Saugos diržai dirbant ant kopėčių

Darbas aukštyje yra viena iš pavojingiausių veiklų, ypač statybų sektoriuje, kur nelaimingų atsitikimų skaičius yra itin didelis. Lietuvoje darbuotojai darbe žūsta du kartus dažniau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje, o statybų sektoriuje šis skaičius yra keturis kartus didesnis. Didelė dalis šių nelaimingų atsitikimų susijusi su kritimu iš aukščio, ypač dirbant ant kopėčių.

Bendrieji saugos reikalavimai dirbant aukštyje

Kiekvienos įmonės, nepriklausomai nuo jos dydžio, svarbiausias tikslas turėtų būti sužalojimų ir ligų prevencija. Saugi darbo aplinka yra naudinga verslui, nes ji ne tik sumažina darbuotojų traumų ar produktyvumo nuostolius, bet ir prisideda prie geresnių verslo rezultatų. Darbuotojų saugos ir sveikatos sąlygas reglamentuoja valstybė, išleisdama atitinkamus įstatymus ir norminius dokumentus, kurių privalo laikytis darbdaviai. Tačiau tai turi rūpėti ir patiems darbdaviams, darbuotojų profesinėms sąjungoms, draudimo bendrovėms ir net stambiems užsakovams.

Darbuotojų pareigos ir atsakomybės

• Kiekvieno darbuotojo pareiga yra rūpintis savo ir kitų asmenų, kuriems turi įtakos jo veiksmai darbe, sauga bei sveikata, remiantis įgytomis profesinio mokymo metu žiniomis ir darbdavio duotais nurodymais.
• Dirbti aukštyje savarankiškai gali asmuo, ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 60 metų, teoriškai ir praktiškai išmokytas saugiai dirbti, susipažinęs su naudojamų įrenginių ir įrankių konstrukcija bei naudojimo ypatybėmis, pasitikrinęs sveikatą ir instruktuotas.
• Kiekvienas dirbantysis privalo atvykti į darbą ir baigti darbą nustatytu laiku, pagal darbo grafiką.

Darbdavio pareigos ir atsakomybės

• Darbdavys privalo steigti saugos darbe bei darbo medicinos tarnybas ir sudaryti sąlygas saugos darbe komitetui veikti.
• Darbdavys (ar jo įgaliotas asmuo) turi būti atestuojamas prieš pradedant eksploatuoti įmonę (teikti paslaugas) ir vėliau kas penkis metus.
• Statybvietėse, kuriose tuo pačiu metu dirba du ar daugiau darbdavių ir daugiau nei 10 asmenų, kiekvienas darbdavys raštu sutaria su kitais darbdaviais dėl statybvietės įrengimo, kad būtų užtikrinta darbuotojų sauga ir sveikata.
• Kai statybvietėje numatomas darbas trunka ilgiau nei 30 darbo dienų ir tuo pačiu metu dirba ne mažiau nei 20 darbuotojų arba planuojama darbo apimtis didesnė nei 500 žmogaus darbo dienų, prieš įrengiant statybvietę statytojas arba rangovas turi parengti darbuotojų saugos ir sveikatos planą.

Galimi pavojai dirbant aukštyje

Dirbant aukštyje susiduriama su įvairiais pavojais, kurie gali sukelti sunkias traumas ar net mirtį. Pagrindiniai pavojai yra šie:

• Kritimo pavojus: pagrindinė nelaimingų atsitikimų statybose priežastis (28%). Tai apima kritimus nuo stogų, pastatų, konstrukcijų, darbo paklotų, platformų, pastolių, kopėčių.
• Elektros srovės poveikis: galimi širdies veiklos, kvėpavimo sutrikimai, įvairių laipsnių nudegimai, sąmonės netekimas, kartais staigi mirtis.
• Neteisingai sumontuoti pastoliai: gali sukelti kritimo pavojų.
• Netvarkingi įrenginiai, įrankiai, patalpos: didina nelaimingų atsitikimų riziką.
• Krintantys, griūvantys daiktai, kroviniai: galimos traumos, sunkūs sužeidimai.
• Pavojus paslysti, užkliūti: ypač ant slidžių ar netolygių paviršių.
• Trapūs paviršiai: dirbant arba nukritus ant trapaus paviršiaus, jis gali lūžti, padidindamas kritimo riziką.

