Kaip tinkamai pakeisti seną antifrizą ir prižiūrėti aušinimo sistemą

Antifrizas, dar žinomas kaip variklio aušinimo skystis, yra būtinas jūsų transporto priemonės varikliui. Dažnai apie jo svarbą net nesusimąstome, tačiau jis yra nepakeičiamas, kai norime, jog mašinos variklis veiktų sklandžiai, ypač vasarą bei „Stop-Start“ eisme. Aušinimo skystis yra vandens ir antifrizo mišinys, kuriuo yra užpildomas automobilio variklio radiatorius. Konkreti mišinio sudėtis įvairiems varikliams gali skirtis, tačiau 50:50 santykis yra dažniausias ir tinka naudoti daugeliu atvejų.

Aušinimo skysčio funkcijos ir svarba

Aušinimo skystis mūsų automobiliuose atlieka labai svarbią funkciją - jis šildo mus sėdinčius automobilio salone, taip pat tolygiai šildo variklį pradinėje jo darbo stadijoje, o paskui palaiko stabilią darbinę variklio temperatūrą, kad variklis dirbtų sklandžiai ir gerai. Šiame procese dalyvauja ir visa eilė kitų agregatų ir sistemų, bet visas jas būtent ir apjungia cirkuliuojantis aušinimo skystis.

Dvejopa apsauginė funkcija

„Inter Cars Lietuva“ produktų grupės specialistas Algirdas Seilius teigia, kad aušinimo skysčio apytaka variklyje yra sudaroma aušinimo skysčio siurblio pagalba. Aušinimo skystis, tekėdamas variklio komponentų vidumi, aušina juos absorbuodamas dalį šilumos. Įkaitęs skystis grąžinamas atgal į radiatorių, o per radiatorių praeinantis aplinkos oras perima dalį skysčio šilumos.

„Aušinimo skystyje esantis antifrizas atlieka dvejopą apsauginę funkciją. Jis neleidžia aušinimo skysčiui užvirti ar užšalti net esant ekstremaliai temperatūrai. Kaip minėta anksčiau, dažniausiai vanduo su antifrizu maišomas santykiu 50:50, nes toks santykis užtikrina optimaliausią variklio aušinimą. Tačiau jei antifrizo santykis su vandeniu bus didesnis, tada mišinio užšalimo temperatūra bus dar žemesnė, o virimo - aukštesnė, tačiau tai tikrai nereiškia, kad variklis bus aušinamas optimaliai“, - aiškina A. Seilius.

Tepimo savybės ir apsauga nuo korozijos

Aušinimo skystis, priešingai nei vanduo, turi ir tepimo savybių, todėl labai svarbu, kad sistemoje visuomet pakaktų aušinimo skysčio, kad jis būtų švarus ir keičiamas laiku gamintojo nurodytais intervalais. Antifrizo sudėtyje esantis riebalas sutepa vandens pompą ir visą sistemą, mažina trintį bei saugo metalinius komponentus nuo korozijos.

A. Seilius pabrėžia, kad antifrizą su vandeniu maišyti yra būtina. Jei sistemoje bus vien vanduo, nebus antikorozinės apsaugos. Vanduo ilgainiui nugaruos ir variklis greitai perkais. Statistika rodo, kad net 2 proc. mechaninių variklio gedimų įvyksta dėl aušinimo sistemos problemų.

Aušinimo skysčio keitimo periodiškumas ir lygio tikrinimas

„Jeigu norite, kad variklis veiktų nepriekaištingai tiek žiemą, tiek vasarą, o aušinimo sistema būtų gerai apsaugota nuo korozijos, aušinimo skystį tikrinkite ir keiskite periodiškai“, - sako A. Seilius. Aušinimo skysčio keitimo periodiškumas priklauso nuo skysčio tipo ir konkretaus automobilio gamintojo nurodymų. Paprastai tai būna kas penkerius metus ar net kas du metus, priklausomai nuo automobilio modelio ir markės. Kai kurie modeliai leidžia su gamykliškai supiltu aušinimo skysčiu važiuoti net 120 mėnesių, kas yra 10 metų arba apie 200 000 km.

