Vilnius - tai miestas, kurį kiekvienas gali atrasti vis iš naujo. Sostinė visada buvo ne tik inovacijų centras, bet ir metropolis, iš kurio plačiame regione sklido naujos idėjos. Neatskiriama daugiakultūrio Vilniaus dalis - gastronomijos kultūra.
Knygos „Senojo Vilniaus skoniai“ pristatymas
700-ojo sostinės gimtadienio proga autorių komanda - Rimvydas Laužikas, Antanas Astrauskas, Aleksandras Belyj ir Tomas Rimydis - kviečia mėgautis Vilniaus istorijomis ir skoniu patiekalų, pasigamintų pagal autentiškus knygoje „Senojo Vilniaus skoniai“ pateikiamus receptus.
Knyga „Senojo Vilniaus skoniai“ primena restauratoriaus darbą, kai, pašalinus naujausius dažų sluoksnius, randami ankstesni, be galo įdomūs istoriniai sluoksniai. Taip sluoksnis po sluoksnio atidengiamas bendras istorinis Vilniaus veidas.
Vilniaus gastronomijos ištakos
Juokaudami galime sakyti, kad Vilnius radosi iš gastronomijos. Legenda pasakoja apie Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino medžioklę. Valdovas rado ties Vilnios upe gražų kalną, ant kurio užtiko didžiulį taurą, užmušė jį ir, kadangi buvo labai vėlu grįžti į Trakus, apsinakvojo Šventaragio slėnyje. Čia susapnavo garsųjį sapną.
Šv. Jonų bažnyčia ir Vilniaus istorijos
Šv. Jonų bažnyčia kadaise buvo viena populiariausių tarp turtingų miestiečių. Joje šie melsdavosi, gausias aukas aukodavo, o po mirties atguldavo amžino poilsio į bažnyčios požemius-kriptas ar koplyčias. Tačiau nuo XVII a. pradžios vienuoliai jėzuitai bažnyčioje laidoti daugiau nebeleido.
Apie 1600 m. liūdinti našlė bažnyčioje pašarvojo savo velionį vyrą, kuris buvęs labai turtingas, bet nelabai doras žmogus. Velionį aprengė pačiais brangiausiais rūbais, pašarvojo gražiausiame karste. Tais laikais laidotuves lydėdavo didelės iškilmės - susirinkdavo minios žmonių.
Tarp velionio pažįstamų ir paprastų smalsuolių įsisuko vagys, kurie, pamatę žibančius brangakmenius ant velionio rankų, sumanė pavogti tuos žiedus. Pačiupę jaunąjį sargą, jam prigrasino numauti žiedus nuo velionio rankų, o paskui per langelį jiems išmesti.
Jaunasis sargas visas dreba iš baimės, bet ką darys - eina, jau siekia žiedų, bet tik palietus numirėlio ranką, šis atsimerkė, atsisėdo karste ir kad suriks: „Broliai pasmerktieji, pas mane“! Sudrebėjo visa bažnyčia, kilo pragariškas triukšmas, visur pasklido baisi smarvė, o iš visų karstų, iš rūsių ėmė ropštis numirėliai. Visi puolė vytis vaikį.
Šis, vos gyvas iš baimės, užsiropštė ant vargonų ir tik maldomis bei Jėzaus ir Mergelės Marijos vardais galėjo atsiginti nuo vis arčiau ir arčiau lipančių pasmerktųjų. Ryte atėję jėzuitai rado baisiai sujauktą bažnyčią, sakoma, kad dvi savaites mišių neaukojo - nešė, vežė „prakeiktųjų“ kaulus ir perlaidojo juos prie Šv. Stepono bažnyčios. Sakoma, nuo to laiko Šv. Jonų bažnyčioje daugiau nelaidojama.
Knygos „Senojo Vilniaus skoniai“ apdovanojimai
Knyga „Senojo Vilniaus skoniai“ pateko tarp 10 nominuotų geriausių negrožinės literatūros knygų „Metų knygos rinkimuose 2023“. 2024 metais knyga „Senojo Vilniaus skoniai“ tapo Vilniaus klubo premijos laureate.
Vilniaus klubo premiją įsteigė Vilniaus klubas, konkursą organizuoja Lietuvos leidėjų asociacija. Konkurso tikslas - kasmet įvertinti per praėjusius dvejus kalendorinius metus išleistas knygas apie Vilniaus miestą, kurios skatina pažinti Lietuvos sostinę, populiarina Vilniaus miesto istoriją, tradicijas, savitumą per knygą kaip miesto vizitinę kortelę, ugdo vilniečių ir svečių smalsumą ir pagarbą Lietuvos sostinei, bei išrinkti ir paskelbti premijos laureatą.
Editos Mildažytės knygos „Pelynų medus“ pristatymas
„Vilniaus universitetas visiems“ serija
„Vilniaus universitetas visiems“ - tai Vilniaus universiteto leidyklos mokslo sklaidos knygų serija, skirta plačiam skaitytojų ratui. Universiteto mokslininkai, ekspertai, savo srities profesionalai rašo aktualiomis temomis apie įvairias gyvenimo sritis: politiką, išskirtines asmenybes, sveikatą, augintinius.