Ukmergės savivaldybė žengia į naują etapą, kuriame pagrindinis dėmesys bus skiriamas infrastruktūros gerinimui ir viešųjų erdvių modernizavimui. Šie pokyčiai ne tik pakeis vizualinį rajono veidą, bet ir suteiks papildomų galimybių vietos gyventojams bei verslui.
Kauno infrastruktūros gerinimas Ašigalio gatvės viaduku
Kaunui oficialiai paskelbus apie pradedamą gatvių tvarkymo sezoną, jau kitą savaitę ties Ašigalio gatve startuos ir viaduko virš magistralės A1 su greitėjimo bei lėtėjimo juostomis statybos. „Šis viadukas ženkliai palengvins susisiekimą Savanorių prospekto ir A1 magistralinio kelio mazge. Suprantame, kad vykstant darbams išvengti nepatogumų nepavyks.“
Pirmieji darbai būsimo viaduko prieigose užvirė dar 2017-2018 metais. Suformavus žiedinę sankryžą ir dviem kryptimis sujungus Ašigalio gatvę su magistraliniu keliu, atsirado papildomas įvažiavimas ir išvažiavimas iš miesto. Ties Ašigalio gatve pradedama statyti skirtingų lygių sankryžą su lėtėjimo ir greitėjimo juostomis. Įgyvendinus projektą, vairuotojams bus lengviau pasiekiamas Briedžių tako kvartalas, Eigulių mikrorajono dalis kitapus Islandijos plento. Miesto savivaldybė statybos darbus vykdo valstybinėje žemėje. Kiek anksčiau sudaryta bendradarbiavimo sutartis su tuometine Lietuvos automobilių kelių direkcija (dabar „Via Lietuva“).
Eismo pasikeitimai ir laikini apribojimai
Statyboms per magistralę besiruošiantys rangovai nuo kovo 25-osios iki gegužės 21 d. dėl saugumo ir sklandesnio automobilių judėjimo užvers įvažiavimą, besiribojantį su žiedine sankryža Ašigalio gatvėje. Eismas čia pat esančiu išvažiavimu Vilniaus kryptimi vyks įprasta tvarka. „Piko metu ties nusukimu iš magistralės į Ašigalio gatvę susidaro didelės spūstys. Dėl pradedamų darbų kamščiai nusidriektų ir pačioje autostradoje.“ Jau ateinantį antradienį vairuotojus pasitiks ir daugiau eismo pasikeitimų. Tuo pačiu laikotarpiu magistraliniame kelyje, viaduko statybvietės atkarpoje, abiem kryptimis bus uždaryta antra juosta.
Ukmergės pietinio aplinkkelio projektas ir jo istorija
Prieš du dešimtmečius suplanuoto naujojo aplinkkelio su tiltu per Šventąją kontūrai jau nubrėžti - iškirstas platus miško ruožas, žymintis kelio vietą. Ukmergės aplinkkelio techninis darbo projektas rengiamas vadovaujantis „Pietinio Ukmergės aplinkkelio su tiltu per Šventosios upę specialiojo plano koregavimo“ sprendiniais, kuriuos 2021 m. Jais koreguotas 2006 metais parengtas specialusis planas. Specialiojo plano koregavimo dokumente rašoma, kad pagrindiniai aplinkkelio transporto srautai prognozuojami tranzitiniai: Kauno-Vilniaus, Kauno-Molėtų kryptimis.
Skelbiama, kad, atsižvelgiant į panašius 2004 m. parengto plano ir dabartinius eismo intensyvumo rodiklius, daroma prielaida, kad prognozuojamas eismo intensyvumas pietiniame aplinkkelyje bus panašus, koks skaičiuotas plano rengimo metu. Tada planuota, kad per parą pravažiuos 4 218 automobilių. Tiesa, kol kas tik iškirstas miškas. Apie kelio tiesimo darbus kalba dar neina.
Ukmergės aplinkkelio projekto eiga ir finansavimas
AB „HISK“ išplatino pranešimą apie užbaigtus Ukmergės aplinkkelio projektavimo darbus. Pranešime rašoma, kad naujasis kelias su asfaltbetonio danga sujungs krašto kelią Vytinė-Vaitkuškis-Ukmergė su Kauno-Žiedo gatvių susikirtimu Ukmergės mieste. Pietinį Ukmergės aplinkkelį su tiltu per Šventąją projektavusi AB „HISK“ (iki 2022 m. AB „Panevėžio keliai”) - akcinė bendrovė, įsikūrusi Panevėžyje, įkurta 1965 m., joje dirba virš 500 darbuotojų.
