Kai temperatūra nukrenta žemiau nulio, automobilio užvedimas gali tapti tikru galvos skausmu. Šaltasis metų laikas kelia iššūkių ne tik žmonėms, bet ir automobiliams. Oro temperatūrai nukritus žemiau 15 laipsnių šalčio, neužvedamų automobilių skaičius padidėja maždaug trečdaliu. Draudikai atkreipia dėmesį, kad paspaudus pirmajam didesniam šaltukui neužvedamų automobilių skaičius padidėja trigubai. Pirmieji šalčiai kasmet automobiliams tampa egzaminu, kai oro sąlygos patikrina jų akumuliatoriaus ir variklio galimybes. Tam, kad išvengtumėte nemalonių situacijų ir užtikrintumėte automobilio patikimumą šaltuoju metu, svarbu tinkamai pasiruošti ir žinoti, kaip elgtis ekstremaliose situacijose.
Pasiruošimas šalčiams: prevencinės priemonės
Daugelio problemų galima išvengti dar prieš prasidedant šalčiams. Patyrę vairuotojai šaltajam sezonui ruošiasi iš anksto. Dar prieš prasidedant pirmiesiems šalčiams rekomenduojama patikrinti automobilio akumuliatorių, generatoriaus ir uždegimo žvakių būklę. Šie komponentai yra itin jautrūs žemoms temperatūroms ir gali lemti sunkumus užvedant variklį.
Akumuliatoriaus priežiūra ir paruošimas
Svarbiausias elementas žiemą - tvarkingas ir pakankamai galingas akumuliatorius. Akumuliatoriai vidutiniškai tarnauja apie keturis metus. Tačiau niekas nekeičia akumuliatoriaus, kol jis veikia. Be to, šaltuoju metu daugiausia problemų su užvedimu būna dėl silpno akumuliatoriaus. Jei akumuliatorius senesnis nei 4-5 metai, prieš žiemą verta patikrinti jo būklę arba net pakeisti nauju. Šaltyje silpnas akumuliatorius yra dažniausia neužsivedimo priežastis.
Esant žemai oro temperatūrai mažėja tiek akumuliatoriaus talpa, tiek ir startinė srovė, o pokytis gali siekti net 30 proc. Kai temperatūra nukrenta žemiau nulio, akumuliatorius gali netekti iki pusės savo talpos. Renkantis akumuliatorių reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į talpą, bet ir jo startinę srovę, kuri nusako jo galimybes atiduoti energiją.
Akumuliatoriaus įkrovimo lygį privalu tikrinti esant minusinei temperatūrai. Švarūs akumuliatoriaus poliai sumažina pasipriešinimą srovės tekėjimui į gnybtus. Jei automobilio akumuliatorius ryte dar turi bent šiek tiek gyvybės ženklų, bet nesate įsitikinę, kad šaltą rytą jis sugebės užvesti automobilį, prieš pradedant užvedimą sužadinkite jį. Bent pora kartų įjunkite ir išjunkite automobilio šviesas. Jei įkrovimas mažesnis nei 85 proc., po ilgesnio stovėjimo elektrolitas taps panašus į vandenį. O užšalusios plokštelės sunkiau atiduoda energiją.
Jei žinote, kad jūsų automobilio akumuliatorius yra silpnas ir ryte jis nerodys jokių gyvybės ženklų, galima keletą kartų vakare ar naktį nueiti iki automobilio, jį užvesti ir bent 20 minučių leisti varikliui padirbti esant laisvoms apsukoms. Kitas būdas yra akumuliatoriaus parnešimas nakčiai į šiltą patalpą, tačiau tai nėra labai malonus užsiėmimas. Taip pat galite pamėginti akumuliatorių pakrauti, jeigu jis nėra visiškai „miręs“ - galbūt to užteks bent vienai žiemai.
Dar vienas dažnai pamirštamas triukas - akumuliatoriaus atjungimas. Palikdami automobilį ilgesniam laikui, tiesiog atjunkite akumuliatorių, bet tai darydami turite įsitikinti, ar akumuliatoriaus atjungimas nepakenks jūsų automobilio elektronikai.
