Įvadas į vairavimą slidžiame kelyje
Atėjus žiemai, gatvės pasidengia balta danga, ir vairavimas tampa nauju iššūkiu. Tai laikotarpis, kai vairuotojai turėtų prisiminti svarbiausius vairavimo slidžiame kelyje principus ir taisykles. Žiema suteikia puikią galimybę išbandyti savo vairavimo įgūdžius ir išmokti, kaip saugiai keliauti net ekstremaliomis oro sąlygomis.
Svarbu atpažinti slidžią kelio dangą
Pirmiausia labai svarbu įsitikinti, ar kelio danga yra slidi. Plika akimi nematydami ledo arba sniego, galima pamanyti, jog kelias tiesiog šlapias. Siekiant neapsigauti, patartina prieš išvažiuojant į judresnes gatves išbandyti automobilį stabdant. Gausiai sningant, vairuoti sudėtinga tampa dėl to, jog sunku tiksliai identifikuoti eismo sąlygas ir kelio dangos būklę, ypač jei esate nepažįstamoje teritorijoje.
Padangų svarba ir priežiūra
Žieminės padangos veikia kiek kitaip nei vasarinės. Nereikėtų tikėti reklamomis ir manyti, jog su vieno ar kito gamintojo padangomis žiemišką kelią įveiksite net nesistengdami būti atidžiais. Dar vienas svarbus faktorius yra padangų nusidėvėjimas. Kuo jos naujesnės, tuo patikimesnės. Automobilių vairuotojai labai dažnai klysta taupydami naujoms žieminėms padangoms.
Saugaus vairavimo principai slidžiame kelyje
Nėra kito būdo žiemą vairuoti saugiai, kaip tik judėti lėčiau, tolygiai, vengti staigių manevrų ir išlaikyti pagarbų atstumą nuo kitų transporto priemonių. Važiuojant slidžiu keliu, distancija tarp automobilių turi būti daugiau kaip du kartus didesnė negu važiuojant sausu keliu. Pavyzdžiui, jei jūs važiuojate 40 km/h greičiu, tai atstumas tarp jūsų ir priešais jus važiuojančio automobilio turėtų būti 80 m.
Žiemą pasikeičia padangų sukibimo lygis ir pailgėja stabdymo kelias. Padangų sukibimas žiemos metu su kelio danga yra mažesnis ir mašinai sustoti reikia daugiau laiko.
Stabdymas automobiliu su ABS sistema
Žiemos metu stabdymas priklauso nuo to, ar automobilyje yra ABS sistema. Transporto priemones, kuriose šios sistemos nėra, stabdyti reikia trumpais stabdžio pedalo paspaudimais. Naujesniuose automobiliuose, kuriuose yra ABS sistema, už mus tai padaro ji pati. Todėl stabdyti reikia vienu paspaudimu - negalima maigyti pedalo.
Pamačius pusnį ar tviskantį ledą, svarbiausia nepasimesti ir nedaryti staigių judesių. Prieš įvažiuojant į pavojingą zoną, jei yra galimybė, vertėtų sumažinti greitį.
Kelių eismo taisyklių reikalavimai
Kelių eismo taisyklių 127 punkte rašoma: Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Pavyzdžiui, dažnai užmiesčio keliuose pamatę kelio ženklą, leidžiantį važiuoti 90 km/val. Žiemą labai dažnai leidžiamas greitis nesutampa su saugiu greičiu.
Važiavimas įveikiant kliūtis ir sudėtingas situacijas
Jeigu kelias užpustytas važiuojama stačiu kampu, įsibėgėjus, neperjungiant pavaros, nesukant vairo ir nemažinant greičio. Įstrigus negalima ilgai buksuoti, nes po ratais susidarys ledas.
Keliuose itin sudėtinga situacija susidaro, kai išvažinėtame, provėžuotame kelyje per vidurį susiformuoja sniego masė. Tiek pradedant lenkti, tiek sugrįžtant į savo eismo juostą būtina įsitikinti, kad lenkti saugu. Būtina nedaryti jokių staigių ar agresyvesnių judesių, pasirinkti saugų greitį. Venkite lenkti specializuotas transporto priemones. Pavyzdžiui, sniego valymo transporto priemonės išmeta daug sniego, o tai žymiai pablogina matomumą.
Važiavimas įkalne ir nuokalne
Važiavimas kalnuotu keliu yra tikras iššūkis, ypač kai kelias apledėjęs. Įgykite šiek tiek inercijos lygiame kelyje, prieš pradėdami važiuoti įkalnėn. Prieš įkalnę iš anksto įjungiama žemesnė pavara, kad važiuojant nereikėtų perjungti pavaros ir automobilis nesustotų įkalnėje. Paprastai pradedama važiuoti pirmąja pavara, o slidžiame kelyje - antrąja arba trečiąja. Svarbiausia - neleisti buksuoti ratams.
Posūkiai slidžiame kelyje
Posūkiai slidžiame kelyje labai pavojingi, todėl sukama ir apsisukama per pus mažesniu greičiu negu vasarą. Viena didžiausių klaidų - posūkyje perjungti pavaras ar stabdyti, nes taip labai paprasta išprovokuoti nevaldomą slydimą.
Norėdami teisingai pradėti posūkį, pirmiausia atlikite šiuos veiksmus. Norėdami išvengti priekinių ratų slydimo, prieš pradėdami manevrą, maksimaliai juos apkraukite. Kad tai padaryti, turite atleisti akceleratoriaus pedalą, o tada pasukti vairą dideliu kampu.
Kaip tinkamai reaguoti į slydimą
Gana dažna vairuotojų daroma klaida - užmina stabdį ir laukia, kas bus toliau. To daryti tikrai nereikėtų. Jeigu jaučiate, kad automobilis slysta, reikia tinkamai į tai reaguoti. Pirmiausia, stenkitės nepanikuoti - panika dažniausiai sukelia staigius judesius, o svarbiausia vairuojant žiemą yra švelnūs ir ramūs judesiai. Žiemą ir esant slidžiai kelio dangai akceleruokite tolygiai ir stabdykite lėtai. Įsibėgėjant, jauskite, kai automobilis įgauna trauką, taip išvengsite ratų prasisukimo ir praslydimo.
Veikimo principai ir privalumai
Automobilio ABS sistema atlieka svarbų vaidmenį padėdama vairuotojams išlaikyti kontrolę staigaus stabdymo metu, naudodama jutiklius ir elektroninius valdiklius, kad ratai neužsiblokuotų. Nors ši technologija sukurta siekiant užtikrinti saugumą, ji nėra apsaugota nuo problemų. Vairuotojai gali pastebėti įspėjamąsias lemputes arba pajusti stabdymo efektyvumo pokyčius, kai kažkas negerai.
Stabdžių antiblokavimo sistema (ABS) - tai šiuolaikinių automobilių saugos funkcija, neleidžianti ratams blokuotis smarkiai stabdant. Kai kas nors stipriai nuspaudžia stabdžių pedalą, sistema greitai moduliuoja stabdymo slėgį kiekviename rate. ABS tapo standartine daugumos transporto priemonių įranga, nes ji padeda užtikrintai vairuoti neaiškiomis akimirkomis.
Nors ABS gali atrodyti sudėtinga, jos veikimas priklauso nuo kelių pagrindinių dalių, kurios sklandžiai veikia kartu. Sistemos pagrindas - elektroninis valdymo blokas (ECU), kuris veikia kaip smegenys, nuolat stebinčios kolegijos ratų greitį. Kiekvienas ratas turi specialų greičio jutiklį, realiuoju laiku siunčiantį duomenis į ECU. Kitas svarbus komponentas yra hidraulinis moduliatorius. Jis gauna signalus iš ECU ir atitinkamai reguliuoja stabdžių slėgį. Kai vairuotojas avariniu atveju nuspaudžia stabdžių pedalą, ABS valdymo blokas iš karto pajunta, kad ratų greičio jutikliai užblokavo ratus. Jis reaguoja per kelias milisekundes, greitai pulsuodamas stabdžių slėgį į kiekvieną ratą. Vietoj to, kad vairuotojas rankiniu būdu pumpuotų stabdžius, sistema tai daro automatiškai ir daug greičiau.
Kadangi stabdžių antiblokavimo sistemos (ABS) neleidžia užblokuoti ratų, kasdieniai vairuotojai gali gerokai padidinti saugumą kelyje. Ji padeda sustiprinti pasitikėjimą už vairo, žinant, kad pažangi automobilio technologija padeda saugiai stabdyti įvairiomis sąlygomis.
Galimi ABS sistemos gedimai ir jų požymiai
Nors ABS technologija vairavimas tapo saugesnis, sistemoje vis dar gali atsirasti gedimų, kurie blogina jos veikimą. Surūdijusios arba atsilaisvinusios laidų jungtys taip pat sutrikdo ryšį tarp sistemos komponentų. Sugedę ABS valdymo moduliai gali netiksliai apdoroti signalus, o perdegę saugikliai arba elektros problemos gali sutrikdyti visos sistemos darbą.
ABS sistema sukurta tam, kad padėtų stabdyti avariniu atveju, todėl nereikėtų ignoruoti bet kokių pedalo pojūčio pokyčių. Ši problema gali sumažinti sistemos gebėjimą išvengti ratų blokavimo, ypač staigaus stabdymo metu. Be stabdžių pedalo pojūčio pokyčių, netikėti garsai stabdant taip pat gali signalizuoti apie ABS sistemos sutrikimus. Šie garsai dažnai rodo, kad ABS modulio arba susijusių komponentų dalys neveikia taip, kaip numatyta.
Kaip veikia ABS sistema slidžiame kelyje
Supratimas, kaip veikia automobilio ABS, padeda vairuotojams įvertinti jos vaidmenį didinant saugumą staigaus stabdymo metu. Nors ABS apsaugo nuo rato užstrigimo ir leidžia geriau valdyti vairą, svarbu atpažinti, kada sistema gali sutrikti. Dėl tokių problemų, kaip pažeisti jutikliai ar sumažėjęs stabdžių skysčio kiekis, gali sutrikti ABS veikimas.
Sustabdyti automobilį slidžiame arba intensyvaus eismo kelyje, gali tapti tikru išbandymu. Stabdžių antiblokavimo sistema (ABS) padeda sustabdyti automobilį, esant sudėtingoms kelio sąlygoms.
Stabdžių, turinčių ABS, teorija yra gana paprasta. Ant slidaus kelio, besisukantys automobilio ratai neturi traukos. Taip yra todėl, kad slydimo kontaktas yra santykinis su ledu. ABS sistema sudaro šie komponentai: greičio jutikliai, vožtuvai, siurblys ir reguliatorius. Reguliatorius nuolat stebi greičio jutiklius ir ieško rate lėtėjimo. Ratas, prieš užsiblokuodamas, patirs greitą lėtėjimą. Jei reguliatoriaus nebūtų ir ratai nebūtų tikrinami, tuomet jie sustotų per daug greitai, taip, kaip pats automobilis net negali.
Sustabdyti automobilį, kuris važiuoja normaliomis kelio sąlygomis, maždaug 100 km/h greičiu, reikia 5 sekundžių. ABS reguliatorius „supranta“, kad toks greitas sustojimas yra neįmanomas. Todėl reguliatorius atitinkamai sumažina stabdžių slėgį tol, kol jis mato pagreitį, o tada padidina slėgį, tol, kol bus vėl reikalingas lėtėjimas. Šie veiksmai vyksta labai greitai, dar prieš ratams pakeičiant savo greitį. To rezultatas yra tas, kad ratai lėtėja tuo pačiu metu kaip ir automobilis. Stabdžiai ratus išlaiko labai arti taško, nuo kurio prasideda blokavimo momentas.
Kai ABS sistema veikia, Jūs, jaučiate stabdžių pedalo pulsavimą. Jis ateina iš greitojo atsidarymo ir uždarymo vožtuvų. Stabdžių antiblokavimo sistemos naudoja skirtingas schemas, kurios priklauso nuo stabdžių paskirties. Yra trijų rūšių ABS: keturių kanalų, keturių jutiklių; trijų kanalų, trijų jutiklių; ir vieno kanalo, vieno jutiklio. Geriausia schema yra keturių kanalų ir jutiklių, nes jutikliai yra ant visų keturių ratų, o taip pat ant jų visų yra atskiri vožtuvai.
Stabdžių antiblokavimo arba ABS sistema kai kuriais atvejais vertinama dviprasmiškai. Vieni sako, kad be jos automobilio turėti negalima, kiti aiškina, kad ji kaip tik pailgina stabdymo kelį ir yra nereikalinga. Tad, kaip yra iš tiesų? ABS stabdžių sistema buvo sukurta pastebėjus, kad tam tikrose situacijose yra didesnė tikimybė prarasti vairavimo kontrolę staigiai nuspaudus stabdžius. Tai ypatingai svarbu slidžiame kelyje.
ABS sistema veikia paprastu principu: pagrindinė dalis yra valdymo blokas, apdorojantis sukimosi dažnio daviklių informaciją. Paprastai sistema turi keturis jutiklius: kiekvienas atskirai kontroliuoja tam tikrą ratą ir užtikrina, kad jis nebūtų blokuojamas. Stabdant ant slidaus paviršiaus, jutikliai fiksuoja ratų sukimosi greitį. Kai ABS sistema veikia, spaudžiant pedalą jaučiasi nedidelė vibracija. Jeigu sistemoje atsirado tam tikras gedimas, ABS iš karto nustoja veikti.
ABS sistemos privalumai ir trūkumai
- Stabdymas ant ledo: Ant slidžios kelio dangos labai sunku suvaldyti automobilį, o turint ABS sistemą kontroliuoti automobilį ant itin lygaus paviršiaus yra kur kas lengviau. Stabdant automobilį su paprasta stabdžių sistema, ratai užsikerta ir dėl inercijos gali slysti.
- Patogesnis stabdymas: Be šios sistemos reikėtų nuolat spausti ir atleisti stabdžius siekiant išlaikyti automobilio kontrolę stabdant.
- Pailgėjęs stabdymo kelias: Dėl sistemos veikimo nebegalima staigiai sustoti, pailgėja stabdymo laikas. Visgi, dažniausiai noras apsisaugoti nuo prastų kelio sąlygų žiemą nugali kelis ABS sistemos trūkumus.
Praktiniai ekstremalaus vairavimo mokymai
Nidos aerouoste, kuris pastaruoju metu dažniau naudojamas ne pagal paskirtį, o automobilių testams, išbandėme keletą pratimų ant šlapiu sniegu padengto pakilimo tako. Automobiliai „KIA ProCeed“ buvo apauti naujom žieminėm padangom. Juose veikė visos aukščiau išvardytos saugumo sistemos. Mokymams vadovavo žinomas lenktynininkas ir ekstremalaus vairavimo pedagogas Darius Jonušis. 15min žurnalisto kompanionu automobilyje tapo „Auto Bild Lietuva“ vyr. redaktorius Vitoldas Milius (žiūr. filmuotą reportažą). Šį kartą, remdamiesi D.Jonušio pamoka, akcentuosime kelis svarbius momentus, kurie lemia automobilio elgesį stabdant slidžiame kelyje.
Kaip taisyklingai naudotis ABS sistema
Pirmas dalykas - ar mokame taisyklingai naudotis stabdžių antiblokavimo sistema ABS? Senuose automobiliuose jos nebuvo. Todėl stengdavomės stabdyti švelniai, kad automobilis neužsiskersuotų. Tačiau stabdyti su ABS reikia kitaip. Kaip sakė D.Jonušis, iškilus avarinei situacijai, į stabdį reikia spirti. Taip, ne švelniai spausti, o staigiai spirti. Kuo didesne jėga pedalas bus paveiktas, tuo greičiau automobilis stos. Antraip stabdymo kelias tik pailgės. Žinoma, psichologiškai sunku „spardyti savo automobilį“. Tačiau, pabandę taip pastabdyti kelis kartus ant šlapio sniego ties kuoleliais pažymėta zona, supratome, kad Darius Jonušis visiškai teisus. Reikia išdrįsti ir stabdžio negailėti.
Beje, pastebėjome psichologinį mokytojo D.Jonušio triuką. Pamatęs, kad prieš kuoliukų sieną stabdome vangiai, jis tyčia atsistodavo arčiau. Matydami arti stovintį žmogų, pamiršdavome kompleksus ir spirdavome į stabdžio pedalą iš visos sveikatos.
Manevravimo stabdant galimybės
Išmokę spirti į stabdį, išbandėme manevravimo stabdant galimybes. Juk būtent tokį privalumą ir suteikia šiuolaikinės antipraslydimo sistemos - sukioti vairą ir nukreipti automobilį, norint apvažiuoti kliūtį.
Kaip patikrinti, ar sėdite taisyklingai
Jei gerai susireguliavote sėdėseną, jūsų kojos ir rankos galės veikti autonomiškai. Kaip patikrinti? Išjungę pavarą nuspauskite akceleratoriupedalą, stengdamiesi išlaikyti 3000 aps./min. Ir pabandykite į vieną ir į kitą pusę sukioti vairą. Jei pavyksta sūkius išlaikyti vienodus - viskas gerai. O jei, sukiodami vairą, negalite išlaikyti stabilios kojos ant pedalo, reikia koreguoti sėdėseną.
Automobilio masės centro perkėlimas
Dalykas, apie kurį reikia pagalvoti norint pasukti automobilį - masės centras. Kai akceleruojate, jis persikelia arčiau galinių ratų. Kai stabdote masės centras keliasi į priekinius ratus, jie didesne jėga priglunda prie kelio. Bet ar to pakanka, kad automobilis pasuktų iškilus pavojui ir apvažiuotų kliūtį stabdydamas? Žinoma, kad ne.
Veiksmai staigiai nuspaudus stabdį
Kas vyksta staigiai nuspaudus stabdį. Masės centras persikelia į priekį ir padeda pasukti automobilį ne tą pačią sekundę, tai šiek tiek užtrunka! Todėl, pradėję ekstremalų stabdymą (į kojas kalant ABS), šiek tiek lukteldavome ir tik tuomet švelniai sukdavome vairą norima kryptimi - D.Jonušis iš kuoliukų buvo sudėliojęs posūkio koridorių. Nėra ko slėpti - kartais manevras pavykdavo puikiai, o kartais - ne itin gerai. Tikrai ne vienas kuoliukas buvo nuverstas. Tačiau, kuo ilgiau treniravomės, tuo geresnių rezultatų pavyko pasiekti.
Vairavimo technika su vairu
Išmokome dar vieno naudingo dalyko - nepersukti vairo. Darius Jonušis dar pamokos klasėje metu paprastą vairą pavertęs automobilio ratu parodė, kaip elgiasi per daug pasuktas ratas posūkyje: jis nustoja riedėti ir ima tiesiog slysti šonu. Tačiau, jei skersą ratą pamažu atsuksite riedėjimo kryptimi, jis tam tikrą akimirką įgaus sukibimą ir ims suktis. Tas pats nutinka ir vairuojant slidžiame kelyje.
Jei norite staiga pasukti automobilį į kairę (žiūr. filmuotą medžiagą), jokiu būdu nesukite staigiai vairo ir tikrai ne iki galo. Su vairu reikia elgtis švelniai. Jei pradėjote jį sukti ir matote, kad automobilis vis tiek slysta tiesiai, pamažu atsukinėkite atgal, kol pagausite sukibimą. Jei vairą persuksite, arba nuslysite tiesiai, arba, ratui pagavus mažiau slidų kelio lopinėlį, automobilis gali pasisukti per daug.
3 didelės grėsmės vairavimo būdai, kuriuos naudoja kariškiai
Žinoma, vien paskaitę šį tekstą to neišmoksite. Įgūdžių galite įgauti tik specialių užsiėmimų, kuriems vadovauja profesionalūs mokytojai, metu. Lietuvoje veikia net kelios vairavimo akademijos, kurioms vadovauja patyręs automobilių žiedo ar ralio meistrai. Pajusti, kaip elgiasi automobilis, galite ir ant vandeniu laistomos slidžios dangos specialiose trasose autodromuose ar darbo rinkos mokymo centruose (Vilniuje, Panevėžyje, Šiauliuose).