Benzinu Varomos Transporto Priemonės: Išsamus Vadovas

Nors rinkoje sparčiai daugėja elektrinių ir hibridinių automobilių, benzininės transporto priemonės tebėra populiarus pasirinkimas. Šiame straipsnyje apžvelgsime benzininių automobilių pranašumus ir trūkumus, palyginsime juos su kitomis degalų rūšimis bei aptarsime ekspertų nuomones apie jų ateitį.

Benzininių automobilių populiarumas ir tendencijos

Ištisus dešimtmečius benzinu varomi automobiliai buvo pagrindinis automobilistų pasirinkimas ir iki šių dienų išliko praktiškiausiu variantu daugeliui šiuolaikinių vairuotojų. Tai patvirtina ir įspūdingi pasiekimai ekonomiškumo srityje, lemiantys dar didesnį modernių benzininių variklių patrauklumą. „Regitros“ duomenimis, 2024 m. rugpjūčio 1 d. benzinu varomi automobiliai užėmė antrą vietą Lietuvos rinkoje, atsilikdami nuo dyzelinių transporto priemonių apytiksliai 745 tūkst. vienetų. Vis dėlto, Baltijos šalyse pernai kone kas antras (46,15 proc.) naujas parduotas automobilis buvo varomas benzinu, o dyzelinės jėgainės sudarė jau tik 28,65 proc. pardavimų. Tai rodo kintančias tendencijas, kai vis daugiau šeimų nusigręžia nuo dyzelino ir renkasi benzininius arba kitų tipų energijos šaltinius. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, 2024 m. balandžio mėn. benzinu varomos transporto priemonės užėmė 26,96 proc. naujų lengvųjų keleivinių automobilių rinkos.

Naujų ir naudotų benzininių automobilių kaina

Tiek nauji, tiek naudoti benzininiai automobiliai dažniausiai kainuoja mažiau nei dyzeliniai. Šiuolaikiniai benzininiai varikliai pasižymi gerokai mažesnėmis degalų sąnaudomis, todėl specialistai teigia, kad juos nurašyti dar per anksti. Žurnalo „Autobild“ vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius pastebi, kad naujų automobilių rinkoje vis labiau mažėja dyzelinių automobilių pasirinkimas, tačiau išlieka benzino alternatyva. Be to, naujos kartos benzininiai varikliai yra daug taupesni, degalų sąnaudos yra sumažėjusios.

Benzininių variklių tipai

Šiandien naudotų automobilių pirkėjai gali rinktis iš skirtingų rūšių benzininių variklių, įskaitant atmosferinius, su turbokompresoriumi ir elektrifikuotus variantus su hibridinėmis sistemomis. Nors visos šios sistemos yra skirtos tam pačiam tikslui - varyti automobilį pirmyn, jos skiriasi savo galingumu, efektyvumu, technologija, patikimumu ir, žinoma, ekonomiškumu.

• Atmosferiniai varikliai: laikomi patikimiausiu pasirinkimu dėl paprastesnės struktūros, kurioje nėra turbokompresoriaus. Mažiau detalių reiškia mažiau potencialių gedimų.
• Varikliai su hibridine sistema: ekonomiškumo klausimu geriausias pasirinkimas. Priklausomai nuo automobilio ir vairavimo įpročių, šie varikliai gali būti 6-20 % ekonomiškesni.

Benzinu varomų automobilių privalumai ir trūkumai

Benzininių variklių privalumai slypi jų paprastume, nesudėtingame naudojime ir plačiame pritaikomume - benzinu varomi varikliai montuojami kupė, hečbekuose, universaluose, visureigiuose ir net bekelei pritaikytuose automobiliuose.

Privalumai

• Paprastesnė konstrukcija: lyginant su dyzeliniais, benzininiai varikliai yra paprastesnės konstrukcijos, todėl jų remontas gali būti pigesnis.
• Žemesnė pirkimo kaina: tiek nauji, tiek naudoti benzininiai automobiliai kainuoja mažiau nei dyzeliniai.
• Geresnis įšilimas: atvėsus orams, benzininiai varikliai šyla greičiau nei dyzeliniai.
• Dinamiškumas: benzininiai automobiliai suteikia dinamišką vairavimo patirtį važiuojant mieste ir greitkeliu.

