Elektrinių paspirtukų avarijos ir saugumas

Elektriniai paspirtukai tampa vis populiaresne transporto priemone Lietuvoje, tačiau kartu su augančiu populiarumu daugėja ir eismo įvykių, kuriuose nukenčia paspirtukininkai. Traumatologai gydo šimtus susižalojusių tautiečių ir perspėja juos dėvėti šalmus ir kitas apsaugos priemones, taip pat vengti nekokybiškos technikos, mat dažnai sužeidimai itin skaudūs.

Elektrinių paspirtukų populiarumas ir avarijų statistika

Elektriniai paspirtukai - tai elektra varomos judėjimo priemonės su įmontuotomis baterijomis, leidžiančios važiuoti nepasispiriant. Jų populiarumas auga visame pasaulyje, o Lietuva nėra išimtis. E. prekybos centre „Pigu.lt“ kovo mėnesį elektrinių paspirtukų pardavimai augo net 8 kartus, o „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad populiariausiomis mikrojudumo priemonėmis yra būtent paspirtukai (76 proc.).

Tačiau su augančiu populiarumu daugėja ir eismo įvykių. Policijos pranešimai rodo, kad eismo įvykių, kuriuose susižaloja būtent paspirtukininkai, daugėja. Jei 2018 metais buvo fiksuoti 5 incidentai, kuriuose sužeisti žmonės, tai 2019 metais įvykių jau buvo 41, o sužalotųjų - 43. Lyginant 2019 metų pirmuosius penkis mėnesius ir 2020 metų tuos pačius mėnesius, įvykių skaičius yra panašus: prieš metus įvyko 9 įvykiai, kuriuose sužeisti 9 asmenys, o šiemet - 10 įvykių ir 12 sužeistų paspirtukininkų, kaip teigia policijos atstovas Antanas Serapinas. Kelių policijos pareigūnai pabrėžia, kad šalyje daugėja eismo įvykių su elektriniais paspirtukais. Pernai per visus metus tokių avarijų buvo 22, o šiemet per penkis metų mėnesius - jau 27. Devyniose iš jų nukentėjo žmonės - ir patys paspirtukininkai, ir kiti eismo dalyviai.

Tragiški incidentai

• Birželio 5 dieną Panevėžyje, po Nemuno gatvės tiltu, įvyko skaudus incidentas. Pavakarę šalia kultūros ir poilsio parko dviratininkas susidūrė su elektriniu paspirtuku. Šia priemone važiavęs apie 60-ies vyras griuvo ant asfalto ir patyrė sunkius sužalojimus. Deja, panevėžiečio gyvybė po kiek daugiau nei valandos užgeso miesto ligoninės priėmimo skyriuje. Policija praneša, kad tai pirmoji elektrinio paspirtuko vairuotojo mirtis šalies istorijoje.
• Latviją sukrėtė nelaimė, kai spalio pradžioje, važiuodamos išsinuomotu elektriniu dviračiu, Rygoje partrenktos traukinio žuvo dvi nepilnametės.
• Šiaulietis Povilas patyrė avariją vasarį, kai jį partrenkė automobilis. „Važiavau šaligatviu dviračių taku ir vairuotoja tiesiog net nežiūrėjo ir net nepristabdžiusi išlindo man prieš kelią ir teko mums susidurti taip. Atsitrenkiau į „bamperį“, galima sakyti. Pats kažkiek buvau nukritęs nuo pačio paspirtuko, bet pats paspirtukas tai buvo jau sulaužytas“, - pasakoja paspirtuko vairuotojas Povilas Petrauskas. Dėl automobilio vairuotojos kaltės Povilas patyrė 400 eurų nuostolį, jam teko pirkti naują paspirtuką, tačiau vaikinas džiaugiasi, kad atsipirko tik lengvu sužeidimu: „Buvo adrenalinas sukilęs vien dėl to stresinės situacijos. Bet šiaip tai buvo pora nubrozdinimų ant kojų ir viskas. Daugiau tai nieko tokio nebuvo“, - prisiminė jis.

