Šildomų sėdynių poveikis sveikatai

Šildomos sėdynės automobiliuose, pirmą kartą pasirodžiusios Švedijoje, buvo sukurtos siekiant užtikrinti komfortą šaltuoju metų laiku, ypač transporto priemonėse su odiniais salonais, kurie žiemą gali tapti itin šalti. Parduodamos specialios šildomos sėdynių uždangos, skirtos ne tik priekinėms, bet ir galinėms sėdynėms.

Šildomų sėdynių atsiradimo istorija ir pirminė paskirtis

Nors liaudies išmintis byloja, kad šiluma kaulų nelaužo, visgi tai nėra aksioma. Medikai įspėja apie žmogaus organizmui neįprastai aukštos temperatūros keliamas grėsmes. Pradžioje šios funkcijos reklamos teigė, kad jos gali padėti sumažinti inkstų ligų, osteochondrozės, radikulito ir prostatito riziką. Vokietijos urologas Herbertas Šperlingas pateikė išvadą: „Šildomos sėdynės vyrams yra dar pavojingesnės nei pernelyg aptemptos kelnės”. Nors šie teiginiai gali būti perdėti, medicininiai tyrimai patvirtina, kad sėdėjimas ant šaltos sėdynės, ypač su odiniu apmušalu, sukelia staigų sėdmenų ir nugaros raumenų atšalimą, taip pat gali neigiamai paveikti moterų išorinius lytinius organus, vyrų sėklidžių kapšelį ir prostatą. Tai gali lemti rimtas sveikatos problemas.

Šildomų sėdynių poveikis sveikatai

Bendra informacija apie šildymą

Medikai teigia, kad sėdant į šaltą automobilį (ypač odinėmis sėdynėmis), labiausiai atšąla sėdmenų bei nugaros raumenys, moterų išoriniai lytiniai organai, vyrų sėklidžių kapšelis, prostata. Tai gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Vis dėlto sėdynių šildymo funkcija leidžia sumažinti ligų, susijusių su hipotermija, pasireiškimą. Kai asmuo kenčia nuo ligos, kurios gydymui paskirtas šildymas, minimos sėdynės yra papildomas fizioterapinis poveikis. Svarbu neperšalti ir neperkaisti. Būtina žinoti, kad maksimaliai sėdynės gali sušilti net iki 37-40 °C, o tai jau kenksminga, ypač šlapimo takų sistemai. Nepaisant to, mūsų klimato zonoje toks patogus variantas yra tiesiog būtinas.

Vyrų vaisingumo ir reprodukcinės sveikatos įtaka

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Skubiosios medicinos sk. Vedėjas Vakaris Varyginas ir Vilniaus universiteto profesorius, urologas Balys Dainys teigia, kad jei yra 20 laipsnių šalčio, žinoma, geriau šildyti sėdynes. Tačiau šildymas, kuris užtrunka ilgiau nei 90 minučių, gali sukelti medicininių pakitimų arba šalutinių poveikių. Urologas Titas Simaška ir V. Varyginas teigia, kad vyrams tai gali sukelti vaisingumo problemas. Spermatozoidai gaminasi sėklidėse, kur būna keliais laipsniais žemesnė temperatūra. Šildant sėdynes, gali pakilti temperatūra. Jungtinėje Karalystėje atlikto tyrimo metu stebėta 30 vyrų. Jiems valandai buvo įjungiamas maksimalus automobilio sėdynės šildymas. Nustatyta, kad jų kapšelyje 2-3 laipsniais pakilo temperatūra. Tačiau, jei mes kalbame apie tai, jog tik įsėdome į automobilį, mums šalta ir penkiolika minučių pašildome sėdynę, tokiu atveju, nieko blogo neatsitiks.

Profesorius, urologas Balys Dainys, vertindamas žmonių įprotį įsėdus į automobilį iškart šildyti sėdynes, sako, kad vyrams baimintis kalbų dėl sumažėjusio vaisingumo nereikėtų, tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad dėl tokio įpročio yra nemenka tikimybė susidurti su kitomis sveikatos problemomis. Profesorius teigė, kad tai komfortiškas dalykas ir nereikėtų bijoti tų šildomų sėdynių, tačiau svarbu atsiminti: pašildome ir išjungiame. Visą laiką nekaitinkime, nes išlipus gali peršalti ir tuomet gali būti negerai. Daug kas bijo, kad vyrams kaitina sėklides ir vėliau sumažės vaisingumas ar potencija. Trumpalaikis sėdynių įjungimas tikrai nieko blogo nepadarys, bet problemų gali kilti, jeigu kaitinsime visą laiką.

