Stop kelio ženklo matmenys ir reikšmė

Stop kelio ženklas yra vienas labiausiai atpažįstamų eismo simbolių visame pasaulyje. Raudonas aštuonkampis su baltu užrašu „STOP“ visuotinai reiškia vieną dalyką - vairuotojai privalo sustoti ir duoti kelią. Lietuvoje kelio ženklus griežtai reglamentuoja Kelių eismo taisyklės (KET) ir Susisiekimo ministerija.

Kelio ženklų istorija Lietuvoje

Kelio ženklų istorija Lietuvoje siekia 1930 m. spalio 1 d., kuomet Respublikos Prezidentas Antanas Smetona pasirašė 1926 m. Tarptautinę automobilių eismo konvenciją. Tai buvo pirmasis žingsnis link standartizuoto kelių eismo reguliavimo šalyje. Vėliau, Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, buvo priimtos sovietinės kelių eismo taisyklės ir kelio ženklai, kurie galiojo nuo 1936 m. Sovietų Sąjungoje. 1980 m. sausio 1 d. buvo patvirtintas standartas GOST 10807-78, kuris, be kita ko, taikytas ir dabartinės Lietuvos teritorijoje. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m., kelio ženklų sistema buvo atnaujinta ir pritaikyta atitinkantiems tarptautinius standartus.

Bendrosios eismo dalyvių pareigos ir kelio ženklų svarba

Kelių eismo taisyklės nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kiti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ar kitų įstatymų, nustatančių eismą keliuose, įgyvendinamieji teisės aktai negali prieštarauti Taisyklėms. Eismo dalyvių elgesys keliuose grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Kiekvienas eismo dalyvis privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Eismą keliuose gali reguliuoti tik kelio ženklai, kelių ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai.

Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, visada reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais.

Eismo dalyviai privalo imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Eismo dalyviai negali savavališkai perkelti, uždengti, pašalinti arba įrengti eismo tvarką nustatančių techninių priemonių, užtverti kelio, palikti kelyje kokių nors daiktų ar kitaip trukdyti eismui, gadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių, užtverti ar kitaip trukdyti privažiuoti prie gaisrinio hidranto ar kitos įrengtos gelbėjimo įrangos, mėtyti iš transporto priemonės kokių nors daiktų, šiukšlių, pilti tepalų ne specialiai tam skirtose vietose ar kitaip teršti aplinkos.

Eismo dalyviai, sudarę ar pastebėję kliūtį kelyje, sukėlę ar pastebėję jame pavojų, privalo šią kliūtį ar pavojų pašalinti, o negalėdami to padaryti - pranešti policijai ar kelio pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnyje nustatytą kelių suskirstymą savininkui, pažymėti kliūtį ar pavojingą vietą ir visais įmanomais būdais įspėti apie kliūtį ar pavojų kitus eismo dalyvius.

