Lietuvoje jau daugiau nei du dešimtmečius visi naudojami automobiliai turi būti apdrausti privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu (TPVCAD). Nepaisant ilgametės draudimo praktikos, vis dar pasitaiko atvejų, kai vairuotojai dėl neapdairumo pavėluoja sumokėti draudimo įmoką pagal draudimo sutartį ir patenka į eismo įvykį, dėl kurio sukėlimo yra atsakingi. Tokiais atvejais kyla klausimas, kokios yra teisinės pasekmės ir ar draudimo apsauga vis dar galioja.
Draudiko atgręžtinio reikalavimo teisė
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau - Įstatymas) numato, kad draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos, net jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų. Atrodytų, kad ir tokiu atveju draudiminė apsauga galioja, nes nukentėjusiesiems žala atlyginama.
Tačiau dėl netinkamo savo sutartinių įsipareigojimų vykdymo draudėjas (vežėjas) pats gali likti be draudiminės apsaugos. Įstatymas suteikia išmoką išmokėjusiam draudikui teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos išmokėtas sumas. Šitaip draudėjas, o ne draudimo įmonė, lieka tuo „kraštiniu“ žalos atlygintoju. Teismų praktika rodo, kad vykdydami draudimo sutartis draudėjai daro ir daugiau klaidų, dėl kurių vėliau tenka draudikui grąžinti draudimo išmoką ar jos dalį.
Bendradarbiavimo pareiga ir rizikos padidėjimas
Draudėjo pareiga draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1010 str. 1 d. Draudimo sąlygose dažniausiai būna nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką.
Laikytina, kad rizika pasikeičia, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui sumažėjimu ar padidėjimu, ir jeigu draudikas draudimo sutartyje nurodė, kad tokia aplinkybė turi įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui. Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, o visais kitais atvejais - tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendradarbiavimo pareigos nevykdymo pasekmė - neigiamų padarinių atsiradimas, suteikiantis draudikui teisę pateikti draudėjui atgręžtinį reikalavimą atlyginti dalį trečiajam asmeniui išmokėtų sumų. Ši draudiko teisė yra įtvirtinta ir TPVCAPDĮ 22 straipsnyje, kuriame yra nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį.
Draudimo įmokos ir rizikos įvertinimas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad draudikams yra suteikta galimybė nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo skirtingo tikėtinumo laipsnio draudikui sukurti tikimybę vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai. Draudimo riziką draudžiant civilinę atsakomybę sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis.
Teisę nustatyti ir apskaičiuoti draudimo įmokos dydį turi draudikas, o draudimo įmoka turi būti nustatoma atsižvelgiant į draudiko suteikiamą draudimo apsaugą draudėjui (apdraustiesiems), taip pat draudimo įmoka turi būti proporcinga draudiko prisiimamiems įsipareigojimams pagal draudimo sutartį bei nepažeisti draudėjo (apdraustųjų) interesų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo kontekste asmenų, neturinčių dvejų metų vairavimo patirties, vairavimas yra rizikingesnis, todėl draudikas turi teisę nustatyti, kad tokių asmenų mokama draudimo įmoka yra didesnė už vairavimo patirtį turinčių vairuotojų.
Teismų praktika dėl draudimo išmokų grąžinimo
Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse yra numatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos.
Pavyzdžiai iš teismų praktikos
-
Vairavimo stažo ir amžiaus įtaka
Vienoje iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų bylų (2014 m. kovo 4 d. civilinė byla Nr. 3K-3-55/2014) buvo keliamas klausimas dėl draudiko teisės reikalauti dalies išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo Taisyklių 62.2 punkto pagrindu apimties tuo atveju, kai draudėjas pažeidė pareigą informuoti apie draudimo rizikos pasikeitimą dėl to, kad apdrausta transporto priemonė perduota valdyti draudimo sutartyje nustatyto amžiaus ir (ar) vairavimo stažo neturintiems asmenims. Šioje byloje teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria iš draudėjo priteista 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos. Kaip pagrindą priteisti iš kasatoriaus maksimalią teisės aktuose nustatytą išmokėtos sumos dalį teismas nurodė tai, kad transporto priemonės valdytojo amžius ir vairavimo stažas yra reikšmingi veiksniai vertinant draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybę, nes jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas yra rizikingesnis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo aspektu.
Kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje (2016 m. liepos 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. e3K-3-380-969/2016) teismas pažymėjo, kad savaime negalima visais atvejais laikyti, kad jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas visais atvejais padidina draudimo riziką tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą. Šioje byloje teismas vertino, kokio išmokėtos draudimo išmokos dydžio gali reikalauti draudikas tuo atveju, kai transporto priemonės valdytojas eismo įvykio metu buvo 27 metų amžiaus ir turėjo 6 metų vairavimo stažą, tuo tarpu draudimo sutartis buvo sudaryta atsižvelgiant į draudimo riziką, apskaičiuotą remiantis tuo, kad transporto priemonę vairuos ne jaunesnis nei 30 metų amžiaus ir turintis ne mažesnį nei 7 metų vairavimo stažą asmuo. Teismas pažymėjo, kad draudimo rizika dėl nepranešimo apie aplinkybes, susijusias su transporto priemonės valdytojo amžiumi ir vairavimo stažu, negalėjo pasikeisti tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies. Teisėjų kolegijos vertinimu, draudimo rizikos pasikeitimas, apie kurį draudikas nebuvo informuotas, nagrinėjamu atveju nebuvo žymus, todėl sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovui iš kasatoriaus priteista maksimali teisės aktuose nustatyta suma yra per didelė. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir taikydamas draudimo rizikos padidėjimo kriterijų, teismas nusprendė priteistiną sumą sumažinti iki 25 proc.
-
Pavėluotas pranešimas apie draudžiamąjį įvykį ir techninis netvarkingumas
LAT nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2013 nustatyta, kad eismo įvykio metu lūžo vežėjui priklausiusios priekabos ašis, nukrito ratai, kurie apgadino dvi trečiųjų asmenų transporto priemones, sutrikdė jų valdytojų sveikatą. Nukentėjusiesiems žalą atlyginęs ieškovas (draudimo bendrovė) prašė teismą iš vežėjo priteisti dalį draudimo išmokos, nes vežėjas apie draudiminį įvykį nepranešė per Įstatyme numatytą trijų darbo dienų terminą ir eksploatavo techniškai netvarkingą transporto priemonę. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į svarbias aplinkybes, kad ieškovą apie draudiminį įvykį vežėjas informavo tik po dešimties dienų, kai priekaba jau buvo sutaisyta. Teismas sprendė, jog dėl šių priežasčių draudimo įmonė prarado galimybę ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis, taigi ir faktą, ar eismo įvykio metu transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga.
-
Pavėluotas draudimo įmokos sumokėjimas
Teismai yra nagrinėję ne vieną bylą, kur draudimo bendrovės reikalaudavo grąžinti dalį draudimo išmokos dėl to, kad vežėjai nesumokėdavo draudimo įmokos. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tiek dalies, tiek visos įmokos sumokėjimas ne sutartyje nurodytu terminu laikomas draudimo sutarties pažeidimu. Vežėjai ieškinius prašydavo atmesti, teigdami, kad draudimo bendrovė nuo tokio pažeidimo galėjo gintis nutraukdama draudimo sutartis, reikalaudama delspinigių ar nuostolių atlyginimo. Įmokas sumokėję pavėluotai (kartais ir po draudiminio įvykio), pabrėždavo, kad draudimo įmonės jas priimdavo ir negrąžindavo, o pretenzijų ar priminimų nereikšdavo.
Tačiau teismai suformulavo taisyklę, kad nuostatos, tiek reglamentuojančios draudimo sutarties nutraukimą, kai vežėjas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartį, tiek numatančios draudiko teisę reikalauti delspinigių nuo nesumokėtos sumos ar pranešimas apie draudimo įmokų nesumokėjimo padarinius savaime neriboja draudimo įmonės teisės reikalauti draudimo išmokos sugrąžinimo. Kitaip tariant, draudimo bendrovė turi teisę reikalauti draudimo išmokos grąžinimo net ir tuo atveju, kai vežėjas draudimo įmoką sumoka po draudiminio įvykio.
LAT praktikoje akcentuojama, jog svarbus ir gintinas, priteisiant kompensavimo išlaidų dalį, draudiko interesas laiku gauti finansines įplaukas iš draudėjų, taip garantuojant draudikų stabilią finansinę būklę, užtikrinančią efektyvų draudimo apsaugos teikimą. LAT ne vienoje byloje akcentavo, kad ši draudimo bendrovės teisė - santykinė ir taikoma kartu su Įstatyme įtvirtintais grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijais, taip pat kitais kriterijais, kuriuos pagal bylos aplinkybes reikšmingais pripažins teismas. Be anksčiau minėtų Įstatyme ir Tvarkoje nustatytų bendro pobūdžio kriterijų, sprendžiant ginčus dėl draudimo išmokų grąžinimo, kai nesumokėta draudimo įmoka (jos dalis) atsižvelgiama į nesumokėtos sumos dydį, praleisto termino trukmę, terminų praleidimo priežastis, kitas su tuo susijusias aplinkybes.