Saugos priemonės dirbant ant kopėčių ir pastolių

Dirbant aukštyje, kai ypač sudėtinga užtikrinti saugos ir sveikatos reikalavimus, būtina naudoti tinkamas pagalbines technines priemones, kad darbas būtų atliekamas saugiai.

Reikalavimai kopėčių pastatymui ir naudojimui

• Kopėčiomis nereikėtų naudotis, jei darbai vyksta aukščiau nei 7 metrai virš žemės.
• Darbuotojams dirbant ant kopėčių aukštyje tarp 2 ir 5 metrų, darbas ant kopėčių neturi trukti ilgiau nei 2 valandas.
• Įrankių ir medžiagų, kurias darbuotojas nešasi ant kopėčių, svoris neturi viršyti 10 kg.
• Bet kuris daiktas, esantis ant kopėčių, negali būti atsuktas į vėją, jei atsuktosios pusės plotas viršija 1 m².
• Negalima naudotis jokiomis papildomomis medžiagomis ar įrankiais, jei jie gali sukelti papildomą pavojų darbuotojui.
• Negalima dirbti ant kopėčių, jei jos pasvirusios taip, kad jų įlinkis būtų didesnis už leistiną.
• Naudojantis kopėčiomis, visada reikia turėti tris sąlyčio su jomis taškus.
• Jei prieigos priemonė yra kopėčios, reikia rasti saugų būdą savo įrankiams ir talpykloms nešti.
• Jei reikia imti ėminį stovint ant kopėčių, o ne ant platformos, galima atsiremti keliu arba prisišlieti kūnu prie kopėčių, tačiau geriau naudoti prie kopėčių pritvirtintus saugos diržus.

Reikalavimai pastolių pastatymui ir naudojimui

• Visi pagrindiniai pastolių elementai turi būti apskaičiuoti stiprumui ir stabilumui.
• Pastolių skaičiavimo pagrindu reikia imti tolygiai paskirstytą apkrovą: mūrijimo darbams - 250 kg/m², dažymo ir tinkavimo darbams - 200 kg/m². Be to, visus horizontalius elementus reikia patikrinti 130 kg.
• Būtina įsitikinti, kad pastoliai visame aukštyje būtų pritvirtinti prie tvirtų pastato ar statinio dalių.
• Pastoliai turi būti statomi ant tvirto pagrindo. Grunto paviršius, ant kurio statomi pastoliai, turi būti išlygintas, sutankintas, nuvestas vanduo.
• Skersai pastolių po atramomis būtina padėti lentą ne mažiau 50 mm storio. Negalima po paaukštinimo priemonių atramoms dėti plytų, akmenų, lentų atraižų ir pan.
• Praėjimo vietose po pastoliais būtina įrengti apsauginį stogelį. Stogelis turi išsikišti už pastolių ne mažiau 1,5 m ir sudaryti 20 laipsnių kampą su horizontu.
• Jei medžiagos išvežiojamos karučiais, ant pastolių paklotų reikia įrengti lentų takus.

Asmeninės apsaugos priemonės (AAP)

Asmeninės apsaugos priemonės, tokios kaip saugos virvės, naudojamos apsaugai nuo kritimo. Tačiau jų naudojimas yra ribotas dėl techninio progreso, dažnai pirmenybė teikiama patikimesnėms priemonėms, tokioms kaip pastoliai. Vis dėlto, kai kitos apsaugos priemonės neįmanomos, AAP tampa būtinos.

Reikalavimai AAP naudojimui

• Apsauginį diržą reikia naudoti, kai dirbama aukščiau kaip 1,3 m esant neaptvertai darbo vietai.
• Turėtų būti aprūpinta atitinkama įranga darbuotojų apsaugojimui nuo kritimo. Kur dėl darbo aplinkos tokia apsauga yra neįmanoma, bus parūpinta kritimų sulaikymo įranga.
• Saugos virvės naudojamos tik tuo atveju, jei yra gera įtvirtinimo įranga ir jei neįmanoma įrengti kritimų sulaikymo įrangos.
• Apsaugos priemonės turi būti tvirtinamos prie tvirtinimo taško, kuris yra kiek galima aukščiau virš darbuotojo darbinės padėties, kad laisvo kritimo kelias būtų kuo trumpesnis.
• Kritimo kelyje neturi būti pašalinių objektų, į kuriuos kritimo metu atsitrenkus galimi kūno sužalojimai.
• Krentantis darbuotojas turi būti saugiai sulaikytas jau ore. Būtina užtikrinti „saugų aukštį“, t. y. erdvę tarp tvirtinimo taško ir kliūčių.
• Tvirtinimo tašką reikia parinkti taip, kad būtų išvengtas švytuoklės efekto pavojus. Nuokrypio kampas nuo tvirtinimo taško turi būti ne didesnis kaip 30°.
• Darbuotojai, naudojantys horizontalias saugos sistemas, turi būti supažindinti su gamintojo naudojimo instrukcija ir vykdyti jos reikalavimus.