Gydytojas urologas, Europos seksualinės medicinos jungtinio multidisciplininio komiteto narys Titas Simaška antrina, kad didžiausia problema yra greita temperatūrų kaita. Gydytojo teigimu, būtent šilumos ir šalčio kontrastas gali sukelti rimtus sveikatos sutrikimus. Anot T. Simaškos, problema yra ta, kad, ypač kai yra šalta, įsėdame į automobilį, kurio sėdynės taip pat yra labai šaltos, tada dažniausiai iškart jas pradedame kaitinti visu pajėgumu. Taip pat viskas priklauso nuo to, kiek važiuojame automobiliu. Jeigu keliaujame neilgai, bet sėdynė sušyla, tada įkaista tarpvietė, o vėliau vėl išlipama iš mašinos, kur lauke yra labai šalta. Toks temperatūros kontrastas - vienas pagrindinių rizikos veiksnių vyrų prostatos uždegimams ir šlapimo takų infekcijoms. Gydytojas paaiškino, kad nors didelės apimties studijų dėl šildomų sėdynių vyrų vaisingumui nėra, tačiau tam tikra įtaka spermatozoidų gamybai galima. Jeigu sėdynės šildomos ne taip aktyviai, tai nedarys didelės įtakos. Tačiau, jeigu šildomasi stipriai, kaista mūsų sėklidės, kurios yra labai jautrios temperatūrai. Spermatozoidų gamybai yra reikalinga žemesnė negu 36,6 laipsnio temperatūra, todėl jos kabo ir vėsinasi, o kai yra labai šalta, organizmas jas pakelia ir įtraukia į vidų tam, kad būtų šilčiau. Kitaip tariant, organizmas stengiasi saugoti sėklides, kad nebūtų patiriama didelių temperatūros skirtumų, todėl jeigu ilgesnį kelią važiuojate ir šildotės tarpvietę, taip pat ir sėklides, tai gali turėti neigiamos įtakos spermatozoidų gamybai. Be abejo, didelės apimties studijų, kurios išryškintų tokius įrodymus, šiuo klausimu nėra. Bet tokia informacija atkeliauja iš klinikinės praktikos, pacientų atsiliepimų, skundų, loginio mąstymo. Gydytojas vyrams pataria pamėginti vieną gudrybę, kuri gali padėti išvengti sveikatos problemų. Tiems vyrams, kurie yra persirgę šlapimo takų infekcijomis arba prostatos uždegimu, nuolat rekomenduojama šalčių metu pasidėti ant sėdynės pagalvėlę, kad nesėdėtų ant labai karštos ir labai šaltos sėdynės. Nė vienas iš šių atvejų nėra tinkamas, kadangi sukuriame temperatūrų kontrastą, kuris yra labai pavojingas. Svarbiausia - nepiktnaudžiauti. Jeigu naudojame šildomas sėdynes, nenaudokime labai karšto šildymo režimo.

Pasak gydytojų, ilgai sėdint ant įkaitintų sėdynių (apie 38°C), vyrų fertilumas gali sumažėti. Vyrų sėklidžių kapšelio temperatūra yra šiek tiek žemesnė nei kūno temperatūra (34-35,5°C). Perkaitimo metu spermatozoidai tampa mažiau aktyvūs, o tai gali sumažinti apvaisinimo tikimybę. Nors potencialiai potencijai tai tiesiogiai nekenkia, vidutinio sunkumo perkaitimo sukelti pažeidimai paprastai yra grįžtami. Situacija gali pablogėti, jei perkaitimas kartu su kraujotakos sutrikimais apsunkina tokias vyrų ligas kaip varikocelė.

Urologai perspėja, kad nerekomenduojama naudoti šildomų sėdynių, esant vėžiniams susirgimams ar jų įtarimui, nes šilumos poveikis gali skatinti gerybinių navikų formavimąsi, pavyzdžiui, miomas.

