Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ pasidalijo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija apie Darbo kodekso pakeitimus. Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. mažinamas leistinas kompensacijų dydis darbuotojams, dirbantiems lauke ar tiems, kurių darbas susijęs su kelionėmis bei važiavimu. Bazinio darbo užmokesčio kompensacijos dydis sumažės nuo 50 iki 30 proc. Nuo 2023 m. birželio 1 d. tokio tipo kompensacijos bus visai panaikintos. Šie pakeitimai turi didelę įtaką darbuotojų socialinėms garantijoms ir darbdavių įsipareigojimams.
Kompensacijos už kilnojamojo pobūdžio darbą: kas keičiasi?
Ankstesnė situacija ir piktnaudžiavimas
Darbuotojams, kurie dirba lauke ar kurių darbas susijęs su kelionėmis bei važiavimu, buvo kompensuojamos padidėjusios išlaidos už faktiškai dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negalėjo viršyti 50 proc. bazinio darbo užmokesčio, ir jos buvo mokamos, kai neapmokamos komandiruotės išlaidos. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia dėmesį, kad nuo 2022 m. lapkričio 1 d. Lietuvos trišalėje taryboje darbdaviai gynė šį nutarimą, nes jis leidžia jiems išvengti mokesčių, o darbuotojai, kuriems mokami šie priedai, dėl to gauna mažesnius atostoginius, pensijas, ligos ir kitas socialines išmokas. Be to, dalis darbdavių pradėjo piktnaudžiauti mokėdami šiuos priedus ir darbuotojams, kurių darbas nėra kilnojamojo pobūdžio. DK 144 str. 8 d. numatytomis kompensacijomis tam tikrais atvejais buvo piktnaudžiaujama ir maksimaliomis kompensacijomis padengiamas darbo užmokestis. Kompensacijomis dengiamas atlyginimas neigiamai veikė darbuotojo padėtį.
Kompensacijų panaikinimo priežastys ir poveikis
„Kompensacijos yra nepalankios darbuotojams, nes jos neįtraukiamos skiriant kitas socialines garantijas: skaičiuojant atostoginius, ligos išmoką, senatvės pensiją ir kitas išmokas“, - teigiama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacijoje. Kompensavimo suma yra neapmokestinama, nėra pagrindas vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimui ir nėra bazė socialinių išmokų nustatymui. Todėl gyventojai suinteresuoti gauti iš darbdavio daugiau lėšų einamuoju laikotarpiu, nuo kurių nereikia mokėti mokesčių. Kompensavimas už darbą, kuris yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, ir yra tokios išmokos. Nuo 2022 m. lapkričio 1 d., kai kompensavimo dydis negali viršyti 30 proc. bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio dydžio, o nuo 2023 m. birželio 1 d. tokio kompensavimo visai nebebus, nukentės ne darbdaviai, o būtent darbuotojai.
Statistika apie kompensacijas
2021 metais 6 055 įmonės 103 tūkst. darbuotojų išmokėjo daugiau kaip 175 mln. eurų tokių kompensacijų. Daugiausiai (51,7 proc.) jų išmokama statybų sektoriuje (beveik 48 tūkst. darbuotojų išmokėta 90,5 mln. eurų), antroje vietoje (13,4 proc.) - transporto sektorius (14,5 tūkst. darbuotojų išmokėta 23,4 mln. eurų). 2020 metais beveik 5 tūkst. įmonių per 90 tūkst. darbuotojų išmokėjo daugiau kaip 134 mln. eurų tokių kompensacijų. Daugiausiai (53 proc.) jų išmokėta statybų sektoriuje (beveik 43 tūkst. darbuotojų išmokėta 71 mln. eurų).
| Metai | Įmonių skaičius | Darbuotojų skaičius | Išmokėta kompensacijų (mln. Eur) | Daugiausiai išmokėta sektorius (proc.) |
|---|---|---|---|---|
| 2021 | 6 055 | 103 000 | 175+ | Statybos (51,7%) |
| 2020 | ~5 000 | 90 000+ | 134+ | Statybos (53%) |
Darbo kodekso nuostatos
Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) 144 str. 8 d. nustatyta, kad darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. DK 144 str. 8 d. yra numatytas išlaidų kompensavimas už darbą, kuris yra: kilnojamojo pobūdžio, atliekamas lauko sąlygomis arba yra susijęs su kelionėmis ar važiavimu. Bendrai nustatoma tik tai, kad kompensuoti išlaidas galima tik įmonės darbuotojui, kompensacijos dydis negali per mėnesį viršyti 50 procentų darbuotojui nustatyto bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio. Priedai, priemoka, atlyginimo kintamoji dalis į minėtą sumą neįskaičiuojami. Bet nėra reglamentavimo, kaip nustatyti matavimo vienetą, kiek reikėtų apmokėti už mėnesį, ar žymėti šį laiką, pavyzdžiui, darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Dėl tokio neapibrėžtumo dažnai kyla konfliktinės situacijos. Ten, kur yra mokama kompensacija, negali būti mokami dienpinigiai.