Esant lauko temperatūrai, artimai nuliui, „Start-Stop“ funkcija nebeveikia.
Variklio alyva ir degalai
Žiemą patartina vengti naudoti mineralinę variklio alyvą. Šaltyje ji sutirštėja, o tai apsunkina variklio sukimąsi ir gali tapti kliūtimi sėkmingai užvesti automobilį. Rinkitės sintetinę arba pusiau sintetinę alyvą, kurios klampumas išlieka žemesnis net ir prie minusinių temperatūrų. Žiemą rekomenduojama naudoti mažesnio klampumo alyvą, pavyzdžiui, 0W-30 arba 5W-30, jei tai leidžia gamintojas. Tokia alyva išlieka skystesnė šaltyje ir leidžia varikliui lengviau suktis. Nekokybiška arba seniai keista variklio alyva, ypač didelio klampumo, gali būti viena iš priežasčių, kodėl variklis sunkiai sukasi arba visai neužsiveda. Prieš pradedant užvedimą rekomenduojama sušildyti alyvą.
Dyzeliniams varikliams itin svarbi degalų kokybė. Vasarinis dyzelinas per šalčius linkęs tirštėti dėl parafino kristalizacijos, o tai gali užkimšti degalų filtrą. Galima teigti, kad nuo kuro priklauso trečdalis sėkmės, ar automobilis užsives, ar ne. Žieminiuose degaluose yra specialių priedų, neleidžiančių jiems tirštėti. Jei abejojate degalų kokybe, gali padėti „antigelis“ - specialus priedas, didinantis dyzelino atsparumą šalčiui. Žiemą reikia naudoti žieminį dyzeliną, kuris neužšąla prie žemų temperatūrų. Benzininiuose automobiliuose verta laikyti bent pusę bako kuro - taip sumažėja kondensato susidarymo rizika. Atkreipkite dėmesį, iki kokios temperatūros žieminis dyzelinas išlaiko savo savybes.
Kiti svarbūs paruošimo aspektai
- Valytuvai: Jokiu būdu nebandykite jėga atplėšti apledėjusių valytuvų nuo stiklo, kad nepažeistumėte valymo juostelių. Geriau ant valytuvų užpilti langų plovimo skysčio koncentrato, palaukti ir tada kilstelėti valytuvus.
- Langų valymo skystis: Vėlyvą rudenį būtina išpurkšti vasarinį langų apiplovimo skystį ir pripildyti bakelį žiemai skirto skysčio. Priešingu atveju, važiuojant didesniu greičiu, dėl nešvarių stiklų gali pablogėti matomumas.
- Aušinimo skystis: Naudokite antifrizą ištisus metus, kad išvengtumėte aušinimo sistemos užšalimo ir brangaus variklio remonto. Per mažas aušinimo skysčio kiekis radiatoriuje gali grėsti liūdnomis pasekmėmis - gali užšalti aušinimo sistema. Pravartu turėti aušinimo skysčio testerį.
- Padangų slėgis: Šaltis sumažina padangų slėgį, todėl jį reikia tikrinti dažniau.
- Kėbulo apsauga: Geriausias būdas apsaugoti mašiną nuo šalčio - laikyti automobilį šiltose patalpose (garažuose). Jei to padaryti negalite, bent jau pastatykite automobilį užuovėjoje. Galima naudoti variklio dangčio apklotus, kurie sulaiko šilumą.
- Kelionės į gamtą: Ilgų kelionių ar kelionių į kalnus metu bagažinėje turėkite sniego grandines, žibintuvėlį ir šiltų antklodžių.
- Saugos diržai: Jei apranga per stora, saugos diržas gali nepakankamai priglusti prie kūno, todėl įvykus avarijai jis gali neapsaugoti tinkamai.
