdamas, kad jis yra idealios būklės, arba sukčiauja draudimo bendrovę, pranešdamas apie neįvykusį įvykį, siekdamas gauti išmoką.
• Pasyvūs veiksmai (nutylėjimas): sąmoningas svarbių faktų ar aplinkybių nuslėpimas, turint pareigą jas atskleisti, kai šis nutylėjimas lemia kitos šalies suklydimą ir žalingus padarinius.
• Piktnaudžiavimas pasitikėjimu: kartais apgaulė grindžiama nukentėjusiojo pasitikėjimu kaltininku, kuris kyla iš jų tarpusavio santykių (giminystės, draugystės, tarnybinių santykių ir pan.).

Svarbu pabrėžti, kad sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Tai reiškia, kad kaltininkas turi suvokti, jog naudoja apgaulę, ir norėti tokiu būdu užvaldyti svetimą turtą, įgyti turtinę teisę, išvengti ar panaikinti turtinę prievolę. Kitas būtinas elementas - žala nukentėjusiajam arba nauda kaltininkui (ar kitiems asmenims). Turi būti priežastinis ryšys tarp panaudotos apgaulės ir atsiradusių padarinių.

Sukčiavimo formos ir pavyzdžiai

Praktiškai kiekvieną dieną galime girdėti informacinėse priemonėse apie sukčių daromus nusikaltimus. Dažniausiai sukčiai naudojasi gyventojų patiklumu ir panaudodami apgaulę gauna asmeninės finansinės naudos. Populiariausios sukčiavimo formos apima:

• Telefoniniai sukčiavimai: apsimetinėjimas policijos pareigūnais ar banko darbuotojais, giminaičiais, kurie neva turi didelių „problemų“. Pavyzdžiui, kovo 16 d. į Vilniaus apskrities VPK kreipėsi moteris (gimusi 1959 m.), kuri pareiškė, kad kovo 2 d. Klaipėdoje, jai būnant namuose, telefonu paskambino nepažįstami žmonės, kurie prisistatę banko darbuotojais bei policijos pareigūnais, apgaulės būdu išviliojo 15 000 eurų. Tą pačią dieną Vilniuje, moteriai (gimusi 1938 m.) būnant namuose, telefonu paskambino nepažįstami žmonės, kurie prisistatę policijos pareigūnais, apgaulės būdu išviliojo 16 000 eurų, kuriuos ji atidavė atvykusiam nepažįstamam vyrui.
• Sukčiavimai internetu: trumposios žinutės, jog laimėjote tam tikrą prizą, netikros el. parduotuvės, investiciniai sukčiavimai. Utenos apskrities VPK praneša, kad gautas Zarasų rajono gyventojos (gimusi 1953 m.) pareiškimas, kad nuo 2025 m. rugsėjo 22 d. iki 2026 m. kovo 12 d. už negautą siuntinį, į skirtingas banko sąskaitas pervedė 7 337,18 eurų. Padaryta turtinė 7 337,18 eurų žala. Tą pačią dieną apie 10 val. 40 min. į mobiliojo ryšio telefoną paskambinę sukčiai apgaulės būdu iš Visagino gyventojo (gim. 1959 m.) banko sąskaitos pervedė 2 700 eurų moteriai.
• Prekybos sukčiavimai: pavyzdžiui, automobilių pardavimo sferoje, PVM sukčiavimai.

Sukčiavimas yra viena dažniausių nusikalstamų veikų Lietuvoje, kuri paveikia tiek fizinius, tiek juridinius asmenis. 2023 metais Lietuvos policija užfiksavo daugiau nei 10 000 sukčiavimo atvejų, o gyventojų patirti nuostoliai viršijo 17 mln. eurų. Tokia statistika rodo, kad pavojus tapti sukčiavimo auka išlieka didelis.

Baudžiamosios atsakomybės ribų ir sankcijų už sukčiavimą pakeitimai

Nuo šių metų birželio 1 d. įsigaliojo esminiai Baudžiamojo kodekso pakeitimai, sistemiškai pakoregavę baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribas, susijusias su nusikalstamomis veikomis padaryta žala ar turto verte. Baudžiamajame kodekse nustatytos turto vertės išraiškos nebuvo keičiamos nuo pat kodekso įsigaliojimo 2003 metais, tad jos visiškai nebeatitiko šiuolaikinių ekonomikos realijų ir infliacijos rodiklių.

