Stabdžių sistemos transmisijos sistemoje: veikimas, priežiūra ir evoliucija

Automobilių prekybos bendrovės „Inchcape Motors“ Serviso ir atsarginių detalių plėtros vadovas Artūras Kviliūnas teigia, kad nežinant, kaip teisingai eksploatuoti automatinę automobilio transmisiją, ją galima gana lengvai sugadinti. Pagrindinis principas eksploatuojant bet kokią transporto priemonę - saugus vairavimas, todėl Jūsų automobilio stabdžių sistema turi veikti nepriekaištingai.

Automatinės transmisijos ypatumai ir priežiūra

Automatinė transmisija, populiariai dar vadinama „automatu“, yra sudėtingas mechaninis-hidraulinis-elektroninis mazgas, kurio konstrukcija gerokai skiriasi nuo mechaninės. „Automato“ paskirtis - perjunginėti pavaras taip, kad būtų užtikrintas kuo sklandesnis ir optimalus variklio galios perdavimas varantiesiems ratams. Anot specialisto, įsigijus automobilį su automatine pavarų dėže, prieš sėdant už vairo, reikėtų pasidomėti, kaip ji veikia. Paprasčiausia tai padaryti - perskaityti gamintojo vadovą.

Svarbūs automatinės transmisijos naudojimo principai

• Nenaudoti šaltos pavaros: Jei įjungus variklį iš karto spausite akseleratoriaus pedalą, staigiai pakils apsukų skaičius, atitinkamos pavaros bus jungiamos grubiai. Automatinės transmisijos detalės yra smulkios, tokių dalykų „nemėgsta“. Tiesa, žiemą šildyti variklio stovint vietoje nebūtina. Automatinė pavarų dėžė greičiau įšyla ne stovėdama, o važiuojant.
• Įklimpus ar buksuojant: Sniege, slystant ar buksuojant nerekomenduojama automobilio spurtuoti. Automatinėse transmisijose yra „pažeminti“ laipsniai, tad negalima leisti buksuoti įprastame režime, reikia įjungti rankinį valdymą. Venkite staigaus sūkių kėlimo bei važiavimo režimų keitimo (D↔R). Stenkitės važiuoti naudojant žemesnį laipsnį (L režimas, jei toks pasirinkimas yra) - naudokite rankinio perjungimo funkciją (+/-) ir, pasirinkus pirmą laipsnį, bandykite važiuoti. Traukos valdymo sistema neleis praslysti varantiems ratams ir palengvins išvažiavimą. Jokiu būdu neišjunkite traukos valdymo sistemos, priešingu atveju praslysdamas pradės smarkiai suktis vienas varantysis ratas ir kils didelis pavojus sugadinti pavarų dėžę.
• Automobilio užvedimas: Automobilio su „automatu“ negalima užvesti tempiant. Neveikiant varikliui, neveikia ir automobilio automatinės transmisijos sutepimo sistema.
• Rankinio stabdžio naudojimas: Nepamirškite profilaktiškai naudoti rankinio stabdžio. Palikus automobilį, tarkime, nakčiai, ant lygios kelio dangos - užtenka P padėties. Sustojus trumpam, galima naudoti rankinį stabdį. Tuo tarpu, jei stovėjimo sąlygos ekstremalesnės, tarkime, įkalnė ar nuokalnė - naudojamas rankinis stabdys, ypač - žiemą. Stovint nuokalnėje ar įkalnėje galima naudoti ir abi priemones kartu: režimą P bei rankinį stabdį.

Transmisijos skysčio (tepalo) tikrinimas ir priežiūra

Periodiškai tikrinkite tepalų kiekį bei kokybę. Transmisijos skysčio lygis - svarbus parametras, tepalų turi būti pakankamai. Labai svarbu prieš tikrinant užvesti variklį ir sušildyti automobilį - pajunginėti pavaras, kad tepalas pasiskirstytų. Matuoklės matavimai: ištraukus matuoklę, pirmas jos ištraukimas nuvalomas - tepalo lygis vertinamas matuoklę ištraukus antrą kartą. Matuoklėje yra sužymėtos ribos - didžiausia bei mažiausia. A. Kviliūnas pataria tepalus tikrinti bent kartą per mėnesį, o suplanavus ilgesnę kelionę, juos patikrinti - privaloma. Taip greičiau bus pastebėtas tepalų nutekėjimas. Esant per mažai tepalų, „automatas“ gali „sudegti“. Keičiant ar pildant tepalų, negalima pilti bet ko ir bet kiek, ką „patarė draugas“.

