Aušinimo skystis yra vienas svarbiausių eksploatacinių automobilio skysčių, be kurio automobilio eksploatavimas būtų neįmanomas. Geras aušinimo skystis turi pasižymėti bent jau trimis svarbiomis savybėmis: neužvirti, neužšalti ir apsaugoti aušinimo sistemoje esančius metalus nuo korozijos pažeidimų. Nors visada geriausia nuvežti savo automobilį į prekybos atstovybės aptarnavimo skyrių, jei manote, kad yra problema, taip pat galite patys greitai patikrinti aušinimo skystį.
Trys svarbiausios aušinimo skysčio savybės
Pirmosios dvi savybės, virimo ir užšalimo temperatūros, yra tiesiogiai susijusios su skysčio tankiu ir koncentracija. Trečioji savybė - apsauga nuo korozijos ir kavitacijos - priklauso nuo sudėtyje esančių priedų.
Virimo temperatūra
Lengviausiai išmatuojamas parametras - virimo temperatūra, ji turi būti ne mažesnė nei 107°C. Tačiau nerekomenduojama virimo temperatūrą tikrinti namų sąlygomis, nes aušinimo skysčio garai yra nuodingi.
Kristalizacijos arba užšalimo temperatūra
Antroji svarbi savybė - kristalizacijos arba užšalimo temperatūra, kuri turi būti ne aukštesnė nei -35°C. Tačiau pastarąjį rodiklį daug sudėtingiau išmatuoti ne laboratorijos sąlygomis nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Servizuose dažniausiai naudojamas aerometras, įrenginys pagrįstas tankio rodmenimis, arba refraktometras, matuojantis medžiagos šviesos lūžio rodiklį. Abu įrenginiai sukalibruoti pagal etilenglikolio ir vandens mišinio parametrus, tačiau, jeigu skysčio sudėtyje yra kitų priemaišų (pvz., glicerino), rezultatai gali būti netikslūs. Vienintelis tikslus būdas išmatuoti aušinimo skysčio užšalimo temperatūrą yra laboratorijos sąlygomis, kai jis yra šaldomas ir stebima, kurioje temperatūroje pradeda formuotis ledo kristalai.
Apsauga nuo korozijos ir kavitacijos
Trečia svarbi savybė - tai apsauga nuo korozijos ir kavitacijos. Korozija - tai metalų irimas dėl fizikinės ir cheminės sąveikos su aplinka, kai metalas pereina į oksiduotą būklę ir praranda jam būdingas savybes. Tipiškiausia korozija - geležies rūdijimas. Kavitacija - tai garų ar burbuliukų susidarymas skystyje, burbuliukams sproginėjant iš metalo išplėšomos mažiausios medžiagos dalelės. Taigi, norint išvengti aušinimo sistemos pažeidimų, nemažiau svarbu yra antikorozių priedų, kitaip vadinamų korozijos inhibitoriais, kiekis ir kokybė aušinimo skystyje. Tačiau šias aušinimo skysčių savybes galima patikrinti tik laboratorijose.
Aušinimo skysčių sudėtis ir klasifikacija
Aušinimo skysčiai gaminami iš monoetilenglikolio, į kurį įmaišoma nuo korozijos apsaugančių ir putojimą stabdančių priedų, dažų ir specialiai apdoroto vandens. Pastarojo kokybė labai svarbi norint išsaugoti kuo ilgiau aktyvius korozijos inhibitorius, apsaugoti sistemą nuo apnašų ir nuosėdų. Tad koncentruotą antifrizą būtinai skiesti tik distiliuotu vandeniu.
Aušinimo skysčių spalva absoliučiai nieko nereiškia - gamintojai skirtingomis spalvomis atskiria savo produkcijos rūšis, pvz., skysčius su silikatais ar be jų, su boratais ar be jų. Skirtingų spalvų ar gamintojų skysčių maišyti nepatartina. Geriausia pakeisti visą aušinimo skystį, kad skirtingi korozijos inhibitoriai nesureaguotų tarpusavyje, taip sudarydami naujus nereikalingus junginius arba suardydami jau esančius kompleksus.
Vandeniui neužšalti ir padidinti virimo temperatūrą padeda etilenglikolis, tačiau kartais gamintojai, norėdami sumažinti gamybos kaštus, naudoja gliceriną. Glicerinas - tai pigesnė ir netoksiška medžiaga, kurios gamintojas neprivalo nurodyti ant pakuotės. Tačiau glicerinas turi vieną problemą: krentant temperatūrai jo klampa ženkliai padidėja. Klampus skystis užkrauna didelę apkrovą vandens pompai, skysčio cirkuliacija sulėtėja. Visgi gliceriną naudoti galima, tačiau labai svarbi jo švara ir kokybė, nes žaliavoje esančios priemaišos reaguoja su korozijos inhibitoriais.