Trūkumai

• Degalų sąnaudos: dažniausiai sunaudoja daugiau degalų nei dyzeliniai, nors naujos kartos benzininiai varikliai tampa vis taupesni. VGTU Automobilių inžinerijos katedros vedėjas doc. dr. Saugirdas Pukalskas teigia, kad, jei lygintume automobilius, turinčius vienodas charakteristikas ir galingumą, dyzelinu varomas automobilis 100 km sunaudos mažiau degalų nei automobilis, varomas benzinu.
• Alyvos „valgymas“: benzininiai varikliai gali „valgyti“ variklio alyvą. Nors šiems varikliams įprasta suvartoti šiek tiek variklio alyvos, netinkama priežiūra gali lemti neįprastai didelius dingstančios alyvos kiekius.
• Mažalitražiai varikliai: gamintojai neretai mažalitražius variklius montuoja į šeimyninius automobilius, taip pateikdami įspūdingai ekonomiškus rodiklius. Vis dėlto eksploatuojant automobilį realiomis sąlygomis yra ganėtinai sudėtinga pasiekti gamintojo nurodomus skaičius. Mažesni varikliai turi intensyviau dirbti, kad generuotų daugiau galios, todėl neretai jų degalų sąnaudos beveik nesiskiria nuo didesnio darbinio tūrio variklių. Jie puikiai tinka nedideliems automobiliams, tačiau nelabai dera su didesniais.
• Išmetamųjų dalelių kiekis: kenksmingų išmetamųjų dalelių kiekiu benzininiai varikliai ne tik nenusileidžia, bet dažnai ir lenkia dyzelinius. Tačiau S. Pukalskas sako, kad reikėtų lyginti vienodą automobilių išmetamųjų dujų emisijos standartą (Euro) atitinkančius automobilius ir tada pamatytume, kad benzinu varomi automobiliai aplinką teršia šiek tiek mažiau. Be to, į tiesioginio įpurškimo benzininius variklius taip pat montuojami kietųjų dalelių filtrai.

Benzininiai varikliai ir aplinkosauga

VGTU Automobilių inžinerijos katedros vedėjas doc. dr. Saugirdas Pukalskas sako, kad benzinu varomuose automobiliuose yra pakankamai laiko benzinui susimaišyti su oru ir išgaruoti. Tačiau atsiradus tiesioginio įpurškimo varikliams benzinu varomuose automobiliuose degiojo mišinio paruošimas tapo panašus į dyzelinių variklių. Nors tokie varikliai savo ekonomiškumu priartėja prie dyzelinių, ima išsiskirti kietosios dalelės. Dėl šios priežasties į juos taip pat montuojami kietųjų dalelių filtrai. Anot jo, ateityje automobilių pramonė turės prisitaikyti prie griežtesnių aplinkosauginių ir Euro 7 reikalavimų.

Benzininių variklių tobulinimas ir ateitis

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto docentas dr. Alfredas Rimkus sako, kad benzininiai varikliai tebetobulinami, nes vis dar yra erdvės jų energetiniam naudingumui didinti. Kitados tokių variklių naudingumo koeficientas siekė 0,3 ir buvo laikomas geru, o dabar peržengia ir 0,4, ir taip priartėjo prie dyzelinių variklių. Gamintojai stengiasi sukurti našesnius variklius, tačiau yra priversti laviruoti, nes siekia tai padaryti su kuo mažesnėmis sąnaudomis. Didesnio darbinio tūrio variklių dėl įvairių priežasčių - nuo paklausos spaudimo iki sportinių automobilių reikalavimų - neatsisako ir daugiau gamintojų. A. Rimkus atkreipia dėmesį, kad našesnį variklių darbą gali užtikrinti ir degalų tobulinimas.

Automobilių istorijos patikros bendrovės „CarVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis įsitikinęs, kad trumpuoju laikotarpiu benzininiai varikliai niekur nepradings. „Padėtis greitai nepasikeis, nes ji labai susijusi su gyvenimo lygiu, energetinių išteklių priklausomybe ir pan.“ Naujausi „Mazda Skyactiv X“ benzininiai varikliai dėl didesnio suspaudimo laipsnio, ankstyvo uždegimo technologijos bei didesnio darbinio tūrio gali užtikrinti tolygią galią ir trauką plačiame sūkių diapazone. „Benzininiai motorai dabar visai gerai dirba ir žemųjų sūkių diapazone, todėl gali būti visai naudingi ir užmiestyje. Čia dar vienas aspektas, pagal kurį benzininiai varikliai mažina konkurencinį atotrūkį nuo dyzelinių, tad tik laiko klausimas, kada pastarieji apskritai liks tik atmintyje“, - pažymi M. Buzelis.

