Kelio skausmas ir girnelės kompresijos sindromas

Kelių skausmas yra dažnas simptomas, atvedantis žmones pas gydytoją. Nors problema dažnai siejama su pačiais keliais, ji gali signalizuoti apie sutrikusią viso kūno biomechaniką. Anksti nustačius priežastis ir pakoregavus judėjimo įpročius, daugelio kelių problemų galima išvengti arba sėkmingai kontroliuoti. Stuburo gydymo centro fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Greta Būtėnaitė pabrėžia, kaip svarbu prižiūrėti ne tik kelius, bet ir viso kūno biomechaniką.

Dažniausios kelių skausmo priežastys

Viena iš dažniausių kelių skausmo priežasčių yra kelio sąnario artrozė, kuomet dėvisi kremzlė, siaurėja sąnarinis tarpas ir atsiranda kaulinės ataugos. Tačiau ne rečiau pasitaiko ir minkštųjų audinių problemų, tokių kaip girnelės sausgyslės uždegimas ar girnelės suminkštėjimas. Po traumų gali pasireikšti menisko plyšimai, kryžminių ar šoninių raiščių pažeidimai.

Mechaniniai ir amžiaus veiksniai

• Antsvoris: Mechaniškai didina kelių apkrovą.
• Netaisyklingos ašies kojos: X ar O formos kojos ilgainiui sukelia vienos kelio pusės perkrovą.
• Amžėjimas: Mažina audinių elastingumą ir gebėjimą atsistatyti.

Gyvenimo būdo ir biomechanikos įtaka

• Sporto perkrovos: Intensyvios treniruotės be poilsio, staiga padidintas krūvis ar netaisyklingas sportavimas.
• Traumos ir uždelstas jų gydymas.
• Raumenų disbalansas:
  • Silpni sėdmenų raumenys lemia kelio krypimą į vidų judesio metu, sukeldami lėtinį dirginimą.
  • Sutrumpėję užpakaliniai šlaunies raumenys riboja judesį ir keičia apkrovų pasiskirstymą.
• Plokščiapėdystė ar netinkama avalynė: Dėl pasikeitusios kojos ašies ir apkrovų gali sukelti kelių skausmus.

Kelio girnelės kompresijos sindromas

Kelio girnelės chondromaliacija įvyksta, kai suminkštėja kelio sąnarinės kremzlės. Tai yra kelio girnelės sąnarinės kremzlės nelygumas, kuris judesio metu dėvisi. Dažniausiai tai pasireiškia nuo monotoniškai pasikartojančio netaisyklingo judesio. Žmogaus kelio sąnario judesyje dalyvauja trys struktūriniai kauliniai elementai: šlaunikaulis, blauzdikaulis ir kelio girnelė. Judesio metu girnelė slidinėja aukštyn ir žemyn sąnariniame griovelyje tarp šlaunikaulio ir blauzdikaulio. Šio judesio biomechaniką kontroliuoja raištinės ir raumeninės struktūros. Kuomet išsivysto raumenų disbalansas, dėl netaisyklingo sportavimo ar nuolatos pasikartojančio krūvio tik vienai raumenų grupei, sutrikus kelio sąnario judesio funkcijai, kelio girnelė pradeda slysti pakitusiu kampu.

Simptomai ir susijusios būklės

Jaučiamas skausmas sąnario viduje, skausmingas lipimas laiptais ir pritūpimas. Judesio metu gali būti girdima krepitacija (traškėjimas) kelio sąnaryje, kuri gali būti skausminga.

• Patelofemoralinis skausmo sindromas: Dažnai vadinamas „bėgiko keliu“, pasireiškia skausmu priekinėje kelio dalyje dėl netaisyklingo girnelės judėjimo šlaunikaulio vagoje.
• Girnelės chondromaliacija: Tai girnelės kremzlės suminkštėjimas ar irimas, dėl kurio atsiranda skausmas lipant laiptais, pritūpiant ar po ilgo sėdėjimo.
• Tendinitas ir sausgyslių perkrova: Dažnas tarp sportininkų, ypač šokinėjančių sporto metu (krepšinis, tinklinis).
• Kelio girnelės dislokacija arba nestabilumas: Jei girnelė iššoka iš savo vietos, atsiranda stiprus skausmas ir nestabilumo jausmas.