Rizikos moterų sveikatai

Gydytojų teigimu, kuomet yra juntama aktyvi temperatūrų kaita, rizikų sveikatai iškyla ne tik vyrams, bet ir moterims. T. Simaška pastebėjo, kad moterys su šlapimo takų infekcijomis susiduria daug dažniau negu vyrai, tačiau jos serga kur kas lengvesnėmis infekcijomis. Jeigu vyras serga šlapimo takų infekcija, ji yra kur kas pavojingesnė negu moteriai. Pagrindinė šlapimo takų infekcija, kuria serga moterys, yra ūmus šlapimo pūslės uždegimas, vadinamas cistitu. Viena iš pagrindinių ligos priežasčių yra temperatūrų kontrastas - šilta, šalta arba ilgą laiką šalta. Profesorius B. Dainys taip pat priduria, kad išties moterims minėtos infekcinės ligos gali būti ne tokios pavojingos kaip vyrams, tačiau tai nereiškia, kad saugotis nereikėtų. Profesorius paaiškino: „Moterims galbūt taip nėra pavojinga. Bet jeigu sėdynės bus prikaitintos, keliausite iš Vilniaus iki Klaipėdos, o išlipus perpūs, tai gali būti sveikatos problemų - šlapimo pūslės arba gimdos priedų uždegimas. Mokėkime naudotis šildomomis sėdynėmis, nepulkime į kraštutinumus, tikrai žmonių nereikia gąsdinti, bet pagrindinis patarimas - mokėkime jomis naudotis.“

Staigaus temperatūros pokyčio rizika

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Skubiosios medicinos skyriaus vedėjas Vakaris Varyginas teigia, kad jei mūsų kraujotaka pagerėjo, o tuomet vėl išlindome į šaltą orą, tai nėra gerai mūsų stuburui. Be to, tai gali sukelti peršalimus, šlapimo takų infekcijas ir prostatos uždegimus. Tačiau, manau, per dešimt minučių žmogus tikrai nesuprakaituos. Dar viena rizika, anot urologo A. Balvočiaus, yra staigus atšalimas. Kai buvo sėdima ant šildomos sėdynės, o po to staigiai išlipama į šaltą lauką, staigus temperatūrų skirtumas gali išprovokuoti daugybę ligų, pradedant peršalimu, baigiant stipriu radikulito priepuoliu.

Vaikų ir nėščiųjų jautrumas šilumos poveikiui

Vaikai iki trejų metų yra ypač jautrūs šilumos smūgiui. Taip yra dėl to, kad vaiko termoreguliacijos sistema dar nėra visiškai suformuota, vaiko kūnas dar negali veiksmingai kontroliuoti temperatūros balanso. Tyrimai rodo, kad jei per pirmąsias septynias nėštumo savaites nėščios moters kūno temperatūra pakyla virš 38,9 °C, didėja persileidimo rizika.

Kaip tinkamai naudotis šildomomis sėdynėmis

Specialistai rekomenduoja pirmiausia sušildyti automobilį, įjungti sėdynių šildymą, o tik tada į jį sėstis. Taip išvengiama tiesioginio kontakto su šalta paviršiumi ir staigaus temperatūros šoko. Svarbu nepiktnaudžiauti šia funkcija. Rekomenduojama šildyti sėdynes ne ilgiau nei 15-20 minučių, ypač maksimaliu režimu. Trumpalaikis šildymas neturėtų sukelti rimtų sveikatos problemų, tačiau nuolatinis ir ilgas kaitinimas gali turėti neigiamų pasekmių. Įspėjimas: Asmenys, kurie dėl sveikatos sutrikimų nejaučia padidėjusios temperatūros arba turi problemų kontroliuojant šildymo funkcijas, neturėtų naudotis šildomomis sėdynėmis, kad išvengtų nudegimų.

Automobilių sėdynių ir vairaračių šildymo efektyvumo tyrimas

VILNIUS TECH komanda su šiluminio vaizdo kamera užfiksavo, kaip „nusidažo“ sėdynės ir vairaračiai po 30, 60 ir 90 sekundžių nuo šildymo funkcijos įjungimo maksimaliu pajėgumu. Bandant užčiuopti skirtumus tarp skirtingų elektromobilių gamintojų, buvo atlikti matavimai. Šias prielaidas patvirtino Lietuvos žurnalistų autoklubo komanda drauge su kolegomis iš VGTU Automobilių inžinerijos katedros, apsiginklavę šilumai jautria (termo) kamera ir vieną ankstyvą lapkričio rytą pasidairę po „Lietuvos metų automobilio 2020“ technikos parką.