AAP tikrinimas ir priežiūra

• Periodinių tikrinimų metu atliekama detali AAP apžiūra pagal gamintojo nustatytas procedūras.
• Periodinių tikrinimų registravimas yra privalomas, todėl pateikiant priemones patikrai, kartu turi būti pateikiama kiekvienos priemonės identifikacijos duomenų kortelė (pasas).
• Tikrinimo rezultatai įforminami protokolu, kartu darant atitinkamus įrašus kiekvienos priemonės pase (ar identifikacijos kortelėje) bei registravimo žurnale.

Rizikos valdymas ir prevencija statybvietėse

Statybos aikštelėse darbuotojai veikiami ypač didelės rizikos, nes darbo sąlygos nuolat keičiasi, naudojamos įvairios statybinės mašinos bei įrenginiai ir dirba įvairių profesijų darbuotojai. Todėl vienas pagrindinių darbdavių uždavinių yra įgyvendinti būtinas darbų organizavimo priemones dėl pavojų statybvietėse pašalinimo iki darbų pradžios, užtikrinti saugią ir sveiką darbo aplinką.

Darbo vietos ir aplinkos reikalavimai

• Darbo vieta gali būti nepatogi, nesaugi, veikiama nepalankių meteorologinių sąlygų.
• Pastatų dalys, konstrukcijos ir įrenginiai, tuneliai, praėjimai, iškasos, kėlimo platformos ir kt., esantys statybvietėje, atsižvelgiant į naudojimo sąlygas, turi būti tinkamai suprojektuoti ir saugiai įrengti.
• Visose darbo vietose turi būti kiek įmanoma pakankamai vietos, kad būtų galima saugiai patalpinti reikalingus įrankius, pagalbines priemones bei medžiagas ir kad visus su darbu susijusius veiksmus būtų galima atlikti saugiai.
• Stoginės, paviljonai ir kt. statomi kuo toliau nuo krentančių medžiagų, dulkių ir kitų oro teršalų, triukšmo, vibracijų, blogo kvapo.
• Darbo vietose turi būti tinkamas apšvietimas pagal darbo pobūdį. Neapšviestos vietos, kur yra kritimo pavojus ar kitų rizikos veiksnių, turi būti atitvertos.
• Prie pastatų, konstrukcijų ir kt. grindyse, stoguose, sienose, aukštų perdangose esančių angų, keliančių pavojų nukristi arba nuslysti, įrengiami aptvarai, uždangos arba kitos tinkamos saugos priemonės.
• Kai yra pavojus nukristi iš aukščiau nei 2 m, arba jei yra didelė rizika ir iš žemiau ant darbo pakloto, platformų, pastolių, priėjimo kelių ir kt. visur turi būti įrengti aptvarai arba kitos saugos priemonės.

Darbas ant stogų

Atliekant darbus ant stogų, atsižvelgiant į stogo nuolydį, taikomos šios saugos priemonės:

• Stogo nuolydis < 15°: jei stogo kraštas aukščiau nei 3,5 m nuo darbo ar žemės paviršiaus, palei kraštą reikia įrengti aptvarus arba kitas tokias pat veiksmingas saugos priemones. Jei stogo darbai atliekami ant vaikščiojimui saugaus pagrindo ir geromis vėjo bei atmosferos sąlygomis, aukštį galima padidinti iki 5 m. Jei dirbant darbus prie stogo krašto nebūtina prieiti arčiau nei 2 m, vietoj apsauginių aptvarų galima aiškiai ir patikimai pažymėti pavojingą zoną.
• Stogo nuolydis > 15°: jei stogo kraštas yra aukščiau nei 2 m virš pagrindo ar žemės paviršiaus ir darbo metu vaikščiojama arba dirbama 5 m aukštyje arba aukščiau, prieš pradedant darbus prie stogo pagrindo statomi papildomi apsauginiai elementai.

tags: #saugos #dirzai #dirbant #ant #kopeciu