Svarbu suprasti, kad aušinimo skystis laikui bėgant praranda savo technines savybes. Senas ir nenaudojamas antifrizas tampa rūgštinis, pradeda ardyti vidines variklio dalis ir praranda tepimo savybes, o tai neigiamai veikia vandens pompą. Dėl korozijos gali sugesti radiatorius, vandens siurblys ar termostatas.

Kaip patikrinti aušinimo skysčio lygį ir kokybę?

• Lygio tikrinimas: Įsitikinkite, kad automobilis yra visiškai atvėsęs. Patikrinkite aušinimo skysčio lygį išsiplėtimo bake. Skysčio lygis turėtų būti tarp minimalaus ir maksimalaus žymėjimo ženklų. Jei lygis yra žemiau minimalios žymos, reikia papildyti tinkamu aušinimo skysčiu. Svarbu atkreipti dėmesį, kad aušinimo skysčio lygis neturi kisti bėgant laikui, jo neturi nei didėti, nei mažėti.
• Kokybės tikrinimas (sodos testas): Į skystį įpilkite paprastos valgomosios sodos. Jei antifrize yra rūgšties, soda iškart sukelia putojimą. Tai aiškus signalas, kad prieš jus - klastotė. Tokia priemonė gali pažeisti aliuminio aušinimo sistemos elementus ir greitai sugadinti vandens pompą. Tikras antifrizas liks nepakitęs - jokio putojimo, tik švarus paviršius.

Kada papildyti ar įsigyti naują antifrizą?

Antifrizas turi neužvirti ir neužšalti, aušinimo sistemoje esančius metalus saugoti nuo korozijos pažeidimų. Taip pat ir kitas automobilio detales bei automobilio variklį - nuo perkaitimo. Antifrizo kiekis turi būti pakankamas, automobilio variklio temperatūra - 80-90 °C.

Reguliarus aušinimo skysčio lygio tikrinimas yra gyvybiškai svarbus tinkamam automobilio variklio veikimui. Nors dauguma automobilių turi indikaciją prietaisų skydelyje apie aušinimo skysčio trūkumą, svarbu nepamiršti, kad tokios indikacijos kartais gali nesuveikti. Aušinimo skysčio trūkumas gali sukelti rimtą pavojų jūsų automobiliui, nes nepakankamas jo kiekis gali lemti variklio perkaitimą vasarą arba užšalimą žiemą. Tai gali sąlygoti brangius remonto darbus, įskaitant variklio galvutės deformaciją, tarpinių perdegimą ar net variklio užkalimą.

Aušinimo skysčio keitimo procedūra

Jei jau nusprendėte patys keisti aušinimo skystį, svarbu laikytis nurodytos procedūros. Keičiant aušinimo skystį automobiliui, dauguma tiesiog išleidžia senąjį ir supila naują, tačiau yra ir tam tikrų niuansų.

Seno aušinimo skysčio išleidimas

Pirmiausia skystį reikia išleisti surandant žemiausią sistemos tašką. Dažniausiai jis randasi radiatoriaus apačioje, kur turėtų būti išleidimo anga. Tačiau rekomenduojame pasinaudoti automobilio vartotojo vadovu, kad tiksliai nustatytumėte, kurioje vietoje įrengta nuleidimo anga ir kaip ją tinkamai atidaryti. Kartais, išleidus skystį iš sistemos, reikia nuimti rezervuarą ir išpilti jame esančius likučius, kad sistema būtų švari ir tuščia.

1. Nuimkite apdailos šoninius skydelius ir apatinį dangtį (jei reikia).
2. Uždenkite slėgio dangtelį storu audiniu ir nuimkite jį nuo radiatoriaus viršaus, sukdami prieš laikrodžio rodyklę, kol jis sustos. Jei girdite šnypštimą (nurodantį, kad sistemoje dar yra slėgio), palaukite, kol jis nustos. Dabar paspauskite dangtelį ir toliau sukite, kol jį bus galima nuimti. Taip pat nuimkite aušinimo skysčio rezervuaro dangtelį.
3. Padėkite tinkamą indą po vandens pompa, esančia kairėje variklio pusėje. Atsukite išleidimo kamštį ir leiskite aušinimo skysčiui visiškai ištekėti iš sistemos. Seną sandarinimo poveržlę pasilikite plovimui.