Kelio girnelės skausmas yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių pacientai kreipiasi į ortopedus ar kineziterapeutus. Šis skausmas gali atsirasti tiek jauniems, aktyviai sportuojantiems žmonėms, tiek vyresnio amžiaus asmenims, kurių keliai ilgainiui nukenčia dėl degeneracinių pakitimų.

Kelio sąnario nestabilumas

Kelio sąnario nestabilumas pasireiškia, kai yra pažeidžiami sąnario raiščiai (šoniniai arba kryžminiai), taip pat sumažėja, jeigu yra pažeidžiami arba išoperuojami meniskai. Kelio sąnario raišių pažeidimas gali įvykti kontaktinės ir nekontaktinės traumos metu. Už dinaminį arba kitaip - funkcinį kelio sąnario stabilumą atsakingi raumenys. Pagrindiniai kelio sąnarį stabilizuojantys raumenys yra keturgalvis šlaunies raumuo (priekinėje pusėje) ir „hamstringų grupė“ - dvigalvis šlaunies, pusplėvinis ir pusgyslinis raumenys (nugarinėje pusėje). Tačiau labai didelę įtaką dinaminiam kelio sąnario stabilumui daro ir klubo bei čiurnos raumenys.

Raiščių pažeidimai

• Priekinio kryžminio raiščio (PKR) plyšimas: Yra vienas iš keturių pagrindinių raiščių, palaikančių kelio sąnario stabilumą. Plyšimas įvyksta atliekant staigų sukamąjį judesį sustojant ir keičiant judėjimo kryptį. Traumos metu sportininkai dažnai išgirsta spragtelėjimą. Kelis iškart ištinsta ir daugeliu atvejų pajuntamas nestabilumas. Priekinio kryžminio raiščio plyšimas tiriamas, atliekant specialiuosius testus (Lachmano, stalčiaus ir pivot shift testus) bei diagnozę patvirtinant radiologiniais tyrimais. Priklausomai nuo pažeidimo laipsnio (I, II ar III) atliekama raiščio rekonstrukcija, po kurios tęsiama kineziterapija. Chirurginis gydymas atliekamas ne visada, atsižvelgiant į žmogaus fizinį aktyvumą, traumų riziką, amžių ir plyšimo laipsnį. Svarbu turėti omenyje, kad negydomas kelio sąnario nestabilumas gali pagreitinti sąnario degeneraciją (meniskų, kremzlės ir kitų sąnarinių struktūrų).
• Vidinio šoninio raiščio pažeidimas: Įvyksta, jėgoms veikiant į išorinę kelio dalį (kai kelis yra stumiamas iš šoninės pusės į vidinę), kai koja per kelį nedaug sulenkta. Plyšus vidiniam šoniniam raiščiui, pasireiškia skausmas ir patinimas. Skausmas dažniausiai lokalizuotas vidinėje kelio dalyje. Gali būti jaučiamas laisvumas, fiksuojant šlaunį ir stumiant čiurną į išorę, kai koja per kelį nedaug sulenkta (valgus nestabilumas).
• Izoliuotas išorinio šoninio raiščio plyšimas: Pasireiškia retai, dažnai kartu plyšta ir kryžminiai raiščiai, pažeidžiamos užpakalinės kelio sąnario struktūrinės dalys (užpakalinė kapsulė, pakinklinio raumens sausgyslė, pakinklinis šeivikaulio raištis). Pažeidimas įvyksta staiga pakeičiant judesio kryptį sukantis, kuomet pėda yra fiksuota. Diagnozė nustatoma, atliekant specialiuosius testus (pasyvi blauzdos išorinė rotacija ir varus apkrovos testas) bei radiologinius tyrimus. Jaučiamas skausmas, būna patinimas.
• Užpakalinio kryžminio raiščio plyšimas: Sudaro apie 20% visų kelio raiščių plyšimų. Dažniausias traumos mechanizmas yra kritimas ant sulenkto kelio. Plyšimas gali įvykti ir per daug sulenkiant koją per kelio sąnarį (blauzdos hiperfleksija). Tokiu atveju plyšta tik užpakalinis kryžminis raištis izoliuotai, o nestabilumas nebūna didelis. Diagnozuojamas, atliekant specialiuosius testus bei radiologinį ištyrimą. Izoliuotas užpakalinio kryžmini raiščio plyšimas dažniausiai chirurginio gydymo nereikalauja (priklausomai nuo nestabilumo dydžio), taikomas konservatyvus gydymas ir kineziterapija.

