Automobiliuose su vidaus degimo varikliais, kurie turi mechanines pavarų dėžes, itin svarbiu komponentu yra sankaba. Ji - labai svarbi ir be jos nebūtų įmanoma taip paprastai perjungti pavarų. Sankabos paskirtis yra perduoti sukimo jėgą į automobilio ratus, arba kitaip tariant, greičių dėžę. Sankaba yra tarpinis elementas tarp variklio ir greičių dėžės. Spausdami sankabos pedalą automobilio salone mes laikinai atitraukiame ir tarsi atjungiame variklį nuo ratų, ir taip automobilis rieda laisva eiga, nepaisant to, kokį bėgį esame įjungę. Su sankabos pagalba valdomas bei keičiamas galios perdavimas į ratus. Gerai veikianti sankaba užtikrina sklandų pavarų perjungimą ir efektyvų galios perdavimą. Įmynus sankabos pedalą, dingsta galimybė akceleruoti.

Sankabos sistemos veikimo principas
Suprantant sankabos sistemos veikimą, galima geriau atpažinti galimas problemas. Sankabos sistema susideda iš kelių pagrindinių dalių: sankabos disko, diskatoriaus (prispaudimo plokštės) ir išminamojo guolio. Šiuolaikinių sankabų konstrukcijose yra svarbus jų įsijungimo laikas ir išminamo guolio eiga, tai be kita ko užtikrinama nuolatiniu išminamo guolio priekinės dalies kontaktu su lėkštinės spyruoklės galais. Tiek trumpa lėkštinės spyruoklės eiga, tiek poreikio aptarnauti sankabą nebuvimas (nereikia nustatyti sankabos išmynimo sistemos tuščiosios eigos tarpo) yra užtikrinami frikcinių antdėklų susidėvėjimo kompensavimo sistema (SAC sistema).
Kai sankabos pedalas atleistas
Kai sankabos pedalas atleistas, prispaudimo plokštė spaudžia sankabos diską prie smagračio, o variklio sukimo momentas perduodamas į pavarų dėžę.
Kai sankabos pedalas nuspaustas
Kai sankabos pedalas nuspaustas, išminamas guolis per išminamąją šakutę spaudžia prispaudimo plokštę, atlaisvindamas sankabos diską nuo smagračio. Variklis ir pavarų dėžė atsiskiria, o automobilio judėjimas nepriklauso nuo variklio sukimosi. Kai vairuotojas paspaudžia sankabos pedalą, hidraulinė arba mechaninė sistema atitraukia išspaudimo guolį, kuris atjungia variklį nuo transmisijos. Tai leidžia vairuotojui pakeisti pavaras be jokių trukdžių.
Sankabos komplektas ir jo keitimas
Sankabos komplektas sudarytas ir parduodamas (jei perkant komplektą) iš trijų elementų - sankabos disko, diskatoriaus ir išminamojo guolio. Geriausia keičiant sankabą keisti ir pirkti visą sankabos komplektą, paprastai jis yra parduodamas tokios komplektacijos, į komplektą įeina visos išvardintos dalys.
- Sankabos diskas
- Diskatorius
- Išminamasis sankabos guolis
Dylanti dalis, kurią paprastai reikia keisti, yra sankabos diskas. Jis, panašiai kaip ir stabdžių kaladėlės, dyla, nes yra spaudžiamas tarp smagračio ir diskatoriaus. Kartais, siekiant sutaupyti, galima keisti tik sankabos diską, bet jei jau esate suinteresuoti į pigesnį automobilio remontą, tuomet patartume nuodugniai apžiūrėti ir įvertinti diskatoriaus būklę, bei būtinai pasikeisti išminamą sankabos guolį. Guoliai paprastai nebūna labai brangūs, o dažnai laikui bėgant jie sugenda greičiau nei susidėvi sankaba ir pradeda skleisti dylančio metalo garsą. Keičiant sankabą, patikrinkite šalia esančius elementus ir plotą aplink sankabą. Jei bet kuris šalia esantis elementas yra susidėvėjęs arba sugedęs, jis taip pat turi būti pakeistas.