Aušinimo sistemos plovimas

Daugelis specialistų rekomenduoja sistemą praplauti švariu vandeniu, ypač jei skysčiai buvo maišyti ar sistema užteršta.

1. Praplaukite sistemą švariu vandentiekio vandeniu, įkišdami sodo žarną į radiatoriaus užpildymo angą. Leiskite vandeniui tekėti per sistemą, kol jis taps skaidrus ir švarus. Jei radiatorius yra labai korozijos pažeistas, nuimkite jį ir atiduokite valyti specialistui.
2. Išvalykite vandens pompos išleidimo angą, tada įstatykite išleidimo kamštį su sena sandarinimo poveržle.
3. Užpildykite aušinimo sistemą švariu vandeniu, sumaišytu su plovimo junginiu. Įsitikinkite, kad plovimo junginys yra suderinamas su aliuminio komponentais, ir atidžiai laikykitės gamintojo instrukcijų. Uždėkite slėgio dangtelį ir rezervuaro dangtelį.
4. Užveskite variklį ir leiskite jam pasiekti normalią darbinę temperatūrą. Leiskite jam veikti apie dešimt minučių.
5. Išjunkite variklį. Leiskite jam kurį laiką atvėsti, tada uždenkite slėgio dangtelį storu skuduru ir pasukite jį prieš laikrodžio rodyklę iki pirmojo sustojimo, išleisdami bet kokį sistemos slėgį. Kai šnypštimas nustos, paspauskite dangtelį ir visiškai jį nuimkite.
6. Vėl išleiskite sistemą.
7. Užpildykite sistemą švariu vandeniu ir pakartokite 1-6 veiksmus.

Sistemos pripildymas nauju antifrizu

Įsitikinę, kad sistema tuščia ir nuleidimo anga sandariai uždaryta, galite į bakelį pilti antifrizą. Pilkite tik automobilio gamintojo rekomenduojamą skystį, kad išvengtumėte korozijos ir kitų pažeidimų. Pripildykite sistemą iki maksimalios normos, kuri turėtų būti pažymėta ant bakelio. Pilant skysčio lygis bakelyje keletą kartų turėtų sumažėti, nes kai kurios ertmės užsipildo ne iškart.

1. Uždėkite naują sandarinimo poveržlę ant išleidimo kamščio ir tvirtai priveržkite.
2. Užpildykite sistemą tinkamu aušinimo skysčio mišiniu. Pastaba: skystį pilkite lėtai, kad sumažintumėte oro patekimą į sistemą.
3. Kai sistema bus pilna (iki radiatoriaus užpildymo angos pagrindo), užveskite variklį ir leiskite jam veikti tuščiąja eiga 2-3 minutes. Kelis kartus paspauskite droselį, kad variklio sūkiai pakiltų iki maždaug 4000-5000 aps./min., tada išjunkite variklį. Šis procesas pašalins bet kokius užstrigusius oro burbuliukus iš sistemos.
4. Jei reikia, papildykite aušinimo skysčio lygį iki viršutinės radiatoriaus užpildymo angos pagrindo ir uždėkite slėgio dangtelį. Taip pat papildykite aušinimo skysčio rezervuarą iki „UPPER“ lygio žymos.
5. Užveskite variklį ir leiskite jam pasiekti normalią darbinę temperatūrą, tada išjunkite. Leiskite varikliui atvėsti, tada nuimkite slėgio dangtelį. Patikrinkite, ar aušinimo skysčio lygis vis dar yra iki viršutinės radiatoriaus užpildymo angos pagrindo. Jei lygis yra žemas, įpilkite nurodyto mišinio, kol jis pasieks užpildymo angos pagrindą. Uždėkite dangtelį.
6. Patikrinkite aušinimo skysčio lygį rezervuare ir, jei reikia, papildykite.
7. Patikrinkite, ar sistemoje nėra nuotėkių. Įstatykite apdailos šoninius skydelius arba apdailą, jei reikia, ir apatinį dangtį.

