Sraigtasparnio avarija Platelių ežere

Priešpaskutinę 1998-ųjų vasaros dieną, rugpjūčio 30-ąją, Platelių ežere įvyko viena skaudžiausių aviacijos tragedijų Lietuvoje. Mažeikių verslininkas Saulius R. ir jo mylimoji Edita Ž. šventė savo vestuves, kurių metu svečiams buvo pasiūlyta paskraidyti sraigtasparniu. Deja, paskutinis, penktasis skrydis baigėsi kraupia tragedija - sraigtasparnis nukrito į ežerą, nusinešdamas 11 gyvybių, tarp jų ir piloto.

Tragiškos vestuvės ir sraigtasparnio skrydžiai

Mažeikiškio Sauliaus R. bendrovė šiuo metu visoje Lietuvoje valdo apie 10 degalinių, tačiau ir prieš 5 metus jis jau buvo turtingas - valdė kelias įmones, prekiavusias naftos produktais, nuomojusias benzinvežius. Pasipiršęs kukliai mažeikiškei, vaikų auklei Editai Ž., su kuria buvo artimai pažįstamas jau 5 metus, Saulius nutarė iškelti tokias vestuves, kad būtų ilgai ką prisiminti. Antrąją vestuvių dieną nutarta pasamdyti sraigtasparnį, kuriuo iškilmių dalyviai būtų paskraidinti virš ežero.

Tuoj po pietų ore pasigirdo blerbimas, pakilo dulkės - krepšinio aikštelėje, vos sraigtu nekliudydamas eglių, nusileido Mažeikių įmonės "Aerobatika" sraigtasparnis Mi-2. Tądien pilotas Nikolajus Kiuškinas (49 m., rusas iš Rygos) ore elgėsi pernelyg bravūriškai, netgi chuliganiškai. Jis vestuvininkus skraidino pavojingai žemame aukštyje, staigiai manevravo, dideliu greičiu praskrisdamas pažeme išgąsdino kelių automobilių vairuotojus, kaimiečius bei Platelių ežero buriuotojus. Po skrydžio išlaipinęs vienus vestuvininkus, net neišjungęs variklių pilotas jau sodinosi kitus.

Žuvo vienuolika žmonių

Atskrisdamas N. Kiuškinas bendrakeleiviams lakūnams sakėsi turįs kuro šešiems skrydžiams. Keturi jų baigėsi sėkmingai, o paskutiniuoju, šeštuoju, ruošėsi skristi jaunieji. Penktajam skrydžiui susirinko dešimt keleivių. N. Kiuškinas su jais sėkmingai pakilo, nuskrido ežero link ir daugiau nebegrįžo.

Prie Platelių buvę poilsiautojai bei buriuotojai matė, kaip mažame aukštyje atlikęs kelis staigius manevrus sraigtasparnis netikėtai visu greičiu tėškėsi į vandenį. Iš orlaiviu skridusių 11 žmonių 10 žuvo akimirksniu. Tik jaunojo teta iškilo be sąmonės, sulaužytais beveik visais kaulais, tačiau ligoninėje išgyveno vos porą savaičių. Jauniausiam žuvusiam šiauliečiui Martynui buvo tik 7 metukai, o vyriausiam, mažeikiškiui Steponui, - 62-eji. Užsimušė ir sraigtasparnio pilotas N. Kiuškinas. Jaunikis neteko motinos ir seserų. Jaunoji, baltą suknelę persivilkusi juoda, irgi gedėjo mamos.

Sraigtasparnio istorija ir techninė būklė

Nors įvykį ištyrusi Lietuvos civilinės aviacijos administracijos (LCAA) komisija dėl tragedijos apkaltino tik pilotą, yra rimtas pagrindas manyti, jog nelaimės link vedė daugelio žmonių nederamas lengvabūdiškumas bei aplaidumas. Jau pats sraigtasparnis nebuvo tinkamas pramoginiams skraidymams.

