Vairavimo ypatumai: nuo instruktorių patarimų iki mokymosi su šeimos nariais

Vairavimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis specifinių gebėjimų ir atsakingo požiūrio. Šiame straipsnyje aptarsime vairavimo instruktorių patirtis, mokymosi su šeimos nariais niuansus ir saugaus vairavimo principus įvairiomis sąlygomis.

Vairavimo instruktorių patirtys: iššūkiai ir rekomendacijos

Kaune dirbantis vairavimo instruktorius Jonas, turintis 14 metų patirtį, teigia, kad mokinių sugebėjimai arba visiška nenuovoka pasirodo labai greitai. Jis pasidalino, kad iš daugelio mokinių buvo keli, kuriems patarė nebeeikvoti pinigų mokymuisi vairuoti, nes egzamino išlaikyti vis tiek nepavyks. „Visų gebėjimai skirtingi. Vieniems reikia mokytis daugiau, kitiems - mažiau. Bet esu turėjęs maždaug penkis mokinius, kurių paprašiau pabaigti mokslus ir sėsti ant dviračio arba į autobusą. Aišku, tada jie ant manęs labai supyko, bet negalėjau imti pinigus žinodamas, kad nieko nebus. Tuomet jie pasirinko kitus instruktorius. Bet keturi iš jų egzamino taip ir neišlaikė“, - pasakojo Jonas. Jis pastebėjo, kad tokiems mokiniams teorija sekdavosi, bet praktiškai nieko neišeidavo. Pavyzdžiui, vienas mokinys net po daugybės pamokų visiškai nestebėdavo eismo ir žiede būdavo pasirengęs važiuoti prieš eismą.

Ekspertų nuomonė apie tinkamumą vairavimui

Vairavimo mokymo ekspertas, žurnalo „Autosportas“ redaktorius Artūras Pakėnas sutinka, kad vairavimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis specifinių gebėjimų. Anot jo, jei tokių gebėjimų nėra, galbūt žmogui ir nereikėtų vairuoti. „Egzistuoja įrangos komplektai, leidžiantys pamatuoti žmogaus psichofiziologines savybes ir iš dalies nustatyti asmens tinkamumą vairavimui. Jei tai būtų daroma privalomąja tvarka, tai, manau, didelių bėdų neturėtume. Bet to tikriausiai niekada nebus“, - teigė A. Pakėnas. Jis taip pat pažymėjo, kad grėsmę kelyje neretai kelia ne tie, kas ilgai neišlaiko egzaminų, o tie, kurie gal ir gerai išlaikė, tačiau yra agresyvūs ir neatsakingi kelyje. Pasak eksperto, net ir visai neimlų mokinį labai pasistengus galima išmokyti vairuoti, nors lenktynininku jis gal ir netaps, bet sugebės saugiai nuvažiuoti į reikiamą vietą. Vis dėlto, A. Pakėnas atkreipė dėmesį, kad egzaminai dažnai neišlaikomi dėl ryžto stokos. „Yra atvejų, kai asmenys daug kartų neišlaiko tiek teorijos, tiek ir praktikos egzamino, tačiau tai ne visada susiję su jų gebėjimais. Tai daugiau susiję su jų požiūriu į vairavimą ir mokymąsi. Jie nenori mokytis, o tiesiog „bando laimę“ daug kartų bandydami išlaikyti egzaminą“, - kalbėjo pašnekovas.

Amžiaus įtaka mokymuisi vairuoti

A. Pakėnas pripažino, kad sulaukus 40-ties mokytis vairuoti sunkiau, bet viskas įmanoma. „40-60 metų mokinių turėjau nemažai ir didelių problemų nebuvo. Taip, kartais ilgiau užtrunka suformuoti vienus ar kitus įgūdžius, bet daugeliu atveju tai kompensuoja žymiai geriau išvystytas atsargumo, atsakingumo jausmas“, - aiškino pašnekovas, pridėjęs, kad tiems, kam sunkiau vairuoti, geriau rinktis automobilį su automatine pavarų dėže.