Tyrimui vadovavęs docentas dr. Vidas Žuraulis prisipažino girdėjęs tik apie saugumą, bet ne komfortą reglamentuojančius šios srities standartus, todėl matuojant sėdynių bei vairaračių šildymo efektyvumą buvo kliaujamasi pačių sukurta skirtingų automobilių palyginimo metodika. „Kadangi viskas vyko lauko, o ne laboratorinėmis sąlygomis, privalėjome suktis maksimaliai greitai. Tai reiškia, kad erdvės tam tikroms paklaidoms buvo, tačiau labiau tikėtina, kad skirtingus rezultatus kur kas labiau lėmė automobilių gamintojų pasirinktų šildymo elementų tipai ir charakteristikos“, - teigė V. Žuraulis.

Testų metu buvo siekiama užfiksuoti maksimalią sėdynės apatinės dalies temperatūrą po 120 sekundžių ir atlošo temperatūrą po 150 sekundžių nuo tos akimirkos, kai užkuriamas variklis ir sėdynių šildymas įjungiamas maksimaliu galingumu. Turima įranga leido įvertinti ir tai, kaip tolygiai šiluma paskirstoma per visą plotą bei kokia vidutinė matuojamo ploto temperatūra fiksuojama per minėtą laiką.

Tyrimo rezultatai

• Oro temperatūrai pakilus iki 2 laipsnių šilumos, per 90 sekundžių efektyviausiai šilo „Jeep Avenger Summit BEV“ sėdynė - pasiekė 20,7 °C.
• Antrą vietą dalijasi „Toyota bZ4X“ ir „Audi SQ8 Sportback e-tron“.
• „Ioniq 6“ modelyje vairo šildymas buvo intensyviausias (po 90 sekundžių pasiekė 29,7 °C).
• Vos laipsniu atsiliko „Hyundai Kona Electric“ bei „Citroën ë-C4 X“. Švelniausiai vairas šildomas „Audi“ automobilyje.
• Vairaračio šildymo matavimai buvo atliekami kraštinėse padėtyse, kur vairuojant paprastai dažniausiai laikomos rankos.

Atidžiau panagrinėjus šiluminės vaizdo kameros rezultatus, dėmesį patraukė „Toyota bZ4X“ ir „Subaru Soltera“ sprendimai, aktualūs vyrams, planuojantiems šeimos pagausėjimą. Šie modeliai pačiose vyrams jautriausiose vietose paliko aiškiai suformuotas apsaugines zonas, kuriose temperatūra nėra pakeliama, pasakojo konkurso komisijos narys Renaldas Gabartas. Medikų teigimu, apie 30-40 proc. porų negali susilaukti vaikų dėl vyrų vaisingumo sutrikimų. Minėtas patikrinimas - tik vienas iš daugelio, kurio šiemet ėmėsi VILNIUS TECH mokslininkai.

V. Žuraulis pastebėjo, kad skirtumai tarp mažiausias ir didžiausias temperatūras pasiekusių automobilių pakankamai ženklūs. Tarkime, „Citroen C5 Aircross“ po dviejų minučių apatinės sėdynės dalies temperatūra buvo pakilusi iki 15,6 laipsnių (atlošo - iki 15,7), greičiausiai į šilumos pageidavimą sureagavę modeliai per tą patį laiką perkopė 27 laipsnių ribą. Didžiausią šilimo dinamiką pademonstravo „Škoda Kamiq“ (atitinkamai 27,2 ir 33,5 laipsniai), „Suzuki Vitara“ (27,7 ir 31 laipsniai), „Honda CR-V“ (27,1 ir 29,3 laipsniai), „Volvo S60“ (26,7 ir 25,4 laipsniai), „Range Rover Evoque“ (28,5 ir 22 laipsniai). Vertinant šildymo tolygumą geriausiai pasirodė „Volvo S60“ ir „Mazda CX-30“. Reikia atkreipti dėmesį, kad intensyvus ir tolygus temperatūros kilimas kai kuriems modeliams galėtų lemti labai aukštą rezultatą, jeigu temperatūros būtų stebimos ilgesnį laiką.