Pavyzdžiui, civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2013 LAT atsižvelgė į tai, kad vežėjas, nors ir pavėluotai, bet draudimo įmoką ieškovui sumokėjo, terminą praleido tik 4 mėnesius, o draudimo išmoka nedaug viršijo draudimo įmokos dydį ir priteisė ieškovui pusę reikalautos sumos.
-
Transporto priemonės eksploatavimas už sutartyje numatytos teritorijos ribų
Civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2013 LAT sprendė, kad draudimo sąlygų standartizavimas nepaneigia draudikų galimybės nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo jų skirtingu tikėtinumo laipsniu draudikui sukuriamos tikimybės vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai. Minėtoje byloje draudimo įmonė pareiškė ieškinį dėl trečiajam nukentėjusiam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos priteisimo. Atsakovo vairuotojas žalos padarė Vokietijoje, kai šalių sudaryta Draudimo sutartis numatė, kad vežėjo transporto priemonė bus eksploatuojama tik Lietuvos Respublikoje. Ieškovas laikė, kad vežėjas neinformavo jo apie padidėjusią riziką.
LAT kolegija sprendė, kad draudimo įmonė, vertindama draudimo riziką ir apskaičiuodama draudimo įmoką, pagrįstai atsižvelgė į vežėjo nurodytą aplinkybę dėl transporto priemonės eksploatavimo tik Lietuvos Respublikoje. Teismo nuomone, prieš vykdamas apdraustąja transporto priemone į kitas valstybes, vežėjas privalėjo apie tai informuoti ieškovą, o šis, atsižvelgdamas į padidėjusią draudimo riziką, galėjo pareikalauti perskaičiuoti draudimo įmoką. Kasacinis teismas atmetė vežėjo argumentus, jog jis neprivalėjo mokėti papildomos draudimo įmokos dėl draudimo apsaugos kitose Europos Sąjungos valstybėse, nes draudimo apsauga visoje Europos Sąjungos teritorijoje privalo būti suteikta vieningos draudimo įmokos pagrindu (Įstatymo 10 str. 1 d.).
LAT kolegijos vertinimu: „Draudimo įmokos perskaičiavimas (padidėjimas), kai transporto priemonė eksploatuojama ir kitose valstybėse, vertintinas ne kaip TPVCAPDĮ 10 str. 1, 2 dalyse nurodytos nuostatos dėl vienos (bendros) draudimo įmokos pažeidimas, o kaip draudimo įmokos perskaičiavimas paaiškėjus naujoms aplinkybėms, turinčioms reikšmės draudimo rizikos vertinimui“.
Atvejis dėl nesumokėtos draudimo įmokos dalies
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) 2024 m. balandžio 10 d. nagrinėjo civilinę bylą dėl draudimo išmokos grąžinimo, kai draudėjas pavėluotai sumokėjo draudimo įmoką.
2021 m. birželio 14 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu šalys sudarė draudimo sutartį, kuri įsigaliojo 2021 m. birželio 18 d. 00.00 val. Draudimo laikotarpis buvo nustatytas nuo 2021 m. birželio 18 d. iki 2022 m. birželio 17 d. Draudimo įmoka turėjo būti sumokėta iki 2021 m. birželio 18 d., tačiau draudėjas (bendrovė) ją sumokėjo tik 2021 m. liepos 2 d. Eismo įvykis įvyko 2021 m. birželio 18 d.
Draudikas 2022 m. rugpjūčio 17 d. išmokėjo 3652,69 EUR draudimo išmoką. 2022 m. rugsėjo 22 d. pretenzija draudikas kreipėsi į draudėją dėl 60 proc. draudimo išmokos atlyginimo, nurodydamas, kad draudėjas praleido draudimo įmokos sumokėjimo terminus.
Pirmosios instancijos teismas palaikė draudėjo (bendrovės) poziciją ir draudiko ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad tiek draudikas, tiek draudėjas nevisiškai tinkamai laikėsi šalių bendradarbiavimo pareigos. Teismo vertinimu, draudiko ieškinio tenkinimas būtų neproporcingas draudėjo pažeidimui, nes draudėjas netektų draudimo teikiamos apsaugos.
Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisė draudikui iš draudėjo (bendrovės) 60 proc. išmokėtos draudimo išmokos dalį, t. y. 2 191,61 EUR. Teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas (11 straipsnio 7 dalį, 22 straipsnio 2 dalį), pagal kurias, sprendžiant klausimą dėl draudimo išmokos (jos dalies) grąžinimo draudikui, privaloma atsižvelgti į nustatytų pareigų pažeidimą, pažeidimo priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes.