Vairavimo mokyklos „Autologija“ vadovas Kastytis Povilaitis paminėjo, kad jo vyriausia mokinė buvo 73 metų moteris, kuri iš pirmo karto išlaikė tiek teorijos, tiek vairavimo egzaminą, patvirtindamas, kad amžius nėra kliūtis. Vis dėlto, vyresnių mokinių nėra daug; daugiau vidutinio amžiaus moterų mokėsi vairuoti prieš 10 ar 15 metų. Dabar jos dažniausiai mokosi tuomet, kai vyras dėl kokių nors priežasčių nebegali sėsti prie vairo. K. Povilaitis taip pat pažymėjo, kad mokinių, kuriems niekaip nepavyksta išlaikyti vairavimo egzamino, yra labai mažai. „Bet, kita vertus, ne visiems to ir reikia. Šiaip išmokti vairuoti gali bet kas. Neteko sutikti tokių, kurie būtų nemokytini. Viskas priklauso nuo to, kokį lygį nori pasiekti“, - kalbėjo pašnekovas.

Pasak K. Povilaičio, daugeliui sunkiau sekasi praktika nei teorija. „Teorijos išlaikymo iš pirmo karto procentas „Regitroje“ siekia 80-90 proc., o praktikos - 40 proc. Todėl norint išmokti vairuoti praktinio vairavimo trukmė turi siekti nuo 70 iki 140 valandų. Vairavimo kursai vidutiniškai trunka apie 2-3 mėnesius.“

Kodėl nutraukiami vairavimo kursai?

K. Povilaitis įvardijo kelias priežastis, kodėl žmonės nutraukia vairavimo kursus, tačiau viena pagrindinių - realybės neatitinkantys lūkesčiai. „Metančių nėra didelis procentas. Priežasčių gali būti daug. Vieniems laiko pasidaro gaila, kiti išvažiuoja į užsienį studijuoti. Tačiau yra tokių, kurie patiki kai kurių vairavimo mokyklų šūkiais, kad galima išmokti vairuoti per 10 dienų. Žmonės, atėję su tokiais lūkesčiais, labai greitai nusimena.“

Studentė Kristina pasidalino savo patirtimi, kai po mėnesio nutraukė vairavimo mokslus. Nors kurso draugės ją įkalbinėjo, ir ji netgi ieškojo automobilio, jau po pirmų pamokų suprato, kad vairavimas ne jai. Praktinio vairavimo aikštelėje mergina pateko į avariją, atsitrenkusi į vartus ir sugadinusi automobilį, ir tada nusprendė mesti. „Šiaip aš nuo pat pradžių jaučiau automobilio baimę. Žinojau, kad nebūsiu gera vairuotoja. Mieste nuolat užgesdavau, tikrai žiopla buvau. Esu visiška nelaimė ir vairavimas ne man“, - teigė Kristina, pridurdama, kad dabar mieliau važinėja autobusu ir vėl mokytis vairuoti nenori.

Vairavimo instruktorių tipai ir mokymo kokybė

Vilnietė Indrė pasidalino nemalonia patirtimi su instruktoriumi, kuris nuolat būdavo „su kvapeliu“, nervingas ir piktas. „Vieną kartą, kai aš kažką ne taip padariau, jis pareiškė su manimi daugiau nekalbėsiantis. Taip ir padarė, o grįžus į mokyklą, jis tiesiog išlipo iš automobilio, trenkė durimis ir neatsisveikinęs nuėjo“, - prisimena Indrė. Ji taip pat girdėjo, kaip instruktorius, važiuojant gatve, skaičiuodavo „lavonus“ po jos tariamų klaidų. Nors vėliau jai buvo pasiūlytas kitas instruktorius, su kuriuo pamokos buvo malonesnės, mokykla vis tiek grąžino senąjį. Supratusi, kad nesijaučia gerai mokanti vairuoti, Indrė atsisakė papildomų pamokų po to, kai egzamino metu senasis instruktorius parašė jai neigiamą vertinimą.

Vilnietė Agnė taip pat susidūrė su prastu instruktoriumi, kuris sėdėdavo šalia, rūkydavo ir pamokos pabaigoje tiesiog pasakydavo, kad viskas buvo blogai. „Stresą labiausiai keldavo jo elgesys - jis visiškai neaiškindavo, nekomentuodavo klaidų“, - teigė Agnė. Pakeitusi instruktorių, mergina pajuto, kad tik tada pradėjo mokytis vairuoti. „Nemaža dalis pamokų, praleistų su prastu instruktoriumi, neleido man kokybiškai išmokti vairuoti. Planuoju kartoti visą vairavimo pamokų kursą jau kitoje mokykloje“, - kalba mergina.

