Kelių transportas yra svarbi Lietuvos Respublikos ekonominės ir socialinės infrastruktūros dalis, kurios funkcija yra tenkinti visuomenės ir ūkio subjektų poreikius, vežant krovinius bei keleivius. Tai prisideda prie pamatinių Bendrosios rinkos principų - laisvo prekių ir paslaugų judėjimo - įgyvendinimo. Globalizacija ir didesnės Europos koncepcija kelia naujus uždavinius transporto sistemai. Plečiasi krovinių gabenimas tiek nacionaliniais, tiek tarptautiniais maršrutais kelių transportu.
Kelių transportas ir jo reikšmė
Kelių transportas - sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinės infrastruktūros dalis, susijusi su keleivių ir krovinių vežimu keliais. Šis sektorius nuolat auga. Daugelio šalių verslininkai savo produkcijai pristatyti labai dažnai pasirenka kelių transportą. Lietuvai tapus ES nare, Lietuvos transporto politika tapo bendros ES transporto politikos dalimi. Lietuvos vežėjams sienų kirtimas, t.y. fizinis barjerų nykimas, tapo palengvėjimu. Jokie muitinės formalumai prie ES vidaus sienų nebeatliekami, gabenamos prekės nebepateikiamos muitinei ir paprastai muitinės netikrinamos. Tai padeda kelių transportui dirbti efektyviau. Taip pat svarbu yra naujų rinkų atvėrimas ir perėjimas prie sistemos be leidimų. Dviejųšalius vienkartinius važiavimo į ES valstybes leidimus pakeitė EB leidimai. Vienkartiniai leidimai reikalingi tik važiuojant į ne ES šalis. Išsiplėtus ES, akivaizdžiai pastebimas konkurencijos augimas tarp Lietuvos vežėjų ir vežėjų iš kitų ES šalių.
Transportas - ūkio šaka, atliekanti dvi funkcijas: keleivių vežimą ir krovinių gabenimą įvairiomis transporto priemonėmis. Transporto paskirtis - pristatyti krovinius iš vieno taško į kitą. Krovinių ar keleivių vežimas gali būti paprastas, tai yra, kai naudojamas vienos rūšies transportas, ir kombinuotas, kai naudojama keletas rūšių. Atskiros transporto rūšys - kelias, geležinkelis, jūra, vidaus vandenys, oro transportas - sudaro bendrą transporto sistemą. Pastaraisiais metais Lietuvos transporto sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė Lietuvos BVP atžvilgiu vis didėja. Tai atspindi Lietuvos Respublikos Statistikos departamento surinkti duomenys.
Kelių transporto privalumai ir trūkumai
Kelių transportas užima ypatingą vietą bendroje transporto sistemoje. Mokslinėje literatūroje yra išskiriami tam tikri kelių transporto privalumai ir trūkumai. Svarbiausia kelių transporto savybė ir pranašumas - manevringumas. Jis gali pasiekti atokias vietoves, taip pat sunkiai pravažiuojamu reljefu. Nepaisant tam tikrų trūkumų, konkurencinėje kovoje dėl krovinių pastaraisiais metais laimi kelių transportas.
Siekiant kuo efektyviau išnaudoti savo darbuotojų ir technikos galimybes, ūkio subjektai, gabenantys krovinius kelių transportu, gali organizuoti prekių gabenimą keliais būdais. Vežėjas arba pats susiranda klientus, arba patys klientai užsako transportą ar transportavimo paslaugas. Vežėjas stengiasi tikslingai suplanuoti maršrutus, siekdamas efektyviai išnaudoti transporto priemonės pajėgumus (talpą), todėl dažnai iškrauna krovinius keliose vietose, kur siuntėjai pasirūpina juos perkrauti į artimojo susisiekimo transporto priemones. Vežėjų rūpestis yra surasti tinkamą atgalinį krovinį, bent jau tolimojo krovinių vežimo ruožui. Transporto priemonės pajėgumai dažnai išnaudojami tik iš dalies, nes paskirties vietoje paprastai nebūna atgalinio krovinio, tad pirmiausia reikia važiuoti ten, kur yra surinktas parengtinio vežimo krovinys. Dažnai krovinius tenka gabenti ne į vieną įmonę, o išvežioti į kelias vietas, tad susidaro papildomas atgalinis reisas. Nesunku įsivaizduoti, kiek daug laiko reikia tokiems vežimams. Dažnai vieniems kroviniams iškrauti prireikia visos dienos (įskaitant ir laukimo laiką), tik kitą dieną galima paimti atgalinį krovinį. Tolimojo vežimo transporto kelionės, kurios turi tik joms skirtus leidimus, neturi galimybės optimaliai jų formuoti.
