Buvęs Seimo narys, konservatorius, Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataras Saulius Pečeliūnas įvardijo savo vaidmenį sekmadienio avarijoje kaip "praktiškai kaltas". Po avarijos medicininės pagalbos prireikė 18-metei „Renault“ keleivei, kuri iš pradžių buvo nuvežta į Raseinių ligoninę, kur gydytojai susiuvo jos prakirstą antakį.
„Tie geležai sulinko, tai sulinko, čia nieko baisaus. Būdamas kelkraštyje, dėl priekyje sustojusių mašinų jis nelabai gerai matė, ar niekas neatvažiuoja iš priekio“, - komentavo S. Pečeliūnas. Kaip tik tuo metu iš galo pro S. Pečeliūno „Toyota“ važiavo „Renault“. „Mano greitis praktiškai nulinis buvo“, - pridūrė S. Pečeliūnas.
Ikiteisminis tyrimas ir ekspertų išvados
Dėl eismo įvykio, kurio metu nukentėjo žmogus, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Utenos apskrities VPK Valdymo organizavimo skyriaus vyresnioji specialistė Laura Palevičienė minėjo, kad šiuo metu dar laukiama ekspertų išvadų. „Šiuo metu renkama visa su avarija susijusi informacija“, - sakė L. Palevičienė.
Pasak Utenos policijos atstovų, tragiška avarija lenktynių metu nevertinama kaip Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir nėra forminama kaip įskaitinis eismo įvykis. „Rytoj susitiksime su teisininkais ir bus pradėtas LASF tyrimas“, - komentavo atstovas ir pridūrė, kad išvadų pateikimo terminas nėra numatytas.
Sauliaus Pečeliūno biografija
Saulius Pečeliūnas gimė 1956 m. sausio 19 d. Druskininkuose ir mirė 2023 m. gruodžio 2 d. 1979 m. jis baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą, įgijo inžinieriaus kelininko specialybę. Nuo 1979 m. iki 1990 m. dirbo Miestų statybos projektavimo instituto vyresniuoju inžinieriumi kelininku.
Politinė ir visuomeninė veikla
Jo dėdės, pasipriešinimo dalyvio Povilo Pečeliūno, įkvėptas kovojo už Lietuvos laisvę. Politinėje veikloje pradėjo dalyvauti 1980 m., bendradarbiavo leidžiant pogrindinį leidinį „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“. Dalyvavo 1987 m. rugpjūčio 23 d. mitinge prie A. Mickevičiaus paminklo Vilniuje bei 1988 m. Vilniuje vykusioje Vasario 16 d. Aktyviai įsitraukė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą.
1988-1990 m. S. Pečeliūnas buvo Lietuvos Sąjūdžio Seimo narys ir pirmosios Lietuvoje atkurtos partijos - Lietuvos demokratų partijos - atkūrimo deklaracijos (pasirašytos 1989 m. vasario 4 d.) signataras.
Darbas Seime ir valstybinė tarnyba
1990 m. kovo 4 d. S. Pečeliūnas buvo išrinktas Pirmojoje Alytaus rinkiminėje apygardoje Nr. 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Respublikos Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. Jis buvo keturių kadencijų Lietuvos Respublikos Seimo narys: išrinktas į Atkuriamąjį Seimą, 1992-1996 m., 1996-2000 m. ir 2004-2008 m. kadencijų Seimus.
Seime dirbo šiose pozicijose:
- Aukščiausiosios Tarybos (į kurią kandidatavo remiamas Sąjūdžio ir Lietuvos demokratų partijos) Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos pirmininkas.
- Lietuvos valstybinės derybų su Rusijos Federacija dėl okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos delegacijos narys (nuo 1992 m. vasario 6 d. paskirtas).
- Nuo 1991 m. lapkričio 20 d. vadovavo darbo grupei, rengusiai Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo koncepciją.
- 1992-1996 m. kadencijos Seime (į kurį išrinktas pagal jungtinį Lietuvos krikščionių demokratų, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Lietuvos demokratų partijos sąrašą) - Nacionalinio saugumo komiteto pirmininko pavaduotojas.
- 1996-2000 m. kadencijos Seime dirbo Nacionalinio saugumo (nuo 1999 m. - Nacionalinio saugumo ir gynybos) komitete, buvo Peticijų komisijos pirmininkas.
- Dirbo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininko pavaduotoju, Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės ir Etikos ir procedūrų komisijose.
- Parlamentinės grupės „Už demokratišką Baltarusiją“ pirmininko pavaduotojas.
2000-2001 m. buvo bedarbis. 2001-2004 m. dirbo Muitinės departamento prie Finansų ministerijos Pažeidimų prevencijos skyriaus vyriausiuoju inspektoriumi.
Partinė veikla ir apdovanojimai
1989-2001 m. Saulius Pečeliūnas buvo Lietuvos demokratų partijos narys ir pirmininkas. Nuo 2003 m. Nuo 2004 m. kovo 10 d. Lietuvos valstybės atkūrimo dešimtmečio proga buvo apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
Ferdinandas Kauzonas, „Respublikos“ apžvalgininkas, teigė: „Nemanau, kad automatas tokiems dalykams pats tinkamiausias. Juo galima pataikyti ir į tuos signatarus, kurie yra visai padorūs, pavyzdžiui, Saulius Pečeliūnas.“ Premjerė Ingrida Šimonytė išreiškė nuoširdžią užuojautą dėl Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro mirties: „Mus paliko vienas iš Nepriklausomybę Lietuvai atnešusių žmonių - drąsi, nepalenkiamas vertybes savo gyvenimo darbais gynusi asmenybė, Kovo 11-osios Akto signataras Saulius Pečeliūnas. Būtent jis drauge su bendražygiais jau 1980-aisiais pogrindžio veiklomis ėmė ruošti dirvą mūsų valstybės atkūrimui, buvo aktyvus Sąjūdžio narys. Nuoširdi užuojauta velionio šeimai ir artimiesiems.“
Atsisveikinimo ceremonija
Urna su velionio palaikais bus pašarvota Vilniaus laidojimo rūmuose (Olandų g. 22, Vilnius). Atsisveikinimas su velioniu vyks gruodžio 6 d. nuo 14.00 val. iki 20.00 val., ir gruodžio 7 d. - nuo 9.00 val. Urna išnešama gruodžio 7 d. Šv. Mišios už velionį vyks gruodžio 7 d. 12.00 val. Vilniaus Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje. Velionis bus palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.
tags: #saulius #peceliunas #avarija #zuvo #zmogus