Šią savaitę Lietuvoje nuskambėję incidentai su pavežėjimo platformos „Bolt“ vairuotojais atkreipė tiek visuomenės, tiek žmogaus teisių gynėjų dėmesį. Ekspertai įžvelgia ne tik problemas, susijusias su keleivių saugumu ir seksualinio priekabiavimo prevencija, bet ir galimai Lietuvoje vis dar vyraujantį diskriminacinį požiūrį į kitataučius.
Seksualinio priekabiavimo atvejai
Vilnietės išgyventas siaubas
Naujienų portalas lrytas.lt rašė, kad šią savaitę iš savo gimtadienio šventės namo vykusi vilnietė išgyveno tikrą siaubą - pavežėjimo įmonės „Bolt“ vairuotojas naktį užrakino automobilio duris ir pradėjo prie jos seksualiai priekabiauti, ragino lytiškai santykiauti. Nukentėjusioji moteris teigė, kad vairuotojas buvo užsienietis.
Policijos pranešimai ir nutylėtos istorijos
Policija praneša, kad pranešimai apie priekabiaujančius taksistus yra retenybė, tačiau policijos atstovas Ramūnas Matonis nurodė, kad buvo gauta keletą pranešimų apie galimai priekabiavusias jaunų merginų vairuotojų. Vis dėlto, pasak vienos iš su seksualinio smurto prevencija dirbančios organizacijos įkūrėjų Rugilės Butkevičiūtės, moterys dažniausiai nesikreipia į policiją, jei viskas pasibaigia tik priekabiavimu ir žodžiais. Organizacija ragino moteris anonimiškai dalintis tokiais atvejais, ir po vienos vilnietės istorijos apie „Bolt“ vairuotojo Asifo priekabiavimą prie ežero, buvo gauta bent 5-6 panašios istorijos.
Moterys dalijasi traumuojančiomis patirtimis
- „Taksi vairuotojas 22 val. įlipant man į mašiną, mėgino išjungti pornografiją.“
- „Tai baigėsi kojų graibymu. Man ir taip šokas buvo, tai tiesiog kažkaip šitą patirtį smegenys užblokavo, manau, nes per miglą prisimenu.“
- Viena moteris tą patį vakarą du kartus patyrė seksualinį smurtą: po to, kai prieš ją smurtavo intymus partneris ir ją išvarė į lauką, išsikvietusi taksi, taksistas pradėjo prie jos seksualiai priekabiauti, glostė kojas, sakydamas „aš tave paguosiu“, pasinaudodamas padėtimi.
- Daugybė istorijų, kaip pavežėjai ir taksistai leidžia sau klausinėti nepadorių klausimų, siūlo mylėtis, pavyzdžiui, „Gal tau patinka dėmesys, ar turi draugą, vis tiek su kažkuo myliesi, gal norėtum pasimylėti“.
Atvejis su nepilnamete
Sekmadienį 6 val. ryto „Bolt“ pavežėją iškvietusi 17-metė paauglė norėjo nuvažiuoti iš Justiniškių į centrą, tačiau kelionė baigėsi seksualiniu smurtu. Policija skelbia, kad vairuotojas privertė merginą ranka tenkinti jo lytinę aistrą, o nepilnametė esą tuo metu buvo neblaivi. Pati mergina išlipo iš automobilio, buvo išleista, ir iškart paskambino į policiją. Tačiau atvykusiems pareigūnams vairuotojo iškart po įvykio sučiupti nepavyko, jis jau buvo išvažiavęs. Paaiškėjo, kad vyras yra maždaug 40 metų. Už tokį nusikaltimą prieš nepilnametę jam gresia iki 8 metų kalėjimo. Mergina teigė, kad vairuotojas kalbėjo ir lietuvių, ir rusų kalbomis.
Atsakomybė ir prevencija
Įmonių atsakomybė ir teisinė padėtis
Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė pažymėjo, kad po tokių incidentų pavežėjus samdančios įmonės turėtų dar kartą labai gerai pagalvoti apie savo atsakomybę. Lietuvoje ir daugelyje Europos valstybių galiojantys įstatymai įpareigoja darbdavius užtikrinti saugią darbo erdvę tiek darbuotojams, tiek klientams. Mūsų pasaulis vis labiau skaitmenizuojasi, dalis paslaugų „platformizuojasi“, o platformas sukūrusios įmonės kratosi atsakomybės, sakydami, kad jie yra tik platforma, o ne pavežėjų darbdaviai. J. Juškaitė svarstė, kokią atsakomybę turėtų nešti tokios įmonės kaip „Bolt“, kurios uždirba iš klientų, pervežamų pavežėjų, ir ar jos neturi atsakomybės klientų atžvilgiu.
