Dėl savo pačių saugumo prieš pradėdami važiuoti visada užsisekite saugos diržus. Be to, Jūs turite laikytis tos šalies, kurioje esate, įstatymų, susijusių su eismo saugumu. Saugos diržai yra viena iš svarbiausių saugos priemonių automobiliuose ir jų tinkamas naudojimas yra būtinas kiekvienam vairuotojui ir keleiviui. Šie diržai gali išgelbėti gyvybes ir išvengti rimtų sužalojimų eismo įvykio metu.
Taisyklinga Sėdėsena ir Saugos Diržų Reguliavimas
Prieš užvesdami variklį, iš pradžių patogiai įsitaisykite, po to suderinkite savo ir keleivių saugos diržus, kad apsauga būtų kuo patikimesnė.
Sėdėsena vairuojant
- Patogiai įsitaisykite sėdynėje (nusivilkę paltą, striukę ar pan.). Įsitikinkite, kad jūsų nugaros padėtis tinkama.
- Sureguliuokite sėdynės atstumą nuo pedalų mechanizmo. Jūsų sėdynė turi būti atstumta kuo toliau atgal, tačiau taip, kad galėtumėte iki galo nuspausti pedalus.
- Sėdynės atlošą reikia sureguliuoti taip, kad laikančios vairą rankos būtų truputį sulenktos.
- Sureguliuokite savo galvos atlošo padėtį. Siekiant kuo didesnio saugumo, atstumas tarp jūsų galvos ir atramos turi būti kuo mažesnis.
- Sureguliuokite sėdynės pagrindo aukštį. Sureguliuodami sėdynę galite pasirinkti tokį jos aukštį, kad kuo geriau matytumėte kelią.
- Nustatykite vairaračio padėtį.
Svarbu: Blogai sureguliuoti ar susukti diržai gali sužeisti, jei įvyktų nelaimingas atsitikimas. Saugos diržą naudokite vienam žmogui - vaikui ar suaugusiajam. Net nėščios moterys turi prisisegti saugos diržą.
Saugos diržų reguliavimas visoms sėdynėms
Tam, kad visų sėdynių saugos diržai būtų tinkamai sureguliuoti ir jų padėtis būtų tinkama:
- Sureguliuokite sėdynes (sėdynių padėtį ir, jei įmanoma, sėdynės atlošo kampą).
- Atsisėskite taip, kad jūsų nugara būtų prigludusi prie sėdynės atlošo.
- Patraukite viršutinį saugos diržą 1 kuo arčiau kaklo, tačiau jis iš tiesų neturi priglusti prie kaklo (jei reikia, sureguliuokite saugos diržo aukštį (jei įmanoma) ir užtikrinkite, kad 1 krūtinę juosiantis saugos diržas liestų petį).
- Sureguliuokite kelių diržą 2 taip, kad jis plokščiai priglustų prie šlaunų ir dubens.
Diržas turi būti kuo arčiau kūno, t. y. vairuodami nevilkėkite storų drabužių, nelaikykite po diržu stambesnių daiktų ir pan.
Saugos diržo užsegimas ir atsegimas
- Užsegimas: Lėtai ir tolygiu judesiu ištraukite saugos diržą ir įsitikinkite, kad sagtis 3 užsifiksuoja užrakte 5 (ar užsifiksavo, patikrinsite patraukę sagtį 3). Įstrigus diržui, suvyniokite jį ir ištraukite iš naujo. Jei diržas visiškai užstrigo, dirželį traukite lėtai, bet stipriai, kol jo išlįs maždaug 3 cm. Tegul jis susivynioja pats. Tada išvyniokite. Jei sutrikimo pašalinti nepavyksta, kreipkitės į gamintojo atstovą.
- Atsegimas: Paspauskite mygtuką 4 ir inertinė ritė suvynios saugos diržą į pradinę padėtį.
Įspėjimai apie neužsegtus diržus
Uždarius duris, prietaisų skydelyje maždaug 60 sekundžių rodomas grafinis vaizdas 6 arba 7 (priklauso nuo automobilio), kai įjungiamas automobilio degimas. Įspėjamoji lemputė, kai automobilio degimas įjungtas ir jei vairuotojo ir (arba) priekinio keleivio saugos diržas (-ai) (kai ši sėdynė užimta) neužsegtas (-i).