P.Brukner. Clinical Sports Medicine. North Ryde: McGraw-Hill Education Australia, 2012. R. Gudas. Sportinės traumos: diagnostika, gydymas, reabilitacija ir prevencija. Kaunas: UAB „INDIGO print“, 2015. Kakarlapudi, T., K., Bickerstaff, D., R. (2001). Knee instability: isolated and complex.

Kitos kelių skausmo priežastys

• Lūžiai: Kelio sąnarį sudarantys kaulai ir girnelė dažniausiai lūžta krintant arba autoįvykio metu.
• Meniskų plyšimas: Meniskai yra tarpinė tarp šlaunikaulio ir blauzdikaulio, kuri veikia kaip amortizatorius. Jie palaiko sąnarį sudarančius kaulus vietoje, jiems judant.
• Kelio bursitas: Kai kurios bukos traumos gali sukelti tepalinių maišelių uždegimą.
• Laisvas kūnelis: Atitrūkusi menisko ar kremzlės dalelė laisvai juda sąnario ertmėje. Tai nesukelia jokių problemų, kol dalelė neįsiterpia į judančius kelio sąnario mechanizmus.
• Iliotibialinio trakto sindromas: Susijęs su išorine šlaunikaulio dalimi.
• Pasislinkusi girnelė: Trikampės formos kaulas, esantis kelio sąnario priekyje, pasislenka iš savo vietos, dažniausiai į išorinę pusę.
• Klubo arba pėdos skausmai: Skaudant klubą arba pėdą, keičiasi eisena. Tai iškraipo svorio pasiskirstymą ir daugiau krūvio gauna kelio sąnarys.
• Osteoartritas: Kitaip vadinamas degeneracine sąnarių liga, dažniausiai sutinkama artrito forma. Tai lėto progresuojančio kremzlės nusidėvėjimo rezultatas, kuris ateina su amžiumi.
  • Nusidėvėjus kremzlei, susiaurėja sąnarinis tarpas, tarp kaulų didėja trintis.
  • Sąnario skausmas, patinimas ir nelankstumas atsiranda pirmiausiai.
  • Tai mažina asmens aktyvumą ir nusilpsta raumenys. Artrito tikimybė didėja su amžiumi.
• Reumatoidinis artritas: Pati luošinanti artrito forma. Tai autoimuninė liga, kuri gali paveikti bet kurį sąnarį, įskaitant ir kelio. Simptomai dažniausiai yra skausmas, didėjantis po poilsio, sumažėjęs sąnario judrumas.
• Podagra.
• Septinis artritas.

Kompartmento sindromas

Kompartmento sindromas yra rimta medicininė būklė, atsirandanti, kai slėgis raumenų skyriuje (kompartmente) padidėja iki pavojingo lygio. Šis slėgis gali sutrikdyti kraujotaką, sukeldamas raumenų ir nervų pažeidimus. Ankstyva diagnozė ir gydymas gali padėti išvengti sunkių komplikacijų, įskaitant nuolatinę negalią. Kiekviename kompartmente yra raumenys, nervai ir kraujagyslės, visi apgaubti tvirta membrana, vadinama fascija. Kai slėgis kompartmente padidėja, tai gali apriboti kraujotaką, dėl to gali atsirasti audinių išemija (deguonies trūkumas) ir galima nekrozė (audinių žūtis).

Priežastys ir rizikos veiksniai

Nors kompartmento sindromas dažnai siejamas su trauma, tam tikri infekciniai arba aplinkos veiksniai gali prisidėti prie jo vystymosi. Sunkios infekcijos, tokios kaip celiulitas, gali sukelti patinimą ir padidėjusį slėgį kompartmente. Yra nedaug įrodymų, leidžiančių manyti, kad genetiniai arba autoimuniniai veiksniai vaidina svarbų vaidmenį išsivystant kompartmento sindromui. Tačiau tam tikros paveldimos būklės, turinčios įtakos jungiamojo audinio arba raumenų funkcijai, gali predisponuoti asmenis šiai būklei. Gyvenimo būdo pasirinkimai ir mitybos įpročiai gali turėti įtakos kompartmento sindromo išsivystymo rizikai. Pavyzdžiui, asmenys, kurie užsiima didelio poveikio sportu ar veikla, apimančia pasikartojančius judesius, gali turėti didesnę riziką.