„Bolt“ reakcija ir prevencinės priemonės
Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė teigė, kad „Bolt“ platforma į tokį incidentą turėtų reaguoti adekvačiau - ne tik atsiprašyti, bet ir demonstruoti konkrečius veiksmus, užtikrinant seksualinio priekabiavimo bei diskriminacijos prevenciją. J. Juškaitė siūlo vykdyti privalomus mokymus visiems vairuotojams, kuriuose paaiškinama, kas yra seksualinis priekabiavimas, koks elgesys su klientais ir klientėmis nepriimtinas, numatant, kad dėl seksualinio priekabiavimo pavežėjai ne tik bus šalinami iš platformos, bet surinkta informacija bei skundai neišvengiamai bus perduoti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai. Jeigu yra baudžiamojo nusikaltimo požymių, bus kreipiamasi ir į policiją.
Lygių galimybių kontrolierės pozicija
Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė akcentavo, kad vis pasikartojančios situacijos, kai „Bolt“ ar kitų platformų keleivės patiria seksualinį priekabiavimą ir jaučiasi nesaugios, kelia rimtą susirūpinimą. Įmonė, nors pati tiesiogiai pavežėjimo paslaugų neteikia, turėtų pagalvoti apie prevencines priemones, pavyzdžiui, privalomus tinkamo bendravimo su klientais ir klientėmis mokymus. Atsižvelgiant į tai, kad pavežėjais dirba ir užsieniečiai, mokymai galėtų vykti keliomis kalbomis. „Bolt“ pavežėjams bei keleiviams, kurie naudojasi įmonės platforma, taip pat turėtų nustatyti aiškias taisykles, kaip vertina seksualinio priekabiavimo ir kitokius atvejus.
Pasak kontrolierės, pagal Lygių galimybių įstatymą, paslaugų teikėjai turi pareigą nepriekabiauti prie klientų. Jei dėl nederamo vairuotojo elgesio įmonė veiksmų nesiima, reikėtų kreiptis ir į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Kadangi „Bolt“ yra tarpininkas, šis įstatymas, saugantis vartotojus nuo seksualinio priekabiavimo ir priekabiavimo dėl lyties, amžiaus bei kitų asmens tapatybės požymių, taikytinas konkretiems pavežėjams. Dėl jų veiksmų keleiviai galėtų teikti skundą lygių galimybių kontrolierei. Taip pat kviečiama kreiptis į teisėsaugą, ypač, jei kyla grėsmė keleivių sveikatai ir saugumui. Keleiviai, susidūrę su aukščiau minimu vairuotojų elgesiu, turėtų apie tai pranešti „Bolt“ administracijai (tiksliai nurodyti aplinkybes programėlėje). „Bolt“ administracija yra įsipareigojusi imtis atitinkamų priemonių, pavyzdžiui, nutraukti sutartį dėl naudojimosi platformos paslaugomis. Jei įmonė nesiima veiksmų, asmenys gali kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą dėl jos neveikimo.
„Bolt“ atstovų komentarai
„Bolt“ platformos atstovas Mantas Čižas portalui lrytas.lt pakomentavo įvykusį incidentą. Pasak jo, situacija įmonei yra žinoma ir šiuo metu sprendžiama. „Nuoširdžiai apgailestaujame dėl tokios keleivės patirties. Ypatingai neigiamai vertiname visus atvejus, kai grasinama ar naudojama prievarta, ir visada imamės veiksmų. Nors daugiau komentuoti apie šį konkretų atvejį negalime, esame pasirengę bendradarbiauti su policija ir pateikti jiems visą turimą informaciją“, - teigė M. Čižas.
