Šiame straipsnyje aptariamos sankryžų priežiūros, eksploatacinės išlaidos ir su jomis susiję eismo saugumo aspektai. Nagrinėjamos sąvokos, taisyklės ir praktiniai sprendimai, skirti gerinti eismo sąlygas ir mažinti avaringumą.
Sankryžų samprata ir tipai
Sankryža - tai vieta, kur susikerta, susilieja arba išsiskiria du ar daugiau kelių. Sankryžos gali būti skirtingų lygių.
Lygiareikšmės sankryžos
Lygiareikšmė sankryža yra nereguliuojama sankryža, kurioje susikertantys keliai nėra paženklinti pirmumo ženklais ir šių kelių danga yra vienoda. Tokioje sankryžoje reikia vadovautis vadinamąja dešinės pusės taisykle, t. y., jei privažiavus prie sankryžos, iš dešinės esančiame kelyje stovi automobilis, važiuoti negalima. Pavyzdžiui:
- Važiuojate tiesiai ir turite kliūtį iš dešinės.
- Važiuojate į dešinę ir turite kliūtį iš dešinės.
- Važiuojate į kairę ir turite kliūtį iš dešinės.
- Važiuojate į kairę, neturite kliūties iš dešinės, bet turite kliūtį iš priekio. Tokiu atveju reikia įvažiuoti į sankryžą ir atsistoti jos viduryje taip, kad netrukdytumėte pravažiuoti iš priekio atvažiuojantiems automobiliams.
Nelygiareikšmės sankryžos
Nelygiareikšmė sankryža yra nereguliuojama sankryža, kurioje susikertantys keliai paženklinti pirmumo ženklais ir (arba) šių kelių danga yra skirtinga. Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Jeigu sankryžoje keičiasi pagrindinio kelio kryptis, tos pačios reikšmės keliu (pagrindiniu/šalutiniu) važiuojantys vairuotojai vieni kitų atžvilgiu turi laikytis važiavimo per lygiareikšmių kelių sankryžas taisyklių. Tai reiškia, jog vairuotojai privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms iš dešinės pusės.
Svarbu! Jeigu vairuotojas negali nustatyti, kokia kelio danga, o pirmumo ženklų nėra, jis turi elgtis taip, lyg važiuotų šalutiniu keliu!
Žiedinės sankryžos
Žiedinėse sankryžose nėra kairiojo posūkio manevro ir tikimybės susidurti su priešinga kryptimi važiuojančia transporto priemone. Taip pat važiavimo greitis žiedinėse sankryžose yra nedidelis, todėl net ir įvykus eismo įvykiui, dažniausiai jis būna tik techninis, be skaudžių pasekmių.
Dažniausiai įvažiavimai į žiedines sankryžas yra pažymėti kelio ženklais Nr. 203 „Duoti kelią“ arba Nr. 204 „Stop“. Tačiau gali būti situacijų, kai įvažiavimas į žiedinę sankryžą yra pažymėtas kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“ arba nėra pažymėtas jokiu pirmenybę nurodančiu kelio ženklu. Šiais atvejais pirmumą turi transporto priemonės, įvažiuojančios į žiedinę sankryžą.
Įvažiuojant į žiedinę sankryžą svarbu pasirinkti teisingą eismo juostą. Iš pirmos važiuojame į pirmą, iš antros - į antrą arba trečią eismo juostą. Posūkio signalai nerodomi įvažiuojant į žiedinę sankryžą, o prieš išvažiuojant iš jos - būtini.
Eismo taisyklės sankryžose
Bendra taisyklė
Sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas.
Šviesoforu reguliuojamos sankryžos
Kai eismas reguliuojamas šviesoforu, vairuotojas privalo vadovautis šviesoforo signalais, kad ir kokie būtų važiavimo pirmenybę nurodantys kelio ženklai.
Nuo 2022 m. sausio 1 d. Kelių eismo taisyklių (KET) 115 punkte nustatyta, kad kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės.
Pagal KET 163 punktą: važiuodamas kryptimi, kurią rodo rodyklė, įjungta papildomoje šviesoforo sekcijoje kartu su geltonu arba raudonu signalu, vairuotojas privalo duoti kelią iš kitų krypčių pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą judantiems eismo dalyviams, išskyrus Taisyklių 163.1 punkte nurodytą atvejį.
Pagal KET 163.1 punktą apsisukdamas sankryžoje, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu, vairuotojas privalo duoti kelią iš kitų krypčių pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą judantiems eismo dalyviams.
Išimtis: apsisukantis vairuotojas turės pirmumą vieninteliu retai pasitaikančiu atveju - kai į dešinę sukama degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, ties kuriuo pritvirtinta lentelė su žalia rodykle. Tokiu atveju į dešinę sukantis vairuotojas privalo praleisti visus eismo dalyvius, kurių judėjimo kryptį kerta.
Kaip pasukti į kairę šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje?