Simptomai ir diagnostika

Kompartmento sindromo simptomai gali skirtis priklausomai nuo būklės sunkumo ir trukmės. Ankstyvieji kompartmento sindromo požymiai yra stiprus skausmas, kuris nepraeina ilsintis, pastebimas patinimas ir tempimo jausmas pažeistoje vietoje. Diagnozė prasideda nuo išsamaus klinikinio įvertinimo, įskaitant paciento anamnezės surinkimą, daugiausia dėmesio skiriant neseniai patirtiems sužalojimams, veiklai ir simptomams. Diagnozė nustatoma klinikinio įvertinimo, slėgio matavimų kameroje (įkišama specializuota adata slėgiui matuoti) ir vaizdinių tyrimų deriniu. Kompartmento sindromas laikomas medicinine skubia situacija, todėl įtarus jį, nedelsiant reikia kreiptis medicininės pagalbos.

Gydymas ir prognozė

Pagrindinis kompartmento sindromo gydymo metodas yra chirurginė intervencija, konkrečiai - fasciotomija, kurios metu perpjaunama fascija, siekiant sumažinti spaudimą. Ši procedūra dažnai atliekama skubiai, siekiant išvengti negrįžtamos raumenų ir nervų žalos. Trumpalaikės komplikacijos gali būti skausmas, patinimas ir ribotas judrumas. Kompartmento sindromo prognozė labai priklauso nuo diagnozės nustatymo ir gydymo laiko. Ankstyva intervencija paprastai duoda geresnių rezultatų, dauguma pacientų visiškai pasveiksta. Ilgalaikis kompartmento sindromo poveikis gali būti lėtinis skausmas, raumenų silpnumas ir funkciniai sutrikimai. Svarbu paminėti, kad kompartmento sindromas gali pasireikšti ir be konkretaus sužalojimo.

Kelių skausmo savipriežiūra ir traumų prevencija

Didžiausia klaida - visiškas nejudėjimas pajutus skausmą. Dažnai reikia pakoreguoti fizinį krūvį, skirti tikslingus pratimus, kurie nesukeltų dirginimo, bet judėti būtina. Svarbi antsvorio kontrolė. Naudinga periodinė profilaktinė fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo ar kineziterapeuto konsultacija, ypač jei aktyviai sportuojama.

Aktualūs gydymo būdai

Reabilitacijoje pagrindinis dėmesys skiriamas aktyviam gydymui tikslingu judesiu ir fizioterapijai. Šiuolaikinė kryptis - individualizuota kineziterapija, paremta biomechanine analize. Vertinama eisena, kelio ašis, klubo ir čiurnos judrumas, raumenų jėga, ir pagal tai sudaroma tikslinė programa. Pavyzdžiui, jei nustatomas dinaminis kelio krypimas į vidų, dirbama su sėdmenų stiprinimu, pusiausvyros treniruotėmis ant nestabilių paviršių.

Fizioterapinės priemonės

• Ultragarsos terapija: Audinių gijimui skatinti.
• Magneto terapija: Tinimui lengvinti.
• Funkcinė elektros stimuliacija: Skiriama esant raumenų nusilpimui, kombinuojama su tikslingais pratimais siekiant didinti raumens jėgą ir apimtį.
• Gydomasis masažas: Tikslingas esant sąnario sąstingiui, raumenų įtampai ar raumenyse susiformavus skausmingiems taškams (trigeriams).

Svarbu atkreipti dėmesį, kad aparatinės procedūros ar maisto papildai nepakeičia aktyvaus darbo. Ilgalaikį rezultatą duoda tik sistemingi, tikslingai paskirti ir taisyklingai atliekami pratimai. Mūsų ortopedijos ir kineziterapijos centre taikomas integruotas gydymo modelis, paremtas tyrimais, reabilitacija kineziterapijoje, fizioterapija ar ortopedinių gaminių parinkimu. Pirmasis žingsnis - išsiaiškinti, kas sukelia skausmą. Taip pat svarbus raumenų stiprinimas, ypač vidinės keturgalvio dalies (m. vastus medialis).

Jei jau kurį laiką jaučiate diskomfortą ar skausmą kelio priekyje, svarbu kuo skubiau apsilankyti pas specialistą apžiūrai. Laiku pradėtas gydymas leidžia išvengti lėtinių pažeidimų ar net operacijos.