- Techninė priežiūra: Reguliari techninė priežiūra - kokybiški filtrai, žvakės, tvarkinga degimo sistema - ženkliai padidina tikimybę, kad automobilis užsives. Prevencija dažnai yra svarbesnė už pačią užvedimo procedūrą.
Kaip teisingai užvesti automobilį šaltyje?
Automobilio užvedimas šaltyje dažniausiai tampa problema dėl prastos techninės būklės arba netinkamų vairuotojo veiksmų. Todėl svarbu žinoti ne tik kaip teisingai užvesti automobilį, bet ir kaip tam pasiruošti iš anksto. Esant -20 °C ir žemesnei temperatūrai, akumuliatoriaus efektyvumas gali sumažėti net iki 40-50 procentų. Sutirštėja variklio alyva, todėl starteriui reikia daugiau jėgos prasukti variklį. Dyzeliniuose automobiliuose taip pat gali tirštėti kuras. Visa tai ženkliai padidina apkrovą užvedimo sistemai.
Bendrieji patarimai
- Prieš bandydami užvesti automobilį, išjunkite visus nereikalingus elektrinius prietaisus: žibintus, salono ventiliaciją, langų ir sėdynių šildymą, radijo imtuvą ir kt. Tai leidžia visą akumuliatoriaus energiją nukreipti starteriui. Jei automobiliu nuvažiuojamas labai trumpas atstumas, generatoriaus galios visiškai įkrauti akumuliatorių gali nebeužtekti.
- Įdėję raktelį į spynelę arba paspaudę starto mygtuką (neužvesdami variklio), kelioms sekundėms įjunkite degimą (ypač dyzeliniuose automobiliuose). Tai leidžia suveikti kaitinimo žvakėms ir pašildyti degimo kamerą.
- Nekankinkite starterio ir akumuliatoriaus. Užvedant variklį, svarbu neperkrauti starterio. Vienas užvedimo bandymas neturėtų trukti ilgiau nei 8-10 sekundžių. Jei automobilis neužsiveda, padarykite bent 30-60 sekundžių pertrauką, kad akumuliatorius šiek tiek „atsigautų“, o starteris neperkaistų. Nuolatinis ilgas sukimas gali iškrauti akumuliatorių ir sugadinti starterį, taip pat išsklaidyti nesudegusius degalus į katalizatorių, pažeidžiant išmetamųjų dujų sistemą. Trumpais starterio sukimo periodais išjudinsite sustingusį tepalą. Įsiklausykite į starterio garsą.
- Užvedus variklį, venkite didelių sūkių, kol alyva sušils. Judančių detalių tepimas tokiomis sąlygomis būna prastesnis, todėl stipriau paspaudus akceleratorių jos greičiau dėvisi.
- Naujesniuose benzininiuose automobiliuose nereikėtų spausti akceleratoriaus pedalo užvedimo metu, nebent gamintojas nurodo kitaip. Senesniuose modeliuose kartais padeda labai lengvas pedalo paspaudimas. Naujesniuose modeliuose kuro padavimas valdomas elektronikos, todėl papildomas spaudimas dažniausiai nepadeda.
Dyzelinių automobilių užvedimo ypatumai
Dažniausiai (apie 80 procentų) ši problema ištinka žmones, kurie turi automobilius su dyzeliniais varikliais. Kad dyzelinis variklis šaltuoju periodu užsivestų, reikia, kad į variklio cilindrus patektų šiltas dyzelinas ir kad gerai suktų starterį.
Dyzeliniuose varikliuose paduodamas kuras dažniausiai pašildomas kaitinamosiomis žvakėmis, kurios variklio cilindruose įkaista iki baltumo. Todėl šiam procesui reikia daug energijos - tai yra labai gero akumuliatoriaus. Labai svarbios yra variklio kaitinamosios žvakės, kurios pašildo dyzeliną. Gana dažnai jos perdega ir nebegali tinkamai pašildyti kuro. Reikia pasirūpinti, kad jų funkcija veiktų nepriekaištingai.