Sankabos gedimai ir jų diagnozavimas
Visgi, kaip ir kiekvienas kitas komponentas, sankaba dėvisi. Sankaba turi atlaikyti didelę įtampą dėl didėjančių transporto priemonių apsukų, masės ir galios. Todėl sankabos gedimas yra gana dažnas. Per didelė trintis tarp sankabos disko ir sankabos dangčio ar smagračio - dažna gedimų vieta. Šie karštieji temperatūros taškai padidina įtrūkimo ant sankabos disko paviršiaus riziką.
Dažniausi gedimai
- Paprastai sudyla sankabos diskas arba sugenda ir išsausėja sankabos išminamasis guolis.
- Kai sugenda guolis, numynus automobilio sankabą pasigirsta metalo džeržgesys ir skardus garsas, kuris laikui bėgant garsėja dėl išsausėjusio guolio.
- Susidėvėjus sankabos diskui, variklis pradeda nebeperduoti sukimo galios į automobilio ratus. Kitaip tariant, sankaba pilnai nebesukabina variklio ir greičių dėžės dėl to, kad sukibimui skirta dalis būna pilnai nudilusi. Ši dalis veikia artimai stabdžių kaladėlių principui ir sukibimo metu tiesiog dyla.
- Sankabos trūkčiojimas užvedimo metu.
- Kietas, neįprastai sunkiai besispaudžiantis sankabos pedalas gali signalizuoti apie problemas hidrauliniame arba mechaniniame sankabos valdymo mechanizme.
- Vibracija ar drebėjimas signalizuoja susidėvėjusias dalis, tokias kaip: sankabos plokštelės, guoliai.
Gedimų diagnozavimas
Tokį gedimą paprastai nebūna sunku diagnozuoti, prasideda tos problemos, kai automobiliu kylate į kalną, spaudžiate akseleratoriaus pedalą ir matote, kaip kyla variklio apsukos, bet automobilis greičiau nevažiuoja ir greitis nekyla. Didinant variklio parametrus, t. y., atsiranda sankabos praslydimas. Labai dažnai pasitaikantis sankabos gedimas, kuomet pasigirsta bildesiai iš pavarų dėžės. Šį gedimą būtina šalinti kaip galima greičiau, nes sekantis etapas yra sugadinta jūsų automobilio automatinė arba mechaninė greičių dėžė. Pažeidžiamas dėžės pirminio veleno guolis, sugadinamas velenas.

Galimos sankabos gedimų priežastys
Be natūralaus nusidėvėjimo, sankabos gedimus gali sukelti ir kitos priežastys:
- Sugedęs dvimasinis smagratis, nes naudojamas tepalas dviejų masių smagratyje sukietėja dėl ilgalaikio aukštos temperatūros poveikio.
- Riebaluotas paviršius arba tepalo perteklius ant alkūninio veleno sandariklių bei pavarų dėžės veleno. Ant pavarų dėžės veleno arba išminamojo guolio susidaręs perteklinis tepalo nutekėjimas - nešvarumais užteršia paviršių, o tai sukelia trintį tarp sankabos disko ir sankabos dangčio ar smagračio.
- Transporto priemonėse su hidrauline sankaba, problemas gali sukelti ir į sistemą patekęs oras.
- Galios pasikeitimo užvedant automobilį priežastimi taip pat gali būti susidėvėję variklio guoliai ar netinkamas variklio sumontavimas.
Sankabos remontas ir priežiūra
Sankabos remontas ir keitimas - brangūs malonumai. Reguliarus sankabos patikrinimas ir priežiūra yra labai svarbu, kadangi tinkama sankabos priežiūra ilgina jos tarnavimo laiką. Reguliarios sistemos patikros padeda nustatyti ankstyvas nusidėvėjimo žymes, pavyzdžiui, patikrinant sankabos disko ar išspaudimo guolio būklę. Taip pat svarbu periodiškai patikrinti ir reguliuoti sankabos pedalą.