Dekriminalizacija ir baudžiamosios atsakomybės ribų didinimas

• Baudžiamuoju nusižengimu bus laikomi atvejai, kai turto vertė ar turtinė žala neviršija 500 eurų. Už tokias veikas negali būti skiriama reali laisvės atėmimo bausmė ir nekyla teistumas. Anksčiau ši riba buvo 250 eurų.
• Baudžiamoji atsakomybė, kaip ir anksčiau, kyla, jei turto vertė ar turtinė žala viršija 150 eurų.
• Nusikaltimu laikytini atvejai, kai turto vertė ar padaryta turtinė žala viršija 500 eurų.
• Nesunkiu nusikaltimu laikoma žala nuo 500 iki 20 tūkst. eurų.
• Apysunkio nusikaltimo padarymą reikš žalos nuo 20 tūkst. iki 45 tūkst. eurų padarymas. Anksčiau ši riba buvo 12,5 tūkst. eurų.
• Į Baudžiamąjį kodeksą įvesti nauji labai didelės turto vertės ir labai didelės turtinės žalos požymiai, apibrėžti 45 tūkst. eurų viršijančia suma, kas reikš sunkaus nusikaltimo padarymą.

Finansinio pobūdžio nusikaltimuose baudžiamosios atsakomybės atsiradimo riba bus laikoma nuo 20 tūkst. eurų sumos (anksčiau buvo nuo 12,5 tūkst. eurų). Tuo tarpu nuo 20 tūkst. iki 45 tūkst. eurų turtinės naudos arba turtinės žalos padarymas bus laikomas apysunkiu nusikaltimu, o virš 45 tūkst. eurų - sunkiu nusikaltimu.

Šie pakeitimai palies ir cigarečių kontrabandininkus. Baudžiamoji byla, kaip ir dabar, bus keliama, jei kontrabandininkas įklius su prekėmis, kurių vertė daugiau nei 7500 eurų. Tačiau griežtesnė bausmė jam grės tada, kai kontrabanda viršys 15 tūkst. eurų, dabar ši suma 12 500 Eur.

Naujos kvalifikuotos sudėtys ir alternatyvios bausmės

Baudžiamojo kodekso specialioje dalyje numatytų turtinio pobūdžio nusikaltimų kvalifikuotose sudėtyse įvestos apysunkių nusikaltimų sudėtys. Naujausiomis pataisomis įtvirtintos tarpinės turtinių nusikaltimų kvalifikuotų sudėčių dalys, laikytinos apysunkiais nusikaltimais.

Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies nusikaltimų sudėtyse, numatančiose sankcijas už tam tikrų apysunkių ir sunkių nusikaltimų padarymą be vienintelės galimos laisvės atėmimo bausmės, numatyta ir alternatyvi bausmė - bauda. Pagal anksčiau galiojusį teisinį reglamentavimą, asmeniui, padariusiam sunkų nusikaltimą, pavyzdžiui, kvalifikuotą sukčiavimą, turto pasisavinimą ar turto iššvaistymą, grėsdavo tik laisvės atėmimo bausmė. Nuo šiol už sunkaus nusikaltimo padarymą asmeniui bus galima skirti ne vien tik su laisvės atėmimu susijusią bausmę, o ir alternatyvią bausmę, t. y. bauda. Toks įstatymų leidėjo sprendimas leis įgyvendinti vis labiau baudžiamojoje justicijoje įsigalinčią nuostatą, kad reali laisvės atėmimo bausmė už turtinius, finansinius, korupcinius nusikaltimus turėtų būti taikoma kaip kraštutinė priemonė baudžiamosios atsakomybės tikslams pasiekti.

Sušvelninta atsakomybė už tam tikras nusikalstamas veikas

Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į teismų realiai skiriamų bausmių dydžius, nustatė švelnesnę baudžiamąją atsakomybę už tam tikras nusikalstamas veikas.