Kasacinės instancijos teismas palaikė apeliacinės instancijos teismo poziciją, t. y. apeliacinės instancijos teismo priimtą sprendimą paliko nepakeistą. LAT akcentavo, jog, nustatant draudikui grąžinamos sumos dydį, gali turėti įtakos nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kitos aplinkybės, kurios pripažįstamos reikšmingomis teismo spendimu konkrečioje nagrinėjamoje byloje pagal individualiai tarp šalių susiklosčiusias faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju LAT sutiko su apeliacinės instancijos vertinimu, jog 60 proc. išmokėtos draudimo išmokos dalies (t. y. 2 191,61 EUR) priteisimas pagal susiklosčiusias individualias aplinkybes šioje byloje yra teisingas, teisėtas bei pagrįstas.
„Glimstedt“ advokatė Renata Jankutė-Timofejenko pastebi, jog esminė LAT formuojamos praktikos mintis yra aiški: „Paaiškėjus aplinkybei, jog draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos, draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti visą draudiko išmokėtą išmoką arba jos dalį. Kokio dydžio išmoką (ar visą, ar jos dalį) draudėjas turėtų grąžinti draudikui, paliekama nuspręsti teismui, atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytinas individualiai tarp šalių susiklosčiusias faktines aplinkybes“.
Žalos nustatymas ir išmokos mokėjimo tvarka
Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarka (toliau - Tvarka) nustato vadinamąsias lubas, kurios taikomos apskaičiuojant draudimo įmonei grąžinamos išmokos dydį. Nustatant grąžinamos sumos dydį kiekvienu atveju taip pat atsižvelgiama į draudimo sutarties nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes. Spręsdami tokias bylas, teismai dažnai reikšminga aplinkybe laiko tai, kad vežėjų veikla yra susijusi su transporto paslaugomis, krovinių vežimu keliais. Laikoma, kad vežėjams yra (turi būti) žinomi draudimo tikslas ir ypatumai, galimi teisiniai padariniai ir atsakomybė, jeigu nesilaikoma (pažeidžiamos) įstatymo ar konkrečios sutarties nuostatos.
Žalos dydžio nustatymas
- Žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį pataisyti ekonomiškai netikslinga (būtinos išlaidos yra lygios ar 75 proc. jo vertės).
- Žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą, ar jo detalių rinkos vertę iki eismo įvykio.
- Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos). Kai analogiškų keičiamų detalių pasiūla yra menka, jų vertė apskaičiuojama pagal naujų originalių detalių kainą, išskaičiavus nusidėvėjimą.
- Jeigu nustatyta, kad sugadintos detalės gali būti remontuojamos, bet neprivalo būti keičiamos, remontas turi būti atliekamas kaip tik šiuo numatytu būdu. Sugadintos detalės gali būti remontuojamos, jeigu po remonto jos atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus.
Draudimo išmokos nustatymo būdai
Draudimo išmokos dydį visada nustato draudikas. Yra keletas būdų, kaip tai gali vykti:
- Remonto darbų sąmatą pateikia draudėjas arba nukentėjęs asmuo. Draudimo bendrovės ekspertas, ją peržiūrėjęs, priima sprendimą. Jei darbų apimtys ir įkainiai atitinka draudimo bendrovės patvirtintus remonto darbų įkainius, draudikas gali patvirtinti arba atitinkamai pakoreguoti sąmatą ir rengti išmoką.
- Draudėjas arba nukentėjusysis transporto priemonę remontuoja autoservise. Šiuo atveju servisas remonto darbų sąmatą derina su draudimo bendrovės ekspertu ir, baigęs remontą, draudėjui arba nukentėjusiajam išrašo sąskaitą faktūrą. Kokioje remonto įmonėje remontuoti automobilį, dažniausiai nurodo draudimo bendrovė, priklausomai nuo draudimo sutarties sąlygų.
- Nukentėjęs per eismo įvykį asmuo turi teisę bet kuriuo atveju savo iniciatyva ir savo lėšomis kreiptis į nepriklausomą turto vertintoją, kad šis nustatytų turtui padarytos žalos dydį.
Draudimo apsaugos sustabdymas ir nutraukimas
Lietuvos Respublikos įstatymų 96 straipsnis numato:
- Draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku (išskyrus atvejį, kai draudimo sutarties įsigaliojimas siejamas su draudimo įmokos ar jos dalies sumokėjimu), draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui raštu, nurodydamas, kad per 30 dienų nuo pranešimo išsiuntimo draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudimo apsauga pagal gyvybės draudimo sutartį bus sustabdyta ir atnaujinta tik draudėjui sumokėjus draudimo įmoką ar jos dalį, o ne gyvybės draudimo sutartis pasibaigs (išskyrus atvejus, kai draudimo sutartyje susitarta dėl draudimo apsaugos sustabdymo).