Vairavimo instruktorius H. Kazakauskas išskiria du instruktorių tipus, iš kurių naudos mažai: tylieji ir pikti. „Tas, kuris tyli ir nieko neveikia, nieko ir neišmoko. Šaukti taip pat nėra gerai: tuomet žmogui dar labiau nesiseks“, - teigia H. Kazakauskas. Jis pastebi, kad kai kurie instruktoriai tiesiog stengiasi prastumti laiką, o jų motyvaciją mažina menkas atlyginimas. Lenktynininkas Ignas Gelžinis mano, kad vairavimo mokytojas turi gebėti išlaikyti šaltus nervus. „Instruktorius turėtų būti labai ramus, šaltų nervų, suprasti, kad žmogus negimė mokėdamas vairuoti“, - mintimis dalijasi I. Gelžinis.

Instruktorių rengimo problema

Automobilių žurnalistas, lenktynininkas bei vairavimo instruktorius A. Pakėnas teigia, kad Lietuvoje instruktorių negebėjimo bendrauti su mokiniais problema yra akivaizdi. „Lietuvoje nelabai suprantama, kad instruktorius pirmiausiai yra pedagogas. Čia galvojama, kad, jei žmogus moka vairuoti, jis gali būti ir geras instruktorius. Tačiau svarbesnės yra žmogaus pedagoginės savybės - gebėjimas dirbti su jaunu žmogumi, išaiškinti problemą, formuoti vairavimo įgūdžius, žinoti, ką daryti, jei žmogui nesiseka. Viso to pas mus mokoma mažai, vairavimo instruktorių mokymo kursai yra daugiau formalūs, suteikiantys licenciją, o ne tas savybes, kurias tikram instruktoriui reikia turėti“, - sako A. Pakėnas. Jis mano, kad pedagogikos ir psichologijos mokymų per mažai.

Psichologė, „Lietuvos draudimo“ pykčio keliuose valdymo konsultantė Eglė Masalskienė sutinka, kad geras instruktorius turėtų būti ne tik geras vairavimo meistras, bet ir pedagogas, išmanantis suaugusiųjų mokymosi ypatumus.

Mokymasis vairuoti su šeimos nariu (su „M“ raide)

Nuo 17 metų asmenys gali mokytis praktinio vairavimo ne tik vairavimo mokykloje, bet ir su šeimos nariu, vadinamuoju šeimos vairavimo instruktoriumi. Tam reikia išlaikyti vairavimo teorijos egzaminą AB „Regitra“. Mokymasis su šeimos nariu (su „M“ raide) praverčia siekiant pagilinti vairavimo įgūdžius ir orientavimąsi kelyje.

Reikalavimai mokiniui ir šeimos vairavimo instruktoriui

Kas gali mokytis vairuoti su šeimos nariu?

• Asmenys, „Regitroje“ jau išlaikę teorijos egzaminą.
• Asmenys, ne jaunesni kaip 17 metų.
• Mokiniai, išlaikę tik mokyklinį teorijos vairavimo egzaminą vairavimo mokykloje, vairuoti su šeimos vairavimo instruktoriumi negali.
• Jeigu vairuotojas jau turi kitos kategorijos vairuotojo pažymėjimą, perlaikyti vairavimo teorijos egzaminą AB „Regitra“ yra privaloma.

Kas gali mokyti vairuoti?

• Šeimos narys, turintis ne mažesnį kaip 5 metų B kategorijos transporto priemonių vairavimo stažą (turi būti pilni 5 metai stažo, nei diena anksčiau).
• Šeimos vairavimo instruktorius kitą šeimos narį gali mokyti praktinio vairavimo tik tada, kai šis yra išlaikęs teorijos žinių egzaminą AB „Regitra“.
• Mokyti negali šeimos narys, iš kurio yra atimta teisė vairuoti transporto priemones už KET pažeidimus.

Kas yra šeimos narys?

Teisiškai šeimos nariais laikomi sutuoktiniai arba vienas iš tėvų, arba vyras ir moteris, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, jų vaikai ir įvaikiai, broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Globėjų ar rūpintojų šeimos nariais laikomi vaikai, kuriems pagal Lietuvos Respublikos įstatymus nustatyta globa ar rūpyba. Šeimos nariu gali būti laikomas ir sugyventinis, jei pavyksta įrodyti bendrą gyvenimą ir ūkio tvarkymą. Draugas ar draugė, dėdė, teta, sesers vyras (švogeris) nelaikomi šeimos nariais ir mokyti vairuoti negali.