Traumos ir jų priežastys

Medikai neslepia, kad paspirtukų gatvėse daugėjant į skubios pagalbos skyrių dažniau atvyksta ir jų vairuotojai. Šios transporto priemonės sezoninės, tad daugiausiai traumų patiriama orams atšilus. Jei ankstyvą pavasarį per mėnesį nesikreipia nė vienas paspirtukininkas, tad saulutei išlindus pagalba per savaitę dažnai suteikiama ir dešimčiai žmonių. Ortopedas traumatologas Artūras Zubrickas tikina, kad nors iš šalies paspirtukai gali atrodyti vaikiški, lekiant didesniu greičiu ir susidūrus su automobiliu ar kita priemone pasekmės gali būti itin skaudžios.

„Tai yra tiesioginis smūgis į kietą paviršių - grindinys, asfaltas ar šaligatvis. Traumos praktiškai būdingos dviratininkams - daugybiniai nubrozdinimai, sąnarių išnirimai, muštinės žaizdos, galvos smegenų sukrėtimai įvairiausi“, - teigia ortopedas traumatologas Artūras Zubrickas. Pasak medikų, incidentus dažniausiai lemia kelios aplinkybės:

• Patirties trūkumas.
• Apsauginių priemonių nedėvėjimas.
• Taisyklių nesilaikymas.
• Nekokybiška technika.

A. Zubrickas mini pavyzdį: „Moteris, įsigijusi paspirtuką pradėjo gana greitai važiuoti ir jai nulūžo vairas. Ji tiesiogiai krito į žemę, neteko keturių priekinių dantų, nosis nulaužta, didelis stresas. Nauja priemonė, o tau pagrindinis daiktas - vairas, nulūžta. Tai pasekmės galėjo būti dar liūdnesnės.“ „Lietuvos draudimo“ turimi duomenys rodo, kad daugiausiai su paspirtukais susijusių žalų yra priskiriama nelaimingiems atsitikimams ir traumoms. Jų per metus įprastai fiksuojama daugiau nei 200. Dažniausiai patiriamos traumos yra minkštųjų audinių ir vidaus organų sužeidimai bei kaulų lūžiai ir išnirimai. Antroje vietoje pagal dažnumą rikiuojasi turto žalos, kurios įprastai perlipa 100 atvejų per metus ribą. Pasak eksperto, dažniausiai traumos patiriamos, kai paspirtuko vairuotojai važiuodami nesuvaldo transporto priemonės ir griūna. Tokiais atvejais važiuojantys paspirtukais labiausiai rizikuoja patirti galūnių traumas - vien šiemet „Lietuvos draudimas“ jų fiksavo kone pusę šimto. Kitos neretai pasitaikančios traumos − galvos, veido, dantų.

Kelių eismo taisyklės ir saugumo reikalavimai

Elektrinių paspirtukų priskiriamumas ir važiavimo taisyklės

Elektriniai paspirtukai, nedidesniu nei 25 kilometrų per valandą greičiu, priskiriami dviračio kategorijai. Jiems leidžiama važiuoti ir šaligatviu, ir važiuojamąja kelio dalimi, jei dešinėje nėra kelkraščio, dviračių ar pėsčiųjų tako. Galingesniems paspirtukams šaligatviu ir takais važiuoti draudžiama, o tokią priemonę norintiems vairuoti jau reikia gauti pažymėjimą. Ekspertai primena, kad elektrinių paspirtukų vairuotojai privalo laikytis tokių pat taisyklių, kaip ir dviratininkai. Tai reiškia, jeigu yra dviračių takas ar dviračių juosta, tai važiuoti ja pirmiausia. Jeigu jos nėra, tai tada rinktis ramaus eismo gatves. Jeigu tokios galimybės nėra, tai važiuoti šaligatviu ir važiuoti artimu pėstiesiems greičiu. Tai reiškia nelenkti pėsčiųjų dideliu greičiu, o tiesiog pristabdyti, sustoti, - komentavo „Susisiekimo paslaugos“ projektų vadovas Antonas Nikitinas.