Sankabų gamintojai nenurodo specifinių laiko tarpų - kas kiek laiko derėtų sankabą keisti nauja. Nustatyti tikslią ridą labai sunku todėl, kad sankabos susidėvėjimui labai didelę įtaką daro daugybė skirtingų išorinių veiksnių. Pagal šių laikų tendencijas, sankaba keičiama maždaug 100 000 - 150 000 kilometrų. Jei automobilis daugiau naudojamas mieste, žinoma, kad ir sankaba bus dažniau naudojama.
Le adaptamos un recuperador de gases al prototipo de moisés SEAT 1430 motor lancia
Sankabos remonto etapai
Automobilio sankabos remontas gali apimti įvairius darbus, tai priklauso nuo esamos problemos pobūdžio. Pagrindinės sankabos problemos dažniausiai kyla dėl natūralaus nusidėvėjimo arba netinkamo jos naudojimo. Viena dažniausių problemų - sankaba ima “praslydinėti”. Ši bėda gali atsirasti dėl susidėvėjusių sankabos diskų, pavarų dėžės skysčio nutekėjimo ant diskų arba tiesiog netinkamai sureguliuoto sankabos pedalo. Atsiradus sankabos gedimui, pirmiausia atliekama sistemų diagnostika. Atliekama tiek vizuali, tiek kompiuterinė diagnostika tiksliam problemos nustatymui. Norint išimti sankabą, greičiausiai reikės išimti ir pavarų dėžę. Po to, kai pažeistos dalys, tokios kaip diskai, guoliai ar hidraulinės sistemos komponentai, yra pakeistos, atliekamas sankabos montavimas atgal į jos vietą, ir, žinoma, testavimas. Tam, kad darbai būtų atlikti kokybiškai - kreipkitės į srities ekspertus.
Kaip spręsti sankabos troso problemas?
Jei įtariate, jog Jūsų automobilis turi problemą su sankabos trosu, pirmiausia - užsirašykite į autoservisą patikrinimui. Automechanikas apžiūrės, ar trosas nėra išsitampęs, ar pakanka sutepimo, taip pat - ar nėra akivaizdžiai matomų fizinių sankabos troso pažeidimų. Taigi, jei automobilio sankabos trosas yra susidėvėjęs arba dar blogiau - nutrūkęs, jį teks pakeisti nauju. Trosą taip pat galima sureguliuoti, jei jis vis dar puikios būklės ir problema kyla tik dėl netinkamo jo įtempimo. Labai svarbu užtikrinti, kad mechaninės dalys, su kuriomis sąveikauja trosas, būtų tinkamai suteptos. Suteptos dalys juda žymiai sklandžiau.
Būtina palaikyti visišką švarą. Sankabos stebulė turi būti tinkamai sutepta. Užveržimo varžtai turi būti priveržti pagal instrukcijas, atitinkama jėga naudojant žvaigždinį atsuktuvą. „ZF Services“ specialistai rekomenduoja nuodugniai patikrinti sankabos sistemą ir pakeistas susidėvėjusias dalis.
Vairavimo klaidos, kurios trumpina sankabos tarnavimo laiką
Gali būti, kad darote vieną iš šių penkių klaidų. Kaip pažymi instruktorius, daugelis šiandienos naujų vairuotojų pirmiausia išmoksta vairuoti automatinę pavarų dėžę. Vėliau persėdę į automobilį su mechanine transmisija, jie paprasčiausiai neturi reikiamų techninių žinių, kad tinkamai valdytų sankabą. Sankabos remontas yra sudėtingas ir brangus procesas. Pasak specialisto, geriau iškart išmokti teisingai vairuoti, nei vėliau investuoti į brangias detales. Tam tikri jūsų veiksmai ir situacijos greitina sankabos dėvėjimąsi, tad kodėl gi apie juos nesužinojus?
- Palikti koją ant sankabos pedalo vairuojant. Net jei vairuotojui atrodo, kad spaudimas nedidelis, tai sukelia papildomą apkrovą išminamajam guoliui ir greitina dėvėjimąsi.
