Automobilių registracijos ir eksploatavimo taisyklės Europos Sąjungos šalyse yra sudėtingos ir gali skirtis. Latvija, kaip ir Lietuva, susiduria su iššūkiais, susijusiais su šešėline ekonomika automobilių prekyboje ir registravimo tvarka. Pastaruoju metu Latvijoje įsigaliojo Kelių eismo įstatymo pataisos, susijusios su automobilių, registruotų Rusijoje, eksploatavimu, o Lietuvoje įvestas Savininko deklaravimo kodas (SDK) sukėlė daug diskusijų dėl jo efektyvumo.
Automobilių su rusiškais numeriais eksploatavimo tvarka Latvijoje
Nuo vasario 15 d. Latvijoje įsigaliojo Kelių eismo įstatymo pataisos, leidžiančios konfiskuoti automobilius su rusiškais numeriais. Rusijoje registruotų automobilių savininkai iki vasario 14 d. turėjo užregistruoti savo transporto priemones Latvijoje arba išvežti jas iš šalies.
Tranzito taisyklės
Pagal naujas pataisas, Rusijoje registruoti automobiliai gali likti Latvijoje tik tuo atveju, jei jie yra gabenami tranzitu. Pažymėtina, kad Rusijoje registruota transporto priemonė gali kirsti Latvijos teritoriją tranzitu tik vieną kartą. Norint įvažiuoti į Latviją automobiliu su rusiškais numeriais, būtina pateikti informaciją apie transporto priemonę, jos valdytoją ir laikotarpį, kuriuo automobilis dalyvaus šalies kelių eisme. Šis laikotarpis neturėtų viršyti 24 valandų.
Baudos ir konfiskavimas
Jei automobilis neregistruotas Latvijoje arba neišvažiuoja iš šalies, arba jei nustatomas neleistinas jo naudojimas kelių eisme, Latvijos valdžios institucijos konfiskuos automobilį. Šalyje taip pat bus įvestos baudos už neteisėtą važinėjimą su rusiškais valstybiniais numeriais, siekiančios nuo 750 iki 2000 eurų. Konfiskuoti automobiliai bus perduoti Ukrainai. Latvijos vyriausybė jau yra konfiskavusi daugiau kaip šimtą automobilių iš neblaivių vairuotojų ir padovanojusi juos Ukrainai.
Lietuvos SDK patirtis ir Latvijos pavyzdys
Nuo gegužės 1 d. Lietuvoje įvestas Savininko deklaravimo kodas (SDK), kurį automobilio savininkui suteikia įmonė „Regitra“. Šios naujovės įvedimas sukėlė didelį chaosą ir problemų „Regitros“ darbe, ypač gegužės mėnesį, kai susidarė maždaug trijų savaičių eilės fiziniam apsilankymui. Tarp eilių susidarymo priežasčių buvo minimas sezoniškumas ir karantinas. Ministrė A. Bilotaitė, kritikuodama „Regitrą“, ne kartą minėjo Latviją kaip gerąjį pavyzdį kovojant su šešėliu automobilių prekyboje, iš kurio per metus buvo ištraukta 27 mln. eurų.
Ar SDK yra panacėja?
Po SDK įvedimo kilęs chaosas ir pablogėjęs „Regitros“ darbas sukėlė klausimų, ar šiai naujovei buvo ruoštasi ir ar SDK iš tiesų yra panacėja, padėsianti įvesti tvarką naudotų automobilių prekyboje. Daugelis „Regitros“ lankytojų po gegužės 1 d. mažai ką žinojo apie SDK. Idealizuojama, kad SDK galėtų būti patogus įrankis, leidžiantis, pavyzdžiui, nuskenavus išmaniuoju telefonu, patikrinti, ar savininkas yra deklaravęs automobilio nuosavybę ir ar pardavėjas yra legalus. Tačiau Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atsakymas dėl tikrinimo efektyvumo privertė suabejoti. VMI atstovė Irma Juškaitė nurodė, kad atliekant automobilių pardavėjų kontrolę turgavietėse ar aikštelėse bus prašoma papildomos informacijos iš prižiūrinčių asmenų, o automobilio savininko identifikacija gali būti atliekama pagal paskelbtą telefono numerį, bendradarbiaujant su turgaviečių administracija ir pasitelkiant kitus kontrolės įrankius.
Latvijos patirtis be SDK
Latvijos konkurso „Latvijos metų automobilis“ organizatorius Maris Ozolinš patvirtino, kad Latvijoje nėra jokio analogiško SDK. Latvija sėkmingai kovoja su PVM grobstymu automobilių rinkoje, tačiau apie jokius kodus negirdėjo. Anksčiau Latvijoje buvo populiari „kauferių“ kultūra, tačiau ji buvo panaikinta įvedus elementarų reikalavimą pirmą kartą šalyje automobilį įregistruoti per 5 dienas jam kirtus sieną. Priešingu atveju gresia didelės baudos. Taigi, pagrindinė Latvijos sėkmės kovojant su „kauferiais“ priežastis - 5 dienų terminas ir efektyvi kontrolė, o ne naujas kodas.