Saugos priemonės ir atsakingas elgesys

Asmenims iki 18 metų šalmus dėvėti privaloma. Nuo 2026 m. sausio 1 d. visi elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai važiuodami privalės dėvėti šalmą. Jeigu mikrojudumo priemonė, pavyzdžiui, paspirtukas ar dviratis, yra nuomojamas, šalmą privalės suteikti jos nuomotojas. „Bolt“ skaičiuoja, kad per šešias savaites nuo sezono pradžios dešimtyje Lietuvos miestų dingo jau daugiau nei 2500 prie „Bolt“ paspirtukų pridėtų šalmų. „Bolt“ surengtos naudotojų apklausos duomenimis, pagrindinė priežastis, dėl ko šie nedėvi šalmų, yra higiena. Savaitgalį Vilniuje, prie Baltojo tilto, Vilniaus savivaldybė ir Kelių policijos pareigūnai surengė reidą, kurio metu stebėta, kaip elektrinių paspirtukų ir elektrinių dviračių vairuotojai laikosi Kelių eismo taisyklių (KET) bei pagrindinių saugumo reikalavimų. Paaiškėjo, kad net 99 proc. sustabdytų asmenų važiavo be šalmo. Kelių eismo taisyklės numato, kad judant važiuojamąja dalimi būtina dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba užtikrinti, jog priekyje degtų baltos, o gale - raudonos šviesos žibintai. Nepilnamečiai privalo dėvėti šalmą, suaugusiesiems jis rekomenduojamas, o judant važiuojamąja dalimi − šalmas privalomas.

Ekspertas pabrėžia, kad nors apsaugos priemonės gali gerokai sumažinti traumų tikimybę, daugelis paspirtukų vairuotojų jomis naudotis vengia − „Lietuvos draudimo“ tyrimas atskleidė, kad bene trečdalis (30 proc.) apklaustųjų niekada nedėvi jokių apsaugos priemonių. „Dėvimos apsaugos, tai yra, šalmas, kelių ir alkūnių apsaugos, pirštinės gali sumažinti rimtų traumų riziką. Net ir nedidelis greitis kritimo metu gali sukelti lūžius ar galvos sužeidimus, todėl tinkamos apsaugos priemonės yra būtinos siekiant apsaugoti galūnes. Be to, apsaugų dėvėjimas yra kritiškai svarbus norint išvengti rimtų traumų, dėl jų kylančių ilgalaikių pasekmių sveikatai ar poreikio reabilitacijai“, - sako A. Juodeikis.

Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams draudžiama važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu, o važiuojant pėsčiųjų ir dviračių taku, kelkraščiu arba šaligatviu pro pėsčiąjį - didesniu kaip 7 km/h greičiu. Tačiau rudenį draudimo ekspertas pataria rinktis ne maksimalų leistiną, o saugų greitį. „Važiuojant elektriniu paspirtuku rudenį, kai kelio danga yra slidesnė, itin svarbu sumažinti važiavimo greitį, o stabdant tai daryti švelniai ir tolygiai. Staigus stabdymas ant slidžios dangos gali lemti paspirtuko slydimą ar kritimą, ypač posūkiuose ar nelygiame kelyje. Dėl sumažėjusio sukibimo su kelio danga rekomenduojama vengti staigių manevrų“, - sako A. Juodeikis. Jis priduria, kad atėjus rudeniui verta patikrinti paspirtuko padangas. Nusidėvėjusi padangos guma mažina sukibimą su kelio danga, todėl naujos padangos gali padėti išvengti slydimų ir padidinti saugumą.