Pasak „Bolt“ atstovo, iš užsienio į Lietuvą atvykę vairuotojai yra vertinami lygiai pagal tuos pačius kriterijus, kaip ir lietuviai. Pavyzdžiui, jie turi išsiimti tuos pačius dokumentus, būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti specialų leidimą. Nuo 2020 metų liepos mėnesio vairuotojus tikrina Lietuvos transporto saugos administracija. Pavežėjas turi turėti individualią veiklą ir šios administracijos išduodamą leidimą. O tam, kad gautų tą leidimą, jie patikrina duomenis VMI, jie turi gauti pažymą apie nepriekaištingą reputaciją, kad žmogus nėra teistas, ir jie tą pažymą turi nuolat su savimi vežiotis. Registruojantis programėlėje, „Bolt“ patikrina, ar vairuotojai turi tą pažymą, ar turi individualią veiklą, ir tada leidžia jiems dirbti. Pavežėjimo platformos atstovas atkreipė dėmesį, kad jau kitų metų pradžioje ketinama stiprinti „Bolt“ saugumo klausimus.
Diskriminacija ir tautybė
Ryšio tarp priekabiavimo ir tautybės neigimas
Žmogaus teisių centro direktorės J. Juškaitės teigimu, vilnietei nutikusi nelaimė ir pačios pavežėjimo platformos reakcija į ją sukelia dvejonių, kaip tokiomis paslaugomis bus galima pasitikėti ateityje. „Po „Bolt“ viešo pasakymo, kad jie bendradarbiaus su policija, bet neplanuoja imtis jokių prevencinių veiksmų, kad klientės ir klientai galėtų jaustis saugiau, matyt, visiems kyla klausimų, ar tikrai galiu pasitikėti šia platforma, ar ji tikrai rimtai žiūri į seksualinį priekabiavimą“, - abejojo J. Juškaitė.
Vis dėlto, viešojoje erdvėje dažnai pasigirsta baimių ir nusiskundimų būtent dėl kitataučių pavežėjų, iš trečiųjų šalių atvykusių vairuotojų. Kai kurie netgi ragina atšaukti savo keliones, jei telefono ekrane pasirodo užsienietiška pavardė. Visgi J. Juškaitė kitataučių kaltinimą vertintų kaip lengvo taikinio ieškojimą. Tyrimai rodo, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų neatpažįsta, yra linkę normalizuoti seksualinį priekabiavimą kaip dėmesio rodymą, o dėl įvykusių situacijų atsakomybę perkelia aukoms. J. Juškaitė kelia klausimą, kiek besipiktinantys asmenys yra nuoširdūs - kiek atvejis, jei priekabiautojas būtų buvęs lietuvis, būtų sulaukęs reakcijos ir palaikymo. Seksualinis priekabiavimas ir seksualinė prievarta turi būti vertinama vienodai neigiamai - nesvarbu, ar tokius veiksmus įvykdė lietuvis, ar nelietuvis.
Programos „Media4Change“ vadovė Neringa Jurčiukonytė savo ruožtu tvirtino, jog vertinti grėsmę tik pagal tautybę iš tiesų būtų diskriminacinis veiksmas. Pasak jos, tarp visų tautybių gali pasitaikyti visokių atvejų, įskaitant ir lietuvius. N. Jurčiukonytės nuomone, šiuo atveju atsakomybę įgyvendinti prevencinę veiklą turėtų prisiimti „Bolt“. Naujus darbuotojus priimant teikti paslaugas turėtų būti privaloma imtis prevencinių priemonių: įspėjant, edukuojant, kas yra laikoma priekabiavimu ir kad tokie veiksmai nebus toleruojami. Taip pat baigiant užsakymą prie įvertinimo privalo būti pridėtas ir vertinimas, ar asmuo jautėsi saugus, gaudamas pavežėjo paslaugą.
Lygių galimybių kontrolierė B. Sabatauskaitė taip pat atkreipė dėmesį, kad priekabiavimas negali būti siejamas su konkrečia tautybe, kilme ar religija. Kontrolierė tvirtino, kad bendrovė turėtų imtis prevencinių priemonių bendrai komunikuodama bei formuodama pagarba grįstą aptarnavimo kultūrą ir tas priemones parengti skirtingoms pavežėjų grupėms.