Vairuotojų pareigos

• Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu.
• Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui.
• Draudžiama duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės.
• Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.
• Draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę.
• Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, ar joje yra pirmosios pagalbos, gaisrinės saugos, avarinio sustojimo vietos ženklinimo ir kitos atitinkamai transporto priemonės rūšiai privalomos priemonės, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę.
• Jeigu važiuojanti transporto priemonė sugenda ir dėl to neatitinka techninių reikalavimų, o gedimo pašalinti neįmanoma, vairuotojas, laikydamasis būtinų atsargumo priemonių, gali važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos, išskyrus KET 234 punkte nustatytus atvejus.
• Tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti.
• Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį atitinkamai vairuotojo pažymėjimą ar dokumentą, kuriuo patvirtinama teisė vairuoti traktorius ir (ar) savaeiges mašinas arba karinei įrangai priskiriamas taktines ir logistines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, transporto priemonės registravimo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros dokumentus, M2, M3, N2, N3, O3, O4 klasių transporto priemonių ir T1b, T2b, T3b, T4.1b, T4.2b, T4.3b, T5 kategorijų ratinių traktorių paskutinio techninio patikrinimo ataskaitą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Taisyklių nustatytus dokumentus (išskyrus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nurodytus atvejus, kai motorinės transporto priemonės, jos junginio su priekaba vairuotojas neprivalo su savimi turėti atitinkamų dokumentų), taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis.
• Tikrinančiam pareigūnui vairuotojas privalo paduoti dokumentus neišlipdamas iš transporto priemonės. Vairuotojui leidžiama išlipti iš transporto priemonės tik tikrinančiam pareigūnui leidus.
• Policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
• Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti.
• Vairuotojui draudžiama važiuoti (tęsti judėjimą), jeigu yra (atsirado važiuojant) keleivių (krovinių) vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimų, keliančių pavojų žmonėms ir aplinkai, kol jie bus pašalinti.
• Mopedą, motociklą, triratį, taip pat lengvąjį keturratį, keturratį, galingąjį keturratį, sunkųjį keturratį ir T3b kategorijos ratinį traktorių, kuris pagamintas keturračio konstrukcijos pagrindu ir neturi kėbulo (kabinos), (toliau - visų rūšių keturračiai) privalu vairuoti abiem rankomis (išskyrus tuos atvejus, kai ranka rodomas signalas).
• Transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą. Transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.
• Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo mokėti suteikti pirmąją pagalbą per eismo įvykį nukentėjusiems asmenims.
• Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos ir jų junginių su priekaba vairuotojas, sustojęs tamsiuoju paros metu neapšviestame kelyje arba esant blogam matomumui, išskyrus stovėti skirtas vietas, išlipęs iš (nulipęs nuo) transporto priemonės, privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.
• Vairuotojams draudžiama vairuoti transporto priemones neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse.
• Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių, jeigu kelyje yra vaikų arba asmenų su negalia.
• Transporto priemonių vairuotojai, dalyvaudami viešajame eisme, privalo pasirūpinti, kad ant transporto priemonės įrengta darbo ar kita įranga neuždengtų išorinių šviesos prietaisų, šviesos atšvaitų, valstybinio numerio, skiriamųjų ženklų ir duodamų signalų, o papildomos šviesos, skirtos darbo vietai šalia transporto priemonės apšviesti, būtų išjungtos.

Kelio ženklų tipai ir jų reikšmės

Kelių eismo taisyklėse vartojamos sąvokos:

• Duoti kelią - reikalavimas eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį.
• Pagrindinis kelias - kelias, pažymėtas kelio ženklais „Pagrindinis kelias“, „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“, „Automagistralė“, „Automobilių kelias“, kertamojo ar prisijungiančiojo kelio atžvilgiu; kelias kito kelio, pažymėto kelio ženklais „Duoti kelią“, „Stop“, „Gyvenamosios zonos pabaiga“, atžvilgiu; kelias su kietąja danga (betono, asfalto danga, grindinys) kelio su biriąja danga (skaldos, žvyro danga) ar kelio be dangos (miško, lauko ir panašaus kelio) atžvilgiu, o kelias su biriąja danga - kelio be dangos atžvilgiu.

Lietuvoje kelio ženklai skirstomi į kelias pagrindines grupes pagal jų paskirtį ir formą:

Prioriteto kelio ženklai

• Nr. 203 „Duoti kelią“: Vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu.
• Nr. 204 „STOP“: Draudžiama važiuoti nesustojus prieš „Stop“ liniją arba kelio ženklą. Privaloma duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu.
• Nr. 205 „Priešpriešinio eismo pirmenybė“: Įvažiuoti į siaurą kelio ruožą draudžiama, jei tai apsunkintų priešpriešinį eismą.

Draudžiamieji kelio ženklai

Šie ženklai nustato apribojimus eismui:

• Nr. 305 „Motociklų eismas draudžiamas“: Draudžiama važiuoti motociklais, išskyrus aptarnaujantįjį transportą.
• Nr. 320 „Muitinė“ ir Nr. 321 „Kontrolė“: Draudžiama važiuoti nesustojus prieš kelio ženklą.
• Nr. 322 „Sukti į dešinę draudžiama“ ir Nr. 323 „Sukti į kairę draudžiama“: Galioja sankryžoje, prieš kurią jie pastatyti.
• Nr. 327 „Krovininiais automobiliais lenkti draudžiama“: Krovininiams automobiliams, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t, draudžiama lenkti transporto priemones, išskyrus tas, kurios važiuoja mažesniu kaip 30 km/h greičiu.
• Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ ir Nr. 333 „Stovėti draudžiama“: Draudžiama sustoti ar stovėti toje kelio pusėje, kurioje yra ženklas, išskyrus tam tikras išimtis (pvz., maršrutinio transporto stotelės, transporto priemonės su neįgaliųjų ženklu).
• Nr. 334 „Stovėti draudžiama nelyginėmis dienomis“ ir Nr. 335 „Stovėti draudžiama lyginėmis dienomis“: Nustato stovėjimo apribojimus pagal mėnesio dienas.
• Nr. 336 „Apribojimų pabaiga“: Pažymi vietą, nuo kurios baigiasi draudžiamųjų kelio ženklų galiojimas.
• Nr. 337 „Mopedų eismas draudžiamas“: Draudžiama važiuoti mopedais, išskyrus aptarnaujantįjį transportą.

Taip pat draudžiama transporto priemonėms sustoti ar stovėti tam tikrose vietose:

• Geležinkelių pervažose ir arčiau kaip 50 m atstumu nuo jų.
• Skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostose.
• Ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai, taip pat tuneliuose.
• Pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m atstumu prieš jas, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų perėjų.
• Ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.
• Ant pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako, dviračių juostos, taip pat arčiau kaip 5 m atstumu prieš važiuojamosios dalies susikirtimą su pėsčiųjų ar (ir) dviračių taku, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako.
• Ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos, bortelio, kai jo nėra, - važiuojamosios dalies krašto mažesnis kaip 3 m atstumas.
• Sankryžoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai.
• Maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse ir arčiau kaip 15 m atstumu nuo jų (kai aikštelės nėra, - arčiau kaip 15 m atstumu nuo kelio ženklo „Stotelė“), jeigu tai kliudytų maršrutinio transporto eismui; draudžiama kitoms transporto priemonėms stovėti lengvųjų automobilių taksi stovėjimo vietoje.
• Ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.
• Ne gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 100 m atstumu; įkalnėje, nuokalnėje arba vingyje, pažymėtuose atitinkamais kelio ženklais Nr. 113-118.
• Gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 50 m atstumu; įkalnėje, nuokalnėje arba vingyje, pažymėtuose atitinkamais kelio ženklais Nr. 113-118.
• Ant užbrūkšniuotų plotų, žyminčių nukreipimo saleles.
• Kitoms transporto priemonėms maršrutiniam transportui skirtoje eismo juostoje.
• Kelio ir įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os) važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos (toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas (išvažiavimas) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os)), išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai.

Kiti kelio ženklų tipai

• Įspėjamieji kelio ženklai: Šie ženklai, tokie kaip Nr. 101-137, 150, 151, žymi pavojingus kelio ruožus. Pavojingas ruožas prasideda už 50-100 metrų gyvenvietėje ir 150-300 metrų ne gyvenvietėje nuo ženklo įrengimo vietos. Jei kartu su įspėjamuoju ženklu naudojama papildoma lentelė „Atstumas iki objekto“, pavojingas ruožas prasideda nurodytu atstumu.
• Nurodomieji kelio ženklai: Šie ženklai informuoja apie leistinas eismo kryptis ir takų paskirtį. Pavyzdžiui, Nr. 401 „Važiuoti tiesiai“, Nr. 412 „Pėsčiųjų takas“, Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“.
• Informaciniai kelio ženklai: Šie ženklai teikia papildomą informaciją apie eismo tvarką ir sąlygas. Pavyzdžiui, Nr. 507 „Eismo kryptys sankryžoje“, Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“, Nr. 539 „Rekomenduojamas greitis“.
• Aptarnavimo kelio ženklai: Pavyzdžiui, Nr. 732 „Transporto priemonių keltas, uostas arba prieplauka“.
• Papildomos informacijos lentelės: Suteikia papildomos informacijos apie kelio ženklų galiojimą ir poveikį, pvz., Nr. 801 „Atstumas iki objekto“, Nr. 831-838 „Stovėjimo būdas“.
• Krypties kelio ženklai: Informuoja apie kelius ir maršrutus, pvz., Nr. 601-603 „Išankstinė krypčių rodyklė“, Nr. 622 „Kelio arba dviračių trasos numeris“.