Tai buvo daugiau nei prieš 20 metų, 1974 m. Lenkijoje pagamintas orlaivis, sovietmečiu turėjęs borto numerį 951. Ši mašina buvo laikoma nelaiminga - ji patyrė dvi avarijas, per vieną kurių iš jos liko tik uodega su registracijos numeriu, tačiau žmonės stebuklo dėka nenukentėjo. Vėliau trečioji avarija buvo lemtinga.

Subyrėjus SSRS, 951-asis tapo niekam nereikalingas. Turtą perėmusiai Latvijos vyriausybei išmesti sraigtasparnį buvo gaila, o remontuoti nebuvo už ką, mat sraigtasparnio resursas yra 1 000 skrydžio valandų. Po to jis turi būti gabenamas į gamyklą, visiškai išardomas ir iš pagrindų remontuojamas. Po kapitalinio remonto skraidymo resursas pratęsiamas keliems šimtams valandų.

Kol orlaiviui buvo rastas pirkėjas iš Lietuvos, jis 4-5 metus rūdijo Rygos oro uosto patvoryje. Lakūnai žinojo, kad sraigtasparnio resursas buvo pratęstas be kapitalinio remonto, todėl kai 1996 metais orlaivį nupirko Mažeikių bendrovė "Aerobatika", neatsirado norinčiųjų rizikuoti gyvybe ir sraigtasparnį skraidinti į Lietuvą. Sutiko vienintelis pilotas - Nikolajus Kiuškinas. Lietuvoje 951-asis tapo "LY-HBW".

„Aerobatikos“ požiūris į saugumą

„Aerobatikos“ įmonėje iki tragedijos trūko lėšų, o dėl to - ir drausmės bei atsakomybės. Norėdami sutaupyti, kartą „Aerobatikos“ lakūnai, atskridę į Palangą, sraigtasparnį nutupdė ne oro uoste, o aikštelėje už jo tvoros - kad nereikėtų mokėti oro uosto mokesčio. Įmonės orlaiviais kartais buvo skraidoma nepranešant skrydžių valdymo centrui, nes jo paslaugos mokamos.

Profesionalus mechanikas orlaivį privalo apžiūrėti prieš kiekvieną skrydį ir po jo. Mažeikių aviacijos klube tokio nebuvo. Pilotuoti "LY-HBW" atvykdavo ir N. Kiuškinas. Jis kelis kartus kvietėsi pažįstamą rygietį, aukščiausios klasės aviamechaniką Janį Ramansą, kad tas bent retkarčiais įvertintų "LY-HBW" techninę būklę. Paskutinį kartą J. Ramansas sraigtasparnį apžiūrėjo likus pusantro mėnesio iki katastrofos.

Janis įsitikino, kai Mažeikių "Aerobatikos" orlaivių techninė būklė buvo nustatoma maždaug taip: jei sraigtasparnis atrodo gražiai ir sveikas - skristi galima. Po vieno skrydžio į Švediją J. Ramansas pastebėjo, kad viena šio sraigtasparnio mentė pažeista - nukritusi viena iš trijų apsauginių plieninių juostų. Nors be tokios apsauginės juostos sraigtasparnis puikiausiai skrenda, taip skraidyti draudžiama, nes padidėja pavojus nulėkti likusioms dviem juostoms ir subyrėti sraigtui. J. Ramansas mano, kad toji apsauginė juosta taip ir nebuvo pakeista iki tragedijos, nes yra gana brangi. Vestuvininkai matė, kad blogai užsidaro nuo amžiaus persikreipusios sraigtasparnio durys, tačiau nieko nesakė.

Oficiali versija ir alternatyvios prielaidos

Pagal oficialią versiją, žmones pražudė pilotas chuliganas N. Kiuškinas. Teigiama, kad tomis dienomis Švedijoje kursuose buvęs Nikolajus atskrido į Lietuvą, kad paskraidintų vestuvininkus. Negana to, prieš skrydį N. Kiuškinas prisigėrė, Mažeikių aviacijos klubo oro uoste pavogė sraigtasparnį ir juo atskrido nelegaliai uždarbiauti.