- Maždaug 120 sekundžių pypsi garso signalas.
- Maždaug 180 sekundžių rodomas grafinis vaizdas 6 arba 7, o atitinkamos sėdynės simbolis pasikeičia į raudoną.
Visada įsitikinkite, kad keleiviai automobilio priekyje gerai užsisegę diržus ir kad nurodytas užsegtų diržų skaičius atitinka užimtų priekinių sėdynių skaičių. Pastaba: ant keleivio sėdynės padėtas daiktas tam tikrais atvejais gali suaktyvinti įspėjamąją lemputę.
Signalas apie neužsegtą galinį diržą (priklausomai nuo automobilio versijos)
Uždarius duris, prietaisų skydelyje maždaug 60 sekundžių rodomas grafinis vaizdas 6 arba 7, kai įjungiamas automobilio degimas. Naudodamiesi mygtuku 8 saugos diržo aukštį nustatykite taip, kad pečių diržas būtų tokioje padėtyje, kaip buvo nurodyta ankščiau. Paspauskite valdiklį 8 ir pakelkite arba nuleiskite saugos diržą. Šie diržai yra užsegami, reguliuojami bei atsegami taip, kaip ir priekiniai saugos diržai. Atlikę bet kokį veiksmą su galinėmis sėdynėmis patikrinkite, ar tinkamai veikia galiniai saugos diržai. Ši informacija taikoma ir priekinių, ir galinių sėdynių saugos diržams.
Saugos Diržų Reikšmė ir Veikimas
Saugos diržai sukurti taip, kad avarijos metu vairuotojas ir keleiviai patirtų kuo mažiau sužalojimų. Diržai yra ta apsaugos priemonė, kuri saugos mus nuo mirtinos kaktomušos į kietas automobilio salono dalis, neleidžia iškristi iš besiverčiančio automobilio ir atsidurti po juo. Trumpai tariant, diržai mus „užrakina“ saugiausioje automobilio vietoje, t.y. prispaudžia prie sėdynių, nes automobilio konstruktoriai, kurdami automobilio kėbulą, numato kaip jis bus gniuždomas avarijos metu, kokios vietos labiausiai nukentės ir smūgio metu sugers daugiausiai kinetinės energijos, o kurios liks pačios saugiausios. Nauji automobiliai projektuojami taip, kad saugiausios vietos būtų ten, kur sėdi vairuotojas ir keleiviai. Saugos diržai yra viena iš svarbiausių priemonių, padedančių išvengti sužeidimų ar mirties eismo įvykių metu. Saugos diržų naudojimas yra privalomas visiems transporto priemonėje esantiems keleiviams, taip pat ir vairuotojui.
Darnus saugos pagalvės ir diržo veikimas
Šiuolaikinio saugos diržo veikimas yra gana sudėtingas ir daug vairuotojų apie diržų suveikimo niuansus net nenutuokia. Šiuolaikiniai diržai turi pirotechninius įtempiklius, kuriuos aktyvuoja įvairiose automobilio vietose esantys susidūrimo jutikliai. Tie patys jutikliai aktyvuoja ir saugos pagalves. Susidūrimo metu pirotechninis įtempiklis šiek tiek sutrumpina diržą (apie 15 cm), patikimai prispaudžia vairuotoją ar keleivį prie sėdynės, kad vairuotojas ar keleivis nepasislinktų ar neišsinertų iš diržo.
Automobiliui atsitrenkus į kliūtį, lėtėjimo pagreitis būna toks didelis, kad vairuotojas ar keleiviai trumpą akimirką saugos diržą spaudžia jėga, prilygstančia kelių tonų jėgai. Diržas priima šią apkrovą ir kurį laiką turi išlaikyti keleivius ar vairuotojus, kad jie nesitrenktų į beišsiskleidžiančias oro pagalves, nes tada pastarosios atliks meškos paslaugą (smūgiuos į kūną, blokš atgal, o ne patikimai saugos galvą ir krūtinę). Kai saugos pagalvė išsiskleidžia, diržas kiek atsileidžia (kitaip jo priimama apkrova būtų per didelė) ir dalį smūgio jėgos energijos perima pagalvė. Taigi darnus saugos pagalvės ir diržo veikimas yra būtinas, kad smūgio metu vairuotojas ir keleiviai būtų maksimaliai saugomi. Visa tai, kas čia aprašyta keliais sakiniais, įvyksta staigiai, per sekundės dalį.