Kintamos informacijos kelio ženklai

Kintamos informacijos kelio ženklai veikia kaip vaizdo ekranai, rodantys greičio ribojimo ir įspėjamuosius ženklus. Jie padeda vairuotojams įvertinti situaciją ir pasirinkti saugų greitį. Pirmoji tokia greičio valdymo sistema Lietuvoje buvo įdiegta 2014 m. prie Jakų žiedinės sankryžos Klaipėdoje. Vėliau panašios sistemos įrengtos ir kitose Lietuvos kelių vietose.

Šie ženklai papildomai riboja leistiną greitį tik esant rizikingai situacijai. Kartu su jais diegiami jutikliai, stebintys eismo srautus, ir oro sąlygų stebėjimo įranga, fiksuojanti kelio dangos būklę, temperatūrą ir vėjo stiprumą. Visa tai sudaro bendrą greičio valdymo ir perspėjimo sistemą, kuri, remdamasi automatinio veikimo algoritmais, gali riboti leistiną greitį.

Neoficialūs STOP ženklai

Nors galioja tik raudonas STOP ženklas, mažai kas žino, kad egzistuoja ir mėlyna šio ikoniško ženklo versija. Mėlyni STOP ženklai kartais pasirodo privačiose zonose, tokiose kaip automobilių stovėjimo aikštelės, turistinėse zonose ar gyvenamuosiuose kompleksuose. Neoficialius ženklus kartais galima pastebėti privačiose automobilių stovėjimo aikštelėse, pavyzdžiui, prekybos centruose, kur savininkai įrengia savo versijas.

Nors mėlynas STOP ženklas neturi teisinio statuso, vairuotojai dažnai jo laikosi dėl saugumo. Nors jis gali neturėti teisinio pagrindo, jis vis tiek turi psichologinį svorį. Daugelis vairuotojų instinktyviai jo laikosi, užkirsdami kelią galimiems eismo įvykiams privačiose zonose. Mėlynas STOP ženklas išlieka egzotiška retenybe, o ne kelių eismo taisyklių standartu. Lietuvos keliuose jis niekada nebus oficialiai matomas, tačiau užsienyje tokių ženklų laikymasis gali padėti išvengti nelaimingų atsitikimų.

Kelio ženklų stulpai ir jų priežiūra

Kelio ženklų stulpai yra tvirti ir ilgaamžiai stovai, ant kurių tvirtinami kelio ženklai ir nuorodos. Jie gali būti montuojami pavieniui arba kelių stulpų kombinacijos. Dažniausiai stulpai gaminami iš cinkuoto plieno, kuris yra atsparus korozijai, smūgiams ir aplinkos poveikiui. Karšto cinko sluoksniu padengti vamzdžiai užtikrina ilgaamžiškumą ir atsparumą korozijai, karščiui, rūgštims bei mechaniniam krūviui. Cinkuoti kelio ženklų stulpai lengvai atlaiko sniego apkrovą, lietų ir saulėkaitą, todėl yra puikus pasirinkimas kelio ženklams montuoti įvairiose vietose - nuo greitkelių iki gyvenamųjų rajonų.

Gamybos procese dažnai laikomasi griežtų standartų, tokių kaip EN 10219 konstrukcinių vamzdžių standartas ir EN ISO 1461 liejimo standartas. Stulpai gali turėti skirtingus sienelių storius ir vidinius diametrus.

Draudžiama prie kelio ženklo, jo stovo ar kito eismo reguliavimo įtaiso tvirtinti bet ką, kas nesusiję su jo paskirtimi. Pastebima problema, kai nereikalingi kelio ženklų stulpai yra nupjaunami, paliekant stovo likučius žemėje. Šie likučiai gali kelti pavojų pėstiesiems ir dviratininkams, sukeldami traumas. Tokių likučių pašalinimas reikalauja didelių pastangų ir lėšų. Kauno miesto savivaldybė, siekdama spręsti šią problemą, skelbia pirkimus inovatyviems prietaisams, leidžiantiems greitai ir nesudėtingai išgręžti nereikalingus kelio ženklus iš grindinio.

tags: #stop #kelio #zenklo #matmenys