Kitų incidentų apžvalga su „Bolt“ automobiliais
Apgirtusio vairuotojo sukelta avarija
Penktadienį apie 22 val. netoli Spaudos rūmų gerokai apgirtęs vairuotojas sukėlė avariją, per kurią nukentėjo niekuo dėtas žmogus. Justiniškių ir Viršilų gatvių sankryžoje susidūrė „Bolt Drive“ platformos automobilis „Audi“ ir „Toyota“. Abu automobiliai sudaužyti labai smarkiai. Anot liudininkų, į „Toyota“ šoną atsitrenkęs vairuotojas iš „Bolt Drive“ automobilio išsiropštė pats ir bandė pasprukti iš įvykio vietos. Žmonės sulaikė avariją sukėlusį ir sprukti bandžiusį „Audi“ vairuotoją, policijai atvažiavus buvo patvirtintas jo girtumas. Į alkoholio matuoklį 26-erių metų vyras įpūtė beveik dvi promiles. Jei vidutinis girtumas bus patvirtintas, tai vien už girtumą jam gresia baudžiamoji byla. Į ligoninę išvežti abu vairuotojai, tiek kaltininkas, tiek „Toyota“ vairavęs asmuo. Pirminiais duomenimis, sužalojimai nėra labai sunkūs.
Apsimetėliai pavežėjai ir bandymas pagrobti
Naujienų portalui tv3.lt pavyko susisiekti su tikruoju vairuotoju, kuris papasakojo, kaip viskas atrodė jo akimis ir ką jis pamatė atvykęs pasiimti keleivės. Vairuotojas kalbėjo angliškai ir teigė, kad tą naktį jis buvo tikrasis merginos užsakytas pavežėjas ir važiavo jos pasiimti į nurodytą vietą prie Basanavičiaus gatvės. Pasak vyro, atvykęs į vietą jis pamatė viduryje kelio stovintį autobusiuką su įjungtais avariniais žibintais. Tuomet jis pastebėjo merginą kalbantis su žmonėmis iš to autobusiuko, tačiau pamačiusi, kad tikrasis jos vairuotojas jau atvyko, mergina netrukus pribėgo prie jo automobilio. Mergina, įsėdusi į tikrojo vairuotojo automobilį, pasakė: „Tie žmonės bandė mane pagrobti.“ Vairuotojas jai atsakė, kad Vilnius yra vienas saugiausių miestų ir tai negali būti tiesa. Mergina atsakė: „Ne, ne, jie bandė mane pagrobti. Jie man sakė, kad yra tikrieji „Bolt“ vairuotojai.“ Buvo tamsu ir nepavyko visko įžiūrėti, tačiau vairuotojas nurodo tą naktį prie mikroautobuso matęs du arba trys baltaodžius vyrus. Vairuotojas jai pasakė, kad „Bolt“ tokių mikroautobusų neturi, nes tai buvo statybininkų tipo furgonas, o ne normalus, tvarkingas mikroautobusas, naudojamas pavėžėjimui. Jis siūlėsi sustoti ir pasikalbėti su įtartinais vyrais arba iškviesti pareigūnus, tačiau mergina nenorėjo delsti.
Mergina dalijasi istorija socialiniuose tinkluose
Socialiniuose tinkluose ji anonimiškai papasakojo, kaip prie jos privažiavo autobusiukas su dviem vyrais, kurie bandė įtikinti esą yra jos užsakytieji „Bolt“ vairuotojai. Vasario 7 d., 01:35 nakties, J. Basanavičiaus gatvėje, priešais gėlių turgų, ji laukė savo „Bolt“ vairuotojo. Iš niekur išdygo raudonos spalvos, tamsintais galiniais langais autobusiukas su dviem vyrais sėdinčiais priekyje. Keleivis išlipo iš mašinos. Vyras atrodė kazachiškai: azijietiški bruožai, kalbėjo rusiškai. Jis atkišo jai telefoną rodydamas informaciją rusiškai, tuo metu teigdamas, jog jis - jos „Bolt“ pavežėjas. Mergina neatpažino nei vienos informacijos telefone ir atsitraukė patikrinti numerių, kurie buvo N/C (skaičių neišsidėmėjo). Laimei, tuo pat metu prie jos privažiavo tikrasis jos vairuotojas. Merginos teigimu, ji apibėgo įtartinus asmenis ir įlipusi į automobilį pradėjo dalintis šia savo patirtimi su vairuotoju. Šis mergina nuramino, nuvežė iki pat namų durų ir pasidalijo savo kontaktais.