Chuliganizmas ir turto gadinimas

Šiąnakt Kauno senamiestyje siautėjo chuliganas - petarda apgadino „Bolt“ elektrinį paspirtuką, o pasivijęs visa tai įamžinusius kauniečius, pradėjo demonstruoti nepadorius gestus ir savo lytinį organą. „Ar čia normalu? Gadinamas „Bolt“ turtas“, - šiąnakt rašė portalui „Kas vyksta Kaune“ vaizdo medžiagą atsiuntęs skaitytojas. Praeivis spėjo įamžinti ir tai, kas liko po petardos sprogimo - apgadintas prie paspirtuko pritvirtintas šalmas. Tiesa, pats chuliganas tokiais kauniečio veiksmais nebuvo patenkintas, pasivijęs ėmė demonstruoti savo lytinį organą. „Kad nufilmavom pasipiktino, pradėjo rodyt savo „pasididžiavimą“. Viskas vyko Rotušės aikštėje, Vilniaus gatvėje. Laikas 01.21 val.“, - rašė kaunietis. Kaip penktadienį portalui teigė „Bolt“ mikrojudumo paslaugos vadovas Benas Jurlovas, dėl įvykio jau pateiktas pareiškimas policijai. „Šį atvejį vertiname kaip agresyvų, tyčinį „Bolt“ turto gadinimą. Vienetiniai atvejai, kada tyčiniu būdu būna apgadinami paspirtukai, nutinka, tačiau jie yra reti. Tiesa, nuo tada, kai pradėjome dalijimosi paspirtukais sezoną šį pavasarį, pastebime, kad jau dingo dalis prie paspirtukų pritvirtintų šalmų, apgadintos kai kurios šalmus laikančios spynos. Vis dėlto tokio pobūdžio atvejo, kai šalmas būtų apgadintas tokiu agresyviu ir pavojingu būdu, iki šiol fiksuoti neteko. Dėkojame neabejingiems praeiviams, kurie įvykį užfiksavo. Raginame naudotojus ar praeivius, pastebėjus netinkamą elgesį su „Bolt“ paspirtukais informuoti mus naudojantis programėle „Bolt“ - tai leidžia operatyviai reaguoti ir imtis reikiamų veiksmų“, - pažymėjo B. Jurlovas.

Nepilnamečių vairuotojų problema

Kelių eismo taisyklės draudžia važiuoti elektriniu paspirtuku dviese, jei transporto priemonė pritaikyta vienam asmeniui. Tačiau, kaip pranešė policija, avarija įvyko apie 18.10 val., Sudvajų gatvėje, kur susidūrė priešpriešiais važiavę du elektriniai paspirtukai. Vieno jų vairuotojas nenustatytas. Kitu elektriniu paspirtuku važiavo dvi nepilnametės, jos ir nukentėjo. Vienai šios taisyklės nepaisiusiai mergaitei yra 15 metų, kita yra 16-metė Ukrainos pilietė. Po du, kartais net tris nepilnamečius ant vieno dviračio ar paspirtuko neretai mato ir Lietuvos didmiesčių gyventojai, yra užfiksuota atvejų, kai tokiomis transporto priemonėmis nepilnamečiai važiuoja gatvėmis, išlekia į perėjas ir sukelia avarines situacijas. Birželį policija pranešė, kad pastebimas nepilnamečių padarytų administracinių nusižengimų padidėjimas. Anot pašnekovo, daugėja pažeidimų, kurie padaromi vairuojant dviračius ir kitas mikrojudumo priemones. Pareigūnai, matydami daromą kelių eismo taisyklių ar kitą pažeidimą, ypač nepilnamečių, yra įpareigoti imtis visų priemonių, kad tas pažeidimas būtų nutrauktas, o asmuo susilauktų tam tikros atsakomybės. „Atsakomybę turėtų prisiimti ir tėvai, kurie savo vardu registruoja mikrojudumo priemonės naudojimąsi paslaugų teikėjui, ir atiduoda tą elektrinį paspirtuką naudotis nepilnamečiam vaikui, neįsitikinę, ar tas jų vaikas žino, kad tai ne pramogos priemonė, o transporto priemonė, kad ja važiuojant reikia laikytis kelių eismo taisyklių, jas išmanyti, gerbti kitus ir save, saugoti save“, - aiškina V. Anot LRT RADIJO. „Traumos, patiriamos nesilaikant kelių eismo taisyklių, važiuojant mikrojudumo priemonėmis, yra labai skaudžios - veido, galvos, galūnių - ir palieka dažnai liekamuosius reiškinius visam gyvenimui.“ „Įmonės turi savo taisykles. Kiek pamenu, jose yra įvardyta, kad tik pilnametis asmuo gali išsinuomoti tą transporto priemonę. Šioje vietoje vėlgi, įmonė, ko gero, taiko tam tikras sankcijas tėvams, jeigu kažkas atsitinka. Tačiau saugiai pasinaudojus ta transporto priemone, turbūt niekas niekam pretenzijų neturi, ir vėlgi, šitoje vietoje yra daromas tam tikras pažeidimas, bet niekas nesusilaukia atsakomybės“, - pažymi V. Anot LRT RADIJO. Pareigūnai primena, kad už kelių eismo taisyklių pažeidimus paspirtukininkams gresia baudos nuo 20 iki 230 eurų.