VRM paaiškinimai dėl Latvijos sistemos
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Strateginės komunikacijos skyriaus patarėja Božena Zaborovska-Zdanovič patvirtino, kad Latvija neįvedinėjo jokių SDK. Ministrė A. Bilotaitė niekada nesakė, kad Latvija turi SDK, o visada kalbėjo apie panašią automobilių įregistravimo sistemą. Abiejose šalyse reikia įregistruoti automobilį per 5 dienas pirmą kartą jį įsigijus, ir būtent šis mechanizmas užtikrina kontrolę. Lietuva tai pavadino Savininko deklaravimo kodu, o Latvija - įregistravimo sistema. Latvijoje buvo įdiegta privaloma automobilių registravimo sistema, ir per pirmuosius metus šiame sektoriuje sumokėtų mokesčių suma išaugo iki 27,2 mln. eurų.
Latvijoje pardavėjas turi išregistruoti transporto priemonę pardavimui. Išregistruojant patikrinama, ar nėra mokestinių įsiskolinimų ar kitų apribojimų dėl transporto priemonės nuosavybės perleidimo. Tuomet pirkėjas turi nurodyti, kokią transporto priemonę perka, transporto priemonės numerio ženklą, registracijos liudijimo numerį ir pardavėjo duomenis. Patikrinama, ar transporto priemonė išregistruota pardavimui ir ar nėra apribojimų. Vėliau transporto priemonės pardavėjas turi patvirtinti transporto priemonės savininko pasikeitimą per 5 dienas, nepatvirtinus laiku, nuosavybės perleidimas anuliuojamas. Be to, naujasis transporto priemonės savininkas turi įregistruoti transporto priemonę per 5 dienas. Neįregistravus transporto priemonės per 5 dienas, transporto priemonės leidimas dalyvauti viešajame eisme anuliuojamas ir transporto priemonės negalima parduoti. Lietuvos sistema nėra identiška Latvijai, bet principas yra panašus.
SDK ir „Regitros“ darbo problemos
Radviliškio gyventojas Algimantas, prekiaujantis naudotais automobiliais, susidūrė su „Regitros“ klaidomis ir nepatogumais. Jis įsigijo transporto priemonę su unikaliu SDK kodu, vėliau įsigijo dar vieną SDK sau, kurį patvirtino „Regitra“. Po mėnesio pardavęs automobilį moteriai, ši sužinojo, kad „Regitra“ transporto priemonės neregistruos, nes ji registruota Latvijoje. Automobiliui buvo suteikti trys SDK. „Regitros“ atstovai jam pasiūlė važiuoti į Latviją ir atsivežti reikalingus dokumentus, paaiškindami, kad tai yra sistemos klaida ir jie niekuo negali padėti.
Algimantas piktinosi, kad valstybinė įmonė, darydama tokias klaidas, už nieką neatsako ir nenori padėti. Jo klientas tris savaites negalėjo užregistruoti transporto priemonės. Radviliškio gyventojas pabrėžė, kad „Regitra“ šioje situacijoje turėjo padėti spręsti klausimą, o ne siūlyti rašyti skundą. Pats Algimantas į Latviją nevažiavo - tai atliko įmonė, kurioje jis įsigijo transporto priemonę. Šiuo metu automobilis jau yra užregistruotas.
„Regitros“ paaiškinimai
„Regitros“ rinkodaros projektų vadovė Rūta Gudašiūtė teigė, kad teikiant įgijimo deklaraciją naujo SDK išdavimui, reikia pateikti perleidėjo, įgijėjo, sutarties ir transporto priemonės duomenis bei galiojantį SDK, jeigu toks buvo išduotas anksčiau. Transporto priemonės kilmės ar patvirtinimo dokumento duomenų pateikti nereikia, nes paskelbiama tik nuosavybės teisė į konkrečią transporto priemonę. Deklaracijos pateikimo metu atliekami įvairūs patikrinimai vidiniuose ir išoriniuose registruose, susiję su nuosavybės teise, o pačios transporto priemonės registravimo metu - tik susiję su transporto priemonės dalyvavimu viešajame eisme. „Regitros“ atstovė darė prielaidą, kad po SDK išdavimo naujajam savininkui, klientui kreipiantis dėl transporto priemonės registracijos, buvo nepateiktas užsienio šalies kilmės dokumentas, kuris yra privalomas registruojant transporto priemonę ir suteikiant jai leidimą dalyvauti viešajame eisme.