Mėtymai apie automatines transmisijas

Anot A. Kviliūno, Lietuvoje vis dar gajūs prieš gerą dešimtmetį susiformavę mitai apie automatinės transmisijos eksploatavimą. Eksperto teigimu, dauguma mitų susiformavo tiesiog dėl nežinojimo ir yra absoliučiai klaidingi.

• Mitas 1: Automobiliams su automatine transmisija reikia dažniau keisti stabdžių trinkeles. Šis mitas susiformavo dėl to, kad automobilių su šia transmisija stabdžiai yra jautresni - vos spustelėjus stabdžio pedalą automobilis sustoja. Žmonėms atrodo, kad, jei stabdžiai geriau stabdo, tuomet ir greičiau nusidėvi. Tuo tarpu transporto priemonėse su automatine transmisija stabdžių kaladėlės kaip tik ilgiau tarnauja, nes stabdoma tolygiau, nereikia stipriai spausti pedalo.
• Mitas 2: „Automato“ mažesnis pravažiavimo intervalas (tarnavimo laikas). Šį mitą A. Kviliūnas vadina visiškai nepagrįstu. Anot jo, automatinė transmisija labiau reaguoja į neteisingą eksploataciją, tad jos tarnavimo laikas tiesiogiai priklauso nuo vairuotojo žinojimo, kaip ją eksploatuoti.
• Mitas 3: Automobiliai su automatine transmisija naudoja daugiau degalų. A. Kviliūno teigimu, sunaudotų degalų kiekis tiesiogiai priklauso nuo „protingo“ važiavimo ir vairuotojo „kojos sunkumo“. Kai kurie automobiliai su automatine pavarų dėže yra net ekonomiškesni, nes adaptuojasi prie vairuotojo važiavimo stiliaus.

Pagrindinis „automato“ naudojimo principas - pasikrovimas, ypač žiemą. Šaltu metų laiku automatinė transmisija nejungia aukščiausio laipsnio, o žemesni laipsniai jungiami esant didesnėms variklio apsukoms. Automatinė transmisija delsia perjungti laipsnius, kol variklis neįšyla iki darbinės temperatūros. Štai kodėl vairuotojams kyla klausimų dėl šios pavarų dėžės tinkamo veikimo.

Stabdžių sistemos automobiliuose: principai ir priežiūra

Stabdžių sistema yra viena iš svarbiausių kiekvieno automobilio elementų. Būtent stabdžių sistema yra atsakinga už saugų automobilio sustabdymą. Pagrindinė stabdžių sistemos funkcija yra kinetinę automobilio energiją paversti šilumine energija, taip sustabdant automobilį. Paspaudus stabdžių pedalą, sistemoje suspaudžiamas oras, kas padidina stabdymo jėgą. Dėl to stabdžių diskai arba būgnai, kurie tvirtinami prie ratų ašių, spaudžiami stabdžių kaladėlių (būgniniuose stabdžiuose - stabdžių trinkelės). Stabdžių diskai ir kaladėlės sukuria didelį pasipriešinimą, kuris sustabdo automobilį. ČAPKAUSKAS AUTOMOBILIŲ SERVISAS komanda įsitikinusi, kad dauguma automobilių gedimų atsiranda dėl netinkamos jų priežiūros ar nekokybiškų remonto sprendimų.

Stabdžių sistemos komponentai ir jų veikimas

Stabdžių sistema susideda iš kelių pagrindinių dalių: stabdžių diskų, stabdžių kaladėlių, stabdžių suportų, vamzdžių ir stabdžių siurblio. Senesniuose automobiliuose dar galima sutikti būgninius stabdžius (paprastai tik galinėje ašyje). Kone visuose moderniuose automobiliuose naudojamos hidraulinės stabdžių sistemos - spustelėjus stabdžių pedalą skystis stumiamas į cilindrus, kurie suspaudžia stabdžių diskus.