Dyzeliniuose automobiliuose nereikėtų sukti starterio iš karto įjungus degimą. Pirmiausia leiskite įkaisti pakaitinimo žvakėms - daugelyje modelių apie tai informuoja speciali lemputė prietaisų skydelyje. Užvedant dyzelinį variklį šaltu oru, rekomenduojama pakaitinimo žvakių ciklą pakartoti 2-3 kartus prieš užvedant - įjungti degimą, palaukti kol užges kaitinimo indikatoriaus lemputė, išjungti ir vėl įjungti. Tačiau nereikėtų to daryti per dažnai, kad jos neperdegtų.
Automobilių su benzininiu ir dujiniu varikliu specifika
Visų minėtų problemų automobiliai su benzininiais varikliais dažniausiai nepatiria, nes jų užvedimo principas skiriasi. Automobiliai su dujine įranga dažniausiai užsikuria benzinu. Kadangi aušintuvui gresia užšalimas, jame esantis vanduo turi pašilti iki 50 laipsnių, tuomet įjungiamos dujos.
Mechaninės pavarų dėžės ypatumai
Jei jūsų automobilis turi mechaninę pavarų dėžę, nuspauskite sankabos pedalą prieš bandydami užvesti variklį. Atleiskite jį tik praėjus kelioms sekundėms po variklio užvedimo. Tai gerokai palengvina starterio darbą, nes sumažina variklio sukimo pasipriešinimą.
Pagalba užšalusiam automobiliui
Jei automobilis vis dėlto neužsiveda, nereikėtų jo kankinti dešimtimis bandymų. Tai gali sukelti rimtesnius gedimus. Todėl automobilių specialistai pabrėžia, kad šiuolaikiniams varikliams nereikia ilgo šildymo stovint vietoje.
Užvedimas specialiais laidais („krokodilais“)
Lietuvoje populiariausias būdas prikelti „numirusį“ automobilį - pasiskolinti elektros iš kito automobilio naudojant užvedimo laidus, vadinamus „krokodilais“. Kai automobilio akumuliatorius yra pakraunamas nuo kitos transporto priemonės akumuliatoriaus, svarbu laikytis vienos taisyklės: prieš įjungiant elektros srovę, automobilio srovės „tiekėjo“ savininkas turėtų įjungti visas šviesas ir šildymą, kurie maksimaliai padidintų įtampą ir krovimo metu būtų kuo mažesnis jos svyravimas.
Vis dėlto net ir su laidais galima pridaryti bėdos. Pavojingiausia klaida - supainioti akumuliatoriaus polius. Raudonas laidas visada jungiamas prie abiejų akumuliatorių pliuso, o juodas - prie minusinio gnybto pas „gavėją“ ir prie kėbulo masės taško pas „davėją“. Autoelektrikas Saulius Jankūnas pabrėžia: „Vienas neteisingas judesys su laidais gali baigtis ne tik sugedusia elektronika, bet ir gaisru.“ Prijungus laidus, pirmiausia užvedamas pagalbinis automobilis, leidžiama jam kelias minutes padirbti, ir tik tada bandoma užkurti neužsivedantį automobilį. Svarbu laikytis teisingos laidų prijungimo sekos, kad nepažeistumėte elektronikos.
Nešiojami užvedimo įkrovikliai („busteriai“)
Jeigu problema - nusilpęs akumuliatorius, gali padėti nešiojamas užvedimo įkroviklis (boosteris). Kad išsikrovęs akumuliatorius netaptų nemalonia staigmena, verta įsigyti išorinę paleidimo bateriją (vadinamąjį „busterį“). Jos galios pakaks suaktyvinti išsikrovusį akumuliatorių ir užvesti variklį. Po sėkmingo užvedimo pakanka maždaug 30 minučių kelionės, kad tvarkingas akumuliatorius pakankamai pasikrautų nuo generatoriaus. Tai kompaktiška baterija, kuri suteikia pakankamai srovės užvedimui. Žiemą toks įrenginys gali būti labai naudinga investicija, ypač jei automobilis laikomas lauke.