Tinkamai prisegtas - saugesnis
Reikia žinoti, kad pagrindinė saugos priemonė yra saugos diržas, savo funkciją atliksiantis tik tada, jei bus prisisegtas tinkamai. Kas dažnai naudojasi automobilių dalijimosi paslauga, žino, kad ne taip jau retai, įlipus į pasirinktą automobilį, tenka kelti vairuotojo sėdynę aukštyn, bei sureguliuoti atlošą taip, kad jis būtų statesnėje padėtyje. Deja, dažnai vairuotojo sėdynę reguliuoti tenka todėl, kad yra nemažai mėgstančių važiuoti pusiau gulomis. Avarijos metu toks pusiau gulintis vairuotojas gali išsinerti iš diržų, atsidurti ant salono grindų ir patirti rimtas stuburo ir galvos traumas.
Laurynas Jovaišas, Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiasis specialistas, įtikinamus argumentus pateikia abejojantiems saugos diržų stebuklinga galia. Jo teigimu, susidūrimo metu, jei automobilis važiuoja 48 km/h greičiu, neprisegtas vaikas nubloškiamas maždaug keturiasdešimt penkis kartus didesne jėga. Viskas atrodytų taip: 27 kilogramus sveriantis ir už vairuotojo sėdintis vaikas važiuojant tokiu greičiu, į vairuotoją trenksis „smūgio svoriu“, kuris sieks 2000 iki 4000 kilogramų. Nesunku paskaičiuoti, t. y. padauginti iš 45 arba 75, ir savo „smūgio jėgą“, jei nesegėsite automobilio apsaugos diržo.
Saugos Diržų Patikra ir Priežiūra
Saugos diržų patikra prasideda nuo jų vizualinio patikrinimo. Patikrinkite, ar diržai nėra susilankstę, ar jie neturi įbrėžimų ar įpjovimų, ar jų spalva nesikeitė. Jei pastebėjote bet kokių pažeidimų, turite nedelsdami pakeisti saugos diržus.
Patikra perkant naudotą automobilį
Kai įsigyjamas naujas automobilis, jokių problemų nėra - viskas su diržais yra gerai. Bet jei perkamas naudotas automobilis, problemų gali būti įvairių. Jei automobilis buvo patekęs į avariją, kurios metu vienas ar keli saugos diržai patyrė stiprias apkrovas, nes tose vietose sėdėjo žmonės, tuos saugos diržus reikia keisti. Diržą keisti būtina ir tada, kai aiškiai matomi nusidėvėjimo arba pažeidimo požymiai. Jei perkant naudotą automobilį žinoma, kad jis buvo daužtas, būtinai turi būti patikrinta saugos įranga: saugos pagalvės, saugos diržai.
Pirotechninių įtempiklių patikra
Saugos pagalvių ir diržų remontu bei keitimu užsiimančio automobilių serviso vadovas Aleksandras Šmitas sako, kad visi naujesni automobiliai turi pirotechninius diržų įtempiklius. Norint sužinoti ar pirotechninis įtempiklis buvo iššovęs, tereikia visiškai ištraukti diržo juostą ir apžiūrėti abi puses - jei matosi, kad kai kurios diržo vietos apdegusios, tarsi kas jas būtų prisvilinęs karštu lygintuvu, vadinasi pirotechniniai įtempikliai buvo iššovę. Tada jau reikia žiūrėti kaip saugos diržas buvo suremontuotas ar remonto metu nebuvo taupoma. Pirotechniniai įtempikliai detonuoja ir sutrumpina diržą suveikus oro pagalvėms, bet ne tik. Būna atvejų, kai sistema aktyvuoja tik pirotechninį įtempiklį, be oro pagalvių, pvz., nedidelio susidūrimo metu. Tad jei po avarijos automobilio saugos pagalvės nebuvo keistos, tai dar nereiškia, kad diržas veiks tinkamai.