Pripildę sistemą ir uždarę bakelį, galite porai minučių užvesti variklį. Daugelyje automobilių vandens siurblys prastumdys skystį po visą sistemą, pašalinant visus oro tarpus. Nukritus lygiui, vėl įpilkite antifrizo ir stebėkite situaciją. Tačiau vis tiek reikėtų žinoti, kaip nuorinti aušinimo sistemą. Jeigu net ir po kurio laiko variklis kaista arba skystis necirkuliuoja, sistemą reikia nuorinti per ventilius, kurie turėtų būti šalia ugniasienės.

Aušinimo skysčių tipai ir maišymas

Šiandieninėje aušinimo skysčių standartų įvairovėje pasiklysti gali kiekvienas. Antifrizas dažniausiai klasifikuojamas pagal „Volkswagen AG TL774“ standartą. G11, G12, G12++, G13 nurodo antifrizo tipą ir keliamus reikalavimus. Geri antifrizai, skirtingai nei pigesni, savo sudėtyje turi antikorozinių priedų, kurie skiriasi pagal galiojimo laiką.

Antifrizo spalvos ir sudėtis

Tipinės aušinimo skysčio spalvos yra žalia, geltona, raudona, violetinė, mėlyna. Daugelis esate matę parduotuvėse skirtingų spalvų aušinimo skystį. Kai kurie gamintojai nurodo specialius reikalavimus aušinimo skysčiui ir nurodo kodą ar pavadinimą koks jis turi būti, kaip pavyzdys senesniuose VAG grupės automobiliuose buvo žalias G11 skystis, naujesniuose - raudonas G12.

Nors kai kurie teigia, kad spalva neturi didelės reikšmės, reikėtų elgtis atsargiai ir stengtis nemaišyti skirtingų spalvų aušinimo skysčių. Yra daug informacijos apie tai, kaip skirtingos spalvos priverčia aušinimo skysčius reaguoti tarpusavyje, susitraukti ar prarasti tepimo savybes, todėl griežtai visi gamintojai nepataria skysčių maišyti. Nors šiais laikais cheminiai procesai yra pakitę ir retiau pasitaiko reakcijų, maišant aušinimo skysčius sumažinamos jų tepimo ir antikorozinės savybės.

G11 ir G12 skirtumai

Nėra viskas taip paprasta, kaip atrodo, nes jų apsauginė veiklioji medžiaga skiriasi: G11 silikatinis, o G12 karboksilatinis. Naudojant šiuos skysčius, susidaro apsauginė plėvelė ant aliumininių detalių, kuri saugo mazgus nuo korozijos.

Po G11, nors ir praskalavus sistemą vandeniu, apsauginė silikatinė plėvelė išlieka. Kai supilamas šviežias G12, karboksilatas pradeda naikinti silikatinę plėvelę, taip naudodamas savo apsauginių priedų galią, kuo pasekoje nelieka silikatinės apsaugos, bet jau neužtenka ir karboksilatinių priedų, kad sukurtų naują apsauginę plėvelę.

Antifrizo koncentratas ir vanduo

Kai kurie aušinimo skysčiai parduodami koncentratais. Tokie jie, pagal poreikį ir laipsnius, privalo būti atskiesti ne su paprastu vandeniu, netinka čia ir filtruotas vanduo, o su distiliuotu vandeniu. Vandens naudojimas automobilių sistemose, įskaitant aušinimo radiatorius ar langų apiplovimą, nerekomenduojamas, nes vanduo skatina dalių rūdijimą iš vidaus ir gali apsinešti kalkėmis. Net distiliuotas vanduo, nors ir geresnis variantas nei vanduo iš čiaupo, skirtas aušinimo koncentrato skiedimui, tačiau vis tiek negarantuoja visų antifrizo savybių, tokių kaip tepimas. Dėl šių priežasčių, pildant arba keičiant radiatoriaus antifrizą, visada reikia laikytis gamintojo specifikacijų.

Simptomai, rodantys aušinimo skysčio problemas

Akivaizdžiausias aušinimo skysčio nutekėjimo simptomas yra pastebėta antifrizo bala po automobiliu. Aušinimo skystis paprastai būna ryškiai žalios, oranžinės, rausvos arba melsvai žalios spalvos, o jo kvapas gali būti saldokas. Jei pastebėjote tokią balą, svarbu greitai ją išvalyti, nes aušinimo skystis yra toksiškas žmonėms, gyvūnams ir aplinkai.