Pavojingi užvedimo būdai ir specialistų pagalba
Galima sakyti, kad bet koks priverstinis užvedimas automobiliui yra skausmingas ir dažnai turi pasekmes. Kartais automobilį bandoma užvesti tempiant jį buksyravimo lyno pagalba. Tačiau tai nėra saugu nei tempiamai, nei tempiančiai transporto priemonei. Žalų ekspertas akcentavo automobilio tempimo pavojus. Pasak eksperto, tempti labai nesaugu dėl paprastai tokiu metu esančios snieguotos kelio dangos bei prasto matomumo tempiamo automobilio vairuotojui. Juk neužsivedančio automobilio langai neapšildomi iš vidaus, o iš vairuotojo burnos sklindantis garas dar labiau pablogina matomumą. Be to, blogoji pusė yra ta, kad „gelbėtojo” automobilio stipriai apkraunama sankaba, kartais net pakvimpa degėsiais ir gali net „subyrėti“.
Nepavykus užvesti automobilio, vairuotojas turėtų kreiptis į specialistus ar išsikviesti techninę pagalbą, kuri saugiai nugabens automobilį iki remonto dirbtuvių. Tačiau kartais ir atvykus pas automobilių specialistus, „iškankintam“ automobiliui nepakanka pakeisti pakaitinimo žvakių ar kuro filtro. Bandymai įvairiais būdais užvesti automobilį gali baigtis variklio perrinkimu.
Ekstremalūs šalčiai ir patirtis Jakutijoje
Lietuvoje žiema dažnai tampa tikru išbandymu automobiliams: akumuliatoriai nusilpsta, dyzelinis kuras tirštėja, o ryte užvedimo raktelį lydi nerimas - „užsives ar ne?“. Vis dėlto mūsų žiemiškos problemos nublanksta prieš Jakutijos realybę, kur temperatūra gali nukristi iki minus 50, o rekordas siekia net minus 71,2 laipsnio. Kai temperatūra nukrenta žemiau nulio, akumuliatorius gali netekti iki pusės savo talpos. Variklio alyva sutirštėja ir varikliui tampa gerokai sunkiau suktis, o dyzelinis kuras gali pradėti stingti.
Automobilių technikos specialistas Andrius Mockus aiškina: „Dauguma vairuotojų prisimena akumuliatorių tik tada, kai automobilis jau nebeužsiveda. Tuo metu padėti gali tik kiti automobiliai arba servisas.“ Jakutijoje automobilis nėra prabangos prekė - tai išgyvenimo priemonė. Vietos gyventojai dažniausiai renkasi techniškai paprastesnius, patikimus japoniškus visureigius su benzininiais varikliais, pavyzdžiui, „Toyota Land Cruiser“ ar „Nissan X-Trail“. Dyzeliniams varikliams tokiomis sąlygomis tenka montuoti papildomus kuro pašildytuvus, geriau izoliuoti sistemą, naudoti kokybišką žieminį kurą - tai sudėtinga ir brangu.
Jakutija dažnai vadinama natūraliu „laboratoriumi“, kuriame tikrinami ekstremalūs žiemos sprendimai. Jei automobilis vis dėlto užšąla „iki kaulų“, Jakutijoje veikia specialios tarnybos, kurios atvyksta ir šildo automobilį degalais maitinamomis šilumos patrankomis ar šilumos siurbliais. Autoelektrikas Saulius Jankūnas pabrėžia: „Nors Lietuvoje tikrai nesulauksime minus 70 laipsnių, daugelis problemų atkartoja tuos pačius dėsnius. Jakutijos kasdienybė parodo, kad žiemą patikimas automobilio darbas yra ne atsitiktinumas, o nuoseklaus pasiruošimo rezultatas.“ Esminiai elementai - laiku sutvarkytas akumuliatorius, tinkamas kuras, tvarkinga uždegimo sistema ir protingas vairuotojo elgesys. Automobilio užvedimas per šalčius yra ne vien akumuliatoriaus problema - tai visa žiemos strategija.