• Stabdžių kaladėlės ir stabdžių diskai: Jų keitimas yra dažniausia remonto procedūra. Stabdžių diskai dalyvauja stabdymo trinties procese, todėl natūralu, kad karts nuo karto, kaip ir stabdžių kaladėlės, juos reikia keisti. Stabdžių diskai paprastai turi ant jų iškaltus minimalaus plonumo matmenis.
• Stabdžių skystis: Svarbu laiku jį pakeisti. Skystis laikui bėgant praranda savo savybes, taip pat yra veikiamas drėgmės, kas blogina stabdymo kokybę. Rekomenduojama skystį keisti kas 2-3 metus arba pagal automobilio gamintojo nurodymus.
• Stabdžių sistemos vamzdeliai ir žarnelės: Periodiškai tikrinti, ar nėra korozijos, įtrūkimų.

Stovėjimo stabdys įprastai yra aktyvuojamas rankiniu būdu, bet moderniuose automobiliuose dažnai naudojamas mygtukas, kuris aktyvuoja stabdžius galiniams ratams. Visi automobilio ratai stabdomi, kai naudojamas pagrindinis stabdys. Jau daugelį metų visuose masiškai gaminamuose automobiliuose naudojamos tokios sistemos, o skiriasi tik stabdžių efektyvumas bei paskirstymas.

Stabdžių sistemų tipai

Šiuo metu rinkoje yra dviejų pagrindinių tipų stabdžių sistemos: hidraulinės ir mechaninės. Taip pat, stabdžių sistemos skirstomos pagal stabdymo elementus:

Hidraulinės stabdžių sistemos

Hidraulinės stabdžių sistemos yra populiariausios ir naudojamos daugumoje automobilių. Jų veikimas pagrįstas slėgio sukūrimu stabdžių siurbliu, kuris generuoja stabdžių skystį. Šis skystis perduodamas stabdžių suportams per vamzdžius. Kai stabdžių pedalas paspaudžiamas, jėga tolygiai paskirstoma visiems ratams.

Mechaninės stabdžių sistemos

Mechaninės stabdžių sistemos nenaudoja stabdžių skysčio. Vietoj to, jos naudoja trosus arba traukes, kurios sujungtos su stabdžių pedalu ir suportais. Paspaudus stabdžių pedalą, trosas arba traukė perduoda jėgą, sukeldami stabdžių diskų suspaudimą.

Diskiniai stabdžiai

Dauguma automobilių dabar naudoja diskinius stabdžius, kurie yra žymiai patvaresni ir efektyvesni nei būgniniai stabdžiai. Diskai yra pritvirtinti prie ratų stebulės, o stabdžių konstrukcija gali skirtis priklausomai nuo automobilio tipo. Lengviesiems automobiliams, kurie nėra skirti dideliam greičiui, dažniausiai naudojami vientisi metaliniai diskai. Sportiniai automobiliai dažnai turi diskinius stabdžius su specialiais įpjovimais, kurie padeda geriau išsklaidyti šilumą ekstremalaus vairavimo metu. Vis dažniau naudojamos ventiliuojamos ar keraminės diskinės sistemos, tačiau plieniniai stabdžių diskai išlieka populiariausias pasirinkimas.

Diskinių stabdžių privalumai:

• Didesnis efektyvumas, lyginant su būgniniais stabdžiais.
• Ilgaamžiškumas ir mažesnis gedimų dažnis.
• Atsparumas nešvarumams dėl išcentrinės jėgos veikimo.
• Pigesni aptarnavimo kaštai.
• Patvarumas net intensyviai naudojant.

Diskinių stabdžių sistemoje labai svarbus elementas yra stabdžių stūmokliai, esantys cilindruose. Jie perduoda stabdžių skysčio spaudimą kaladėlėms ir užtikrina, kad tarp kaladėlių ir disko liktų reikalingas tarpas. Kadangi stabdymo metu atsiranda didelė trintis ir šiluma, stabdžių kaladėlės turi būti pagamintos iš medžiagų, atsparių ekstremalioms temperatūroms, kitaip jos gali sugesti. Tinkamų stabdžių kaladėlių pasirinkimas yra itin svarbus, kad jūsų automobilio stabdžiai veiktų efektyviai. Specialistai rekomenduoja patikrinti stabdžių sistemą, kai stabdžių kaladėlės dėvisi iki specialių žymių. Tai rodo, kad diskinius stabdžius gali reikėti keisti.