„Bolt“ ir policijos atsakas į incidentą
Policijos atstovas Ramūnas Matonis naujienų portalui tv3.lt patvirtino, kad buvo gautas pranešimas apie šį incidentą, pradėtas aplinkybių tikslinimas. „Bolt“ atstovai nurodė, kad šiuo metu įmonė neturi informacijos apie istorijoje aprašytus galimai pavežėjais apsimetusius asmenis. Remdamiesi platformos duomenimis, „Bolt“ gali patvirtinti tik dalį aprašytos situacijos - kad antrasis istorijoje minimas automobilis, kurį kvietė klientė, buvo „Bolt” partnerio pavežėjo vairuojamas automobilis, taip pat gali patvirtinti, kad kelionės tikslas buvo pasiektas sėkmingai. Sulaukus oficialios užklausos iš teisėsaugos institucijų, „Bolt“ bendradarbiaus su pareigūnais ir pateiks visą informaciją, kurią gali. „Bolt“ pabrėžia, kad užsisakius kelionę ir sistemai priskyrus vairuotoją, klientai iš karto gali matyti automobilio modelį, spalvą, valstybinius numerius, vairuotojo vardą bei nuotrauką - ši informacija leidžia keleiviui patikrinti, ar atvyko būtent tas vairuotojas, kuris kelionei buvo priskirtas. Tarp įvairių programėlėje esančių saugos funkcijų yra buvimo vietos siuntimo įrankis - tai galimybė keleiviams dalintis savo kelionės informacija realiuoju laiku su šeimos nariais ar draugais, taip artimieji gali sekti keleivio maršrutą ir kelionės eigą. Svarbu pabrėžti, kad visi pavežėjai, bendradarbiaujantys su platforma „Bolt“ Lietuvoje, šia veikla gali užsiimti tik turėdami Lietuvos transporto saugos administracijos išduotą leidimą, kuris suteikiamas tik pateikus dokumentus, patvirtinančius pavežėjo nepriekaištingą reputaciją. Anot jų, keleiviams visada reikėtų pasitikrinti, ar automobilio informacija sutampa su duomenimis, matomais programėlėje. Tuo atveju, jeigu kyla bet kokių įtarimų, keleivius raginama susisiekti su „Bolt“ klientų aptarnavimo komanda ir/ar policijos pareigūnais.
Pabėgimas iš eismo įvykio vietos
Antradienio naktį Vilniuje automobilis trenkėsi į apšvietimo stulpą. Pranešama, jog vairuotojas su keleiviais pabėgo. Rugsėjo 9 dieną, apie 3.56 val., buvo gautas „eCall“ pranešimas, jog Vilniuje, Saulėtekio al., „Audi“ automobilis pateko į eismo įvykį, viduje gali būti keturi keleiviai. Atvykus pareigūnams paaiškėjo, kad į apšvietimo stulpą atsitrenkė „Bolt“ įmonei priklausantis automobilis. Anot liudininkų, trys asmenys pabėgo Nemenčinės link. Policija apžiūrėjo aplinkinių pastatų kiemus bei mišką, bet asmenys nebuvo surasti. Pareigūnai aiškinasi aplinkybes. Stulpas buvo apgadintas nežymiai.
Policija iš karto kreipėsi į „Bolt Drive“ atstovus, prašydama padėti nustatyti mašiną išsinuomojusį vairuotoją, bet pareigūnams buvo nurodyta palaukti ryto ir kreiptis darbo valandomis. „Delfi“ pasidomėjo, kodėl nebuvo suteikta pagalba karštais pėdsakais sekantiems pareigūnams. „Bolt Drive“ generalinis vadovas Lietuvoje Svajūnas Aliukonis tikina, kad įmonė glaudžiai bendradarbiauja su policija ir kitomis atsakingomis tarnybomis. „Gavę oficialias užklausas, operatyviai teikiame atsakymus institucijoms“, - teigia S. Aliukonis. „Dėl asmens duomenų apsaugos reglamento (GDPR) gavę užklausą neoficialiai (pavyzdžiui, telefonu), naudotojų duomenų teikti negalime“. Kiekvienas „Bolt Drive“ naudotojas įsipareigoja nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį tiek policijai ar kitoms institucijoms, tiek automobilį išnuomojusiai įmonei - per programėlę arba kitais galimais kanalais. „Pabėgimas iš įvykio vietos yra rimtas mūsų paslaugos taisyklių pažeidimas. Tokiais atvejais naudotojui skiriama 3000 eurų bauda, naudotojas taip pat privalo padengti visą automobiliui padarytą žalą“, - teigia S. Aliukonis.