Dažni klausimai apie kelių skausmą

Skausmas lipant laiptais

Tuo metu kelio sąnariui tenka žymiai didesnė biomechaninė apkrova, nei einant lygiu paviršiumi. Taigi, esant ir nedideliam kremzlės pažeidimui ar raumenų disbalansui, simptomai pirmiausia išryškėja šio judesio metu. Dažniausia priežastis - girnelės šlaunikaulio sąnario skausmo sindromas. Jei yra kremzlės suminkštėjimas ar degeneraciniai pakitimai, kompresinė apkrova sukelia skausmą priekinėje kelio dalyje. Kitas svarbus mechanizmas - nepakankama keturgalvio šlaunies raumens, ypač vidinės jo dalies, aktyvacija. Jei šis raumuo per silpnas, didesnė apkrova tenka ne raumenims, o pačiam sąnariui, kremzlei, sąnarinei kapsulei, kaului. Dėl to atsiranda maudžiantis ar aštrus skausmas kelio priekyje, ypač leidžiantis žemyn. Vyresniame amžiuje skausmas lipant laiptais dažnai susijęs su kremzlės storio sumažėjimu ir amortizacinėmis savybėmis. Tokiu atveju reabilitacijoje orientuojamasi į ekscentrinės keturgalvio jėgos didinimą, klubo stabilizatorių stiprinimą, čiurnos mobilumo gerinimą ir judesio korekciją.

Kelių traškėjimas

Traškėjimas be skausmo, tinimo ar funkcijos sutrikimo dažniausiai nereikalauja gydymo. Sąnarinio skysčio sudėtyje yra ištirpusių dujų. Staigus sąnario judesys gali sukelti jų „sprogimą“, tuomet girdimas traškėjimo garsas. Tai nesusiję su patologija. Traškėjimas su skausmu, rytiniu sąstingiu ar pasikartojančiu tinimu gali būti ankstyvos degeneracijos, menisko pažeidimo ar sąnarinės kapsulės problemos ženklas.

Kelio tinimas be aiškios priežasties

Tinimas yra simptomas, o ne liga; jis atsiranda sąnaryje kaupiantis skysčiui. Tai gali būti sąnaryje natūraliai gaminamas sinovinis skystis, uždegiminis skystis, kartais mišrus. Jo kaupimąsi gali lemti mechaninės perkrovos, sisteminės ligos. Vyresniame amžiuje tinimas dažnai susijęs su degeneraciniais pakitimais. Dėvintis kremzlei, sąnario paviršius tampa nelygus, pasikeičia sąnario biomechanika, dirginama kapsulė, todėl sinovinis skystis gaminamas aktyviau. Jaunesniems žmonėms tinimą gali sukelti per didelis fizinis krūvis, ypač jei raumenų balansas nėra optimalus. Tokiu atveju tai dažniausiai laikina reakcija ir po poilsio ar lengvos kineziterapijos skysčio kiekis sumažėja. Tačiau tinimas gali būti ir uždegiminės ar medžiagų apykaitos ligos signalas. Autoimuninės ligos dažniausiai sukelia lėtą tinimą, lydimą skausmo ir rytinio sąstingio. Tinimą gali sukelti traumos ar mikrotraumos - menisko plyšimas ar girnelės raiščių perkrova. Svarbu suprasti, kad vienkartinis tinimas po fizinio krūvio - dažniausiai fiziologinis ir praeina po poilsio, o pasikartojantis, lėtinis ar simetriškas tinimas gali būti rimtos ligos požymis. Prevencijos ir gydymo pagrindas yra krūvio dozavimas, normalios sąnario amplitudės atkūrimas, kuomet silpni raumenys - stiprinami, o spazmuoti - tempiami, tikslinga kineziterapija. Jei tinimas kartojasi arba lydi skausmas ar rytinis sąstingis, būtina išsami medicininė diagnostika.

Kaip sumažinti kelio uždegimą savarankiškai?

Pirmiausia, mažinti krūvį, bet ne visiškai nutraukti judėjimą. Šaldyti 10-15 minučių kelis kartus per dieną, naudoti elastinę kompresiją, laikyti koją pakeltą. Galima atlikti lengvus tempimo pratimus (nejaučiant skausmo). Trumpai galima pavartoti priešuždegiminius vaistus.

tags: #soninis #girneles #kompresijos #sindromas