Antifrizų klasifikacija
Dauguma modernių „extended life“ antifrizų užtikrina apsaugą nuo 5 iki 10 metų (arba iki 150-300 tūkst. km), tačiau realus tarnavimo laikas priklauso nuo automobilio ir eksploatinių sąlygų. Jei nežinote, kada paskutinį kartą keistas skystis - patikrinkite jį arba tiesiog pakeiskite prieš žiemą. Dažnai rinkoje naudojama klasifikacija pagal Volswageno TL774 standartą: G11, G12, G12++, G13. Tačiau reikia būti atsargi: kai kurie gamintojai gali klaidinti etiketėmis. Lietuvoje nėra vieningos atsakingos institucijos, kuri nuodugniai tikrintų kokybę ir atitiktį standartams.
G11 (geltonas) aušinimo skystis: skirtas senesniems automobiliams (iki 1997 m.), jau gaminamas etilenglikolio pagrindu. Šiuos skysčius rekomenduojama keisti kas 3 metus. G12, G12+ (raudonos spalvos): skirtas automobiliams nuo 1996 m. G12++ (violetinis): nuo 2005 m. G13 (violetinis): nuo 2008 m. G13 pasižymi sustiprinta aliuminio apsauga nuo korozijos ir naudotas glicerinas daromos ekologinės naudos, tačiau šios kategorijos skysčiuose naudojamas itin švarus glicerinas, todėl jie brangesni.
Abu G12 ir G12+ priskiriami prailginto veikimo (long-life) antifrizų kategorijai ir keičiami kas 5 metus. G13 turi panašias savybes kaip G12++, bet papildomai neriboja korozijos, o su glicerinu yra draugiškesnis aplinkai. Pirkėjams patariama atkreipti dėmesį į gamintojo rekomendacijas ir neskubėti maišyti skirtingų sistemų skysčių.
Vizualus patikrinimas: pirmas ir greitas žingsnis
Prieš imantis instrumentų, pradėkite nuo paprasto vizualinio patikrinimo. Atminkite: automobilio variklio dangtis arba aušinimo skysčio bako dangtelis gali būti karštas. Niekada neatidarykite bako dangtelio, kol variklis karštas - galite būti apipiltas karštu skysčiu arba garais.
- Patikrinkite aušinimo skysčio lygio bake arba ekspansinėje talpoje. Lygis turi būti tarp „min“ ir „max“ ženklų.
- Įvertinkite spalvą ir skaidrumą. Drumstumas, naftos priemaišos arba metalinės nuosėdos signalizuoja apie problemą.
- Ieškokite plūduriuojančių dalelių; smulkios nuosėdos ar rūdžių gabalėliai rodo sistemos taršą ir galimą plovimo poreikį.
- Ieškokite išorinių požymių: dėmių po automobiliu, radiatoriaus ir žarnų sujungimų sausose vietose.
Instrumentai: ką naudoti ir ko vengti
Kai kurie įrankiai patinka biudžetiniams pirkėjams, bet gali būti netinkami aušinamajam skysčiui. Svarbu naudoti įrangą, sukurta matuoti glicolio koncentraciją, o ne tik etanolį.
- Hidrometras (specific gravity tester) - matuoja tankį ir tiria koncentraciją, svarbu žinoti, ar matuojate etileną ar propileną.
- Refraktometras - tiksliai matuoja šviesos lūžio rodiklį ir pagal tai apskaičiuoja užšalimo bei virimo temperatūras; dažniausiai patikimesnis profesionalams.
- Skysčio testeris (pipetė su indikatoriumi) - paprasta priemonė greitam patikrinimui, parodo užšalimo apsaugos lygį; testerių juostelės gali įvertinti pH ir inhibitorių būklę.
Kai kurie pigūs testeriai matuoja alkoholio koncentraciją, tačiau jie netinkami autotinklėms su glicoliais. Todėl rinkitės įrankius, pritaikytus etilenglikoliui ir propilenglikoliui.
Žingsnis po žingsnio: kaip patikrinti aušinimo skystį namuose
- Dar kartą įsitikinkite, kad variklis visiškai atvėsęs.
- Pašalinkite karštą dangtį ir patikrinkite išorinius požymius: dėmes ar nuotėkį.
- Imkitės mėginio - pipete arba testeriu. Jei naudojate refraktometrą, užlašinkite kelias lašas ant optinio paviršiaus ir uždarykite dangtelį.
- Užpildykite testerį ir uždarykite baką, apsaugokite nuo nešvarumų.
- Patikrinkite indikatorių: užšalimo apsauga (pvz., -20 °C, -37 °C). Jei rodiklis prastesnis nei rekomenduojama, planuokite keitimą.
- Įvertinkite skysčio išvaizdą: drumstumas, nuosėdos, putos - reikalauja naujo skysčio ir sistemos plovimo.
- Jei matote aiškių požymių nėra, bet nuolatos tenka papildyti baką, atlikite detalesnę diagnostiką arba slėgio testą, kad surastumėte nuotėkį.
Ką daryti radus problemą: sprendimai ir prioritetai
- Lygis nukrito: užpildykite iki įprasto lygio, fiksuokite datą, stebėkite 3-7 dienas. Jei lygis krinta toliau - greičiausiai nuotėkis. Dažniausios vietos: radiatorius, žarnos, vandens siurblys arba galimai perdegusi tarpinė.