Avarija dėl vairuotojo sveikatos sutrikimo
Bendrovės „Bolt“ ženklais pažymėtas automobilis sutrikus vairuotojo sveikatai trenkėsi į kitą mašiną. Incidentas apie 17 val. 20 min. įvyko Olandų g. Bendrovės „Bolt“ logotipu pažymėtas automobilis „Toyota“ netikėtai trinktelėjo į greta buvusį BMW. Pirminiais duomenimis, avarija įvyko staiga sutrikus pavežėjo, vežusio klientus, sveikatai. Smūgis nebuvo stiprus, tačiau po avarijos buvo aišku, jog vairuotojui (gim. 1972 m., Lietuvos pilietis) reikalinga medikų pagalba.
Pasipriešinimas pareigūnams ir jų sužalojimas
Antradienį, apie 17 val. 30 min., Vilniuje, Tūkstantmečio g., buvo sustabdytas šaligatviu važiavęs „Bolt“ įmonės „Toyota Prius“ automobilis, kurį vairavo Lietuvos pilietis (gim. 1972 m.). Pasirodo, vairuotojas stengėsi apvažiuoti po eismo įvykio susidariusią spūstį. Vilniaus apskr. VPK pareigūnė nuėjo vyriškiui įteikti surašytą ANK protokolą už padarytą pažeidimą. Priėjus pareigūnei asmuo tapo agresyvus, iš rankų išplėšė protokolą, trenkė kumščiu policininkei į krūtinę ir automobiliu pasišalino iš įvykio vietos. Pareigūnai su nežymėtu Vilniaus apskr. VPK priklausančiu tarnybiniu automobiliu „Renault Megane“ nedelsiant iš priekio užkirto kelią besišalinančiam „Toyota Prius“ ir vyrą vėl sustabdė. „Bolt“ vairuotojas dėl to tapo dar agresyvesnis: jis su automobiliu taranavo nežymėtą policijos automobilį ir jį pagadino. Tuo metu į pagalbą atvyko dar vienas policijos ekipažas. Pareigūnai nedelsiant ėmėsi veiksmų vairuotoją išlaipinti iš transporto priemonės, tačiau šis neklausė teisėtų reikalavimų, priešinosi ir vengė būti sulaikytas. Su „Renault Megane“ dirbę pareigūnai vyrą bandė išlaipinti pro vairuotojo pusės dureles, tuo tarpu į pagalbą atvykęs pareigūnas įsėdo į priekinę keleivio vietą padėti kolegoms vyrą išstumti iš transporto priemonės. Tada transporto priemonėje trims pareigūnams besipriešinęs „Bolt“ vairuotojas staiga pradėjo važiuoti atbulomis ir rėžėsi į gale stovėjusį Vilniaus apskr. VPK tarnybinį automobilį „VW Transporter“. Pirminiais duomenimis, agresyvus „Bolt“ vairuotojas, rėždamasis į dar vieną policijos ekipažą, sužalojo tris jį bandžiusius sulaikyti pareigūnus: pavažiuodamas atbulomis jis nubloškė ir asfaltu vilko du prie vairuotojo durelių buvusius pareigūnus (patyrė kojų sužalojimus) bei sužalojo „Bolt“ viduje buvusį pareigūną. Specialiosios parengties pareigūnai nedelsiant sulaikė jų kolegas sužalojusį „Toyota Prius“ vairuotoją, jis uždarytas į areštinę. Vilniaus apskr. VPK pareigūnė ir du Vilniaus apskr. VPK pareigūnai po medikų apžiūros gydomi ambulatoriškai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 286 str. (pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui). Pavežėjas taip pat kreipėsi į policiją. Jis skundėsi, kad ties Tunelio gatve sustabdę policijos pareigūnai nepagrįstai naudojo prieš jį smurtą ir elektros šoką.