„Projektavimo darbai baigti, statybos leidimas išduotas. Dabar visas jėgas esame sutelkę statybai reikalingų lėšų paieškoms. Išsprendus objekto finansavimo klausimą, bus galima skelbti rangos konkursą.“ Galima prisiminti, kad pietinio miesto aplinkkelio ir naujo tilto per Šventąją projektas buvo paruoštas 2006 metais. Tuomet buvo skaičiuojama, kad jam įgyvendinti reikėtų maždaug 36 milijonų litų.
Reikalai pajudėjo 2019 metų rudenį, kai rajono Savivaldybės taryba pritarė Ukmergės rajono savivaldybės ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos bendradarbiavimo sutarčiai. Jos pagrindu abi pusės įsipareigojo įgyvendinti kelis projektus: tuometė Kelių direkcija - „Ukmergės miesto pietvakarinio aplinkkelio nauja statyba“ ir „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 115 Ukmergė-Molėtai ruožo 0,377-0,826 km ir tilto per Šventosios upę kapitalinis remontas“; savivaldybė - „Ukmergės m. Savivaldybės tarybos 2021 m. rugpjūčio 5 d. Kadangi į minėtą teritoriją patenka ir dalis miško žemės, Savivaldybės tarybos 2022 m. birželio 30 d. sprendimu „Dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis“ nuspręsta paversti miško žemę kitomis naudmenomis - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijomis pietiniam Ukmergės aplinkkeliui įrengti. Rajono Taryba 2023 m. rugsėjo 28 d. priėmė dar vieną sprendimą - dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis, kurio pagrindu patikslintos kertamo miško teritorijos.
Kelių direkcijos valdomi keliai ir gatvių rekonstrukcija Ukmergėje
Kelių direkcija valdo valstybinės reikšmės krašto kelią Nr. 115 Ukmergė-Molėtai ir valstybinės reikšmės krašto kelią Nr. 174 Ukmergė-Raguva-Nevėžis. Savivaldybė Linų, Kauno, Žiedo gatves, esančias Ukmergės mieste, valdo nuosavybės teise. Kauno-Žiedo gatvių sankryžos į žiedinę rekonstravimo bei Linų gatvės techninis darbo projektas buvo rengiamas 2020 m. Statybos darbai įgyvendinami 2021 m.
AB „Ukmergės keliai“ indėlis į kelių infrastruktūrą
Jau nuo žilos senovės žmogų ir kelią jungia tamprūs ryšiai. Todėl ir ruošiami kelininkai, todėl tiesiami keliai ir statomi tiltai, todėl kuriamos kelių organizacijos. 1955 m. lapkričio 1 d. Ukmergėje įkuriamas Kelių statybos rajonas Nr. 2, kuris keletą kartų pakeitęs pavadinimą, gyvuoja jau daugiau nei 50 metų. Po privatizavimo viešo akcijų pasirašymo būdu 1993 m. įmonė žinoma kaip AB „Ukmergės keliai“.
1965 metais Ukmergės Kelių statybos rajonas Nr.2 įsijungė į magistralės Vilnius - Kaunas tiesimą. Darbai ir toliau buvo vykdomi ne tik Ukmergės rajone, bet ir Anykščių, Jonavos, Širvintų Molėtų rajonuose. 1993 metais Valdyba pradėjo juodų dangų paviršiaus apdorojimo darbus, statybą bei remontą. Per daugiau nei pusšimtį metų pastatyti 35 tiltai. Be tiltų dar pastatyti 25 viadukai, įrengti 7 tuneliniai pravažiavimai. Panevėžyje pastatyti viadukai Graužiečių, Pabaisko, Dukstynos, Kurėnų, Skabeikių, Taujėnų sankryžose.
Magistralės A2 Vilnius-Panevėžys plėtra
Dabartinė automagistralės trasa pradėta tiesti apie 1974-1976 m. Eina Vilniaus, Širvintų, Ukmergės ir Panevėžio rajonų savivaldybių teritorijomis. Svarbiausi miestai šalia magistralės - Maišiagala, Širvintos, Ukmergė, Panevėžys. Apie 1981 m. buvo atidaryta eismui A2 atkarpa tarp Vilniaus ir Ukmergės. 1998 m. Kelias tarp Vilniaus prieigų ir Šilagalio sankryžos turi automagistralės statusą. Nors kelias turi vieną nepertraukiamą automagistralės atkarpą, jame yra 6 sankryžos su kairiaisiais posūkiais skiriamojoje juostoje. Tokie sprendiniai yra unikalūs Europos autostradų statybos kontekste, kuriose eismas užtikrinimas tik daugiausia per skirtingų lygių sankryžas.