- Skystis užterštas, apsauga išlikusi: jei drumstas skystis, bet apsauga pakankama, patartina atlikti plovimą (flush) ir užpildyti nauju antifrizu. Naudokite tik tinkamų priemaišų valiklius.
- Temperatūrinė apsauga prastėja: keiskite skystį, ypač prieš žiemą, kai rizika užšalti didėja.
Slėgio testas: kada reikalingas ir kaip jį atlikti saugiai
Jei nėra išorinio nuotėkio, bet lygis nuolat mažėja arba jaučiate šilumos sumažėjimą, slėgio testas leidžia saugiai patikrinti sistemą be variklio įjungimo. Tai imituoja darbinius slėgio sąlygas ir padaro nuotėkį lengviau pastebimą.
- Slėgio testeris prijungiamas prie ekspansinės talpos kaklelio ir palaiko gamintojo nurodytą PSI (dažnai apie 15 PSI). Svarbu neviršyti saugaus slėgio.
- Atliekant testą, stebėkite variklio skyrių šviesiu galingu prožektoriumi; ieškokite lašų, putų ar girdimo oro šnarėjimo.
- Jei slėgis krenta be išorinių nuotėkių - gali būti vidinis nuotėkis (pvz., galvutės tarpinė) ir reikalinga giluminė diagnostika.
Praktiniai patarimai: kokį antifrizą rinktis ir kaip dažnai keisti
Renkantis aušinimo skystį atkreipkite dėmesį į gamintojo rekomendacijas. Pagrindiniai tipai: tradicinis IAT, OAT (organiniai inhibitoriai), HOAT (mišrio veikimo tipo). Neteisingas skysčio maišymas gali sumažinti apsaugą. Dauguma modernių „extended life“ antifrizų apsaugo 5-10 metų (arba 150-300 tūkst. km), tačiau tikslus laikas priklauso nuo automobilio ir eksploatavimo sąlygų. Keisti skystį patariama prieš žiemą arba kai gamintojo nurodyta laikotarpis baigiasi.
Specialistas pažymi, kad reguliarus aušinimo skysčio tikrinimas - tai ne tik sezoninė procedūra, bet ir variklio priežiūros dalis. Paprasti testai, kaip refraktometro ar kokybiško testerio naudojimas, suteikia greitą vaizdą apie sistemą ir leidžia sutaupyti didelių remonto sąnaudų ateityje.
Antifrizas dingimo priežastys ir požymiai
Antifrizas gali dingti dėl įvairių priežasčių: aušinimo sistemos nesandarumas, pažeista variklio sandara, netinkamai veikiantys sistemos komponentai, atlaisvėjusios jungtys, susidėvėjusios aušinimo žarnos, radiatoriaus pažeidimai, nesandarus bakelis arba dangtelis, vandens siurblio gedimas, antifrizo perkaitimas ir išgaravimas, bei nuotėkis EGR aušintuve. Kiekviena iš šių problemų gali sukelti rimtų gedimų ir turi būti sprendžiama laiku.
Pagrindiniai požymiai, kad antifrizas dingsta: staigus lygio kritimas, skysčio dėmės po automobiliu, baltų dūmų atsiradimas iš išmetimo, alyvos spalvos pokyčiai arba skysčio maišymasis su alyva, variklio temperatūros pakilimas, nesandarūs bakelio dangteliai. Jei pastebite bent vieną iš šių požymių - nedelskite ir patikrinkite aušinimo sistemą.
Kaip spręsti antifrizo dingimo problemą
Gydant antifrizo dingimą svarbiausia - reguliarus lygio ir būklės tikrinimas. Jei pastebimas greitas skysčio nuostolis - kreipkitės į patikimą autoservisą diagnostikai. Daug sprendimų priklauso nuo atvejo: vamzdelių ar sandariklių keitimas, plovimas, galvutės tarpinės keitimas. Profilaktika apima reguliarų techninį patikrinimą, kokybiško antifrizo naudojimą ir tinkamą jo maišymą su vandeniu pagal gamintojo rekomendacijas. Tinkama priežiūra užkerta kelią antifrizo dingimo problemoms ir užtikrina saugų bei efektyvų aušinimą.
Jeigu kyla abejonių ar randate vidinį nuotėkį - kreipkitės į kvalifikuotą autoservisą. Antifrizas - vienas iš tų dalių automobilyje, kurį dažnai pamirštama tikrinti, kol pasipila problemos. Reguliari patikra ir tinkamas skysčio mišinio santykis leidžia išvengti rimtų gedimų ir užtikrina ilgesnį variklio tarnavimą.
Kaip patikrinti aušinimo skystį / antifrizą
Įtrauktos praktinės nuorodos
Vizualus patikrinimas, mėginio ėmimas, slėgio testas ir naudojami įrankiai - tai pagrindiniai žingsniai, padedantys laiku įvertinti aušinimo skysčio būklę. Jei kyla abejonių, visada geriau kreiptis į profesionalus. Profesionalai gali atlikti išsamesnę diagnostiką, plovimą arba keitimą ir taip užkirsti kelią didesniems gedimams.