• Kontrabandos nusikaltimo sudėtyje panaikinta kvalifikuota kontrabandos sudėtis, numačiusi akivaizdžiai per griežtas, neproporcingas laisvės atėmimo bausmes (net nuo 3 iki 10 metų laisvės atėmimo) už bet kokio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų, šių medžiagų pirmtakų (prekursorių), šaudmenų, šaunamųjų ginklų ar kt. gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną. Asmuo, neteisėtai gabenęs, pavyzdžiui, vieną suktinę arba kelis šovinius, buvo laikomas, padariusiu sunkų nusikaltimą, už kurį galėjo būti skiriama išimtinai reali laisvės atėmimo bausmė.
• Dekriminalizuotos mažiau pavojingos nusikalstamos veikos. Šios Baudžiamajame kodekse anksčiau įtvirtintos sudėtys keldavo sumaištį teismų praktikoje, kadangi, pavyzdžiui, dėl sukčiavimo išvengiant prievolės ir turtinės žalos padarymo apgaule panašumo nebuvo įmanoma išvesti aiškių šių teisės normų konkurencijos taisyklių.
• Naminės stipriųjų alkoholinių gėrimų gamyba. Baudžiamoji atsakomybė nebegrės tada, kai pas žmogų bus rastas vien aparatas naminei degtinei gaminti. Dabar nusikaltimu bus laikoma tik naminukės gamyba turint tikslą ja prekiauti. Naminės „varymas“ savo reikmėms, kai pagaminama iki 10 litrų, bus baudžiamas pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK). Visgi, šiais pakeitimais nebuvo įteisintas naminių stiprių alkoholinių gėrimų gaminimas, tokių aparatų gamyba, jų laikymas.
• Nusikalstamos veikos finansų sistemai reguliavimas. Anksčiau galiojusi nusikalstamų veikų finansų sistemai skyriaus redakcija visiškai neatitiko baudžiamosios atsakomybės kaip kraštutinės priemonės principo. Pavyzdžiui, asmuo, nesumokėjęs iki 500 eurų mokesčių, jau galėjo būti laikomas padariusiu baudžiamąjį nusižengimą. Priimtais pakeitimais buvo dekriminalizuotos mažiausiai pavojingos veikos, numatant, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tais atvejais, jeigu, pavyzdžiui, vengiama sumokėti 20 tūkst. eurų ir daugiau mokesčių. Priimtais Baudžiamojo kodekso pakeitimais ne tik pakeltos baudžiamosios atsakomybės ribos, bet ir sugriežtinta atsakomybė už kreditinį sukčiavimą, skolininko nesąžiningumą, už nusikalstamą bankrotą, mokesčių nesumokėjimą, apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą ir (arba) organizavimą.

Lietuva Baudžiamojo kodekso griežtumu neigiamai išsiskiria iš ES valstybių narių - laisvės atėmimo bausmė skiriama daug dažniau negu kitose ES valstybėse, o skiriamos terminuoto laisvės atėmimo bausmės ne tik itin griežtos, bet orientuotos ir į ilgalaikį nuteistųjų izoliavimą. Dėl to Lietuva pirmauja ES ir pagal kalinių skaičių, pastebi įstatymo rengėjai.

LR BK 182 straipsnio dalių analizė ir atsakomybė

LR BK 182 straipsnis susideda iš kelių dalių, numatančių skirtingą atsakomybę priklausomai nuo sukčiavimo masto ir kitų aplinkybių.

LR BK 182 straipsnio 1 dalis: Pagrindinė sudėtis

Pirmoji straipsnio dalis apibrėžia pagrindinę sukčiavimo sudėtį - tai yra apgaulės panaudojimas siekiant įgyti nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti ar panaikinti nedidelės vertės turtinę prievolę.

Už šioje dalyje numatytą veiką baudžiama:

• viešaisiais darbais,
• arba bauda,
• arba laisvės apribojimu,
• arba areštu,
• arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Pavyzdžiai galėtų būti prekyba neegzistuojančiomis prekėmis socialiniuose tinkluose, kai pirkėjas sumoka pinigus, bet prekės negauna; sąmoningas klaidingų duomenų pateikimas siekiant gauti nedidelę socialinę išmoką; smulkūs finansiniai sukčiavimai pasinaudojant kito asmens patiklumu.

LR BK 182 straipsnio 2 dalis: Kvalifikuotas sukčiavimas

Antroji straipsnio dalis numato griežtesnę atsakomybę už sukčiavimą, padarytą esant tam tikroms kvalifikuojančioms aplinkybėms. Bausmė už kvalifikuotą sukčiavimą yra laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Kvalifikuojančios aplinkybės yra šios:

• Sukčiavimas įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba išvengė ar panaikino didelės vertės turtinę prievolę. Pagal šiuo metu galiojančią praktiką, didelė vertė paprastai laikoma suma, viršijančia 250 MGL (minimalaus gyvenimo lygio dydžio).
• Sukčiavimas padarytas veikiant organizuotoje grupėje.
• Sukčiavimas padarytas piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi ar įgaliojimais.
• Sukčiavimas padarytas panaudojant neteisėtą prisijungimą prie informacinės sistemos, jos duomenų pakeitimą ar ištrynimą arba kitokį neteisėtą poveikį informacinei sistemai.