Benzininiai-dujiniai automobiliai

Dujos yra trečias Lietuvoje registruotų automobilių vairuotojų pasirinkimas pagal VĮ „Regitra“ duomenis. Dujas nesunkiai galima įmontuoti į benzinu varomus automobilius. Tai buvo gana populiarus sprendimas tarp vairuotojų prieš gerą dešimtmetį. Žurnalo „Autobild“ vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius mano, kad dujos vis rečiau taps alternatyva sutaupyti. Viena iš priežasčių - naujos kartos benzininiai varikliai yra taupesni. Taip pat svarbu įvertinti, ar naujesniems automobiliams dujų įranga yra tinkama, ar tai nepakenks automobiliui. Nors yra ir naujų automobilių, kuriems gamintojas jau automobilio gamybos metu įdeda dujų įrangą (pvz., Dacia-Renault), tai labiau išimtis, nei dažnas pasiūlymas. Be to, šio degalų tipo automobiliai reikalauja išskirtinės automobilio priežiūros saugumo sumetimais - visa tai kainuoja nemažus pinigus.

15min rubrikos Gazas.lt redaktorius Žilvinas Pekarskas mano, kad dujiniai automobiliai yra labai populiarūs. Jis atliko eksperimentą, įsidėdamas LPG į 2012 m. gamybos automobilį su 2l atmosferiniu varikliu ir apskaičiavo, kad išlaidos atsipirks per 10-12 tūkst. kilometrų.

Ekspertų ir visuomenės nuomonės apie benzininius automobilius

Apklausus žmones apie jų pasirinkimą renkantis automobilio degalų tipą, paaiškėjo, kad didžioji dauguma renkasi tradicines degalų rūšis, vertindami ilgalaikę patirtį, patogumą ir kainos prieinamumą.

Automobilių apžvalgininkas Dainius Jakas

Automobilių apžvalgininkas, tinklaraščio apie elektromobilius „100 procentų elektrinis“ autorius Dainius Jakas mano, kad labiausiai šiuo metu visuomenės pasirinkimas priklauso nuo automobilio kainos ir žmogaus turimo biudžeto. Anot jo, naudotą gerą elektromobilį sunku nusipirkti arba tam reikės didesnio biudžeto, negu reiktų dyzelinu ar benzinu varomam automobiliui įsigyti. Taip pat apžvalgininkas įvertino, kad elektromobilis šiuo metu yra vis tik asmens nusiteikimo reikalas, kadangi infrastruktūra yra tik plėtros būsenoje. Dainius taip pat pabrėžia, kad pasirinkimas priklauso ir nuo žmonių gyvenimo tipo - koks yra gyvenimo stilius, gyvenamoji vieta - visa tai sprendžia visuomenės pasirinkimą.

Žurnalo „Autobild“ vyr. redaktorius Vitoldas Milius

Žurnalo „Autobild“ vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius mano, kad visuomenės pasirinkimas priklauso nuo kainos ir įpročio dėsnių. Jis pastebi, kad benzinu varomus automobilius visuomenė renkasi rečiau dėl didelių degalų sąnaudų. Tačiau greitu metu ši tendencija turėtų pakisti, nes naujų automobilių rinkoje išlieka benzino alternatyva, o naujos kartos benzininiai varikliai yra daug taupesni, degalų sąnaudos yra sumažėjusios.

Gazas.lt redaktorius Žilvinas Pekarskas

15min rubrikos Gazas.lt redaktorius Žilvinas Pekarskas išskiria du svarbius niuansus, renkantis automobilį: emocinį ir ekonominį. Kalbant apie ekonominį, Žilvinas atkreipia dėmesį, kad nors dyzeliniai automobiliai gali vartoti mažiau degalų, jų priežiūros kaštai gali būti didesni. Jis sako: „Esu išbandęs visomis degalų rūšimis varomus automobilius. Iš tiesų, jei mano dyzelinis universalas vartojo 5-6 l dyzelino, o benzininis atitikmuo 7-8 l, tai dar nereiškia, kad pirmasis automobilis buvo ekonomiškesnis. Nes dyzeliui keičiau EGR vožtuvą, kaitinimo žvakes. Per penkerius metus jo priežiūrai išleidau 1500 Eur daugiau. Taigi visi sutaupymai degalų sąnaudų sąskaita išnyko. Tačiau dyzelinis variklis su turbina (didesnis sukimo momentas) man patiko labiau.“ Jis priduria, kad šiuolaikiniuose moderniuose dyzeliniuose automobiliuose daugėja daviklių, į juos reikia pilti ir „AdBlue“ priedo, tad eksploatacija pabrangsta. Jo nuoširdus patarimas - pirkite tokį automobilį, kuris geriausiai atitinka jūsų poreikius ir finansines galimybes. Svarbu, kad būtų techniškai tvarkingas ir patogus.

