Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, nuolat registruojama įvairių eismo įvykių, kuriuose dalyvauja sunkvežimiai. Nors didžioji dalis tokių incidentų baigiasi be tragiškų padarinių, kartais nutinka ir nelaimės, kurių metu nukenčia arba žūsta vilkikų vairuotojai. Ypač sukrečia avarijos, kai automobilis užsidega, o jame esantis žmogus lieka įkalintas.
Vilkikų gaisrų priežastys
Nelaimingi atsitikimai ir neatsargumas
2023 m. balandžio mėnesį apie 0.30 val. buvo gautas pranešimas apie gaisrą S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje įsikūrusios įmonės teritorijoje. Atvykę ugniagesiai nustatė, kad atvira liepsna dega keli vilkikai su priekabomis. Į pagalbą buvo išsiųstos dar dvi autocisternos, vandens atvežimo automobilis ir štabo automobilis. Per gaisrą keturi vilkikai sudegė visiškai, o du greta stovėjusius vilkikus pavyko išgelbėti.
Nors gaisro priežastys buvo tiriamos, pirminiais duomenimis, jį sukelti galėjo vieno iš sudegusių vilkikų vairuotojas. Pasak sargo, viename iš vilkikų vairuotojas bandė šildytis dujomis, naudodamas vidutinio dydžio dujų balioną. Sargas teigė, kad iš jo namelio, stovinčio ant kalvos, matė, kaip atsidarė vilkiko durys ir vairuotojas šoko lauk. Tuo pat metu į visas puses plykstelėjo liepsna ir pasigirdo sprogimo garsas.
Greitosios pagalbos medikai į ligoninę nuvežė sudegusio vilkiko vairuotoją, gimusį 1982 m. Vyras apdegė apie 40 proc. Gydytojų pagalbos prireikė ir įmonės sargui.
Avarijos, sukėlusios gaisrus
Ketvirtadienį netoli Kauno, greitkelio Vilnius-Kaunas 91-ajame kilometre, užsidegė kelkraštyje sustojęs vilkikas. Vairuotojo kabina degė atvira liepsna, iš jos beveik nieko nebeliko. Pirminiais duomenimis, vairuotojas nenukentėjo. Apie šį įvykį pranešė ir 15min.lt skaitytojas Ramūnas Š., kurio filmuotoje medžiagoje matėsi, kaip du ugniagesių ekipažai gesina liepsnojančią mašiną, o būrys vyrų stebi įvykį.
Bendruoju pagalbos telefonu 13.15 val. buvo pranešta, kad Trakų r., Lentvario sen., Rykantų k., susidūrė du krovininiai automobiliai. Vienas po avarijos užsidegė, o netrukus ugnis persimetė ir į kitą vilkiką. Gaisras buvo gana greitai užgesintas. Medikai du žmones išsivežė apžiūrai į ligoninę.
Vilkikų avarijų priežastys ir aplinkybės
Vairuotojo neatidumas ir atstumo neįvertinimas
Avarija taip pat įvyko, kai Lenkijos pilietis, vairuodamas vilkiką, kliudė šalikelėje stovintį kitą vilkiką. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai teigia, kad vairuodamas transporto priemonę su puspriekabe kelyje, kuriame yra po dvi eismo juostas kiekviena kryptimi, važiuodamas pirmąja eismo juosta, vairuotojas buvo neatsargus ir kliudė stovinčią kelkraštyje kitą transporto priemonę taip pat su puspriekabe.
Vilkiką kliudęs vairuotojas transporto priemonės suvaldyti nebesugebėjo - ji nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į kelio atitvarus ir užtvėrė kelią antra juosta važiuojantiems automobiliams. Vėliau į šį vilkiką rėžėsi dar vienas sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojas, kuris bandė išvengti susidūrimo, suko į kairę, tačiau vis tiek dalinai atsitrenkė į pirmąjį vilkiką. Apgadinti buvo visi trys vilkikai ir jų kroviniai. Laimei, patys vairuotojai sužalojimų išvengė.
Sudėtingos eismo sąlygos ir greitis
Transporto specialistas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto doc. dr. Darius Bazaras teigia, kad sunkiasvorės transporto priemonės nesuvaldymo priežasčių yra daugybė, todėl ypač svarbus yra budrus ir blaivus vairuotojas. Anot D. Bazaro, problemos, kodėl vairuotojai padaro avarijas, yra manevravimas, kadangi vilkikų svoris didelis, ir greitis, kuris apsunkina sunkiasvorės transporto priemonės suvaldymą.
Sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojams ypač sunku suvaldyti vilkiką, kai kelyje iškyla netikėta kliūtis. Tuomet reikia staigiai stabdyti, ir nuo didelio svorio priekaba ar puspriekabė gali apvirsti. Didelę įtaką taip pat turi kelio matomumas ir būklė. Tamsiu paros metu, lyjant ar sningant vairuotojams valdyti vilkiką yra dar sunkiau, ypač jei kelias nėra tinkamai sutvarkytas.
Anot policijos pareigūnų, vilkikai dažnai neįvertina meteorologinių sąlygų ir galimo kelio dangos slidumo. Galima manyti, kad vairuotojai nesilaikė adekvataus oro sąlygoms ir saugaus greičio. Vilkikas, kuris kliudė šalikelėje stovėjusią transporto priemonę su puspriekabe, buvo neatidus ir pervertino savo galimybes. Tačiau gali būti, kad ir stovėjęs vairuotojas transporto priemonę laikė per arti važiuojamosios dalies.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai komentuoja, kad transporto priemonių vairuotojai privalo atsižvelgti į meteorologines sąlygas, laikytis saugaus važiavimo greičio ir Kelių eismo taisyklių reikalavimų.
Vairavimas išgėrus
Trečiadienio vakarą Kėdainių rajone policijos pareigūnams įkliuvo dar vienas girtas vairuotojas. Apie 18.50 val. kelyje Panevėžys-Aristava-Sitkūnai patruliavę pareigūnai sustabdė vilkiką „DAF“, kurio vairavimas sukėlė įtarimų. Patikrinus vairuotojo blaivumą, paaiškėjo, kad jis buvo visiškai girtas. Vyrui nustatytas sunkus girtumo laipsnis - 2,58 promilės. Policija primena, kad vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra viena pagrindinių tragiškų eismo įvykių priežasčių.
Puspriekabės konstrukcijos trūkumai
Telšių rajone įvykusioje tragiškoje avarijoje susidūrus priešpriešiais važiavusiems automobiliams „Renault Megane“ ir sunkvežimiui „Renault Premium 440.19“, lengvojo automobilio vairuotojas žuvo ir sudegė neatpažįstamai. Policijos departamento duomenimis, nelaimė įvyko, kai lengvasis automobilis išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Po susidūrimo lengvasis automobilis užsiliepsnojo, o ugnis persimetė į sunkvežimį. Atvykus ugniagesiams, abi mašinos degė atvira liepsna. Gaisro metu sudegė sunkvežimio „Renault Premium“ priekaba, visos padangos ir lengvojo automobilio „Renault“ visos degios detalės.
Ugniagesių ir gelbėtojų mokymo skyriaus viršininkas Gintaras Paulauskas aiškino, kad šios avarijos pasekmes galėjo lemti ne tik susidūrimas, bet ir sunkvežimio puspriekabės konstrukcija. Nors vilkiko vairuotojas, pirminiais duomenimis, buvo blaivus, jis pasakojo, kad lengvasis automobilis, pravažiavęs sankryžoje įrengtą saugumo salelę, staiga metėsi į priešpriešinio eismo juostą. Sunkvežimį vairavęs vyras sakė, kad automobilis važiavo maždaug 70-80 km/val. greičiu. Pasak jo, po susidūrimo įvyko sprogimas ir mašina staigiai užsiliepsnojo.
G. Paulauskas pabrėžė, kad sunkvežimio puspriekabė neturėjo šoninių apsaugų, kurios neleidžia lengviesiems automobiliams palįsti po ja. Tai, anot specialisto, lėmė dvejopą žalą: automobilis buvo stipriai apgadintas, o vairuotojo gyvybė galėjo nutrūkti ne per gaisrą, o dar smūgio metu. „Šiais laikais naudojamos įvairios priemonės, kad lengvieji automobiliai nepalįstų po apačia. Jas stengiamasi konstruoti taip, kad atsitrenkusi mašina arba sustotų vietoje, arba būtų nukreipta į šoną“, - aiškino specialistas.
Gaisro priežastys po avarijos
Anot G. Paulausko, stiprų gaisrą po avarijos galėjo lemti viena iš dviejų priežasčių. Pirmoji - pažeista degalų tiekimo sistema. Jei degimo metu nutrūkus aukšto slėgio žarnelei benzinas ar dyzelinas purškiamas į variklio skyrių ant įkaitusio paviršiaus, susidaro degus mišinys ir užtenka mažos kibirkšties sprogimui įvykti.