Apribojimai ir draudimai

Palangos ir Neringos pavyzdžiai

Palangos centre elektriniai paspirtukai buvo uždrausti. Neringos valdžia aiškina, kad tokių priemonių ėmėsi dėl saugumo vardan. Esą norėdami išvengti dažnų paspirtukininkų sukeliamų avarijų, politikai ir priėmė sprendimą šias transporto priemones judriausiose kurorto vietose uždrausti išvis. Taip pat ir kitas tylias bei greitas elektrines transporto priemones - velomobilius, riedžius bei elektrinius dviračius. „Reikia atsisakyti mums tų paspirtukų, tiek elektrinių, tiek motorinių. Ir ypatingai kalbant apie tas vietas, kur yra nemaži srautai - promenados, krantinės, prie marių, kur žmonės nori pasivaikščioti, pasigrožėti kraštovaizdžiu. Ir čia atvažiuoja paspirtukas, kuris, kaip taisyklė, lekia labai greitai“, - teigia Neringos mero pavaduotojas Narūnas Lendraitis. Tokį vietos valdžios sprendimą sveikina policijos pareigūnai. Esą pernai vasarą vien Nidoje įvyko kelios dešimtys nelaimių, kai paspirtukininkai susidūrė su pėsčiaisiais ar dviratininkais. „Važiuodami paspirtuku dažniausiai, ypatingai nepilnamečiai, mėgsta viršyti greitį. Tai tikrai tada yra sukeliamas nesaugumo jausmas ir pėstiesiems. Taip, kad važiuodami dviračių takais arba keliais, turėtų laikytis ir saugaus greičio“, - komentuoja Klaipėdos apskrities policijos atstovė Aurelija Studencova. Elektrinių transporto priemonių valdytojai Nidoje nelaukiami net ir dviračių takuose. „Atsirado galimybė tam tikrus ruožus, atkarpas kratinių žymėti ženklais, kas ir bus šią vasarą padaryta. Tose vietose, kur yra pėsčiųjų pasivaikščiojimo takai, dviračių takai, negalima bus važinėtis mano minėtais elektriniais paspirtukais“, - kalba N. Lendraitis. Turizmo specialistų tokia praeivių nuomonė nestebina. Paspirtukai ir kitos elektroninės transporto priemonės Nidoje labai populiarios. Maža to, dalis svečių atsiveža savus paspirtukus, jie turi garso signalą. O nuo vasaros šiuos teks palikti namuose. „Turizmo informacijos centras sulaukia užklausimų, tarkim iš turistų, kur galima išsimuomoti paspirtukus, dviračius. Gal reikėtų pastebėti, kad per paskutinius du metus tokių užklausimų net labiau padaugėjo, kai mūsų auditorija tik vietine tapo, tai yra tik lietuviai atvyksta į Kuršių neriją“, - kalba Nidos turizmo ir informacijos centro vadovė Edita Lubickaitė. Tačiau jei turistai tiesiog negaus pramogos, kurorto verslininkams kur kas liūdniau. Dauguma čia nuomojančių dviračius siūlo ir elektrinius paspirtukus. Tačiau šių pajamų nebeteks - pagal naująją tvarką viešose Nidos erdvėse paspirtukų net nebus galima siūlyti. Nuosavuose sklypuose toks draudimas negalios, tačiau kas nuomosis, jei nėra kur važiuoti. „Jeigu tai orientuojamasi į susisiekimą dviračiais ir skatinamas yra važinėjimas į darbą ir į kitas traukos vietas ir yra vystoma dviračių infrastruktūra kokybiška, ko nepasakyčiau apie Klaipėdą daugelyje vietų, kur be kalninio dviračio nepravažiuosi, tai manyčiau, kad įstatymus taipogi reikia keisti, riboti amžių važinėti paspirtukais“, - tvirtina Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos narys Saulius Ružinskas.