Reglamentavimo spragos ir konfliktinės situacijos
Nėra reglamentuota nemažai svarbių aspektų, pavyzdžiui, ar sudaryti darbo grafiką tokiam laikui, kaip žymėti šį laiką. Kompensavimo dydis, planavimas, apskaita reglamentuojamas kiekvieno darbdavio individualiai lokaliniuose norminiuose aktuose. Dėl tokio neapibrėžtumo dažnai kyla konfliktinės situacijos: tarp darbdavių ir valstybės dėl mokesčių mokėjimo, o tarp darbdavių ir darbuotojų - dėl atlygio.
Darbo kodekso pakeitimai nuo 2022 m. lapkričio 1 d.
Kompensacijų dydžio mažinimas
Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. bazinio darbo užmokesčio kompensacijos dydis sumažės nuo 50 iki 30 proc. Pažymėtina, kad dėl konkretaus kompensacijos dydžio darbo sutarties šalys sulygsta abipusiu susitarimu darbo sutartyje arba kompensuojamas dydis gali būti įtvirtinamas darbovietėje galiojančioje darbo apmokėjimo sistemoje, kolektyvinėje sutartyje, darbdavio vietiniuose norminiuose teisės aktuose atsižvelgiant į kiekvieno darbuotojo (pareigybės) darbo pobūdį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Tuo atveju, jeigu konkretus kompensacijos dydis nustatytas darbo sutartyje ir jis didesnis nei 30 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio, nuo 2022 m. lapkričio 1 d. sumažėjus maksimaliam dydžiui, darbdavio sprendimu gali būti keičiama sulygta darbo sutarties sąlyga dėl kompensacijos dydžio mažinimo, pasikeitus jas reglamentuojančioms taisyklėms ar ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo atvejais. Apie šių sąlygų pakeitimus darbuotojas turi būti informuotas prieš protingą terminą. Darbdavys sudaro pakankamas sąlygas darbuotojui pasirengti būsimiems pasikeitimams (DK 45 str.).
Kompensacijų panaikinimas nuo 2023 m. birželio 1 d.
DK pataisomis nuo 2023 m. birželio 1 d. panaikinamos aptariamos kompensacijos. Prieš įsigaliojant šiems pakeitimams numatytas pereinamasis laikotarpis. Nuo 2023 m. birželio 1 d. numatyta apskritai tokio tipo kompensacijos už darbą aukščiau nurodytomis sąlygomis visai atsisakyti.
Papildomos atostogos ir jų panaikinimas
Kai darbuotojui darbo sutartyje nustatomas kompensavimas už darbą, kuris yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kartu turi būti nustatomos 2 darbo dienos papildomų atostogų. Šias dienas, kaip ir eilines atostogas, darbuotojas turi išnaudoti per 3 kalendorinius metus. Kai nuo 2023 m. birželio 1 d. tokio kompensavimo nebebus, atitinkamai nebeliks ir papildomų atostogų kaupimo. Bet iki nurodytos datos sukauptas atostogas bus galima panaudoti per 3 kalendorinius metus.
Darbdavių pasirengimas pakeitimams
Kompensavimo tvarkos nustatymas
Kol taikomas kompensavimas už darbą, kuris yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, darbdavys savo lokaliniame akte turi nurodyti:
- pareigybes, kurioms taikomas toks kompensavimas;
- atvejus, kada taikomas kompensavimas;
- įkainoti vieną matavimo vienetą, numatyti apskaitos registrą;
- nustatyti sutartinį žymėjimą;
- darbuotojų, kuriems kompensuojama, darbo sutartyse įrašyti kompensavimo taikymo laikotarpį ir pagrindą bei 2 d.d. atostogas.
Veiksmai nuo 2022 m. lapkričio 1 d.
Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. vidiniame lokaliniame akte darbdaviai turėtų numatyti, kad kompensavimo dydis negali viršyti 30 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio dydžio ir pakeisti nustatymus apskaitos programose.
Veiksmai nuo 2023 m. birželio 1 d.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus pakeitimus, darbdaviai turės peržiūrėti su darbuotojais sudarytus susitarimus ir nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. birželio 1 d. pakeisti darbuotojams mokamų kompensacijų dydžius, o nuo 2023 m. birželio 23 d. vidinius lokalinius aktus dėl kompensavimo darbdaviai turėtų pripažinti negaliojančiais, pakeisti darbuotojų darbo sutartis, sudaryti registrą sukauptų ir nepanaudotų atostogų.