Vilniaus Ukmergės ir Ozo gatvių sankryžos rekonstrukcija
„Sparčiai kylant Nacionalinio stadiono tribūnoms ir įsivažiuojant kitų Daugiafunkcio komplekso objektų statyboms, atėjo metas pasirūpinti ir aplink esančia susisiekimo infrastruktūra. Siekiame, kad ši teritorija taptų moderniu sporto, laisvalaikio ir pramogų centru, į kurį patogu atvykti, o judėjimas Šeškinėje būtų saugesnis ir sklandesnis kasdien. Atsiras šiuo metu trūkstamų dviračių takų, A juostų jungčių ir sankryžos nuvažiavimų bei užvažiavimų automobiliams, o paskutiniame etape planuojamas pėsčiųjų ir dviratininkų viadukas, sujungsiantis Nacionalinį stadioną su Žvėrynu“, - sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Eismo ir pėsčiųjų infrastruktūros pokyčiai
Rekonstrukcijos metu bus panaikinta transporto mazge esanti šviesoforinė sankryža šalia pastato Ukmergės g. 184. Taip pat šiaurinėje Ukmergės ir Ozo gatvių sankryžos pusėje abipus Ukmergės gatvės bus įrengtos žiedinės sankryžos, kurių dėka įsiliejantis eismas taps sklandesnis ir saugesnis. Šalia žiedinių sankryžų po Ukmergės gatve bus įrengta požeminė pėsčiųjų perėja, taip panaikinant poreikį nuo viešojo transporto stotelių ar einant link jų daryti didelį lankstą viaduku. Prie dabartinės mokamos privačios stovėjimo aikštelės numatyta įrengti naują viešojo transporto stotelę.
Pokyčiai laukia ir Ozo gatvės viaduko. Pietinėje jo pusėje bus įrengtos dvi trūkstamos dobilo lapo tipo jungtys, leisiančios dešiniaisiais posūkiais iš Ukmergės gatvės užvažiuoti į Ozo gatvę Žirmūnų kryptimi ir iš Ozo gatvės nuvažiuoti į Ukmergės gatvę kelio A2 kryptimi. Papildomos dviračių takų jungtys rekonstrukcijos metu bus įrengtos ir Siesikų gatvėje bei link suplanuotų žiedinių sankryžų, abipus Ukmergės gatvės. Šiaurinėje viaduko pusėje Buivydiškių gatvės kryptimi bus įrengta A juosta, užtikrinsianti sklandesnį viešojo transporto judėjimą.
Eismo ribojimai ir statybų etapai
Nors pirmieji darbai jau prasidėjo, šiuo metu technika daugiausia dirba netrukdydama eismui. Artimiausią mėnesį gali pasitaikyti laikinų važiuojamosios dalies susiaurinimų esamose Ukmergės ir Ozo gatvių sankryžos jungtyse. Dėl šių laikinų nepatogumų piko metu gali formuotis didesnės nei įprastai spūstys. Gegužės pabaigoje darbai prasidės šiaurės vakariniame mazgo dalyje, šalia pastato Ukmergės g. 184, o birželį rekonstrukcija jau apims bene visą transporto mazgą. Todėl mažinant nepatogumus įprastam eismui, darbai bus dalinami į dvi dalis: eismo ribojimai pirmajame etape galios nuo gegužės iki gruodžio, antrajame - nuo kitų metų kovo iki lapkričio. Apie konkrečius eismo ribojimus, jų terminus ir viešojo transporto pakeitimus Vilniaus miesto savivaldybė gyventojus informuos atskirai.