Sukčiavimo atribojimas nuo kitų nusikalstamų veikų ir civilinių ginčų

Praktikoje kartais kyla sunkumų atribojant sukčiavimą nuo kitų panašių veikų ar civilinių teisinių santykių.

Svarbu atskirti, kad ne kiekvienas sutarties nevykdymas ar skolos negrąžinimas yra sukčiavimas. Baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai įrodoma, jog asmuo jau sutarties sudarymo ar skolinimosi metu turėjo tyčią nevykdyti įsipareigojimų ir veikė apgaule.

Sukčiavimo tyrimas ir baudžiamasis persekiojimas

Sukčiavimo bylos dažnai yra sudėtingos ir reikalauja kruopštaus tyrimo. Ikiteisminį tyrimą paprastai atlieka policijos pareigūnai, prižiūrimi prokuroro. Tyrimo metu renkami įrodymai, patvirtinantys apgaulės faktą, kaltininko tyčią, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp apgaulės ir žalos.

Įrodymais gali būti:

• Nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai;
• Rašytiniai dokumentai (sutartys, sąskaitos, susirašinėjimas);
• Elektroniniai duomenys (el. laiškai, susirašinėjimas socialiniuose tinkluose, prisijungimo prie sistemų įrašai);
• Finansiniai dokumentai (banko išrašai, pavedimų kopijos);
• Ekspertizių aktai.

Didžiausias iššūkis tiriant sukčiavimą - įrodyti kaltininko tiesioginę tyčią veikti apgaule. Surinkus pakankamai duomenų, prokuroras surašo kaltinamąjį aktą ir byla perduodama teismui.

Kaip apsisaugoti nuo sukčiavimo?

Nors visiškai apsisaugoti nuo sukčių neįmanoma, budrumas ir tam tikrų atsargumo priemonių laikymasis gali žymiai sumažinti riziką tapti auka. Geriausia gynyba - prevencija.

Patarimai gyventojams:

• Būkite kritiški. Nepasitikėkite pernelyg viliojančiais pasiūlymais, ypač jei jie reikalauja greito sprendimo ar išankstinio apmokėjimo.
• Saugokite asmens duomenis. Niekada neteikite savo asmens kodo, banko sąskaitos duomenų, slaptažodžių nepažįstamiems ar nepatikimiems asmenims ar interneto svetainėms. Bankai ar kitos oficialios institucijos niekada neprašo tokių duomenų telefonu ar el. paštu.
• Tikrinkite informaciją. Prieš sudarydami sandorį, ypač internetu, patikrinkite pardavėjo ar paslaugos teikėjo patikimumą, paieškokite atsiliepimų.
• Neatidarinėkite įtartinų nuorodų ir priedų. Būkite atsargūs su el. laiškuose ar žinutėse gautomis nuorodomis ar prisegtukais.
• Naudokite saugius slaptažodžius ir dviejų faktorių autentifikaciją svarbioms paskyroms.
• Būkite atsargūs investuodami. Nepasitikėkite pažadais apie greitą ir garantuotą didelį pelną.
• Atsargiai bendraukite internete. Būkite atsargūs užmegzdami naujas pažintis internetu, ypač jei naujas pažįstamas greitai pradeda prašyti pinigų ar dovanų („romantiniai” sukčiavimai).
• Jeigu prie Jūsų durų pasirodė „tariamas“ pareigūnas, paprašykite jo tarnybinio pažymėjimo, užsirašykite vardą ir pavardę, pažymėjimo numerį. Dažniausiai sukčiai reikalauja visus veiksmus padaryti greitai, išgąsdindami asmenį, kad kiltų kuo mažiau įtarimų ir laiko. Šiuo atveju nereikia skubėti vykdyti reikalavimų.

Patarimai verslui:

• Įdiekite vidines kontrolės procedūras.
• Tikrinkite darbuotojus ir verslo partnerius.
• Užtikrinkite kibernetinį saugumą.
• Reguliariai atlikite auditą.

Ką daryti, jei tapote sukčiavimo auka?

Suprasti įstatymus yra vienas dalykas, bet žinoti, kaip elgtis konkrečioje situacijoje - visai kas kita. Pirmas ir svarbiausias žingsnis - nedelsiant kreiptis į policiją. Surinkite visus įrodymus: susirašinėjimus, banko pavedimų išrašus, sutartis, nuotraukas ar kitą informaciją, kuri gali padėti pareigūnams. Kuo greičiau reaguosite, tuo didesnė tikimybė atgauti prarastą turtą ir patraukti kaltininkus atsakomybėn.