Piloto patirtis ir neblaivumas

Iš tikrųjų, 1998-ųjų rugpjūtį N. Kiuškinas buvo komandiruotėje Švedijoje, kur švedų lakūnus mokė valdyti Mi-2, o pats mokėsi vairuoti amerikietišką modernesnį sraigtasparnį. N. Kiuškinas buvo įkalbėtas savaitgaliui atvykti į Lietuvą ir paskraidinti žmones. Pilotas išskubėjo į Lietuvą, žmonai pažadėjęs grįžti sekmadienio vakarą, pasveikinti jos gimtadienio proga, o pirmadienio rytą vėl vykti į kursus Švedijoje.

Įrodyta, jog tą patį šeštadienį P. Sučyla su N. Kiuškinu dalyvavo sporto šventėje Skuode, kur skraidė. Kitą rytą Nikolajus sėda prie Mi-2 šturvalo ir skrenda į vestuves. Sraigtasparnio savininkas P. Sučyla tvirtina buvęs kitur ir neleidęs imti orlaivio. Vėliau buvo nustatyta, kad pilotas žmones į žūtį nubloškė būdamas neblaivus. Taip pat, nors Mi-2 sraigtasparnyje galėjo tilpti 6 keleiviai, lemtingojo skrydžio metu jame sėdėjo net 10 vestuvininkų.

Mi-2 sraigtasparnio trūkumai ir kitos galimos priežastys

Sraigtasparnių ekspertai Rygoje neatmetė pilotavimo klaidos, tačiau labiau buvo linkę kaltinti kitas aplinkybes. Mat N. Kiuškinas buvo itin prityręs asas, prie sraigtasparnio šturvalo praleidęs net 13 000 valandų! Pasak Rygos aviatorių, katastrofos priežastis gali būti labai banali.

Labai tikėtina, jog galėjo sugesti sraigtasparnio reduktorius. Vienas pagrindinių Mi-2 tipo sraigtasparnio konstrukcinių trūkumų yra tas, jog kartais prasisuka pagrindinio reduktoriaus mova, perduodanti sukamąjį variklio judesį sraigtui. To pasekmė - orlaivis staiga smukteli žemyn. Jei tai įvyks mažame aukštyje - katastrofa neišvengiama. Dar viena silpna Mi-2 vieta - žibalo siurblio NR-45 sutrikimai.

LCAI komisija ištirti nei movos, nei siurblio neturėjo galimybės. Yra dar viena reali nelaimės priežastis. Sraigtasparnis kilo perpildytas, tad antrojo piloto sėdynėje sėdėjo kažkuris iš vestuvininkų. Labai tikėtina, jog išsigandęs N. Kiuškino piruetų žmogus galėjo instinktyviai čiuptelėti už suporintos vairalazdės arba už priešgaisrinių kuro padavimą blokuojančių čiaupų rankenos. Nedrausmingas keleivis antrojo piloto kabinoje taip pat gali lengvai pražudyti žemai lekiantį sraigtasparnį.

Kaip ten bebūtų, LCAI komisijos išvada teisi - kalčiausias pilotas. Nesvarbu, ar sugedo sukriošusio sraigtasparnio detalė, ar keleivis stumtelėjo vairalazdę - net toks prityręs pilotas, koks buvo N. Kiuškinas, nesugebėjo išvengti nelaimės, nes skrido pernelyg žemai. Neskraidantieji nežino, kad didžiausias aviatorių priešas - mažas aukštis, nes pilotui nebėra laiko apmąstyti situaciją ir atlikti gelbėjimosi manevrą.

