Informacija apie banką „Snoras“ ir jo savininkus

Banko „Snoras“ istorija prasidėjo 1992 metais, įsteigus Šiaulių krašto banką su 12,210 mln. rublių pagrindiniu (akciniu) kapitalu. 1993 metais bankas pervadintas į „Snorą“ ir tų pačių metų pabaigoje įregistravo 5,517 mln. litų dydžio pagrindinį (akcinį) kapitalą.

Banko „Snoras“ plėtra ir tarptautinė veikla

1996 metais banko centrinė būstinė perkelta iš Šiaulių į Vilnių. Bankui buvo leista steigti taupomuosius skyrius - pirmuosius modernios koncepcijos mini bankus šalyje. „Snoras“ aktyviai plėtėsi, atidarydamas atstovybes įvairiuose Lietuvos miestuose ir steigdamas antrines bendroves, užsiimančias draudimu, nekilnojamojo turto projektų vystymu bei finansiniu tarpininkavimu.

Tarptautinės investicijos

• 2005 metais „Snoras“ įsigijo kontrolinį (83,01 proc.) seniausio Latvijos banko „Latvijas Krajbanka“ akcijų paketą.
• 2006 metais „Snoras“ įsigijo 100 proc. Didžiosios Britanijos banko „Pointon York Limited" akcinio kapitalo.
• 2009 metais „Snoras“ įžengė į žiniasklaidos sektorių, per antrinę bendrovę „Snoro Media investicijos“ įsigydamas 34 proc. „Lietuvos ryto“ akcijų ir tapdamas pagrindiniu didžiausios Lietuvoje žiniasklaidos grupės akcininku.
• 2009 metais banko „Snoras” grupė įsigijo 100 proc. AB „Finasta įmonių finansai“, valdančios AB banką „Finasta“, akcijų, taip pat 100 proc. kitų „Finasta“ grupės įmonių akcijų.
• 2010 metais pagrindinis „Snoro“ akcininkas V. Antonovas perleido 31,96 proc. „Latvijas Krajbanka” akcijų bankui „Snoras“, taip padidindamas „Snoro“ akcijų dalį „Latvijas Krajbanka” iki 85,07 proc.

Iki nacionalizacijos bankas „Snoras“ turėjo dešimt regioninių filialų, dvylika filialų skyrių, daugiau nei 250 teritorinių skyrių ir daugiau nei 330 grynųjų pinigų išdavimo automatų. Bankas taip pat turėjo filialus Estijoje ir Latvijoje, atstovybes Belgijoje, Čekijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje.

Banko „Snoras“ savininkai ir jų vaidmuo

2007 metais „Snoro“ stebėtojų tarybos pirmininkas, Rusijos verslininkas Vladimiras Antonovas bei banko prezidentas Raimundas Baranauskas įgijo teisę į 93,75 proc. banko „Snoras“ akcijų. V. Antonovui priklausė 67,28 proc. banko akcijų, R. Baranauskui - 25,01 proc.

Pagal valdomą turtą „Snoras“ buvo penktas bankas Lietuvoje. Jei Lietuvos bankas būtų įregistravęs įstatyminio kapitalo didinimą, šis bankas būtų tapęs trečiuoju. „Snore“ buvo laikoma keturi milijardai litų indėlių.

Banko „Snoras“ nacionalizacija ir tyrimas

Lietuvos bankas, atlikdamas patikrinimus, nustatė įvairius trūkumus „Snoro“ banke. 2011 metais pasikeitus banko vadovybei, į šiuos trūkumus buvo pažiūrėta kategoriškai ir pareikalauta parodyti, kur yra banko pinigai. „Snoro“ banko viceprezidentas Naglis Stancikas, vykdydamas V. Antonovo ir R. Baranausko nurodymus, vyko į Ciurichą ir prašė pažymų iš bankų, kur turėjo būti pinigai. Pažymų turinys buvo neutralus, jose nurodyta, kieno sąskaitose turtas yra ir nėra jokių duomenų apie tai, kad jis buvo įkeistas. N. Stancikas iš šių pažymų panaudodavo sakinį, kad turtas neįkeistas, jo naudojimas neapribotas, šį sakinį įklijuodavo į pažymą ir persiųsdavo R. Baranauskui, o šis tokius duomenis pateikdavo Lietuvos bankui.

Nepasitikėdama teikiamais duomenimis, tuometinė Lietuvos banko vadovybė kreipėsi į Šveicarijos bankų priežiūros instituciją ir paprašė pateikti duomenis apie jų bankuose esančius „Snoro“ pinigus. Buvo gautas atsakymas, kad „Snoras“ Šveicarijos bankuose turto neturi.