Būgniniai stabdžiai

Būgninius stabdžius galima sutikti senesniuose automobiliuose, taip pat jie yra naudojami ant galinės ašies mažuose ir nelabai galinguose automobiliuose, pvz., miesto automobiliuose. Uždaras stabdžių būgnas apsunkina šilumos išsklaidymą, o perkaitę stabdžiai praranda savo efektyvumą. Nepaisant gan paprastos konstrukcijos ir uždaro korpuso, gana dažnai kaladėlės „prikepdavo“ ir dėl to stabdžiai perkaisdavo. Perkaitę stabdžiai praranda savo efektyvumą, o staigus stabdymo jėgos praradimas gali būti labai pavojingas.

Stabdžių sistemos gedimų požymiai ir priežiūra

Reguliari stabdžių sistemos priežiūra yra itin svarbi saugumui. Netinkamai veikianti stabdžių sistema gali sukelti nevaldomą automobilio sustojimą, kas kelia didelę grėsmę tiek vairuotojui, tiek kitiems eismo dalyviams. Suprasdami stabdžių sistemos veikimą ir reguliariai ją prižiūrėdami, galite užtikrinti saugias keliones sau ir kitiems. Visada verta pasikonsultuoti su specialistu, kad būtumėte tikri, jog jūsų stabdžiai yra puikios būklės.

Dažniausiai pasitaikantys stabdžių sistemos gedimai ir požymiai

Kad jūsų automobilio stabdžiai veikia netinkamai, gali išduoti šie požymiai:

• Cypimas, suprastėjęs stabdymo efektyvumas (pailgėjęs stabdymo kelias).
• Vibruojantis stabdžių pedalas arba drebantis vairas.
• Stabdymo metu automobilį gali nešti į šoną.
• Stabdžių pedalas nusileidžia iki grindų: Tai reiškia, kad jūsų stabdžių sistema praranda slėgį - tai rodo, kad yra nuotėkis ir sistema nesandari.
• Stabdžių pedalas pulsuoja: Jei stabdžių pedalas pulsuoja ir jaučiate, kad paspaudus pedalą jūsų automobilis lyg ir dreba, tai dažnai rodo jūsų automobilio stabdžių diskų problemą.
• Užsidega ABS lemputė: Kai jūsų automobilio prietaisų skydelyje užsidega ABS lemputė, tai reiškia, kad ABS sistema neveikia tinkamai.
• Stabdžiai girgžda ar cypia: Jei stabdžiai girgžda ar cypia, kai spaudžiate stabdžių pedalą, tai gali būti dėl to, kad prie stabdžių diskų trinasi metalo nusidėvėjimo indikatorius. Šis garsas skirtas jus informuoti, kad automobilio stabdžių kaladėlės beveik sunaudotos.

Laiku nepakeistos stabdžių trinkelės, dažnas staigus stabdymas ir retai naudojamas rankinis stabdis taip pat gali sukelti problemų. Esant normaliom važiavimo sąlygom stabdžių trinkelių komplekto pakanka 30000 km. O vėliau, jų nekeičiant, stabdydami išgirsime metalo džergžimą. Tai reiškia, kad stabdant, sudilusių trinkelių pagrindai raižo stabdžių diskų darbinį paviršių. Stabdžių diskai turi savybę deformuotis nuo staigaus darbinės temperatūros pasikeitimo. Intensyviai stabdant diskai kaista, o įvažiavus į balą yra per greitai aušinami, dėl to persikreipia. Jiems persikreipus, stabdant koja jaučiama stipri stabdžių pedalo ir vairo vibracija. Retai naudojant rankinį stabdį, pradeda rūdyt ir įstringa rankinio stabdžio lynas. Jis neleidžia trinkelėms normaliai funkcionuoti, atleidus stabdį grįžti į pirminę padėtį. Dėl rūdžių stringa stabdžių trinkelės ir jų atramos „suportai“ ir juose esantys darbiniai cilindrai. Dėl to dažniausiai pasitaikantis stabdžių sistemos gedimas - užstrigę galiniai stabdžiai, neleidžiantis laisvai suktis ratams, todėl automobilis sunkiau važiuoja ir naudoja daugiau degalų žiemą.