Vairuotojai su padirbtais dokumentais
VSAT pranešė, kad transporto priemonę su lietuviškais valstybinio numerio ženklais vairavo laikiną leidimą gyventi Lietuvoje turintis 37-erių Kirgizijos pilietis. Kaip įtariama, klastotu vairuotojo pažymėjimu naudojęsis kirgizas turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. „Leidimą laikinai gyventi Lietuvoje gavę ir „Bolt“ vardu dirbantys užsieniečiai su padirbtais vairuotojų pažymėjimais įkliūva nuolat. VSAT Vilniaus pasienio rinktinėje dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo juo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūra. Tą pačią naktį Vilniaus oro uosto automobilių stovėjimo aikštelėje bei sostinės centre VSAT pareigūnai sulaikė 35-erių ir 27-erių Uzbekistano piliečius. Pasieniečiai juos sulaikė ir tarnybinėse patalpose apklausė. Nustatyta, kad vyresnysis uzbekas, panaikinus jo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nuo pernai lapkričio 8 dienos Lietuvoje gyveno neteisėtai.
„Bolt“ vadovas Lietuvoje Andrius Pacevičius teigia, kad pavežėjimo veikla Lietuvoje yra aiškiai reglamentuota Kelių transporto kodekse. Kiekvienas pavežėjas, dirbantis pagal individualią veiklą ir pradedantis veiklą platformoje, privalo turėti Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) išduotą leidimą. Jį, pašnekovo teigimu, turi 100 proc. „Bolt“ vairuotojų. Atvejai, kai pavežėjai patenka į institucijų akiratį, yra labai reti, tačiau kelia susirūpinimą. „Bolt“ siekia tokių situacijų išvengti, tačiau be valstybės institucijų pagalbos jų galimybės ribotos. Papildomai „Bolt“ užtikrina, kad veiklą vykdo tas pats asmuo, kuris registravosi platformoje ir pateikė reikiamus dokumentus. Visi vairuotojai periodiškai prašomi pasidaryti asmenukes, o dirbtinio intelekto sprendimas sulygina atvaizdą su nuotrauka asmens dokumente. „Bolt“ nuolat bendradarbiauja su pavežėjimo veiklą kuruojančiomis institucijomis ir yra atviri dialogui su Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Kol kas šiais klausimais iš jų nėra gauta jokio kreipimosi. „Bolt“ remia ir pasirengusi įgyvendinti planuojamus Kelių transporto kodekso pokyčius, kuriuose numatyta, kad pavežėjimo veiklą galėtų vykdyti tik vairuotojai su ES šalyse išduotais vairuotojų pažymėjimais.
Teisės aktai ir siūlomi pakeitimai
Kelių transporto kodekso pakeitimai
Nepaisant to, kad priekabiauja įvairių tautybių taksistai, taip pat ir lietuviai, po bangos nusiskundimų dėl priekabiavimų ar netinkamo paslaugų suteikimo, kai kurie politikai ėmėsi spręsti kitataučių pavežėjų problemą. Parlamentaras Laurynas Kasčiūnas sako, kad spalį Seime parlamentarai svarstys Kelių transporto kodeksą, pagal kurį pavežėjo paslaugas galėtų teikti tik asmuo, kuris turės ES vairuotojo pažymėjimą. „Manau, tai apsaugotų mus nuo įvairių veikėjų, kurie už vairo ne tik chuliganiškai vairuoja, bet dar ir gali turėti kitokių minčių“, - teigia konservatorius L. Kasčiūnas.
Švietimo svarba
R. Butkevičiūtė sako, kad vienas iš kovos su tokiu seksualiniu smurtu būdų - švietimas. „Jei vaikus ugdysime pažinti netinkamą elgesį, nesielgti netinkamai, tai tikrai bus didesnė tikimybė, kad jie užaugę negalvos, jog jei yra išgėrusi mergina, kad aš galiu ja pasinaudoti“, - sako R. Butkevičiūtė. Tiems, kurie susidūrė su panašiomis situacijomis, visų pirma reikėtų sustabdyti automobilį ir tiesiog nutraukti kelionę, o jei vairuotojas prašymą ignoruoja - kuo greičiau bandyti skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.
tags: #bolt #vairuotojas #apgavo