Reikalingi dokumentai mokymo metu

Šeimos vairavimo instruktorius privalo turėti:

1. Vairuotojo pažymėjimą, patvirtinantį ne mažesnį kaip 5 metų B kategorijos vairavimo stažą.
2. Transporto priemonės registravimo liudijimą (nebūtina, jei mokytojas yra savininkas).
3. Transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų kortelę.
4. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą).
5. Dokumentą (-us), pagal kurį (-iuos) galima nustatyti, kad šeimos vairavimo instruktorius ir mokinys yra šeimos nariai (pvz., santuokos liudijimas, gimimo liudijimas). Tą pati pavardė neįrodo giminystės.

Mokinys privalo turėti:

1. Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
2. AB „Regitra“ pažymą apie išlaikytą teorijos žinių egzaminą.
3. Galiojančią vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą (F Nr. 083-1/a).

Kokiu automobiliu galima mokyti vairuoti?

Mokyti vairuoti šeimos narį leidžiama įprastu B kategorijos automobiliu, kuris yra registruotas, praėjęs techninę apžiūrą ir turi galiojantį privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą. Mokyti negalima tik tais B kategorijos automobiliais, kurių stovėjimo stabdžio valdymo svirtis (ar mygtukas) yra įrengta ne tarp vairuotojo ir keleivio sėdynių.

Šviečiančio plafono ant stogo su „M“ raide, papildomų veidrodėlių bei pedalų, kurie yra būtini vairavimo mokyklos automobiliui - nereikia. Tačiau mokymo metu transporto priemonės priekis ir galas turi būti pažymėti baltu lygiakraščio trikampio formos skiriamuoju ženklu su raudonu apvadu ir juoda raide „M“ viduryje. Tokių ženklų galima įsigyti daugelyje parduotuvių. Mokytis vairuoti su šeimos nariu galima ir ne su šeimos nario automobiliu, pavyzdžiui, draugo ar kito asmens automobiliu, tačiau automobilis turi atitikti visus reikalavimus ir turėti visus reikalingus dokumentus.

Draudimo galiojimas mokantis su šeimos nariu

Mokyti vairuoti yra laikoma didele rizika, todėl automobilio civilinio draudimo sutartyje turi būti nurodyta, kad draudimo apsauga galioja tokiai veiklai. Papildomai drausti automobilio nereikia, tiesiog draudimo sutartyje turi būti pridėta papildoma jauno vairuotojo rizika. Jei draudime nenurodyta, kad civilinis draudimas galioja vairavimo mokymui, eismo įvykio metu žala nukentėjusiam būtų atlyginama, tačiau įvykio kaltininkas turėtų atlyginti žalą draudimo bendrovei. „Kasko“ išmoka eismo įvykio atveju išvis nebus mokama, jei sutartyje nebuvo aptarta sąlyga, kad automobilis bus naudojamas ir mokymui vairuoti.

Kur galima mokytis vairuoti?

Mokytis reikėtų pradėti tam skirtose aikštelėse. Svarbu, kad besimokantysis suprastų, kaip sukti vairą, perjungti pavaras, ir išmoktų staigiai nestabdyti. Tik tada galima bandyti važiuoti iš aikštelės į atokiau esančius kelius, o vėliau - į intensyvesnes gatves. Pagal KET, mokytis vairuoti galima ir automagistralėse (ne didesniu kaip 100 km/val. greičiu), ir greitkeliuose (ne didesniu kaip 90 km/val.), keliuose su asfalto ar betono danga (ne didesniu kaip 80 km/val.), kituose keliuose (ne didesniu kaip 70 km/val.), gyvenvietėse (ne didesniu kaip 50 km/val.), o gyvenamojoje zonoje - ne didesniu kaip 20 km/h. Gyvenamojoje zonoje mokytis vairuoti draudžiama. Mokytis vairuoti galima tiek dienos, tiek tamsiu paros metu, įvairiomis oro sąlygomis. Daugelis renkasi žiemą, nes tuomet eismo sąlygos sudėtingesnės, ir išmokus vairuoti žiemą, vasarą bus daug lengviau.