Reguliari stabdžių sistemos priežiūra

Vienas iš svarbiausių priežiūros aspektų yra stabdžių skysčio keitimas. Skystis laikui bėgant praranda savo savybes, taip pat yra veikiamas drėgmės, kas blogina stabdymo kokybę. Rekomenduojama skystį keisti kas 2-3 metus arba pagal automobilio gamintojo nurodymus. Populiariausi stabdžių skysčiai, esantys stabdžių sistemoje: DOT-3, DOT-4, DOT-5, po 2-iejų eksploatacijos metų praranda savo kokybę, nes absorbuoja drėgmę, vandens kiekis skystyje pasiekia kritinę ribą. Prisigėrusio vandens stabdžių skysčio užvirimo temperatūra smarkiai sumažėja, todėl nuo stabdymo metu išsiskiriančios šilumos stabdžių magistralėse gali užvirti skystis. Tai savo ruožtu mažina stabdžių efektyvumą, ilgina stabdymo kelią. Taip pat, dėl skysčio absorbuotos drėgmės sistemoje, stabdžių cilindro talpykloje kaupiasi vanduo ir rūdys. Su laiku pradeda rūdyti ir praranda sandarumą metalinės stabdžių sistemos dalys. Laiku nepastebėjus, kad išsiplėtimo bakelyje trūksta stabdžio skysčio, sistemoje kaupiasi oras. Nepašalinus oro iš sistemos ir nepripildžius stabdžių skysčio iki reikiamo lygio, spaudžiant stabdžių pedalą, hidraulinėje stabdžių pavaroje suslegiamas tik oras, todėl stabdžiai gali blogai arba iš viso neveikti.

Taip pat svarbu tikrinti ir keisti stabdžių kaladėles bei diskus. Nudėvėtos stabdžių kaladėlės gali prailginti stabdymo kelią, o susidėvėję diskai gali sukelti netolygų kaladėlių suspaudimą, kas generuoja nepageidaujamą vibraciją stabdant. Žinoma, būgniniai stabdžiai, jei jie naudojami, taip pat reikalauja reguliarios priežiūros, nors jų tarnavimo laikas paprastai yra ilgesnis nei diskų. Rekomenduojame esant rudens sezonui artėjant žiemai, būtinai atlikti stabdžių esminių mazgų apžiūrą. Tokiu metu kelio paviršius dažnai būna šlapias, apšalęs ir slidus. Didesnę paros dalį būna tamsu, matomumas gerokai prastesnis, tad ir staigių neprognozuotų stabdymų skaičius gerokai padidėja! Tad tokiu metu pats laikas pasikeisti kaladėles, patikrinti, kaip veikia ABS sistema, pažiūrėti, ar netrūksta stabdžių skysčio.

Ką daryti, jei stabdžiai visiškai dingsta?

Visiškas stabdžių gedimas, nors retas, bet gali nutikti. Kadangi tokiu atveju kiltų didžiulis pavojus, svarbu suprasti tokios problemos priežastis ir žinoti apie galimus sprendimus. Jei jau nutiko tokia bėda, kad stabdžiai visiškai dingsta, turite pasistengti išlikti ramūs ir į situaciją reaguoti greitai. Automobiliuose, kurie neturi ABS, galite pumpuoti stabdžio pedalą. Taip pat, patikrinkite savo galinio vaizdo veidrodėlį ir, jei ten nieko nėra, užtraukite ar pabandykite įjungti rankinį stabdį. Visą šį laiką ieškokite saugios vietos sustoti, pavyzdžiui, avarinės ar lėtėjimo juostos arba aikštelės.

Stabdžių sistemos evoliucija

Šiuolaikinės stabdžių sistemos ir stiprintuvų sistemos kelia nuostabą. Gamintojai vieni kitus lenkia idėjomis, kaip ne tik pagerinti stabdymo efektyvumą, bet ir padidinti stabdymo patogumą. Šiuolaikiniuose automobiliuose stabdžių vaidmuo yra neginčijamas. Tai viena svarbiausių sistemų.