Daugiafunkcio komplekso įtaka transporto srautams
Transporto mazgo rekonstrukcija - tik dalis pokyčių. Vienas svarbiausių pertvarkos aspektų - patogesnis judėjimas pėsčiomis. Šiuo metu Ukmergės ir Ozo gatvių sankirtoje trūksta pėsčiųjų jungčių, gatves kirsti nesaugu ir nepatogu. Tačiau pradedama rekonstrukcija šią situaciją keis iš esmės: didžioji dalis pėsčiųjų takų nekirs važiuojamosios dalies - bus įrengti žemiau, atskiriant automobilių ir pėsčiųjų srautus bei užtikrinant maksimalų jų saugumą. Atskiru projektu ketinama pastatyti pėsčiųjų ir dviratininkų viaduką piečiau Ukmergės ir Ozo gatvių transporto mazgo. Šis tiltas sujungs Žvėryną su Nacionalinio stadiono sklypu, todėl bus galima drąsiai palikti automobilį tolėliau ir į renginius ateiti pėsčiomis. Projektas šiuo metu yra rengiamas, jį parengti planuojama iki metų pabaigos.
Pėsčiųjų viadukas padės pasiekti ir naują viešąją erdvę. 30 hektarų ploto teritorijoje šalia statomo Daugiafunkcio komplekso yra Šeškinės šlaitų geomorfologinis draustinis, kuriam visai neseniai Vilniaus miesto savivaldybės taryba suteikė Mamutų Slėnio parko pavadinimą. Šioje vietoje numatoma įrengti edukacinę erdvę, kuri išryškins Lietuvos geologinį išskirtinumą, leis iš arčiau pažinti ledynmečių palikimą. Šiuo metu ieškoma rangovo pirmiesiems teritorijos sutvarkymo etapams. Įrengti parką planuojama iki 2028 metų vidurio.
Daugiafunkcį kompleksą be Nacionalinio stadiono taip pat sudarys tarptautinės kategorijos lengvosios atletikos stadionas su futbolo aikšte, lengvosios atletikos apšilimo zona su mėtymo sektoriais, futbolo treniruočių aikštė su lengvosios atletikos apšilimo zona, dvi futbolo treniruočių aikštės, sporto centras, kultūros centras bei vaikų darželis. Tai reiškia, kad pėsčiųjų, viešojo transporto keleivių ir automobilių srautai bus generuojami įvairaus dydžio renginių metu, įvairiu paros metu, kai kurie objektai - pavyzdžiui, darželis - generuos gana pastovų srautą, o srautai į vienus ir kitus objektus dėl skirtingo traukos laiko prasilenks. Modeliuojama, kad bendras vidutinis paros aplinkinių gatvių užimtumas, įskaitant ir kitus šiuo metu netoliese statomus administracinius ir gyvenamuosius pastatus, turėtų padidėti maždaug 6 procentais. Svarbiausiu Daugiafunkcio komplekso objektu bus Nacionalinis stadionas, kuriame galės tilpti apie 18 tūkstančių žiūrovų.
Matant pasaulyje ir Lietuvoje kitus panašaus pobūdžio miesto centre esančius sporto infrastruktūros objektus, planuojama, kad dauguma žmonių iki Nacionalinio stadiono atvyks ne asmeniniu automobiliu, o viešuoju transportu, pėsčiomis, naudojantis pavėžėjų paslauga, mikrojudumo priemonėmis, asmeninį automobilį palikdami tolimesnėse miesto vietose. Įprastai renginiai prasideda jau po vakarinio piko, o į renginius žmonės renkasi apie 2-3 valandas, todėl didelių spūsčių tai neturėtų sudaryti. Didesniu iššūkiu tokiuose objektuose tampa srautas po renginių, kai visi žiūrovai pajuda vienu metu. Patogesniam ir sklandesniam susisiekimui su Nacionaliniu stadionu bei visu Daugiafunkciu kompleksu numatomi ir viešojo transporto maršrutų patobulinimai, didžiųjų renginių metu - specialūs maršrutai.
UAB „Wurth Lietuva“ plėtra Ukmergės rajone
Netoli Ukmergės, šalia greitkelio Vilnius-Panevėžys, verda parengiamieji statybų darbai. Pivonijos seniūnijoje, Jačionių kaime, įsigytame sklype UAB „Wurth Lietuva“ ketina įsirengti savo pagrindinę būstinę, administracines patalpas. Jau sudarytas detalusis, parengtas techninis projektas. Šiuo metu beveik 16 hektarų ploto žemės sklype vyksta paruošiamieji darbai. „Statinys dar bus plėtojamas ir darbuotojų skaičius augs, kas irgi, manau, prisidės prie Ukmergės miesto plėtros ir užimtumo didinimo“, - apie planus kalbėjo V. Nemunaitis.
tags: #salia #ukmerges #autostrados #statomas