- Jeigu draudžiamasis įvykis įvyko draudimo apsaugos sustabdymo metu, draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokos.
- Jeigu draudimo apsaugos sustabdymas pagal gyvybės draudimo sutartį dėl draudimo įmokos nesumokėjimo tęsiasi ilgiau negu 6 mėnesius, draudikas turi teisę vienašališkai nutraukti draudimo sutartį.
Situacijos, kai draudimo išmoka nepriklauso
Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius išskiria dažniausiai pasitaikančius atvejus, kai draudimo išmoka apsidraudusiajam vis tik nepriklauso:
-
Su eismo įvykiu nesusiję nuostoliai
Anot T. Nenartavičiaus, viena dažniausiai pasitaikančių situacijų, kai vairuotojai nepagrįstai tikisi draudimo išmokos, yra tuomet, kai transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu (TPVCAD) savo transporto priemones apdraudę ir nukentėję vairuotojai tikisi nuostolių atlyginimo su eismo įvykiais visiškai nesusijusiose situacijose. Pagal privalomąjį draudimą atlyginami tik eismo įvykio metu nukentėjusios pusės patirti nuostoliai. Nepaisant to, tokį draudimą turintys vairuotojai į draudikus kreipiasi ir tuomet, kai transporto priemonės yra apgadinamos ne eismo įvykių metu, pavyzdžiui, atidarinėjant dureles automobilių stovėjimo aikštelėse. Tokių žalų TPVCAD neapima, o nuostolių panašiose situacijose norintys išvengti vairuotojai savo transporto priemones turėtų drausti kasko.
Lygiai taip pat traktuojami įvykiai, kai automobiliai nurieda ir yra apgadinami palikus juos įkalnėje be įjungto stovėjimo stabdžio ar kuomet transporto priemonės stiklą suskaldo iš po ratų atskrieję akmenukai. Tokios žalos yra susijusios su kasko, o ne privalomuoju draudimu, todėl norintys nuo jų apsisaugoti turėtų pasirūpinti būtent automobilio kasko apsauga.
-
Techniškai netvarkingas automobilis arba vairavimas apsvaigus
Vairuotojai taip pat turėtų žinoti, kad net, jei yra apdraudę transporto priemonę privalomuoju draudimu ar kasko, jiems galioja tam tikros pareigos, pavyzdžiui, užtikrinti, kad į gatves būtų važiuojama tik su techniškai tvarkingu automobiliu ar jo nevairuoti apsvaigus. Tarkime, jei nustatoma, kad konkretus eismo įvykis įvyko dėl to, kad kaltininko padangos neatitiko kelių eismo taisyklėse numatytų reikalavimų, tuomet šis vairuotojas ne tik nepretenduoja į draudimo išmokas, bet ir regreso tvarka iš jo gali būti išieškota nukentėjusiai pusei padaryta žala.
-
Automobilio naudojimas ne pagal paskirtį
Nedraudžiamiesiems įvykiams, pasak draudimo eksperto, priskiriami ir atvejai, kuomet automobilis apgadinamas naudojant jį ne pagal paskirtį ar važiuojant tam nepritaikytose vietose. Tą verta prisiminti ir kasko turėtojams. Valstybiniais keliais eksploatuoti pritaikytos transporto priemonės nėra skirtos jomis keliauti arimais, miškų kirtavietėmis ar atlikti manevrus ant užšalusių vandens telkinių. Tokios situacijos priskiriamos nedraudžiamųjų įvykių kategorijai. Tą patį galima pasakyti ir apie atvejus, kuomet automobilį apgadina jo viduje vežamas krovinys.
-
Vairavimas neblaiviam
Draudimo išmokos nemokamos ir tuomet, kai eismo įvykis sukeliamas ar automobilis apgadinamas jo vairuotojui esant neblaiviam.
Išimtys ir nedraudžiamieji atvejai sutartyse daugeliu atveju numatomi atsižvelgiant į kelių eismo taisykles ir sveiką protą, todėl vadovaujantis juo ir nepažeidžiant taisyklių problemų dažniausiai nekyla. Norintiems maksimaliai apsisaugoti savo transporto priemonę visuomet rekomenduojama rinktis ne tik privalomąjį, bet ir kasko.
tags: #kas #vyksta #nesumokejus #dalines #automobilio #draudimo