Mokymosi su šeimos nariu minusai

• Šeimos narys prisiima nemenką atsakomybę už mokinio saugų vairavimą ir visų dokumentų tvarkingumą.
• Šeimos narys greičiausiai nemokės vairuoti pagal tikslius „Regitros“ reikalavimus, nes ilgainiui žinios „nusidėvi“.
• Automobilis „Regitroje“ gali būti kitoks, o pradedančiajam bus sunku persiorientuoti prie jo veikimo.
• Vien pamokų su šeimos nariu neužteks - vis tiek reikės 30 akademinių valandų su vairavimo mokyklos instruktoriumi.

Saugus vairavimas žiemos sąlygomis

Kelių policijos tarnybos duomenimis, šaltojo sezono pradžioje įvyksta daugybė eismo nelaimių. Vien per lapkritį užregistruojama virš 300 eismo įvykių, vairuotojams dar nepripratus prie slidžių kelių. Specialistai perspėja, kad yra trys pagrindiniai vairavimo šaltuoju metų laiku principai: saugus greitis, taisyklingas automobilio valdymas ir atsakingas mašinos paruošimas žiemai.

Saugus greitis

Saugus greitis ne visada yra toks, koks nurodytas ant greičio ribojimo ženklų. Sningant, naktį nebūtina užmiestyje važiuoti leidžiamu 90 km/h greičiu, jei nebegalite pakankamai aiškiai matyti kelio, o esant plikledžiui net mieste leidžiamas 50 km/h greitis realiai gali būti nebesaugus. Esant plikledžiui asfaltuotos gatvės yra pačios slidžiausios. Itin dažnai eismo nelaimės įvyksta, kai danga yra apledėjusi tik atskirose atkarpose, ypač ant tiltų.

Kai stabdžiai nepadeda: automobilio valdymas slidžiame kelyje

Netikėtai įvažiavus į slidžios dangos atkarpą, vairuotojas turi elgtis kuo ramiau - jokiu būdu staigiai nesukti vairo bei visa jėga nespausti stabdžių pedalo, nes tai gali išprovokuoti automobilio slydimą ir mašina taps nevaldoma. Svarbu prisiminti, kad stabdymo kelias ant slidžios dangos net kelis kartus ilgesnis nei sausu oru, o jei automobilyje yra stabdžių antiblokavimo sistema (ABS), stabdymo kelias dar pailgės. Vairuotojo elgesys su stabdžio pedalu žiemą labiausiai įtakoja automobilio valdymą. Daug avarijų būtų galima išvengti, jei vairuotojai sugebėtų įveikti nenumaldomą norą užgulti stabdžių pedalą.

Kontroliuojamas slydimas

Ekstremalioje situacijoje, jei automobilis ėmė slysti priekiniais ratais, reikia atleisti stabdį ir išminti sankabos pedalą. Jeigu automobilis ėmė slysti į šoną, teks padirbėti vairu - suktelėti vairą į slydimo pusę. Per keletą tokių ciklų automobilį galima suvaldyti. Priekiniais ratais varomam automobiliui slydimą greičiau sustabdysite lengvai spustelėję akceleratorių, o galiniais ratais varomam automobiliui pakaks akceleratorių atleisti. Šiuos manevrus geriausia išbandyti uždaroje aikštelėje.

Žieminis „apavas“ ir techninė būklė

Patikimiausia užbėgti nelaimei už akių - pasirūpinti automobilio technine būkle. Didelę reikšmę automobilio stabilumui turi pakabos ir vairo mechanizmo detalių susidėvėjimas. Svarbiausia - geros žieminės padangos. Jų pasirinkimas (dygliuotos ar be dyglių) yra asmeninis, tačiau svarbu, kad jos nebūtų pasenusios, sukietėjusios, sutrūkinėjusios ar vos kelis milimetrus protektoriaus turinčios. Labai svarbu tinkamas ir vienodas oro slėgis visose padangose. Važinėti žiemą vasarinėmis padangomis yra neatsakinga.

Vairavimo kultūra ir edukacija

Automobilių žurnalistas Artūras Pakėnas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje mokymo sistema nėra gerai sutvarkyta, akcentuojama tik „šaltoji“ vairavimo dalis, ignoruojant tęstinio mokymosi principą. Jis pabrėžia, kad vairavimas tapo socialiniu reiškiniu, reikalaujančiu gebėjimo spręsti kasdienes situacijas kelyje, o ne tik techniškai valdyti automobilį. „Jei norime suprasti, kas yra šiuolaikinis eismas, turime nagrinėti jo socialinę-psichologinę dedamąją“, - teigia A. Pakėnas.