Paskelbus moratoriumą, Lietuvos bankas, surinkęs visą medžiagą ir gavęs informaciją iš Šveicarijos, Austrijos ir Vokietijos bankų, padarė išvadą, kad bankas „Snoras“ yra nemokus, o jo turtiniai įsipareigojimai viršija turimas realias lėšas. Bankas buvo pripažintas nemokiu ir paskelbtas bankrotas. Vėliau vienas iš Šveicarijos bankų pripažino, kad „Snoras“ patyrė žalą ir dėl jų organizacinės veiklos trūkumų ir geranoriškai atlygino 105 mln. eurų.

Ikiteisminis tyrimas ir nuosprendis

Generalinės prokuratūros pavedimu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba keletą metų atliko ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimo perkant banko „Snoras“ akcijas. Tyrimas, kurį organizavo ir kontroliavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai, buvo pradėtas gavus ir įvertinus Lietuvos banko informaciją apie „Snoro“ banke nustatytus pažeidimus bei galimus nusikaltimus šalies finansų sistemai, nuosavybei, valstybės tarnybai.

Lietuva nacionalizavo banką „Snoras“ ir jam buvo pradėta bankroto procedūra 2011 metų lapkričio 16 dieną. V. Antonovui ir R. Baranauskui buvo pareikšti įtarimai dėl turto pasisavinimo stambiu mastu, dokumentų klastojimo, o R. Baranauskui - ir dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.

2018 metų pradžioje Lietuvos prokuratūra pareiškė galutinius įtarimus buvusiems banko „Snoras“ vadovams V. Antonovui ir R. Baranauskui. Kadangi buvę „Snoro“ vadovai slapstėsi užsienyje (Rusijoje), Lietuva juos teisė už akių. 2017 metais Lietuvos Respublikos Seimas priėmė atitinkamas Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, kurios sudarė sąlygas tęsti tokius ikiteisminius tyrimus ir vėliau teisti besislapstančius asmenis jiems nedalyvaujant teismo procese.

2024 metų lapkričio 5 dieną Vilniaus apygardos teismas pripažino buvusius bankrutavusio banko „Snoras“ vadovus ir akcininkus V. Antonovą ir Raimondą Baranauską kaltais dėl visų jiems pareikštų kaltinimų ir abiem skyrė po 10 metų 6 mėnesius laisvės atėmimo bausmę. Jie pripažinti kaltais dėl didelės vertės - daugiau nei 509 mln. eurų - „Snoro“ turto pasisavinimo, didelės vertės turto iššvaistymo, nusikalstamo bankroto, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo. Jie taip pat nuteisti ir dėl apgaulingo banko buhalterinės apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, dėl dokumentų, susijusių su bankui priklausančių vertybinių popierių apskaitymu užsienio bankuose, klastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo. Teismas nustatė, kad V. Antonovas, būdamas AB banko „Snoras“ akcininku ir stebėtojų tarybos pirmininku, turėdamas administracinius įgaliojimus, kartu su akcininku, valdybos pirmininku ir prezidentu R. Baranausku, organizavo ir pasisavino bankui priklausančią turto pasisavinimą, kurio bendra suma sudaro 509 milijonus 813 tūkstančių 292 eurus ir 60 euro centų. Padaryta žala „Snoro“ kreditoriams - 466 milijonai 675 tūkstančiai 691 euras 77 centai.

Teisėjas atkreipė dėmesį, kad nusikaltimai buvo kruopščiai suplanuoti ir truko ilgą laiką. Pasak teisėjo, V. Antonovas ir R. Baranauskas, sąmoningai blogai valdydami banką, kartu su organizuotos grupės nariais pasisavino didelės vertės 509 milijonų 813 tūkstančių eurų sumą. Jie „privedė banką prie bankroto“.

Baudžiamosios bylos duomenimis, nuo 2008 metų rudens iki 2011 metų vasaros buvo atliktos 35 didelės vertės (nuo 5 mln. iki 74 mln. Eur vertės) „Snoro“ banko piniginių lėšų ir vertybinių popierių pervedimo operacijos į asmenines sąskaitas Šveicarijos Konfederacijoje veikiančiuose bankuose. Taip pat, bylos duomenimis, nuo 2009 metų iki 2011 metų buvo atlikti 2 didelės vertės neteisėti sandoriai su „Snoro“ turtu, dėl kurių iššvaistytas bankui priklausantis turtas ir padarytas 14,5 mln. Eur nuostolis. Dėl visų šių veiksmų minėtas bankas patyrė beveik 0,5 mlrd. Eur žalą. Nuteistųjų gynėjams pateikus apeliacinius skundus, byla bus nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme.

V. Antonovo areštas ir bandymai slapstytis

Didžiosios Britanijos teismai dar 2015 metais buvo nusprendę tuo metu Londone gyvenusius V. Antonovą ir R. Baranauską išduoti Lietuvai, tačiau pastarieji iš šios valstybės išvyko į Rusiją ir ten gavo prieglobstį. Maskva atsisakė suteikti teisinę pagalbą Lietuvai ir netgi suteikė R. Baranauskui pabėgėlio statusą. V. Antonovui Maskvoje buvo taikoma liudytojų apsaugos programa, po kurios pasibaigimo jis dingo.