Teisinė pagalba sukčiavimo bylose

Jei esate įtariamas ar kaltinamas sukčiavimu, svarbiausia yra nepanikuoti ir nesiimti neapgalvotų veiksmų. Jūsų teisė - tylėti ir neatsakinėti į klausimus be advokato. Kuo anksčiau kreipsitės į patyrusį teisininką, tuo geriau. Jis padės Jums suprasti kaltinimus, suformuluoti gynybos strategiją ir užtikrinti, kad Jūsų teisės būtų ginamos visuose proceso etapuose.

Supratimas apie baudžiamąją atsakomybę už sukčiavimą Lietuvoje yra esminis tiek siekiant apsisaugoti nuo šio nusikaltimo, tiek ir išvengti nepagrįstų kaltinimų. Teisė yra sudėtinga sritis, ir kiekviena situacija turi savo niuansų. Jei turite abejonių ar susidūrėte su teisine problema, nedvejodami kreipkitės į teisinės srities profesionalus.

Administracinės baudos ir jų apmokėjimas

Lietuvoje įvairios institucijos skiria administracines baudas, tačiau sukčiai vis dažniau naudoja suklastotus pranešimus, kad apgautų piliečius. Administracines baudas Lietuvoje gali skirti policija, savivaldybių kontrolės institucijos, kelių priežiūros tarnybos, „Susisiekimo paslaugos“, Lietuvos transporto saugumo administracija, o kai kuriais atvejais - „Regitra“ arba Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).

Informacija apie administracines baudas ir apmokėjimą:

1. Kur rasti informaciją? Asmuo, padaręs pažeidimą ir esantis e. VMI autorizuotų paslaugų srities „Mano VMI“ vartotoju, prisijungęs prie „Mano VMI“, pradžios lango skiltyje „Mokesčiai ir baudos“ gali peržiūrėti aktualią informaciją apie administracinių baudų prievoles: paskirtas baudas, nusižengimo padarymo datą, baudų sumas, sumokėjimo terminus, neapmokėtas sumas, rasti nuorodą į teisės aktą, pagal kurį skirta administracinė bauda.
2. Kreipimasis dėl nežinomos baudos. Asmuo, nežinantis už ką buvo paskirta administracinė bauda, turi kreiptis į instituciją, paskyrusią baudą už administracinį nusižengimą.
3. Kaip teisingai apmokėti per „Mano VMI“? Administracinio nusižengimo (AN) baudą galima apmokėti elektroniniu būdu prisijungus prie „Mano VMI“ -> „Mokesčiai ir baudos“ -> „Administracinės baudos“, paspaudus aktyvų mygtuką „Sumokėti“. Pažeidimo identifikacinis kodas (ROIK) į paskirtį įkeliamas automatiškai.
4. Kaip teisingai apmokėti bendruoju būdu? Įmoka baudai už administracinius nusižengimus padengti bus įskaityta pagal įrašytą pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) ar baudos paskyrimo dokumento numerį.
5. Ką daryti, jei nurodytas neteisingas įmokos kodas ar ROIK? Papildomą informaciją apie baudos sumokėjimą, tarp jų ir ROIK, galima nurodyti laisvos formos prašyme, pateikiamame per „Mano VMI“ arba pranešti bendruoju Mokesčių informacijos telefonu + 370 5 260 5060. Jei bauda paskirta pagal nutarimą, pildomas Prašymas įskaityti mokesčio ir (arba) baudos už administracinį teisės pažeidimą permoką (skirtumą) teisingu įmokos kodu (forma FR0781).
6. Ar bus užskaityta, jei baudą sumokėjo kitas asmuo? Jeigu mokėjimo pavedime nurodytas pažeidimo identifikacinis kodas (ROIK), tuomet įmoka bus užskaityta automatiškai tam asmeniui, kuriam buvo paskirta bauda.
7. Baudos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas. Mokesčių mokėtojas, susidūręs su finansiniais sunkumais, gali kreiptis dėl baudų mokėjimo išdėstymo dalimis, pateikdamas prašymą, užpildytą Fizinių asmenų anketą (forma FR0283), banko sąskaitų likučius ir dokumentus, įrodančius realias galimybes sumokėti baudą. Prašymas gali būti teikiamas per „Mano VMI“. AN baudos mokėjimas gali būti išdėstytas ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui.

tags: #sukciai #administracines #baudos