„Pirotechniniai įtempikliai padeda išlaikyti saugų atstumą tarp žmogaus ir saugos pagalvės, jie labai patikimai laiko žmogų sėdynėje, kai automobilis verčiasi, stipraus smūgio metu neleidžia išsinerti iš diržų, jei vairuotojas ar keleivis apsirengęs storais šiltais rūbais ir tarp diržo bei kūno yra didesnis atstumas. Todėl jei įtempikliai yra suveikę, jie turi būti tinkamai suremontuoti, kad vėl galėtų atlikti savo funkcijas“, - sako Aleksandras Šmitas.
Gamybos datos svarba
Apie diržo būklę gali papasakoti ir jo gamybos metai, kuriuos galima rasti ant saugos diržo etiketės, kuri prisiūta prie diržo juostos, o kartais ir ant sagties. Jei automobilis buvo patekęs į avariją ir diržų pirotechniniai užtaisai suveikė, juos reikėjo pakeisti naujais, todėl diržo pagaminimo data turėtų būti vėlesnė už automobilio gamybos datą ir artima apytiksliai avarijos datai. Jei automobilis nebuvo patekęs į avariją, saugos diržų pagaminimo data turėtų būti tokia pati arba šiek tiek senesnė už automobilio pagaminimo datą. Bet jei automobilis buvo patekęs į avariją, o jo gamybos ir diržo gamybos datos yra panašios, vadinasi, diržai po avarijos nebuvo keisti. Gali būti, kad jie buvo remontuoti. Tada reiktų reikalauti remonto pažymos, kuri yra kaip garantija, kad viskas suveiks, nes diržas gali būti tik atnaujintas, o ne tinkamai suremontuotas - atrodys beveik kaip naujas, bet problema ta, kad diržas jau buvo priėmęs dideles apkrovas, pirotechninis užtaisas yra suveikęs arba jo iš viso nėra, o automobilio kompiuterį, kad prietaisų skydelis nerodytų gedimo, galima „apgauti“. Visa tai daroma tam, kad būtų galima sutaupyti - jei naudoto automobilio pardavėjas keistų visą saugos sistemą nauja ir tinkamai sutvarkytų visus kėbulo pažeidimus, daugeliu atvejų automobilis taptų brangesnis už tų pačių metų, bet nedaužtą automobilį. Kruopščiai patikrinę automobilį prieš pirkdami jį, išvengsite sukčiavimo!
Reguliari techninė apžiūra ir keitimas
Saugos diržų patikra taip pat yra atliekama techninės apžiūros metu. Technikas patikrina, ar diržai yra tinkamai sureguliuoti. Jie neturėtų būti per arti ar per toli nuo kūno. Pasak automobilių technines ekspertizes atliekančios bendrovės eksperto Dainoto Ragelio, techninės apžiūros metu žiūrima, kad tinkamai veiktų saugos diržų sagtys, kad patraukus diržą suveiktų jo eigą blokuojantys fiksatoriai, tada tikrinama paties diržo būklė, kad jis būtų nepažeistas, neįpjautas, nesusiūtas. Nemažai informacijos atskleidžia ir ant diržo ar jo sagties esantis žymėjimas, daug pasakantis apie diržo konstrukciją. Taip pat žiūrima ar saugos diržai tinka tai transporto priemonei (pagal jos gamybos metus). Diržo veikimas ir būklė yra svarbiausi patikros dalykai. Galų gale, rekomenduojama reguliariai keisti saugos diržus kas 6-8 metus, net jei jie atrodo tinkamai.
Saugos Diržų Naudojimo Apribojimai ir Įspėjimai
Negalima modifikuoti originaliai sumontuotos saugos sistemos įrangos dalių (saugos diržų, sėdynių ir jų jungčių). Tam tikrais specialiais atvejais (pvz., montuodami vaikų kėdutes), kreipkitės į gamintojo atstovą. Ant saugos diržų nekabinkite jokių laisvumą didinančių daiktų (pvz., skalbinių spaustukų, sąvaržėlių ar pan.); per laisvai uždėti saugos diržai gali būti sužeidimo per avariją priežastis. Niekuomet neužsisekite saugos diržo taip, kad jis būtų po pažastimi ar už nugaros. Niekada vienu saugos diržu nesekite kelių asmenų ir nelaikykite ant kelių vaiko prisegę savo saugos diržu. Diržas neturi būti susisukęs. Įvykus avarijai, patikrinkite ir, jei reikia, pakeiskite diržus.