2024 metais buvęs didžiausias banko „Snoras“ akcininkas Vladimiras Antonovas dingo be žinios. Paskutinį kartą jis matytas viename Maskvos restoranų 2024-ųjų Naujųjų metų išvakarėse. V. Antonovo tėvas Aleksandras Antonovas kreipėsi į policiją su pareiškimu, o Rusijos teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo nužudymo. V. Antonovo šeima Rusijoje prašė jį pripažinti mirusiu, toks prašymas buvo pasiekęs ir Vilniaus apygardos teismą. Lietuvos teisėsauga į šias aplinkybes žiūrėjo skeptiškai.

2024 metų gruodžio 9 dieną Badene (Prancūzija), vykdant Generalinės prokuratūros išduotą Europos arešto orderį, buvo sulaikytas Rusijos Federacijos pilietis Vladimiras Antonovas - vienas iš nuteistųjų buvusio banko „Snoras“ vadovų baudžiamojoje byloje. Šiuo metu pradėtos teisinės procedūros siekiant šio asmens perdavimo Lietuvai.

V. Antonovo ryšiai su „Saab“ ir kitomis įmonėmis

Vladimiras Antonovas, pagrindinis Lietuvos „Snoro“ banko akcininkas, skyrė pirmuosius 25 mln. JAV dolerių JAV automobilių milžinei „General Motors“ už Nyderlandų sportinių automobilių gamintojos „Spyker Cars“ perkamas Švedijos „Saab Automobile“ akcijas. V. Antonovas teigė, kad lėšas skyrė „Konvers Group“ bankų konsorciumas, tarp kurių yra ir Lietuvos „Snoras“. Konsorciumas skolino lėšas įmonei „Tenaci Capital“, kurią kontroliuoja Victoras Mulleris, „Spyker“ generalinis direktorius.

„General Motors“ susitarime dėl „Saab“ pardavimo „Spyker“ V. Antonovas buvo raginamas parduoti turimas „Spyker“ akcijas ir, užbaigus sandorį, atsistatydinti iš Nyderlandų įmonės valdybos pirmininko pareigų. V. Antonovas tvirtino, kad jis buvo išstumtas iš sandorio dėl savo tautybės, teigdamas: „Baiminamasi pačios Rusijos, Rusijos verslo įtakos tarptautinėje rinkoje augimo“.

V. Antonovui kadaise priklausė ir Jungtinės Karalystės futbolo klubas „Portsmouth“, ir automobilių bendrovė „Spyker Cars N. V.“ Jungtinėje Karalystėje. Jis netgi derėjosi dėl automobilių milžinės SAAB pirkimo. 2021 metais Rusijos verslininkas V. Antonovas ruošėsi nusipirkti nuostolingai veikiantį „Saab Automobile“ fabriką Švedijos Trolchettan mieste už 270 mln. kronų (43,3 mln. dolerių).

V. Antonovo praeitis Rusijoje

Vladimiras Aleksandrovičius Antonovas gimė 1975 metais Uzbekistano Navojaus mieste. 1996 metais baigė G. Plechanovo ekonomikos akademiją ir pradėjo dirbti banke „Lefko bank“. 1998 metais abu Antonovai įsigijo bankrutuojančio banko „Akademkhimbank“ akcijų, o per sukurtą „Convers Group“ grupę V. Antonovas įsigijo kitų bankų kontrolinius paketus.

2019 metais V. Antonovui Rusijoje iškelta byla dėl sukčiavimo iš banko „Sovetskij“ pasisavinant 150 mln. rublių (2 mln. eurų). Jis buvo nuteistas pustrečių metų kalėti bendrojo režimo pataisos darbų kolonijoje.

„Snoro“ likvidavimas ir žala kreditoriams

Tarptautinis arbitražo teismas atsisakė nagrinėti Rusijos investuotojų teisių gynimo užsienio šalyse fondo ieškinį prieš Lietuvą - fondas reikalavo priteisti daugiau nei 1 mlrd. eurų V. Antonovo tariamai patirtą žalą dėl žlugusio banko „Snoras“ nacionalizuotų akcijų.

Vilniaus apygardos teismas 2024 metų gruodžio 9 dieną „Snoro“ bankroto administratorės įmonės „Valnetas“ prašymu žlugusio banko likvidavimo terminą pratęsė dar metams - iki 2026 metų pabaigos. Administratorius Gintaras Adomonis informavo, kad banko likvidavimo pratęsimas yra standartinė procedūra, jei procese yra neužbaigtų teisinių turto išieškojimo bylų.

tags: #snoro #savininkai #saab