Antroji priežastis galėjo būti trumpas elektros instaliacijos jungimas, tačiau šiuo atveju sprogimo nebūtų. Sunkvežimio dyzelino bakas negalėjo sprogti, nes šio tipo degalų virimo temperatūra yra aukšta, o pats skystis yra degus. Be to, lengvasis automobilis įvažiavo tarp galinio vilkiko rato ir priekinės puspriekabės ašies, todėl buvo pakankamai toli nuo bako. „Be to, vilkikas važiavo į rytinį reisą, todėl greičiausiai buvo su pilnu degalų baku, o toks visuomet yra saugiausias“, - aiškino G. Paulauskas. Pavojingiausi, anot specialisto, yra apytuščiai arba tušti bakai, kuriuose susidaro degaus skysčio ir oro mišinys. Jis iš tiesų gali sprogti.
Sunkvežimio ir lengvojo automobilio avarija Kauno rajone
Rekomendacijos avarijos atveju
Specialistas patarė, kad jei kelyje pastebite avariją, kurioje nukentėjęs vairuotojas yra praradęs sąmonę, pirmiausia reikėtų išjungti degimą. Tai išjungs visas degalų tiekimo sistemas. Jei yra aštrus benzino ar dujų kvapas, derėtų pasiruošti gesintuvą ir atjungti akumuliatorių. Taip pat rekomenduojama užtraukti stovėjimo stabdį, o automatinę pavarų dėžę perstatyti į „P“ padėtį.
G. Paulauskas patarė neskubėti gesinti gaisro neįvertinus padėties. Kitą gelbėti imkitės tik jei esate užtikrinti, kad jums patiems nekils pavojus. „Jei yra aštrus benzino ar dujų kvapas, tokiu atveju kyla realus pavojus, o gelbėjimo operacija pačiam gali baigtis liūdnai“, - komentavo G. Paulauskas. Kuomet matote gaisrą, kuriam užgesinti neturite reikiamų priemonių, ugniagesiai gelbėtojai pataria traukti lauk transporto priemonėje įkalintą žmogų net jei tokiu veiksmu galite jam pakenkti. Anot pašnekovo, tokiu atveju renkamasi mažesnė iš dviejų blogybių - galimas neįgalumas vietoje žūties. „Tačiau tai yra vadinamasis „skubus neatidėliotinas gelbėjimas“. Jei jo daryti nereikia, geriau žmogaus nelieskite“, - patarė G. Paulauskas.
Kitos vilkikų avarijos ir incidentai
Nors Telšių rajono avarija yra viena tragiškiausių, pasitaiko ir kitų incidentų. Pavyzdžiui, Lenkijoje vienas iš sunkvežimių, lenkdamas keliu einančią moterį, nepastebėjo atvažiuojančio kito sunkvežimio. Nuo smūgio lenkiantis sunkvežimis užsiliepsnojo, o antrasis nuvirto į pakelę. Sunkiai sužeista ir 55 metų pėsčioji. Avarijos metu susižeidė ir iš paskos paskui sunkvežimį važiavusio lengvojo automobilio keleiviai.
Lietuvoje taip pat užfiksuoti atvejai, kai sunkvežimiai nuvažiuoja nuo kelio, apsiverčia ar susiduria su kitomis transporto priemonėmis. Viename iš tokių atvejų Kauno rajone penktadienį eismo įvykio metu nuo kelio nuvažiavo sunkvežimis ir lengvasis automobilis. Vilniuje sunkiai apgirtęs sunkvežimio vairuotojas trenkėsi į namo tvorą. Kėdainiuose susidūrė du mokomieji sunkiasvoriai automobiliai, dėl ko buvo uždarytas eismas.
Pasitaiko ir neįprastų incidentų. Pavyzdžiui, Baltupiuose, degalinėje „Circle K“, sunkvežimiui, važiuojančiam degalų užpylimo kolonėlės link, netikėtai pakilo ant jo esanti strėlė. Vairuotojas su ja trenkėsi į degalinės stoginę. Taip pat užfiksuotas atvejis, kai sunkvežimis įstrigo automobilių stovėjimo aikštelėje, manoma, kad vairuotojas neįvertino transporto priemonės aukščio. Vilniuje važiuojantis sunkvežimis užkliudė pėsčiųjų tiltą Geležinio Vilko gatvėje.
tags: #sudege #vilkiko #vairuotojas