Saugos Diržų Istorija ir Ateitis
Sunku patikėti, bet pirmuoju, panaudojusiu saugos diržus laikomas Odisėjas. Prieš keturis tūkstančius metų kelionės į Troją metu, kad audra jo nenupūstų į jūrą, buvo prisirišęs diržais. Saugos diržus praktikavo 1902 metais ir elektromobilio „Torpeda“ vairuotojas per automobilių lenktynes Niujorke. Po metų buvo užpatentuotas pirmasis automobilio saugos diržas, nors dar ilgai jis buvo naudojamas tik aviacijoje.
„Volvo“ ir Nilsas Bohlinas
Automobilių saugos diržų idėją įgyvendino švedų inžinierius Nilsas Bohlinas. 1959 m. juos ne tik užpatentavo „Volvo“ bendrovė, bet ir įdiegė dviejuose gaminamuose automobiliuose. Nuo 1967 metų saugos diržų įrengimas Švedijoje tapo privalomas. Taip po pasaulį paplito saugos diržų „virusas“. Jau nuo 1976-ųjų automobilių gamintojai buvo įpareigoti savo vartotojams parduodamuose automobiliuose įrengti saugos diržus. Vokietijos įmonė „Opel“, nuolatos besirūpinant automobilių saugumo didinimu, saugos diržus šios markės automobiliuose jau montavo trejetą metų anksčiau, nei pasirodė įpareigojimas tai daryti.
Saugos diržų evoliucija „Opel“ automobiliuose
Peteris Schüßleris, „Opel“ pasyviųjų apsaugos sistemų vadovas, įsitikinęs, kad saugos diržas vis dar yra svarbiausias gyvybių gelbėtojas automobilyje. Jam antrina ir statistika, kuri atskleidžia faktą, jog daugiau nei pusė avarijas patyrusių žmonių išliko gyvi tik todėl, kad autoįvykio metu buvo prisisegę saugos diržus. Neveltui elektra varomoje „Opel Astroje“ šiandien puikuojasi jutikliai, kurie geba nustatyti gresiančio susidūrimo jėgą. Tokiu būdu sureguliuojamas diržo įtempimas taip, kad avarijos metu būtų užtikrinta maksimali apsauga. O nuo 1986 metų „Opel Omegos“ priekinėse ir galinėse sėdynėse montuojami reguliuojamo aukščio saugos diržai. Nuo 1991-ųjų F kartos „Astroje“ - saugos diržų įtempikliai, vėliau - saugos diržų jėgos ribotuvai, padedantys išvengti automobilyje važiuojančių žmonių kūno dalių pertempimo susidūrimų metu.
Ateities saugos diržų technologijos
Nors saugos diržai yra privalomi jau daugelį metų, ateityje jie tikrai taps dar efektyvesni ir saugesni. Pasaulio automobilių gamintojai nuolat tobulina savo automobilių saugos sistemas, kad sumažintų eismo įvykių skaičių ir padidintų jų keleivių saugumą.
- Saugos diržai su įmontuotais jutikliais - šie diržai sugeba nustatyti, ar keleivis yra tinkamai užsisegęs ir pranešti apie tai vairuotojui.
- Saugos pagalvės, kurios apsaugo nuo smūgių iš kelių pusių - šios pagalvės yra skirtos apsaugoti keleivius nuo smūgių iš šonų, kurie yra dažnas mirties priežastis eismo įvykiuose.
- Saugos diržai su automatinėmis reguliavimo sistemomis - šie diržai gali automatiškai reguliuoti savo ištempimą, kad būtų patogiau ir saugiau keleiviams.
- Saugos diržai, kurie automatiškai užsisega - šie diržai gali automatiškai užsisegti, kai keleivis sėda į automobilio sėdynę.
Visos šios naujovės yra skirtos padidinti keleivių saugumą ir sumažinti eismo įvykių skaičių. Tačiau, kaip visada, svarbu prisiminti, kad saugos diržai ir pagalvės yra tik dalis automobilio saugos sistemos.