Kitų aviakatastrofų Lietuvoje istorija

Pastarieji dešimtmečiai šalies aviacijoje buvo palyginti ramūs - nuo 2000 m. vienoje avarijoje žuvo daugiausiai du žmonės. Kur kas daugiau aukų pareikalavusiomis katastrofomis pasižymėjo XX amžius.

Tragedija 1973 metais

Pasak aviacijos muziejininko Eugenijaus Raubicko, didžiausia su Lietuva susijusi katastrofa įvyko 1973 m. gruodžio 16 d. „Aeroflot“ skrydis buvo suplanuotas iš Vilniaus į tarptautinį Vnukovo oro uostą Maskvoje, tačiau savo tikslo nepasiekė, 19 val. 10 min.

Šį lėktuvą „Tu-124“ pilotavo Lietuvos civilinės aviacijos valdybos įgula: vadas Steponas Boiko, antrojo piloto vietą buvo užėmęs Eugenijus Karnila, kaip šturmanas skrido Juozas Časas, bortinžinierius buvo Junas Šamajevas. Iš viso ekipažą sudarė 6 nariai, o keleivių salone sėdėjo 45 keleiviai. Likus iki Maskvos kiek daugiau kaip 100 kilometrų, lėktuvą lyg kažkokia nematoma jėga metė žemyn. Lėktuvas į Maskvą skrido jau sutemus, tad pilotams buvo sunku susiorientuoti, kas darosi. Visi juo skridusieji žuvo.

Avarijos priežastis ištyrusi komisija nustatė, kad prie lėktuvo „Tu-124“ aukštumos vairo buvo montuojamas specialus trimeris, kuris valdomas mechaniškai arba elektrinio variklio. Skrendant jis sugedo ir įjungė variklį taip, kad lėktuvas pikiruotų žemyn. Po vilniečių katastrofos šio tipo lėktuvuose elektrinį trimerį buvo paliepta išjungti, tačiau „Tu-124“ nuo to netapo saugesniais. Sudužus dar keliems tokio tipo lėktuvams, 1977 metais jų buvo atsisakyta.

Incidentai XXI amžiuje

Duomenys apie XXI amžiuje Lietuvoje įvykusias oro transporto avarijas susisteminti kur kas geriau, juos valdo Teisingumo ministerija. Remiantis tik Teisingumo ministerijos turimais saugos tyrimų ataskaitų duomenimis, kurie yra renkami nuo 2000 m., daugiausiai vienos orlaivio avarijos Lietuvoje metu yra žuvę du asmenys.

• 2007 m. birželio 2 d. nukrito dvivietis ultralengvasis lėktuvas „TL 2000“.
• 2009 m. rugpjūčio 8 d. netoli Biržų nukrito savadarbis ultralengvasis lėktuvas. Įvykio metu pilotas žuvo, kartu skridęs keleivis nuo patirtų traumų mirė ligoninėje.
• 2014 m. balandžio 19 d. ultralengvasis orlaivis pateko į plokščiąjį suktuką ir trenkėsi į žemę Madžiūnų miške, Trakų rajone. Orlaivio pilotas ir kartu skridęs keleivis žuvo iškart.
• 2015 m. gegužės 16 d. Baltijos jūroje dingo lėktuvas „An-2“. Apie 7 val. orlaivis pakilo iš Danijos Skjerne esančio Stauningo aerodromo ir apie 9 val. nusileido netoli Geteborgo esančiame Katlebergo aerodrome. 11 val. 07 min. „An-2“ išskrido į Klaipėdą. Vėliau į daugkartinius Palangos skrydžių valdymo centro bandymus susisiekti orlaivio „An-2“ įgula neatsiliepė, todėl 14 val. 50 min. apie dingusį orlaivį „An-2“ pranešta Aeronautikos gelbėjimo koordinaciniam centrui. 15 val. 08 min. Lietuvos kariuomenės jūrų gelbėjimo koordinavimo centras gavo pranešimą, kad „An-2“ yra sudužęs. 2015 m. gegužės 19 d. paieškos zonoje rasta orlaivio fiuzeliažo dalis.
• 2019 m. gruodžio 8 d. Kauno rajone nukrito lėktuvas, kuriuo skridę instruktorius ir studentas mirtinai sužaloti. Saugos tyrimo metu nustatyta, kad abu lėktuvo varikliai prarado galią dėl degalų trūkumo.
• 2022 m. rugpjūčio 8 d. Kaune lėktuvas pateko į suktuką ir trenkėsi į žemę.