Praktiniai patarimai emocijų valdymui kelyje

Vairuotojai dažnai susiduria su baime ir susijaudinimu. Reikia suprasti savo emocijas ir jų priežastis. Daugelis pykčių ir baimių kyla dėl nesuvokimo, kaip vyksta eismas. Suvokiant eismo dėsnius, pavyzdžiui, kad kelionės laikas mieste nepriklauso nuo važiavimo greičio, vairuotojai mažiau jaudintųsi. Dažniausias skubėjimo vaistas - tiesiog išvažiuoti anksčiau.

Vairavimo kultūros vertinimas ir tobulinimas

„Spinter tyrimai“ atlikto tyrimo duomenimis, vairavimo kultūrą Lietuvoje gyventojai vertina 6 balais iš 10. A. Pakėnas šį vertinimą sumažintų iki 5 balų, pabrėždamas, kad kultūra yra reiškinio visuma, apimanti eismo taisykles, pažeidimus ir avaringumą. Kultūros gerėjimo galima siekti dviem būdais - edukacija ir tęstiniais mokymais, kurie apimtų tiek vairavimo techniką, tiek socialinius-psichologinius aspektus, pavyzdžiui, fantominių kamščių susidarymą.

Lietuvos transporto saugos administracija šiuo metu vykdo iniciatyvą „Nevirduliuok“, kurios tikslas - skatinti kultūringą vairuotojų elgesį keliuose, supratingumą ir pagarbą kitiems eismo dalyviams. „Nevirduliavimas“ reiškia pagarbą, savikontrolę, sąmoningumą ir geranoriškumą kitų eismo dalyvių atžvilgiu.

Legalūs ir nelegalūs vairavimo instruktoriai

Tarp papildomas vairavimo pamokas siūlančių instruktorių slepiasi ir nemažai apsišaukėlių. Tokie „mokytojai“ vilioja pigesnėmis paslaugomis, bet nuslepia, už ką klientai iš tiesų nesumoka - jie negauna instruktoriaus atsakomybės. Pavyzdžiui, Rasa, besiruošdama vairavimo egzaminui, samdė instruktorių pagal skelbimą internete. Kai ją sustabdė policija, paaiškėjo, kad „instruktorius“ neturėjo dokumentų, leidžiančių mokyti, todėl Rasa buvo nubausta kaip vairavusi be teisės tai daryti.

Dokumentai ir atsakomybė

Pagal galiojančius įstatymus, mokiniai patys turi būti itin atsargūs. Lietuvos kelių policijos tarnybos veiklos organizavimo skyriaus viršininkas Jaunius Malinauskas įspėjo, kad mokiniai neturėtų aklai pasitikėti pirmą kartą matomo žmogaus kalbomis ir įsitikinti, kad jis tikrai turi teisę mokyti vairuoti. Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) viršininko pavaduotojas Romanas Vilčinskas teigė, kad vairavimo instruktoriai neturi teisės siūlyti savo paslaugų už mokyklų ribų. Vienintelis kelias pasamdyti legalų vairavimo instruktorių - kreiptis į vairavimo mokyklą. „Joks vairavimo instruktorius neturi teisės mokyti be sutarties. Turima kvalifikacija jam suteikia teisę dirbti vairavimo mokykloje instruktoriumi, o ne griebtis mokymo kaip papuola“, - aiškino specialistas.

Privalomi dokumentai automobilyje per vairavimo pamoką:

1. Mokymo sutartis tarp mokinio ir mokyklos.
2. Papildomo vairavimo mokymo lapas, užpildytas tipine forma, patvirtinta VKTI.
3. Mokinio sveikatos patikrinimo pažyma arba mokyklos patvirtinta jos kopija.
4. Instruktoriaus privalomi dokumentai (spec. kursų baigimo pažymėjimas, vairuotojo pažymėjimas, darbo pažymėjimas, transporto priemonių registravimo liudijimas, techninės apžiūros kortelė, medicininė pažyma).

Išskirtinės mokomojo automobilio savybės:

1. Lengvasis automobilis turi būti registruotas kaip mokomasis - techniniame pase jo klasė turi būti įrašyta kaip M1-AB-ST.
2. Mokomasis automobilis turi būti pažymėtas skiriamaisiais ženklais, matomais iš visų pusių, o ant jo stogo įrengtas šviečiantis ženklas su M raide.

tags: #rura #tu #vairuoti #o #ne #fura