- Per greitas sankabos atleidimas perjungiant pavaras. Tai apkrauna transmisiją. Taip greitai atsiskiria variklis nuo dėžės ir prasideda priešlaikinis susidėvėjimas. Greitai ir staigiai perjungiant pavaras sankabos mechanizmas papildomai apkraunamas, todėl greičiau dėvisi. Sportinių automobilių sankabos tam labiau pritaikytos, tačiau vis tiek - lenktyniniai bolidai sankabą gali keisti po kelių ar net kiekvienų lenktynių. Viską darykite švelniau. Kuo mažiau ir kuo švelniau perjunkite pavaras.
- Bandymas pajudėti antra ar net trečia pavara. „Tokiu atveju sankabai tenka kritinis krūvis“, - sako ekspertas.
- Spaudžiant sankabos pedalą važiuojant nuo kalno. Ne tik žudomas sankabos mazgas - tai taip pat apkrauna stabdžius ir atima galimybę stabdyti varikliu.
- Staigus pajudėjimas iš vietos su ratų prasukimu. Atrodo įspūdingai, bet tai greitas kelias į sankabos mirtį. Toks įprotis trumpina ne tik sankabos, bet ir variklio tarnavimo laiką.
Viena dažniausių sankabos susidėvėjimo priežasčių - daug kilometrų įveikiate intensyvaus eismo sąlygomis. Daugelis vairuotojų turi įprotį vairuodami laikyti sankabą iš dalies įmintą arba dažnai ją spaudinėja iš įpročio, nors to nereikia.

Sankabos sistemos modernizavimas
Didesnio sukimo momento ir galios perdavimas gali būti pasiektas, pavyzdžiui, didinant sankabos disko prispaudimo jėgą. Tačiau šiuo atžvilgiu riboja sankabos valdymo patogumas ir valdymo elementų tvirtinimo vietų apkrovos. Vienas iš sprendimų yra trinties paviršiaus padidinimas, tačiau jis yra susijęs su sankabos korpuso matmenų ir svorio didinimu (didesnis svoris - problema, susijusi su išcentrinės jėgos poveikiu elementų patvarumui). Elastingas (tolygus) sukimo momento perdavimas (įjungiant sankabą) yra užtikrinamas atitinkamai lėtinant sankabos valdymo sistemos hidraulinio skysčio grįžtamąjį srautą ir naudojant spyruokliuojančias plokšteles tarp frikcinių antdėklų.
Transporto priemonių konstrukcijų plėtra, be kita ko, yra orientuota į judėjimo ir naudojimo patogumą. Siekiant sumažinti šią problemą, buvo pradėtos naudoti automatinės pavarų dėžės. Tačiau šis sprendimas sukelia didelius galios nuostolius. „LuK“ sukurta „2CT“ pavadinta dviguba sankaba suteikia galimybę automatizuoti pavaros sistemos aptarnavimą ir išsprendžia tolygaus sukimo momento perdavimo per trumpiausią įmanomą laiką problemą. Mechaninių pavarų dėžių atveju problema yra varančiųjų ratų sukimo momento praradimo keičiant pavaras trukmės sutrumpinimas. „2CT“ sankabose yra išvengta galios praradimo, būdingo automatinių pavarų dėžių keitikliams. Naudojama frikcinių antdėklų susidėvėjimo kompensavimo sistema užtikrina nuolatinį guolio kontaktą su lėkštine spyruokle, o tai mažina jo eigą ir gerina sankabos įjungimo tolygumą. Ypač trumpas sankabos įsijungimo laikas - tai šilumos išsiskyrimo apribojimas ir varančiųjų ratų sukimo momento praradimo trukmės sutrumpinimas. Mechaninės pavarų dėžės su vienguba sankaba pavaros perjungimo trukmė siekia maždaug 1,2 s, o pavarų dėžės su dviguba sankaba („2CT“) - maždaug 0,4 s.