Linijiniai ir kombinuoti vežimai
Linijiniai (maršrutiniai) vežimai
Linijiniai (maršrutiniai) vežimai - tai vežimai nuolatiniu maršrutu tarp įvairių vietovių. Pavyzdžiui, firma turi nuolat tam tikrą kiekį kokios nors produkcijos gabenti į tam tikrą vietą (pvz., į kokią nors gamyklą). Yra ir kita galimybė. Kai įmonė didelė, linijinius gabenimus galima organizuoti tarp atskirų jos filialų. Vežėjai surenka siuntas tam tikriems maršrutams, jas perduoda filialui, o šis po to išskirsto prekes savo regione. Kroviniai atgaliniam vežimui paprastai jau būna parengti. Esamos vežimo talpyklos, kroviniai būna iš anksto sukrauti, talpyklas tereikia perkrauti iš vienos transporto priemonės į kitą. Tokias linijas (maršrutus) galima organizuoti su kitais vežėjais, taikant įvairias kooperacijos formas. Visi susitarimai turėtų būti nukreipti į kuo geresnį transporto priemonės potencialo išnaudojimą.
Kombinuotas krovinių transportavimas
Kombinuotas krovinių transportavimas yra toks transportavimas, kurį taikant išnaudojami skirtingų transporto priemonių pranašumai. Bet koks kelių transporto priemonių dalyvavimas vienoje grandinėje vienu metu reikalauja didesnių laiko sąnaudų kroviniams perkrauti, taip pat iš galimų pavojų/trūkumų galima būtų paminėti priklausomybę nuo grafiko bei laiko nuostolius perkrovimo stotyse. Todėl kombinuotas gabenimas nėra greitesnė alternatyva kelių transportui. Kontroliuoti jį minutės tikslumu. Šiuo aspektu labai svarbus ekspeditorius, kuris yra būtinas, kadangi būtent jis organizuoja transportavimo procesą ir rūpinasi tuo, kad informacija apie jį pasiektų ir siuntėją, ir gavėją. Pagrindinės kombinuoto gabenimo formos yra hucke-pack
gabenimas ir krovinių gabenimai talpyklose (konteineriuose).
Hucke-pack
gabenimai
Hucke-pack
gabenimai - tai tokie gabenimai, kai viena transporto priemonė gabena kitą transporto priemonę. Šios hucke-pack
gabenimo kombinacijos tai autotransporto ir geležinkelio transporto priemonių kombinacija, kai pakrauti automobiliai dideliais atstumais transportuojami geležinkeliu. Kiti hucke-pack
gabenimai atliekami naudojant Ro-Ro tipo laivus: kai pakrautos kroviniais autotransporto priemonės gabenamos keltų tipo laivais.
Krovinių gabenimas talpyklose (konteineriuose)
Antroji kombinuoto gabenimo forma - krovinių gabenimas talpyklose arba konteineriuose. Juose kroviniai gabenami ant įvairių padėklų, kurie yra skirti daugkartiniam naudojimui. Konteineriai ir padėklai prekėms vežti leidžia racionalizuoti jų pakrovimo ir iškrovimo procesus. Taip pakrovimo vienetas gali būti perkeliamas iš geležinkelio į automobilio transportą, iš jo į vidaus vandens laivus ir į jūros laivus.