Vilniaus iniciatyvos

Sostinės savivaldybė kitokiomis priemonėmis ėmėsi didinti paspirtukininkų sąmoningumą ir sukūrė dešimt taisyklių - vadinamąjį paspirtukininko Dekalogą. „Mes pradėjome tokią kampaniją „Nedėk skerso“, t. y. nestatyk paspirtuko skersai tako. Važiuodamas paspirtuku nesinaudok ausinėmis, nevažiuok viena ranka, nebrowsink telefone, nes jau ir tai yra populiaru. Nestatyk paspirtuko kažkur prie sankryžų, pro vaikus važiuok atsargiai, nes vėlgi vaikų trajektorija nenuspėjama, o paspirtuko greitis didelis“, - vardijo Vilniaus mero patarėjas Karolis Žukauskas.

Draudimas ir atsakomybė

Jeigu elektrinio paspirtuko arba elektrinio dviračio didžiausias projektinis greitis yra daugiau kaip 25 km/h arba didžiausias grynasis svoris siekia daugiau kaip 25 kg, o didžiausias projektinis greitis daugiau kaip 14 km/h - tokią mikrojudumo priemonę privalu apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, praėjusiais metais su fiziniais asmenimis buvo sudaryta daugiau nei 550 sutarčių dėl elektrinių paspirtukų civilinės atsakomybės draudimo. Visgi dauguma gatvėse matomų ir naudojamų paspirtukų nėra tokie galingi, todėl nepatenka į šią kategoriją - jų drausti prievolės nėra. „Svarbu žinoti, kad jei paspirtuko vairuotojas partrenkia pėsčiąjį, apgadina automobilį ar kitą trečiųjų šalių turtą, jam kyla prievolė atlyginti padarytą žalą, kuri gali siekti šimtus ar tūkstančius eurų − tad draudimo apsauga rekomenduotina visais atvejais“, - sako A. Juodeikis. Pasak eksperto, atsižvelgiant į tai, kad daugiausia su elektriniais paspirtukais susijusių žalų yra traumos, mikrojudumo priemonių vairuotojams patartina pasirūpinti ir asmens draudimu nuo nelaimingų atsitikimų. Ši draudimo rūšis padengia išlaidas dėl sužeidimų, lūžių ar kitų traumų, patirtų važiuojant paspirtuku ar kita mikrojudumo priemone.

tags: #elektriniai #paspirtukai #avarija