Gatvės apklausos rezultatai

Apklausa parodė, kad didžioji dauguma renkasi tradicines degalų rūšis, vertindami ilgalaikę patirtį naudojantis šiais automobiliais, patogumą bei kainos prieinamumą.

• Mindaugas (31 m., Kaišiadorys): rinktųsi dyzelinį automobilį dėl mažesnių sąnaudų, didesnio sukimo momento, greito bako užpildymo ir didesnio nuvažiuojamo atstumo. Taip pat kritikuoja elektromobilių gamybos taršą ir utilizavimo sudėtingumą.
• Aneta (30 m., Vilnius): rinktųsi dyzeliną dėl įpročio, mažesnių sąnaudų nei benzino ir naudotų dyzelinių automobilių patikimumo. Mane žavi mažos degalų suvartojimo sąnaudos, atrodo, kad tai labiau perspektyvu ateičiai.
• Juozas (26 m., Molėtai): rinktųsi benzinu varomą automobilį dėl paprastesnės variklio konstrukcijos ir mažesnės gedimų tikimybės. Atmeta dyzeliną dėl brangesnio registravimo ir galimų taršos mokesčių.
• Justina (24 m., Vilnius): rinktųsi ekologišką ir taupų hibridą (benzinas-elektra) dėl mažesnių sąnaudų ir tvarumo ideologijos.
• Gintautas (64 m., Raseiniai): rinktųsi tik dyzeliną dėl ilgametės patirties, bet nepasitiki elektromobiliais ar hibridais.
• Mindaugas (50 m., Ukmergė): rinktųsi benziną arba dyzeliną dėl įpročio. Gyvendamas nuosavame name, apsvarstytų įkraunamą hibridą su saulės kolektoriais.
• Gintaras (30 m., Klaipėda): rinktųsi benziną-dujas dėl pigumo ir saugumo, atmesdamas brangesnes naujoves.

Benzininių automobilių išlaikymo kaštai

Nors didžiausią automobilio išlaikymo kaštų dalį sudaro būtent automobilio kaina, svarbu nepamiršti, kad išlaidų teks patirti ir prižiūrint savo naująjį pirkinį.

Nusidėvėjimas

Dažniausiai vyrauja klaidinga nuomonė, kad visi nauji automobiliai dėvisi vienodai. Tai netiesa - amortizacija priklauso ne tik nuo automobilio markės ir modelio, bet ir nuo variklio rūšies. Šiandieninėje rinkoje dėl savo palyginti paprastos priežiūros benzininiai, dyzeliniai ir hibridiniai automobiliai išlaiko didžiausią likutinę vertę.

Draudimas

Skaičiuojant draudimo įmokos sumą atsižvelgiama į automobilio markę, modelį, tavo amžių, drausmingumą ir vairavimo stažą, deklaruotą gyvenamąją vietą ir netgi automobilio degalų rūšį. „Forbes Advisor“ atlikto tyrimo duomenimis, pigiausiai apdrausti kainavo „Honda CR-V“, „Jeep Wrangler“, „Subaru Forester“ ir „Hyundai Tucson“ automobilius, varomus įprastais benzininiais varikliais. Jų draudimas kainavo apie 1 500 Eur.

Išlaidos degalams

Išlaidos degalams yra tie automobilio išlaikymo kaštai, kuriuos pajauti kaskart užsukus į degalinę. Tokie automobiliai kaip „Toyota Corolla“ įprastai pasižymi maždaug 7,6 l/100 km degalų sąnaudomis. Taigi, jei per metus nuvažiuojate apie 20 000 km, išlaidos degalams sieks daugmaž 2 280 Eur.

Reguliari priežiūra

Reguliari transporto priemonės priežiūra yra būtina norint užtikrinti tinkamą jos veikimą. Žinoma, kaip ir kitais aspektais, priežiūros kaina taip pat skiriasi priklausomai nuo markės, modelio, variklio darbinio tūrio ir degalų rūšies.

tags: #koks #transportas #yra #varomas #benzinu