Kiti techniniai incidentai ir avarijos

2004-ųjų gruodį aviakompanijos "Lietuva" lėktuvas "ATR-42", esant blogam matomumui ir krintant šlapdribai, besileisdamas į Kijevo Borispolio oro uostą kliudė medžių viršūnes. Patyrę pilotai sugebėjo vėl pakilti ir apsukę kelis ratus nutūpdė aplamdytą prancūzų ir italų bendros gamybos keleivinį lainerį. Tai pats rimčiausias ore nutikęs incidentas nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

Nuo 1993 metų įvyko daugiau kaip 80 aviakatastrofų, kuriose žuvo per 30 pilotų ar mažųjų orlaivių keleivių. Kitos avarijos, kuriose dažniausiai nukentėjo patys pilotai:

• Hubertas Grušnys žuvo 2003 m. spalio 21-ąją Prienų rajono Pociūnų aerodrome, skrisdamas moderniausiu Lietuvoje dvimotoriu keturviečiu lėktuvu.
• Aloyzas Šulskis ir Jurijus Merzlikinas žuvo 2003 m. balandžio 20-ąją Jurbarko rajono Vajotų kaime per vienmotorio lėktuvo avariją.
• Algirdas Kučinskas žuvo 2003 m. gegužę Prienų rajone, Balbieriškio seniūnijoje, sudužus jo paties gamintam vienmatoriam ultralengvajam lėktuvėliui.
• 1999 metų rugpjūčio mėnesį šalia Alytaus esančių kolektyvinių sodų teritorijoje nukrito ir iškart žuvo motorine sklaidykle skridęs alytiškis Vytautas Buivickas.
• 2001 metų rugsėjo mėnesį netoli Paluknio aerodromo nukritus lėktuvui "Wilga-35A", žuvo Šiaulių aeroklubo pilotai Genadijus Kapcovas ir Vidmantas Punis.
• 1996 metų spalį Kauno Dariaus ir Girėno aerouoste nukrito privatus dvivietis lėktuvas. Juo skridę savininkas Antanas Šumauskas žuvo vietoje, o lakūnas instruktorius Vaclovas Kalpavičius mirė ligoninėje.
• Po metų tame pačiame aerouoste sudužo lėktuvas "Jak-55N", kuriuo skrido prityręs lakūnas Aloyzas Cibarauskas.
• Dar po kelių metų tame pačiame Kauno oro uoste sudužo dar vienas lėktuvas - "Su-29". Lėktuvu skridę Rolandas Žiaugrė žuvo iš karto, o Darius Išganaitis mirė ligoninėje.

Saugumo reikalavimai ir atsakomybė

Europos Sąjungoje aviacijai taikomi vienodi reikalavimai: ar tu turtuolis, ar vargšas - jei nori skraidyti, privalai laikytis saugaus skrydžio reikalavimų. Kartkartėm oro vežėjus tikrina Skrydžių saugos standartizavimo grupės auditas. Saugumo taisyklių turi laikytis ir mažosios aviacijos pilotai, tačiau juos suvaldyti yra gerokai sunkiau.

Apskritai, aviacijos skrydžių saugumo specialistai teigia, kad daugiausia tokios nelaimės įvyksta dėl pilotų klaidų, o dažniausiai dūžta konstruktorių mėgėjų savadarbiai orlaiviai arba labai seni eksperimentinės kategorijos orlaiviai.

tags: #sraigtasparnio #avarija #plateliuose