Darbo laikas ir dienpinigiai
Maksimalus darbo laikas
Laikas, per kurį atliekamas kilnojamojo pobūdžio arba lauko sąlygomis darbas, ar susijęs su kelionėmis, važiavimu, yra priskiriamas prie darbo laiko, todėl jis žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje bendra tvarka. Tačiau kyla klausimas, kaip, tarp bendro žymėjimo valandomis, pažymėti, kad kažkiek valandų turi būti kompensuojama. Tai nereglamentuota bendrai valstybėje ir turi numatyti kiekvienas darbdavys pats. Taigi, reikia numatyti ir pradžios tašką, nuo kurio yra kelionės pradžia, darbo lauko sąlygomis pradžia, kilnojimo pradžia. Taip pat pažymėti, ir kai tas laikas pasibaigia. Darbo laiko reglamentavimas numato, kad darbuotojas per 7 dienų laikotarpį negali dirbti daugiau nei 60 valandų, ir tai jei dirbama papildomą darbą. Todėl ir darbas, kuris yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, negali prailginti maksimalaus laiko. Svarbu neužmiršti, kad papildomos ir specialiosios pertraukos darbuotojui turi būti užtikrintos visais atvejais.
Dienpinigiai ir kompensavimas
Kai mokamas kompensavimas už darbą, kuris yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba yra susijęs su kelionėmis ar važiavimu konkrečioje valstybėje, tai toje valstybėje negali būti mokami dienpinigiai. Tačiau Europos Sąjungoje vis griežtinama fizinių asmenų judėjimo kontrolė. Tai siejama su nelegalaus darbo prevencija, susirgusių darbuotojų sveikatos priežiūra kitoje valstybėje, socialinių išmokų mokėjimo kontrole. Todėl į kitas valstybes turi būti komandiruojama. Vadinasi - mokami dienpinigiai, o ne kompensavimas. Taigi, kompensavimo suma yra labiau reali Lietuvoje, nei kitose valstybėse.
Kiti Darbo kodekso pakeitimai
Darbuotojų garbės ir orumo gynimas
Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. įsigalioja Darbo kodekso pakeitimai, kurie numato svarbius pasikeitimus, susijusius su darbuotojų garbės ir orumo gynimu (mobingas), smurto ir priekabiavimo draudimu. Įtvirtinamas mobingo, smurto ir priekabiavimo, įskaitant smurto ir priekabiavimo dėl lyties apibrėžimas. Tokiu smurtu laikomas bet koks nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė, nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą ar pakartotinai siekiama padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį, ar nepriimtinu elgesiu šis poveikis padaromas arba gali būti padarytas, ar tokiu elgesiu įžeidžiamas asmens orumas arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka ar (ir) atsirado arba gali atsirasti fizinė, turtinė ir (ar) neturtinė žala (DK 30 str. 2 d.).
Draudžiami smurto ir priekabiavimo veiksmai
Aiškiai įtvirtinama, kokiose vietose yra draudžiami mobingo, smurto ir priekabiavimo veiksmai. Darbo kodekse nustatoma, jog smurtas ir priekabiavimas draudžiamas:
- darbo vietose, įskaitant viešąsias ir privačias vietas, kai darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį;
- pertraukų pailsėti ir pavalgyti metu arba naudojantis buities, sanitarinėmis ir higienos patalpomis;
- su darbu susijusių išvykų, kelionių, mokymų, renginių ar socialinės veiklos metu;
- su darbu susijusio bendravimo, įskaitant bendravimą informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis, metu;
- darbdavio suteiktame būste;
- pakeliui į darbą ar iš darbo.
Darbdavio pareigos dėl smurto ir priekabiavimo prevencijos
Nustatoma pareiga darbdaviui, atsižvelgiant į galimus smurto ir priekabiavimo pavojus, imtis jų šalinimo ir (ar) kontrolės priemonių. Įtvirtinama pareiga darbdaviui darbovietės vidaus dokumentuose nustatyti pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo bei nagrinėjimo tvarką ir supažindinti su ja darbuotojus. Darbdaviui nustatoma pareiga organizuoti darbuotojams mokymus apie smurto ir priekabiavimo pavojus, prevencijos priemones, darbuotojų teises bei pareigas smurto ir priekabiavimo srityje. Darbdaviui, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, nustatoma prievolė, įvykdžius informavimo ir konsultavimo procedūras, patvirtinti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką bei įprastais darbovietėje būdais ją paskelbti ir įgyvendinti. Svarbu, jog darbdaviai, iki minėtų pakeitimų įsigaliojimo dienos, laiku atliktų atitinkamus veiksmus: patvirtintų pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo bei nagrinėjimo tvarką bei smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką.