Patarimai vairuojant slidžiame kelyje

Besikeičiančios eismo sąlygos kelyje, ypač lyjant, vyraujant drėgmei ir pradėjus šalti, sukuria slidžią kelio dangą, didinančią slydimo ir sumėtymo riziką. Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovas Agnius Gučius pabrėžia, kad dieną, kai temperatūra teigiama, vakarop, oro temperatūrai krintant, gatvės gali virsti čiuožykla. Važiavimas užmiesčio, gyvenviečių keliais, kurie rečiau valomi ir barstomi, tampa ypač rizikingas.

Dažniausios eismo nelaimės ir jų padariniai

Pasak A. Gučiaus, dažniausiai vairuotojai patiria eismo nelaimes išslydę iš posūkio. Mažiau pavojingas atvejis yra, kai transporto priemonė nuslysta į kelkraštį. Sudėtingesnes pasekmes atnešantis scenarijus - kai automobilis išslysta į priešpriešinę eismo juostą. Greitkeliuose, „pagavus“ slidų kelio ruožą, automobilis gali apsisukti ir išskrieti į priešpriešinę eismo juostą. Miesto gatvėse dažniausi susidūrimai kyla nesilaikant saugaus atstumo nuo kitos transporto priemonės ir nespėjant laiku sustoti. Įvažiuojant į posūkį, išslystama iš važiavimo trajektorijos ir atsitrenkiama į bordiūrą.

Vairavimo mokyklos vadovas ir saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas prisimena itin skaudžius automobilių slydimo atvejus, kai transporto priemonės nuslysdavo į viešojo transporto stotelę su joje laukiančiais žmonėmis arba autostradoje išslysdavo į priešpriešinę eismo juostą. Anot lenktynininko Audriaus Gelžinio, rizikingiausias scenarijus slidžiame kelyje - išvažiavimas į priešingos krypties eismo juostą. Esant tokioms aplinkybėms, transporto priemonės greitis dvigubinasi, o smūgio stiprumas didėja dešimteriopai. Visais atvejais vairuotojai turėtų stengtis išlikti dešinėje kelio pusėje ir netgi rinktis slydimą nuo kelio savo eismo pusėje, nes pasekmės bus mažiau skaudžios nei išvažiavimas į priešpriešinį eismą.

Automobilių pažeidimai slystant

A. Gučiaus teigimu, jei nuslystama nuo kelio neatsitrenkiant į kitą objektą, paprastai apgadinamos priekinės automobilio dalys: bamperiai, radiatoriai, slenksčiai, retesniais atvejais - transporto priemonės dugno apsaugos, variklio ar greičių dėžės detalės. Jei slystama į mišką ar krūmynus, tuomet, pasak draudiko, nukenčia automobilio veidrodėliai, durelės, žibintai, variklio gaubtas. „Gjensidige“ duomenimis, jei automobilis slysdamas atsitrenkia į kitą transporto priemonę ar objektą, automobiliui padaryta žala gali siekti net ir pusę transporto priemonės vertės. Didžiausius nuostolius patiria vairuotojai, kurių transporto priemonė slidžiame kelyje apvirsta ant šono ar net ant stogo. Tokių eismo nelaimių metu nukenčia ne tik automobiliai, bet ir juose buvę žmonės.

Slydimo priežastys ir pavojai

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininkas Mindaugas Džermeika pažymi, kad pagrindinė visų tokių eismo įvykių priežastis - vairavimo įgūdžių stoka. Netiksliai arba pavėluotai atliekami vairuotojo veiksmai išprovokuoja vadinamąjį transporto priemonės sumėtymą kelyje.

Plikledis ir jo klasta

„Plikledis paprastai yra pavojingesnis už prisnigtą kelią, nes ant sniego situacija aiškesnė. Matome, kad kelias juo padengtas, todėl važiuojame lėčiau, laikomės didesnio atstumo, anksčiau stabdome, švelniau manevruojame ir be skubotų veiksmų priimame sprendimus dėl lenkimo ar kitų manevrų. Tuo tarpu plikledis itin pavojingas tuo, kad dažnai yra nematomas“, - sako ekspertas. Jis priduria, kad plikšala itin klastinga tuomet, kai kurį laiką laikosi atšilimas, o po to staigiai atšąla. Laikotarpiu, kai oro temperatūra yra artima nuliui, pavojingiausias reiškinys keliuose yra plikledis. Plika akimi jis ne visada yra matomas, todėl būtina vairuoti atsargiai, rinktis saugų važiavimo greitį, kuris visada yra mažesnis už maksimalų leistiną. Dėl intensyvesnės oro cirkuliacijos tiltų ir viadukų paviršių temperatūra būna gerokai žemesnė, todėl būtent čia susidaro iš pirmo žvilgsnio nepastebimas plonytis ledo sluoksnis.

Kitos rizikos

Eksperto teigimu, slystantį automobilį veikia dvi jėgos - šoninė ir stabdymo arba greitėjimo, kuri veikia pirmyn arba atgal. Jei jėgų balansą pažeidžiame, automobilis pradeda slysti. Netikslūs vairuotojo veiksmai - kelias į nelaimę. Didelės klaidos prie vairo daromos tuomet, kai važiuojamoji dalis vietomis yra švari, o vietomis - padengta ledu ar šlapiu sniegu. Tokiais atvejais vairuotojai nespėja pajusti skirtumo tarp nevienodos kelio dangos.

Gausiai sningant, vairuoti sudėtinga tampa dėl to, jog sunku tiksliai identifikuoti eismo sąlygas ir kelio dangos būklę, ypač jei esi nepažįstamoje teritorijoje. Keliuose itin sudėtinga situacija susidaro, kai išvažinėtame, provėžuotame kelyje per vidurį susiformuoja sniego masė. Ekspertas taip pat pastebi, kad esant krituliams žiemą tarp vėžių dažnai susidaro sniego ir druskos „sankaupos“, o persirikiuojant tose vietose automobilis gali trumpam prarasti stabilumą.

Svarbiausi patarimai saugiam vairavimui slidžiame kelyje

Žiema suteikia puikią galimybę išbandyti savo vairavimo įgūdžius ir išmokti, kaip saugiai keliauti net ekstremaliomis oro sąlygomis. Šis straipsnis skirtas vairuotojams, norintiems pagerinti savo vairavimo įgūdžius ir užtikrinti saugumą kelyje, nepriklausomai nuo metų laiko ar oro sąlygų. Čia rasite patarimų, kaip elgtis slidžiame kelyje, kaip pasiruošti kelionei, kaip reaguoti į pavojingas situacijas ir kaip išvengti klaidų, kurios gali sukelti eismo įvykius.

Pasiruošimas kelionei

1. Techninė būklė: Kruopščiai patikrinkite transporto priemonės techninę būklę. Įsitikinkite, ar tvarkinga stabdžių sistema, vairo mechanizmas, šviesos ir signalizacijos sistemos, stiklo valytuvai, spidometras, saugos diržai ir padangos. Patikrinkite, ar yra vairuotojo įrankių komplektas ir atsarginis ratas.
2. Privaloma įranga: Kiekvienoje motorinėje transporto priemonėje privalo būti vaistinėlė, gesintuvas ir avarinio sustojimo ženklas.
3. Vairuotojo būsena: Vairuotojo fizinė ir psichinė būsena turi būti tinkama vairuoti.
4. Sėdynės reguliavimas: Prieš pradėdami važiuoti, tinkamai sureguliuokite sėdynę, atlošą ir sėdynės aukštį. Sėdint prie vairo, rankos turi būti truputį sulenktos (100-120°) per alkūnes, kojos sulenktos per kelius 100-140° kampu, keliai būtų 3-5 cm atstumu nuo apatinio vairo krašto ir šiek tiek pasislinkę į priekį. Keliai neturi kliūti už vairo, kai pėdomis spaudžiami pedalai. Sėdint nugara turi remtis į atlošą. Jūs turite gerai matyti kelią prieš save. Nereguliuokite vairo ir sėdynės padėties vairuodami - tai pavojinga.

Bendrosios rekomendacijos

Nėra kito būdo žiemą vairuoti saugiai, kaip tik judėti lėčiau, tolygiai, vengti staigių manevrų ir išlaikyti pagarbų atstumą nuo kitų transporto priemonių. Reikia gebėti perskaičiuoti laiką savo veiksmams slidžiame kelyje ir turėti laiko rezervą juos atliekant. Važiuojant lėtai tiesiu keliu transporto priemonės nesumėtys, jei nedarysite staigių vairo pasukimų ar kitų manevrų.

• Greitis ir atstumas: „Jei kelias slidus, reikėtų stengtis atsisakyti nereikalingų manevrų ir vengti staigių judesių, patartina važiuoti stabiliu, pagal eismo sąlygas, saugiu greičiu ir nerizikuoti staigiai sukant, įsibėgėjant ar stabdant. Būtent staigus ir manevringas automobilio būsenos keitimas yra tiesioginis kelias į transporto priemonės slydimą“, - pabrėžia A. Gučius. Ypatingai svarbu iki automobilio priekyje pasilikti didesnį nei įprasta atstumą. Važiuojant slidžiu keliu, distancija tarp automobilių turi būti daugiau kaip du kartus didesnė negu važiuojant sausu keliu. Pavyzdžiui, jei jūs važiuojate 40 km/h greičiu, tai atstumas tarp jūsų ir priešais jus važiuojančio automobilio turėtų būti 80 m. Žiemą saugus atstumas yra tas, kuris nuvažiuojamas per 3 sekundes nuo priekyje esančios transporto priemonės. Jei vairuotojas važiuoja 50 km/val. greičiu, saugus atstumas žiemą turėtų būti apie 40 metrų, t. y. tiek, kiek nuvažiuojama per 3 sekundes.
• Padangos: Žieminės padangos veikia kiek kitaip nei vasarinės. Nereikėtų tikėti reklamomis ir manyti, jog su vieno ar kito gamintojo padangomis žiemišką kelią įveiksite net nesistengdami būti atidžiais. Kuo padangos naujesnės, tuo patikimesnės. Automobilių vairuotojai labai dažnai klysta taupydami naujoms žieminėms padangoms. Žieminės padangos suprojektuotos taip, kad užtikrintų geresnį sukibimą su slidžia kelio danga, o tai padidina saugumą. Per žemas oro slėgis padangose didina kuro sąnaudas ir mažina automobilio stabilumą.
• Kelių eismo taisyklės: Kelių eismo taisyklių 127 punkte rašoma: Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Žiemą labai dažnai leidžiamas greitis nesutampa su saugiu greičiu.
• Vairavimo kultūra ir emocijos: Vairavimo kultūra ir gebėjimas valdyti emocijas yra labai svarbūs eismo saugumui. Agresyvus vairavimas, įžūlumas ir nemokėjimas valdyti pykčio gali sukelti pavojingas situacijas ir eismo įvykius. Vairuotojo emocinis susijaudinimas turi neigiamą įtaką eismo saugumui.

Ką daryti jau prasidėjus slydimui

Jei jaučiate, kad slydimo sustabdyti nepavyks, reikėtų kuo švelniau pasukti vairą į važiavimo trajektorijos pusę, stengiantis išlaikyti transporto priemonės padangų sukibimą su kelio danga. Jei ratus staigiai suksite arba stabdysite, slysite gerokai stipriau, todėl svarbu atsisakyti tokių manevrų.

Jei mašina važiuoja tiesiai ir nėra veikiama jokios išcentrinės jėgos, nieko neatsitiks, bet darant kad ir nedidelį posūkį, stabdant, prasilenkiant su kitu automobiliu, gavus stiprų vėjo gūsį - galima akimirksniu pradėti slysti šonu. Jei automobilis dėl kokių nors priežasčių pradeda slysti, reikėtų vengti tiek agresyvaus stabdymo, tiek bandymo ištaisyti padėtį itin stipriai spaudžiant akseleratoriaus pedalą. Išlaikyti optimalų ratų sukimąsi, neleidžiant jiems buksuoti ir slysti stabdant yra labai sunku. Tiksliai tai padaryti galima tik daug kartų pabandžius.

• Švelnūs judesiai: „Pirmiausia, stenkitės nepanikuoti - panika dažniausiai sukelia staigius judesius, o svarbiausia vairuojant žiemą yra švelnūs ir ramūs judesiai. Žiemą ir esant slidžiai kelio dangai akceleruokite tolygiai ir stabdykite lėtai. Įsibėgėjant, jauskite, kai automobilis įgauna trauką, taip išvengsite ratų prasisukimo ir praslydimo. Kai automobilis jau pradeda slysti, reikėtų vengti staigių manevrų: Nereikėtų stipriai stabdyti ar spausti akceleratoriaus pedalo, nes tai tik dar labiau išbalansuoja automobilį. Svarbiausia imti vairuoti ir tai daryti ramiai“, - teigia ekspertai.
• Vairo sukimas: Jei automobilis pradėjo slysti, sukite į priešingą pusę negu slystate. Kai automobilis yra varomas priekiniais ratais, tuomet patartina spustelėti akseleratorių, jei galiniais - atleisti, kad transporto priemonės galiniai ratai neprarastų sukibimo su kelio danga ir automobilis galėtų grįžti į pradinę padėtį.
• Stabdymas: Stabdymą atlikite itin švelniai ir dozuotai. Transporto priemones, kuriose ABS sistemos nėra, stabdyti reikia trumpais stabdžio pedalo paspaudimais. Naujesniuose automobiliuose, kuriuose yra ABS sistema, už mus tai padaro ji pati. Todėl stabdyti reikia vienu paspaudimu - negalima maigyti pedalo. Važiuojant slidžiu keliu, stabdymas varikliu ir neblokuojant ratų, pagerina automobilio stabilumą.
• Įstrigimas: Įstrigus negalima ilgai buksuoti, nes po ratais susidarys ledas.
• Vairo "lengvumas": Jei važiuojant žiemos keliais pastebėjote, jog vairas tapo labai „lengvas“, reiškia sukibimas prastas ir vienintelis būdas išvengti nepageidaujamo automobilio slidinėjimo - nedaryti staigių judesių.
• Automobilio stabilizavimas: Jeigu važiuojant automobiliu su galiniais varančiaisiais ratais, posūkyje pradėjo slysti į šoną galinė ašis, reikia truputį atleisti akseleratoriaus pedalą ir vairą pasukti į slydimo pusę. Jeigu važiuojant automobiliu su priekiniais varančiaisiais ratais, posūkyje pradėjo slysti į šoną galinė ašis, reikia truputį stipriau paspausti akseleratoriaus pedalą ir automobilio judėjimo kryptį koreguoti vairu. Jeigu stabdomas automobilis pradėjo slysti į šoną, reikia nustoti stabdyti.
• Užvažiavimas ant kelkraščio: Jei Jūsų vairuojamojo automobilio dešinieji ratai užvažiavo ant nesutvirtinto kelkraščio, rekomenduojama nestabdant automobilio, nukreipti jį į važiuojamąją dalį.
• Sumėtymas ir greičio pedalas: Jei automobilį sumėtė, reikėtų neatleisti greičio pedalo. Būtina išlaikyti tą patį greitį arba netgi truputį jį padidinti.

Ypatingos situacijos slidžiame kelyje

Posūkiai

Posūkiai slidžiame kelyje labai pavojingi, todėl sukama ir apsisukama per pus mažesniu greičiu negu vasarą. Viena didžiausių klaidų - posūkyje perjungti pavaras ar stabdyti, nes taip labai paprasta išprovokuoti nevaldomą slydimą. Norėdami teisingai pradėti posūkį, pirmiausia atlikite šiuos veiksmus: norėdami išvengti priekinių ratų slydimo, prieš pradėdami manevrą, maksimaliai juos apkraukite. Kad tai padaryti, turite atleisti akseleratoriaus pedalą, o tada pasukti vairą dideliu kampu. Įvažiuojant į posūkį ar žiedą, reikėtų jau atleidžiant stabdžio pedalą, nes stabdymas pačiame posūkyje dažnai ir lemia automobilio slydimą. Posūkyje automobilis stabilesnis, jeigu važiuojama su įjungta pavara ir neišminta sankaba.

Stabdymas

Žiemą pasikeičia padangų sukibimo lygis ir pailgėja stabdymo kelias. Padangų sukibimas žiemos metu su kelio danga yra mažesnis ir mašinai sustoti reikia daugiau laiko. Stabdymo kelias yra tiesiogiai proporcingas greičio padidėjimo kvadratui: t.y. greitį padidinus tris kartus, stabdymo kelias padidės devynis kartus. Jei stabdžių pedalas nuspaudžiamas iki dugno, mašina slysta ankstesnio judėjimo kryptimi, nereaguodama į vairą. Prie sankryžų, ant viadukų ar tiltų kelio danga būna slidesnė, todėl būtent tose vietose patartina lengvai stabdant įvertinti kelio sąlygas ir slydimo riziką. Sankryžos yra slidžiausi kelio ruožai, nes dėl nuolatinio stabdymo jose susidaro ledukas, todėl, artėjant prie sankryžų, reikėtų pradėti stabdyti bent prieš 50 metrų ar netgi anksčiau. Jei stačioje nuokalnėje automobilis bus ilgai stabdomas, gali perkaisti ir sugesti stabdžiai. Stabdyti nuokalnėje reikia įjungus pavarą. Transporto priemonę palikdami stovėti, visada įjunkite stovėjimo stabdį.

Kalvotas kelias

Važiavimas kalnuotu keliu yra tikras iššūkis, ypač kai kelias apledėjęs. Įgykite šiek tiek inercijos lygiame kelyje, prieš pradėdami važiuoti įkalnėn. Prieš įkalnę iš anksto įjungiama žemesnė pavara, kad važiuojant nereikėtų perjungti pavaros ir automobilis nesustotų įkalnėje. Paprastai pradedama važiuoti pirmąja pavara, o slidžiame kelyje - antrąja arba trečiąja. Svarbiausia - neleisti buksuoti ratams. Jei dyzelinis variklis paliekamas stovėti nuokalnėje su įjungta pavara, pavojinga, nes savaime gali užsivesti variklis.

Lenkimas

Lenkimui pasirinktas kelio ruožas turi būti gerai matomas. Per arti privažiavus prie lenkiamo automobilio, šio ruožo matomumas bus ribotas. Lenkimas slidžiame kelyje taip pat kelia didelę riziką, ypač greitai didinant greitį ar staiga grįžtant į savo eismo juostą. Tokie manevrai gali lemti traukos praradimą, o įsijungusios stabilumo sistemos tam tikrais atvejais gali net trukdyti. Būtina nedaryti jokių staigių ar agresyvesnių judesių, pasirinkti saugų greitį. Venkite lenkti specializuotas transporto priemones. Pavyzdžiui, sniego valymo transporto priemonės išmeta daug sniego, o tai žymiai pablogina matomumą.

Vairavimas tamsoje ir esant prastam matomumui

Tamsiu paros metu, artėjant prie įkalnės viršūnės, visada rekomenduojama tolimąsias žibintų šviesas perjungti į artimąsias. Tamsoje, ne gyvenvietėse, lengvuoju automobiliu važiuoti 90 km/h greičiu yra nesaugu, nes sustojimo kelias yra ilgesnis už apšviesto kelio ruožo ilgį. Tamsiu paros metu, stipriai sningant, lyjant, pustant, rūko metu, kelias bus geriau matomas įjungus rūko žibintus kartu su artimosiomis šviesomis. Važiuojant rūke - atstumas iki priešpriešais atvažiuojančios transporto priemonės atrodo apgaulingai - atrodo didesnis už tikrąjį.

Vairuotojų įgūdžiai ir požiūris

20% vairuotojų šalyje yra įsitikinę, kad puikiai valdo automobilį bet kokiomis oro sąlygoms, tačiau 34% vairuojančiųjų bent kartą yra patyrę eismo įvykį dėl slidaus kelio ar nepalankių oro sąlygų. Tyrimai atskleidė, kad 28% vairuotojų nėra pasirengę vairuoti esant nepalankioms eismo sąlygoms žiemą. Bene pusė vairuotojų, tai yra 48%, sakosi teoriškai žinantys, kaip valdyti automobilį slidžiame kelyje, bet nėra tikri, jog streso metu prisimintų, kaip šias žinias pritaikyti praktikoje.

Vairavimo mokyklos vadovas A. Pakėnas prastais vadina Lietuvos vairuotojų gebėjimus važiuoti slidžia kelio danga. „Didelė dalis prie vairo sėdančių žmonių yra įsitikinę, jei vaizdo medžiagoje matyta ar su kitu vairuojančiu asmeniu aptarta automobilio slydimo situacija nutiktų, jiems pavyks tinkamai suvaldyti transporto priemonę. Deja, realybė yra kitokia, nes vairavimo įgūdžius, taip pat ir gebėjimą vairuoti slidžiame kelyje, būtina ugdyti periodiškai praktikuojantis“, - pabrėžia A. Pakėnas. Jis atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vairuotojai slidžiame kelyje per daug pasitiki ne tik savo vairavimo įgūdžiais, bet ir automobilio techninėmis charakteristikomis, ypač - elektroniniais pagalbininkais, pavyzdžiui, ABS, praslydimo sistema. „Šios sistemos yra tik pagalbinės ir galės padėti tiktai tada, kai vairuotojas mokės tinkamai važiuoti slidžia kelio danga.“

Rekomendacijos įgūdžiams tobulinti

Prieš kiekvieną žiemą pareigūnai vairuotojams pataria ne tik prisiminti, kad vasara jau baigėsi, bet ir atnaujinti vairavimo sudėtingomis eismo sąlygomis įgūdžius. Yra nemažai įrengtų vairavimo mokymo aikštelių su specialiomis slidžiomis trasomis. Nepatyrę vairuotojai, kurie jaučia, jog jiems gali būti sudėtinga, prieš žiemos sezoną galėtų pasipraktikuoti. „Mes tikrai rekomenduojame visiems į save pažvelgti kritiškai ir realiai įvertinti savo vairavimo sugebėjimus“, - teigė M. Džermeika. Labiausiai policininkai nepataria pasnigus ar pašalus įgūdžius tobulinti viešose vietose esančiose aikštelėse. Viešosiose erdvėse automobilių tiesūs ir šoniniais slydimai, „paišomos saulutės“ kelia didžiulį pavojų, mašinos tampa nevaldomos. Lenktynininkas A. Gelžinis pataria susirasti aikštelę, pastudijuoti mašinos elgesį ir pajusti slydimo ribas. Patariama išsiaiškinti, kaip automobilis elgiasi kritinėse situacijose staiga greitėjant ir stabdant, kas atsitinka manevruojant vairu.

Pratimai praktikai

• Pajudėjimas iš vietos: Pajudėti iš vietos reikėtų bandyti sankabos pedalą atleidinėti varikliui dirbant tuščia eiga ir tik pradėjus ratams suktis švelniai paspausti akseleratorių.
• Stabdymas: Antrasis svarbiausias pratimas - stabdymas. „Idealiu“ laikomas toks lėtėjimas, kai automobilis sustoja nė karto neužblokavus ratų.
• Posūkiai: Važiuojant vingiuotu keliu jokiu būdu negalima bandyti jungti žemesnės pavaros posūkio viduryje - tai reikia padaryti prieš pradedant manevruoti vairu.

tags: #kurios #is #isvardintu #priemoniu #efektyviausia #vairuojant