Ankstyvieji stabdžių sprendimai

Automobilių gamybos pradžioje išradėjai labiau rūpinosi, kaip išjudinti automobilį, o kaip jį sustabdyti. Pirmieji automobiliai buvo stabdomi svirtimis, kurios prispausdavo medinę trinkelę prie ratlankio arba kitomis sistemomis, kurios buvo naudojamos vežimuose. Medinės trinkelės greitai susidėvėdavo dėl kontakto su metaliniu ratu ir neužtikrindavo pakankamos stabdymo jėgos ant stačių nuokalnių. Buvo eksperimentuojama su įvairiomis medžiagomis, kurios paverstų kinetinę energiją šilumine efektyvesniu būdu. Variniai stabdžių antdėklai padidino trinties jėgą, tačiau kėlė didelį triukšmą. Ant varinių antdėklų buvo klijuojamos minkštos abrazyvinės medžiagos, pvz., asbestas, medvilnė arba guma. Stabdžių raidai didelės įtakos turėjo pneumatinės padangos.

Pirmasis diskinis stabdis buvo sukurtas 1902 metais ir jį pasiūlė anglų inžinierius Frederikas Williamas Lanchesteris. Būgninį stabdį tais pačiais metais užpatentavo Louisas Renault. Pirmieji automobilių stabdžiai buvo pilnai mechaniniai, varomi tik vairuotojo raumenų jėga. Nuo 1909 metų atsirado automobiliai su visais keturiais stabdomais ratais.

Proveržiai stabdžių raidoje

• Hidrauliniai stabdžiai: 1917 metais užpatentuoti Malcolmo Lougheado. Jie padidino stabdymo jėgą, panaikino trūkinėjančių ir atsipalaiduojančių lynų problemą bei palengvino stabdžių aptarnavimą.
• Stabdžių stiprintuvas: 1928 metais atsirado stabdžių stiprintuvas, naudojantis vakuumą, kad sustiprintų stabdymo jėgą.

Šiuolaikinės stabdžių sistemos ir ateities tendencijos

Tyrimų ir plėtros centrai nuolat kuria dar efektyvesnius stabdžius. Keičiasi stabdžių sistemų medžiagos, sistemos ir konstrukcijos. Vis daugiau gamintojų naudoja vadinamąją „schorching“ technologiją, siekiant padidinti atsparumą „fading“ reiškiniui, kai antdėklų efektyvumas krenta dėl stabdžių temperatūros poveikio. Taip pat vis daugiau dėmesio yra skiriama stabdžių cypimo ir virpesių mažinimui.

Energijos atgavimo sistemos

Dėl hibridinių ir elektrinių automobilių plėtros vis dažniau vietoje įprastų stabdžių sistemų naudojamos energijos atgavimo sistemos. Regeneracinės sistemos, anksčiau naudotos tik „Formulės 1“ automobiliuose, kasmet populiarėja. Energija, generuojama stabdymo metu, jau nebe keičiama į šilumą ir negrįžtamai prarandama, o paverčiama elektros energija. Žinoma, energijos atgavimas neatstos klasikinių diskinių stabdžių ir jo nepakaks staigaus stabdymo atveju, tačiau jis gali paprastu būdu sumažinti stabdžių diskų ir trinkelių susidėvėjimą kasdienio, ramaus vairavimo metu. Galiausiai, elektromobiliuose bei hibriduose dažnai naudojamas regeneracinis stabdymas. Kai atleidžiamas akceleratoriaus pedalas, automobilis automatiškai stabdomas varikliu ir įkraunama baterija.

Pagrindiniai stabdžių sistemos pagalbiniai mechanizmai:

• ABS (Anti-lock Braking System): Apsaugo ratus nuo blokavimo stabdymo metu, leidžiant išlaikyti krypties valdymą. Kai stabdote, ABS sistema greitai įjungia ir išjungia stabdžius - tai padeda išvengti nekontroliuojamo slydimo. Jei ABS neveikia jūsų automobilyje, stabdžiai gali užsiblokuoti, todėl galite patekti į pavojingą ir nekontroliuojamą slydimą ypač žiemos metu. Būtent dėl to neatidėliokite ABS sistemos sutvarkymo.
• EBD (Electronic Brakeforce Distribution): Elektroniškai valdoma stabdymo jėgos paskirstymo sistema, padedanti pagerinti ABS efektyvumą. Tai valdymo programinė įranga, pridedama prie ADAS valdymo kompiuterio.
• ASR (Acceleration Slip Regulation): Transporto priemonės pavaros apsaugos nuo slydimo sistema, neleidžianti automobiliui slysti greitėjimo metu.
• TCS (Traction Control System): Traukos kontrolės sistema, nustatanti, ar varomasis ratas slysta, ir mažinanti variklio greitį arba stabdanti ratą.
• ESP (Electronic Stability Program): Elektroninė stabilumo programa, derinanti ABS, ASR, EBD ir TCS funkcijas, padedanti išlaikyti automobilio dinaminę pusiausvyrą.