Multimodaliniai pervežimai
Pastaruoju metu didesnį vaidmenį įgyja mišrūs (multimodaliniai) vežimai. Tai transportuojama vienu transporto vienetu, panaudojant kelias transporto rūšis. Multimodalinis operatorius organizuoja vežimus, darbus ir paslaugas, suderintas su juo. Be to jis ima atsakomybę prieš krovinio savininką per visą krovinio transportavimo proceso laiką. Multimodaliniai vežimai geležinkelio-kelių transportu turi būti vykdomi, dažniausiai, specialiais tiesioginiais maršrutiniais traukiniais pagal greitą laiko tvarkaraštį. Traukinių eismo greitis iki 120 km ir daugiau kilometrų per valandą. Multimodaliniai vežimai jūros transportu atliekami daugiausia dviejų tipų laivais: Ro-Ro (su horizontaliu pakrovimu-iškrovimu) ir Lo-Lo (su vertikaliu pakrovimu-iškrovimu).
Multimodalinis pervežimas - tai transportavimo būdas, kada krovinys vežamas panaudojant kelias transportavimo rūšis. Multimodalinio vežimo metu už visą vežimo nuo krovinio siuntėjo iki gavėjo procesą atsako vežėjas - multimodalinis operatorius. Išskirtinis multimodalinio vežimo bruožas - vežimo metu krovinį savo vardu draudžia vežėjas - multimodalinis operatorius. Tam, kad išskirti kelių transporto vaidmenį multimodaliniuose krovinių gabenimuose, būtina susipažinti su transporto sistemomis, organizuojamomis esant multimodaliniam pervežimui. Kiekviena sistema tam tikromis sąlygomis turi savus privalumus. Sistemų atsiradimą sąlygojo noras maksimaliai apkrauti naujas pažangias transporto priemones, išvengti krovinio sugadinimo perkrovimo metu, sumažinti perkrovimo proceso laiką ir transporto priemonių prastovas. Paprasčiausia multimodalinių gabenimų schema (automobilis - vagonas - automobilis) rodo, kad krovinys yra perkraunamas mažiausiai 6 kartus. Jei pridėti tarpinį rūšiavimą, pristatymą į tarpinį sandėlį ir perdavimą kitoms magistralinėms transporto priemonėms, gauname 8-12, o kartais ir daugiau, perkrovimų.
Konteinerinė krovinių pervežimo sistema
Dabartiniu metu tai labiausiai paplitusi multimodalinių pervežimų sistema. Pagal Internationale Transport Journal
(Šveicarija) duomenis, 1997 m. didelė dalis pervežimų buvo atlikta multimodaliniu pervežimu. Sistemos pagrindas yra griežtas techninių priemonių standartizavimas ir unifikavimas tarptautiniu lygiu. Techninių priemonių standartizavimas ir unifikavimas grindžiamas moduline sistema, t.y. konteinerio matmenų ir transporto priemonės atitikimu. Pagrindinę pasaulinio konteinerių parko dalį (80%) sudaro universalūs ISO standarto didelio tonažo konteineriai. Krovinių pervežimas paketuose yra tarpinis tarp konteinerinės ir įprastinės krovinių pervežimo sistemų. Pristatymo laikas sutrumpinamas 8-11 kartų.
Krovinių pristatymo sistema sustambintomis krovininėmis vietomis
Tai sistema, naudojanti treilerius, t.y. automašinos sunkiasvorės priekabos, puspriekabės su uždarais arba specialiais nuimamais kėbulais. Pagrindiniai šios sistemos kroviniai, neįskaitant treilerių, yra mašinos, savaeigė technika, gabaritiniai ir sunkiasvoriai kroviniai. Gabaritiniai ir sunkiasvoriai kroviniai (vamzdžiai, metalinės konstrukcijos ir t.t.) išdėstomi ir sutvirtinami transporto priemonėse - treileriuose, roltreileriuose, fletuose, sunkiasvorėse važiuoklėse, kas leidžia transportuoti agregatus be jų išardymo. Roltreileriai gali būti pakrauti ir iškrauti tik perkrovimo punktuose, todėl jie naudojami treileriniams gabenimams jūros ir upės grandyse. Kiti naudojami kontinentaliniuose gabenimuose naudojant sausumos transportą. Vienas pagrindinis šios sistemos trūkumas - žemas transporto priemonės keliamosios galios ir krovumo išnaudojimas. Ši sistema aptarnauja palyginus mažus krovinių kiekius ir srautus nedideliuose atstumuose, integruoja keletą transporto rūšių. Pagrindiniai sistemos privalumai - linijinių laivų pakrovimo viename uoste padidinimas ir pelningas papildomo krovinio transportavimas, greitesnis mažų laivų perkrovimas, kas sumažina krantinės užimtumo laiką ir laivų prastovas. Sistema realiai leidžia sutaupyti krovinių pristatymo laiką atliekant pervežimus linijiniais laivais. Iš pateiktų duomenų darytinos išvados, kad praktiškai nei viena multimodalinių pervežimų sistema negali būti įgyvendinama nepanaudojant kelių transporto.