Teisinis Reguliavimas ir Švietimas
Saugos diržų naudojimas yra privalomas Lietuvos Respublikos eismo taisyklių XXVI skyriaus nuostatomis. Šiame skyriuje nustatyta, kad vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsidėti važiuojant transporto priemonėje. Tai taikoma visiems automobilių, motociklų ir sunkvežimių keleiviams. Jei vairuotojas ar keleivis nesilaiko saugos diržų naudojimo reikalavimų, jam gresia bauda. Šios baudos gali skirtis priklausomai nuo pažeidimo sunkumo, tačiau jos gali siekti nuo 20 iki 60 eurų. Verta paminėti, kad yra tam tikri atvejai, kai saugos diržai nėra privalomi. Tai apima situacijas, kai važiuojama per trumpus atstumus arba kai transporto priemonė yra stovinčioje būsenoje.
Socialinė reklama ir švietimo kampanijos
Saugos diržai yra viena iš svarbiausių transporto saugos priemonių, tačiau daugelis vairuotojų ir keleivių jų reikšmės nesupranta. Viena iš efektyviausių švietimo kampanijų yra socialinė reklama. Pavyzdžiui, Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) vykdo socialinę reklamą, kurioje primenama apie saugos diržų naudojimą. Ši reklama skelbiama per televiziją, radiją ir internetą. Saugos diržų naudojimo švietimas yra svarbus žingsnis siekiant užtikrinti saugų eismą. Vykdant švietimo kampanijas ir socialinę reklamą, žmonės gali sužinoti apie saugos diržų naudojimo svarbą ir teisingą naudojimą.
Kitų Paskirčių Saugos Diržai
Saugos diržai - tai saugos dalys, naudojamos įrangoje, skrendant lėktuvuose ir kituose skraidymo aparatuose, dirbant aukštyje ir atliekant scenos meno pasirodymus, siekiant užtikrinti naudojamų diržų saugumą. Pagrindinės žaliavos yra poliesteris, polipropilenas, nailonas.
Saugos diržų tipai kitose srityse
- Individuali apsauginė įranga: neleidžia operatoriui nukristi iš aukščio arba saugiai pakabina operatorių po kritimo.
- Viso kūno diržai: saugos diržas apgaubia visą kūną, aprūpintas juosmens, krūtinės ląstos, nugaros keliais pakabos taškais. Paprastai jį galima išardyti į pusę kūno diržus ir krūtinės diržus. Didžiausias viso kūno diržų pritaikymas yra suteikti gelbėtojams galimybę „nuleisti galvą“ negalvojant, kad saugos diržas nuslysta.
- Pusė kūno diržai: saugos diržas apvyniotas tik puse kūno (paprastai apatinėje kūno dalyje, tačiau yra ir krūtinės saugos diržas, skirtas apsaugoti viršutinę kūno dalį).
- Asmeninės apsaugos nuo kritimo sistemos: tai gaminių rinkinys, būtinas norint prijungti darbuotoją prie fiksuoto taško ir visiškai užkirsti kelią kritimui iš aukščio arba jį sustabdyti. Vien šie gaminiai neužtikrina apsaugos nuo kritimo. Tačiau kai šie komponentai yra sujungti, jie sudaro asmeninę apsaugos nuo kritimo sistemą, kuri yra būtina tiek darbo vietos saugai, tiek bendrai apsaugos nuo kritimo programai.
Pečių diržas eina per keleivio pečius, o juosmens diržas - per pilvą. Apsaugos diržas įprastos apdirbimo technologijos dalyse, be audimo, štampavimo, liejimo liejimo, šalto štampavimo, apdirbimo, labiau būdingas slėginiam kniedijimui, sukamajam kniedijimui, ultragarsiniam suvirinimui, siuvimui, štampavimui ir kitiems surinkimo procesams. Tiesą sakant, buvo įrodyta, kad dygsnio ilgis, dygsnio tankis ir dygsnio raštas yra trys veiksniai, lemiantys bendrą dygsnių skaičių ir dygsnio tankį susiuvimo vietoje, be to, jie yra trys pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką juostos struktūros pažeidimo laipsniui.