Vairaračių šildymo rungtį laimėjo „Mazda CX-30“, kurioje pagrindinis piloto darbo įrankis per dvi minutes įkaito iki 36,1 laipsnio. Beje, „Mazda“, kaip ir „Lexus RX“ bei „Range Rover Evoque“, vairą šildė tik tose vietose, kur rekomenduojama laikyti rankas. Antrą geriausią rezultatą fiksavo BMW 330i - 33,3 laipsniai. Įdomu tai, kad šiame modelyje nebuvo šildomų sėdynių. Trečią aukščiausią temperatūrą pademonstravo „Range Rover Evoque“. Mažiausiai - iki 15,1 laipsnio - per 120 sekundžių sušilo „Mercedes-Benz GLE“ vairaratis.

Šildomų sėdynių energijos sąnaudos

Nors šildomos sėdynės yra patogumas, svarbu žinoti jų poveikį automobilio eksploatacijai. Šildomos sėdynės iš automobilio akumuliatoriaus gauna elektros energiją, kuri maitina šildymo elementus. Ši energija yra palyginti nedidelė - paprastai 50-100 vatų per valandą. Tai reiškia minimalų poveikį degalų sąnaudoms, maždaug 0,1 litro per valandą. Palyginimui, oro kondicionieriaus ar salono šildymo naudojimas gali padidinti degalų sąnaudas 0,5-1 litru 100 kilometrų.

Automobilio sėdynės šildomo užvalkalo ypatybės

Rinkoje siūlomi įvairūs automobilio sėdynės šildymo sprendimai, pavyzdžiui, šildomi užvalkalai. Tokie gaminiai dažnai pasižymi šiomis savybėmis:

• Greitas įšilimas (mažiau nei per minutę).
• Tinkamumas visų tipų sėdynėms (paprastoms ir sportinėms).
• Pagaminti iš malonaus liesti ir atsparaus nešvarumams poliesterio.
• Lengva valyti drėgnu skudurėliu.
• Patogumas ir universalumas bet kokiai automobilio sėdynei.
• Valdymo pultas su įjungimo/išjungimo mygtukais.
• Dvi šildymo pakopos (pastovi aukšta temperatūra ir pašildymas).
• Integruota apsauga nuo perkaitimo, užtikrinanti saugumą.
• Maitinimas iš 12 V cigarečių degiklio lizdo.
• Maksimali energijos sąnauda - apie 42 W.
• Matmenys: apie 97 x 48 cm.
• Kabelio ilgis: apie 1,50 m.
• Dažniausiai juodos spalvos, su kvadratėlių raštu.
• Rinkinyje pridėta instrukcija.

Šildymo lygių reguliavimas

Šiuolaikinės automobilio sėdynių šildymo sistemos dažnai turi kelis reguliavimo lygius, skirtus padidinti komfortą:

• Didžiausias šildymo lygis: Paprastai rodomas trimis indikatoriais (pvz., oranžiniais laukeliais).
• Žemesnis šildymo lygis: Rodo du indikatorius.
• Žemiausias šildymo lygis: Rodo vieną indikatorių.
• Išjungtas šildymas: Nėra jokių indikatorių.

Prenumeratos modelis ir gamintojų strategijos

Pastaruoju metu automobilių gamintojai, ypač BMW, svarstė galimybę įvesti prenumeratos modelį kai kurioms funkcijoms, įskaitant šildomas sėdynes. Toks modelis leistų klientams mokėti už funkcijas pagal poreikį, o gamintojams - gauti pasikartojančių pajamų ir palaikyti ilgalaikius santykius su klientais. Vis dėlto, dėl neigiamos reakcijos ir suvokimo, kad klientai bus priversti mokėti dvigubai, BMW atsisakė šios idėjos, ypač kalbant apie šildomas sėdynes. Šiuo metu dauguma gamintojų siūlo šią funkciją kaip standartinę arba pasirenkamą įrangą, įsigyjamą automobilio gamybos metu.

tags: #sildomos #sedynes #sveikatai