Draudimas įvažiuoti į sankryžą
Draudžiama įvažiuoti į važiuojamųjų dalių sankirtą, jeigu joje ar už jos yra kliūtis, kuri priverstų vairuotoją sustoti sankryžoje ir trukdyti kitų transporto priemonių eismui. Sukant į kairę, įvažiuoti į sankryžą ir joje sustoti, praleidžiant priešinga kryptimi atvažiuojančias transporto priemones, nėra draudžiama.
Sankryžų projektavimas ir eismo saugumas
Siauresnės gatvės ir statesni posūkiai
Siauresnės gatvės iš tiesų gali pasirodyti mažiau patogios kai kuriems vairuotojams, nes jose reikia važiuoti lėčiau, atidžiau sukti ir labiau stebėti aplinką. Toks sprendimas yra sąmoningas ir pirmiausia susijęs su kitų eismo dalyvių saugumu bei šalia gyvenančių žmonių gerove. Mažesni važiavimo greičiai ir ramesnis eismas sumažina avarijų tikimybę ir jų pasekmių sunkumą, ypač pėstiesiems ir dviratininkams. Triukšmo ir taršos poveikis labiausiai mažėja tada, kai sumažėja staigūs greitėjimai, stabdymai ir agresyvus vairavimas - būtent tai ir skatina ramesnės, aiškiai suformuotos miesto gatvės.
Sankryžos ir jų spinduliai rengiami vadovaujantis teisės aktais, įvertinus vyraujančio transporto rūšį (lengvieji ar krovininiai). Teisės aktuose reikalaujama įrengti mažesnius spindulius (lyginant su esama situacija) dėl saugumo, vietos ir greičio kontrolės. Gatvių pločiai ir eismo organizavimo sprendimai projektuojami pagal galiojančius normatyvus ir rekomendacijas, pavyzdžiui, statybos techninį reglamentą STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“. Sprendimai grindžiami eismo saugumo duomenimis, tyrimais ir specialistų rekomendacijomis, o ne vien patogumu trumpoms kelionėms automobiliu.
Europos patirtis
Pavyzdžiui, Nyderlanduose ir Danijoje jau daugelį metų taikomi siauresni važiavimo juostų plotiai, mažesni posūkių spinduliai ir prioritetas pėstiesiems bei dviratininkams gyvenamosiose gatvėse. Tokie sprendimai padėjo reikšmingai sumažinti eismo įvykių skaičių ir jų sunkumą. Ispanijos miestuose, pavyzdžiui, Barselonoje, įgyvendinant „superkvartalų“ principą, buvo sumažintas tranzitinis eismas, o gatvės tapo ramesnės ir patogesnės gyventojams.
Svarbu pabrėžti, kad Europoje plačiai laikomasi nuostatos: urbanistinės gatvės yra saugesnės, kai eismo juostų plotis nėra perteklinis. Daugelyje Europos miestų įprasti eismo juostų pločiai urbanistinėse gatvėse siekia apie 2,8-3,3 m. Net ir autostradose, kur leistinas greitis daug didesnis, Lietuvoje naujai projektuojamose automagistralėse eismo juostų plotis paprastai yra 3,5-3,75 m, kad būtų užtikrintas komfortas ir saugumas dideliu greičiu važiuojantiems automobiliams bei sunkiajai technikai. Europos (tarptautinės E‑kelių) gairės rekomenduoja, kad eismo juostos minimalus plotis autostradose būtų ~3,50 m ant tiesių ruožų, kad atitiktų didžiausių transporto priemonių pločius ir paliktų pakankamai vietos saugiam pravažiavimui.
Sankryžų atnaujinimai ir eismo valdymo sprendimai
Gurių g. - Juodojo kelio ir Tolimosios g. - Juodojo kelio sankryžos Vilniuje
Gurių g. - Juodojo kelio ir Tolimosios g. - Juodojo kelio sankryžose pradėti taikyti nauji eismo valdymo sprendimai, kad visiems eismo dalyviams judėti būtų saugiau. Šiose sankryžose jau veikia nauji šviesoforai. Sankryžose eismas reguliuojamas prisitaikant prie transporto srautų, naudojant transporto jutiklius. Taip pat Tolimosios g. sankryžoje įrengtos papildomos eismo juostos, pagerinančios transporto pralaidumą.
Iki šiol sankryžose intensyviausiu metu vairuotojams buvo gana sudėtinga išvažiuoti iš šalutinių gatvių: iš Gurių g. - Juodojo kelio-Gurių g. sankryžoje, o iš Juodojo kelio - link centro, Juodojo kelio-Tolimosios g. Gurių g. yra šalutinė gatvė, iš kurios eismas į Juodąjį kelią iki šiol vyko tik viena juosta, vairuotojams reikėdavo praleisti visus, važiuojančius Juoduoju keliu. Sankryžoje įrengus šviesoforus, kiekvieną ciklą dega žalias signalas ir yra lengviau atlikti posūkius į kairę, netrukdomai važiuoti ir dėl to išvengti besiformuojančių spūsčių. Sukant į dešinę įrengta nereguliuojama nuovaža su greitėjimo juosta įsilieti į Juodąjį kelią.