• Variklio temperatūros daviklis: Jei variklis pradeda kaisti, tai gali signalizuoti apie nepakankamą aušinimo skysčio kiekį.
• Salstelėjęs kvapas salone: Jei automobilio salone jaučiate salstelėjusį kvapą, tai taip pat gali reikšti aušinimo sistemos problemą. Šis kvapas atsiranda dėl etileno glikolio, kuris yra saldžiai kvepiantis aušinimo skysčio komponentas.
• Balti dūmai iš po variklio dangčio: Tai gali reikšti, kad sistemoje per mažai aušinimo skysčio arba sistema kažkur prakiuro. Tokiu atveju reikia skubiai gesinti variklį.
• Šviežios antifrizo spalvos skysčio balos po automobiliu: Patikrinkite, ar po juo nėra šviežios antifrizo spalvos skysčio balos. Jei nėra balos, bet užuodžiate saldų antifrizo aromatą, apžiūrėkite automobilio apačią, ar nematote nieko šlapio ar padengto lašeliais.
• Nuotėkio požymiai variklio skyriuje: Pakelkite variklio dangtį ir pradėkite dairytis į variklio skyrių. Ieškokite aušinimo skysčio nuotėkio požymių - šviesios spalvos likučių ar dėmių - aplink radiatoriaus dangtelį, ant visų variklio skyriaus žarnų ir ant paties radiatoriaus.

Dažniausios aušinimo skysčio nuotėkio priežastys

• Korozija radiatoriuje: Vamzdeliams senstant ir prarandant atsparumą, viduje gali atsirasti nuosėdų, kurios sukelia nuotėkį.
• Sugadintos žarnos: Žarnos, sujungtos su radiatoriumi, laikui bėgant tampa kietos ir trapios, praranda elastines savybes, atsiranda įtrūkimų dėl variklio vibracijų.
• Radiatoriaus dangtelis: Jo tarpinė gali susidėvėti arba spyruoklė gali prarasti reikiamą amortizaciją, leisdama aušinimo skysčiui po truputį ištekėti.
• Variklio galvos tarpinė: Kai ji pradeda leisti, tarpinė nebegali laikyti variklio alyvos ir aušinimo skysčio atskirai, o tai yra labai pavojinga ir dažnai sukelia rimtus gedimus.
• Vandens siurblys: Paprastai tai natūralus susidėvėjimas. Siurblio gedimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių.
• Išsiplėtimo bakas: Laikui bėgant ir veikiant temperatūros pokyčiams, plastikas gali susilpnėti, bakelis gali įtrūkti arba atsirasti bakelio dangtelio nesandarumas.
• EGR aušinimo sistema: Jei atsiranda nuotėkis, skystis gali patekti į recirkuliuojančias išmetamąsias dujas, praeiti pro variklį ir sudegti išmetimo vamzdyje, praktiškai be jokių simptomų, išskyrus nuolatinį aušinimo skysčio praradimą, kurio priežastis gali būti sunku diagnozuoti.

Svarbu: Aušinimo skysčio utilizavimas

Aušinimo skysčio utilizavimas yra būtinas, kadangi senas aušinimo skystis kenkia gamtai, gruntiniams vandenims. Todėl, jei jau nusprendėte patys keisti aušinimo skystį, nepamirškite pagrindinės taisyklės - nei dapylinėti didelių kiekių, nei supilti naujo šalto aušinimo skysčio negalima esant šiltam varikliui, taip rizikuojate sugadinti variklio tarpinę ir turėti problemų. Niekada neišpilkite seno antifrizo į kanalizaciją ar ant žemės. Surinkite jį į sandarų indą ir priduokite į tam skirtą atliekų surinkimo punktą.

„Servisas 007“ kviečia visus vairuotojus pasirūpinti aušinimo sistema ir pasikeisti aušinimo skystį, ypač rekomenduojame tą padaryti tiems, kas to dar nėra darę.

tags: #seno #antifrizo #ispylimas