Teisinis reguliavimas
Pagrindinis nacionalinis teisės aktas, reglamentuojantis LR kelių transporto sistemos teisinį reguliavimą ir valdymą, yra Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas, kuris reguliuoja keleivių, bagažo, krovinių ir pašto, dokumentų siuntų vežimo organizavimą ir vykdymą, vežimų valstybinį valdymą ir kontrolę bei atsakomybę už turtinę žalą. Kelių transporto kodeksas įsigaliojo 1996 m. gruodžio 11 d. Vėliau jis buvo ne kartą keistas ir pildytas. Jo naujausia redakcija įsigaliojo 2005 m. balandžio 12 d. Šio kodekso nuostatos suderintos su:
- 1992 m. kovo 16 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 684/92 dėl bendrųjų tarptautinio keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais taisyklių;
- 1992 m. kovo 26 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 881/92 dėl patekimo į rinką vežant krovinius Bendrijos keliais į valstybės narės teritoriją ar iš jos arba kertant vienos ar kelių valstybių narių teritorijas;
- 1996 m. balandžio 29 d. Direktyva tarpusavio pripažinimo, skirto palengvinti šiems vežėjams naudojimąsi įsisteigimo laisve nacionalinio ir tarptautinio vežimo srityje;
- 1997 m. gruodžio 11 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 12/98, pakeičiančiu reglamentą (EEB) Nr. 684/92 dėl tarptautinio keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais bendrųjų taisyklių;
- 1998 m. spalio 1 d. Direktyva tarpusavio pripažinimo, skirto palengvinti šiems vežėjams naudojimąsi įsisteigimo laisve nacionalinio ir tarptautinio vežimo srityje;
- 2002 m. kovo 1 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 484/2002, iš dalies pakeičiančiu Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 881/92 ir (EEB) 3118/93 dėl vairuotojo liudijimo nustatymo.
Krovinių vežėjams aktualius klausimus reglamentuoja aštuntasis Kelių transporto kodekso skirsnis - Krovinių ir pašto vežimas
. Nustatyta, kad krovinių vežimo sutartimi vežėjas įsipareigoja priimti krovinį, pateikti transporto priemonę pakrauti bei pristatyti krovinį į paskirties vietą, o krovinio siuntėjas įsipareigoja pateikti krovinį vežėjui ir sumokėti vežimo sutartyje nustatytą mokestį.
Krovinių gabenimas iš vienos paskirties vietos į kitą jo transporto priemonėmis ir sąskaita vykdomas pagal užsakymą. LR kelių transporto kodekse numatyta, kad užsakymo pateikimo būdą pasirenka siuntėjas. Svarbus dokumentas yra važtaraštis. Važtaraštyje nurodoma jo surašymo vieta ir data, siuntėjo (juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė, adresas), gavėjo (juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė, adresas), vežėjo pavadinimas ir adresas, vežėjo pateiktos transporto priemonės markė ir valstybinis numeris, krovinio pavadinimas, krovinio svoris ar kiekis, krovinio pakrovimo vieta ir laikas, krovinio iškrovimo vieta, mokestis už vežimą ir suteiktas paslaugas, vežant pavojingą krovinį - jo klasė ir nustatytas numeris. Važtaraščio rekvizitus nustato Finansų ministerija.
tags: #salys #ratifikavusios #vienos #keliu #eismo #taisykliu