Gurių g. - Juodojo kelio sankryžoje važiuojant Juoduoju keliu nuo Tolimosios g. pusės, įrengta papildoma eismo juosta, leidžianti patogiau ir saugiau atlikti kairįjį posūkį. Juodojo kelio-Tolimosios g. sankryžoje taip pat atsiranda papildomos juostos ir yra apsaugoti manevrai į kairę iš Juodojo kelio į Tolimąją g. ir iš Tolimosios g. į kairę, į Juodąjį kelią.
Pėsčiųjų saugumui ir patogumui Gurių g. sankryžoje pėsčiųjų perėja perkelta arčiau traukos centrų, o Tolimosios g. sankryžoje pėsčiųjų perėjos nuo šiol reguliuojamos šviesoforais.
Pavojingos sankryžos ir jų eksploatacinės išlaidos
M. K. Čiurlionio tilto estakada Kaune
Autoreviu.lt projekte „Pavojingiausios sankryžos" buvo aprašytas pavojingas transporto mazgas Kaune - naujoji M. K. Čiurlionio tilto estakada. Šioje situacijoje „A" automobilis privalo duoti kelią „B" automobiliui, tačiau dėl apgaulingos sankryžos konfigūracijos vairuotojai ne visada praleidžia turinčiuosius pirmumo teisę, dėl to įvyksta eismo įvykių. Pagrindine problema taip pat tampa apgaulinga naujosios sankryžos konfigūracija. Čia „A" vairuotojai, norintys važiuoti į Aleksotą, dažnai užkerta kelią „B" vairuotojams, važiuojantiems į Kauno miesto centrą. Taip sukuriama avarinė situacija arba įvyksta eismo įvykis.
Naujoji, virš geležinkelio bėgių iškilusi apie 300 metrų ilgio estakada pradėta statyti 2006 m. gruodžio 6 d. Konkursą laimėjo ir 23 metų koncesijos sutartis buvo pasirašyta su UAB „Hidrostatyba". Įmonės darbai kainavo 80,2 mln. Lt. Apskaičiuota, kad eksploatacinės išlaidos sudarys dar 14 mln. Lt. Savivaldybė per metus turės mokėti apie 6 mln. Lt.
Eismo dalyvių saugumo užtikrinimas
Kelių eismo taisyklių nuostatos
Kelių eismo saugumo įstatymas nustato eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigas įgyvendinant saugaus eismo politiką, eismo dalyvių mokymą, pagrindines eismo dalyvių, už kelių priežiūrą atsakingų asmenų, policijos, muitinės pareigūnų ir kitų tikrinančių pareigūnų teises ir pareigas, taip pat pagrindinius su transporto priemonių technine būkle, techninės būklės tikrinimu, transporto priemonių registravimu susijusius reikalavimus, eismo saugumo reikalavimus keliams, siekiant apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sąlygas.
Reikalavimus keliams, jų projektavimui, tiesimui ir priežiūrai, kelio statiniams, įrenginiams, techninėms eismo reguliavimo priemonėms ir su tuo susijusias kelių savininkų bei kitų institucijų pareigas nustato Kelių įstatymas.
Svarbiausios sąvokos
- Eismo dalyvis - kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis).
- Eismo įvykis - įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.
- Eismo saugumas - visuma kelių eismo ypatybių, rodančių, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių.
- Eismo saugumo užtikrinimas - veikla, kuria siekiama užkirsti kelią eismo įvykiams, sušvelninti jų padarinius.
- Juodoji dėmė - avaringa kelio arba gatvės vieta, kurioje įskaitinių eismo įvykių skaičius yra pasiekęs susisiekimo ministro nustatytą ribinę reikšmę.
Kelių saugumo auditas
Kelių saugumo auditas - nepriklausomas išsamus sisteminis ir techninis kelių infrastruktūros projekto patikrinimas ir kelių būklės įvertinimas eismo saugumo užtikrinimo požiūriu visais šio projekto įgyvendinimo etapais: planavimo, projektavimo, tiesimo ar rekonstravimo ir pradinio eksploatavimo. Audito tikslas - nustatyti ir pašalinti galimus pavojus eismo dalyviams. Auditą atlieka kelių saugumo auditorius - fizinis asmuo, turintis kelių saugumo auditoriaus pažymėjimą.
Stovėjimo ir sustojimo draudimai sankryžose
Kelių eismo taisyklės numato griežtus sustojimo ir stovėjimo draudimus tam tikrose vietose, siekiant užtikrinti eismo saugumą ir pralaidumą. Draudžiama sustoti ir stovėti:
- geležinkelių pervažose ir arčiau kaip 50 m atstumu nuo jų;
- skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostose;
- ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai, taip pat tuneliuose;
- pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m atstumu prieš jas, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų perėjų;
- sankryžoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai;
- maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse ir arčiau kaip 15 m atstumu nuo jų (kai aikštelės nėra, - arčiau kaip 15 m atstumu nuo kelio ženklo „Stotelė“), jeigu tai kliudytų maršrutinio transporto eismui;
- kelio ir įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os) važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos (toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas (išvažiavimas) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os)), išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai.
tags: #sankryzos #prieziuros #eksploatacines #islaidos