Dviratininkams: Diskiniai ar V-Brake stabdžiai?

Važiuojantys dviračiu neretai gali išvystyti itin didelį greitį ir atsidurti gan ekstremaliose situacijose, kuomet prireikia greitai ir staigiai stabdyti. Būtent tarp šių dviejų rūšių stabdžių sistemų vyksta didžiausi svarstymai - kuriuos geriau rinktis? Kurie patikimesni?

• Diskiniai stabdžiai prideda dviračiui papildomo svorio, tačiau gali užtikrinti stipresnę stabdymo jėgą. Dviratininkai, kurie naudoja šiuos stabdžius važinėdami ilgas distancijas, pastebi, kad diskiniai stabdžiai gali užkaisti ir nuo karščio šiek tiek deformuotis. Kuomet įvyksta deformacija, važiuojant skleidžiamas ritmiškas metalo trinties garsas. Diskiniai stabdžiai mažiau veikiami išorės veiksnių.
• V-brake yra specialiai sukurti kalnų dviračiams, tačiau dažnai naudojami paprastiems kelių dviračiams arba tandemams. Šių stabdžių didžiausias privalumas yra tas, kad jie bet kada gan paprastai gali būti pakeičiami mums įprastais ir dažniausiai naudojamais stabdžiais. Nors V-brake ir yra patikimi stabdant, dažniausiai nėra ilgaamžiai bei netinka nei ilgoms distancijoms, nei didelėms apkrovoms.

Apibendrinant, kalnų dviračiams rekomenduotina dėti diskinę stabdžių sistemą, kuri yra šiek tiek patikimesnė ir ilgiau tarnaujanti nei V-brake. Būtent diskiniai stabdžiai tampa vis populiaresni tarp dviratininkų ir, daugumos nuomone, net pigūs šio tipo stabdžiai yra kur kas geriau nei brangi V-brake sistema.

DUK

Kokios yra pagrindinės stabdžių sistemos dalys?

Stabdžių sistema susideda iš kelių dalių, kurios leidžia saugiai sustabdyti transporto priemonę, padidindamos jos naudojimo saugumą. Stabdžių sistemą sudaro: stabdžių skysčio bakelis, vamzdžiai, suportai, diskai, kaladėlės, žarnos bei stabdžių stiprintuvo ir ABS sistemos. Senesnėse konstrukcijose vietoj diskų galima sutikti būgninius stabdžius.

Kokie yra stabdžių sistemų tipai?

Stabdžių sistemos gali būti kelių rūšių. Dažniausiai naudojama diskinė sistema, kuri naudojama daugumoje transporto priemonių. Būgninius stabdžius galima sutikti senesniuose automobiliuose. Hidraulinėje sistemoje stabdymo jėga perduodama per stabdžių skystį. Kiti tipai - pneumatinės, elektromagnetinės (naudojamos elektrinėse transporto priemonėse) ir kaskadinės sistemos (dažniausiai naudojamos autobusuose ir sunkvežimiuose).

Į ką atkreipti dėmesį prieš perkant stabdžių sistemos dalis?

Stabdžių sistemos dalys kartais reikalauja keitimo arba remonto. Tokiu atveju įsitikinkite, kuriuos elementus reikia keisti. Galite pasikonsultuoti su mechaniku arba susipažinti su transporto priemonės naudojimo instrukcija, kad įsitikintumėte, jog perkamos dalys atitinka reikiamus parametrus. Pirkite tik iš patikimų tiekėjų, kad išvengtumėte žemos kokybės ar netgi padirbtų gaminių. Taip pat svarbu, kad dalys atitiktų gamintojo reikalavimus ir saugos standartus.

tags: #slapieji #stabdziai #transmisijos #sistemoje