Automobilio įsigijimas ne savininko vardu ir teisinės rizikos
Utenos apylinkės teismas neseniai nagrinėjo situaciją, kai automobilio „Audi“ pirkimo-pardavimo sutartis buvo pripažinta negaliojančia, nes pardavėjas neturėjo nuosavybės teisės į parduotą transporto priemonę. Automobilis buvo ieškomas tarptautiniu mastu ir turėjo būti grąžintas teisėtam savininkui. Pirkėjas liko be automobilio ir su papildomomis išlaidomis.
Netikėta žinia Latvijos pasienyje
Ginčas kilo po to, kai Lietuvoje įsigytas ir be kliūčių pirkėjo vardu įregistruotas automobilis po kelių mėnesių buvo sulaikytas Latvijoje. Pasienio patikros metu paaiškėjo, kad transporto priemonė yra įtraukta į Šengeno informacinę sistemą kaip ieškoma Belgijos iniciatyva, ir automobilis turi būti konfiskuotas bei perduotas teisėtam savininkui. Advokatas Mantas Baigys, atstovavęs klientui byloje, pabrėžė, kad pardavėjas, nepareikalavęs papildomų nuosavybės teisę ar įgaliojimus patvirtinančių dokumentų, prisiėmė riziką, kad vėliau negalės pagrįsti savo teisės disponuoti automobiliu. Teismas konstatavo, kad atsakovė nebuvo automobilio savininkė ir neturėjo teisės jo parduoti, todėl sudaryta sutartis buvo pripažinta niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento.
Sprendimo reikšmė automobilių pardavėjams
Kadangi automobilis jau buvo sulaikytas Latvijoje ir saugomas iki perdavimo teisėtam savininkui, jo grąžinimas pardavėjai objektyviai nebebuvo galimas. Teismas taikė vienašalę restituciją - įpareigojo pardavėją grąžinti pirkėjui visą už automobilį sumokėtą kainą. Be to, teismas priteisė ir dalį pirkėjo patirtų nuostolių, įskaitant išlaidas teisinei pagalbai Latvijoje, registravimo ir taršos mokesčiams, „Regitros“ pažymai bei daliai draudimo išlaidų po automobilio sulaikymo. Iš viso pirkėjui buvo priteista 2 122,87 Eur nuostolių atlyginimo ir daugiau nei 9,6 tūkst. Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šis sprendimas reikšmingas ne tik konkrečios bylos šalims, bet ir platesnei naudotų automobilių rinkai. Jis primena, kad transporto priemonės registracija ar formalus jos įrašymas registre savaime nesukuria nuosavybės teisės ir nepašalina rizikos, jei pati nuosavybės grandinė yra ydinga. Teismas atmetė argumentą, kad vien tai, jog automobilį buvo galima įregistruoti Lietuvoje, reiškia teisėtą nuosavybės perleidimą. Buvo aiškiai akcentuota, kad „Regitra“ nevertina transporto priemonių valdymo pagrindų teisėtumo, o registracija yra tik vienas iš įrodymų, galinčių būti paneigtų kitais duomenimis. Advokatas Mantas Baigys pabrėžia, kad transporto priemonių pardavėjai turi kruopščiai tikrinti ne tik automobilio techninę ar registracinę istoriją, bet ir patį nuosavybės perleidimo pagrindą.
Bendrosios ES transporto priemonių registracijos taisyklės
Bendra taisyklė ES yra ta, kad savo transporto priemonę turite įregistruoti toje šalyje, kurioje yra jūsų įprastinė gyvenamoji vieta. Bendro ES teisės akto dėl transporto priemonių registracijos nėra, tačiau daugelyje ES šalių galioja panaši tvarka. Automobilių savininkai atsakingi už tai, kad jų automobiliai būtų geros techninės būklės ir kad jų gyvenamojoje šalyje būtų atlikta techninė apžiūra. Techninių apžiūrų dažnumas įvairiose ES šalyse gali labai skirtis.
Registracijos pažymėjimas ir atitikties sertifikatas
Registracijos pažymėjimą sudaro viena arba dvi dalys, priklausomai nuo jūsų šalyje galiojančių taisyklių. Jeigu keliaujate į kitą ES šalį, jūsų automobilio registracijos pažymėjimas turi būti pripažįstamas kitų ES šalių. Jeigu jūsų pažymėjimą sudaro dvi dalys, jums reikės pateikti abi dalis. Naujo automobilio atitikties sertifikatas, išduodamas gamintojo, patvirtina, kad automobilio charakteristikos atitinka saugos ir aplinkos apsaugos standartus. Tai gali būti arba europinis (EB), arba nacionalinis sertifikatas. EB atitikties sertifikatas galioja visose ES šalyse, o nacionalinis atitikties sertifikatas galioja tik jį išdavusioje šalyje. Transporto priemonėms, pagamintoms iki 2009 m., gali prireikti papildomų techninių patikrų arba sertifikatų.
tags: #ar #latvijoje #galima #eksplotuoti #automobili #ne